Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1190-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
2S-1190-480/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00753-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
N. V.
Suinteresuotas asmuo
V. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1190-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00753-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3, 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.16; 3.5.26 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-979/2020 pagal pareiškėjos N. V. skundą suinteresuotiems asmenims V. I. ir antstolei A. K. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja N. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama įpareigoti antstolę A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/01901 išieškoti iš skolininko V. I. susidariusį išlaikymo įsiskolinimą 1 798,92 Eur sumai, ją indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi į antstolę A. K. su prašymu dėl išlaikymo įsiskolinimo (4 537,31 Lt), susidariusį iki 2011 m. rugpjūčio 25 d., iš V. I. išieškojimo. 2020 m. birželio 22 d. antstolė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pateikiant vykdomąjį raštą joks išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012 m. kovo 1 d. nebuvo nurodytas, o 2012 m. birželio 22 d. pateiktame prašyme pateiktos datos pagal pateiktus duomenis yra be išlaikymo įsiskolinimo sumos, todėl antstolė nesutiko išieškoti iš skolininko V. I. susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėja paaiškino, kad Alytaus rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutraukė N. V. ir V. I. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad V. I. nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokės mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Lt iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau V. I. išlaikymo neteikė, todėl pareiškėja kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir gavo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Vykdomasis raštas 2009 m. sausio 19 d. buvo pateiktas vykdyti antstolės A. K. kontorai, užvesta vykdomoji byla ir pradėtas priverstinis išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. 2011 m. rugpjūčio 25 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 4 557,37 Lt (1 319,88 Eur). Susidarius skolai V. I. pareiškėjai nurodė, kad sutiktų sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir toliau išlaikymą dukrai mokėti gera valia, jei pareiškėja iš antstolės kontoros atsiimtų vykdomąjį raštą, nes priverstinis išieškojimas kenkia jo reputacijai. Pareiškėja patikėjo buvusio sutuoktinio pažadais ir neturėdama kito pasirinkimo sutiko atsiimti vykdomąjį raštą. 2011 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą iš antstolė kontoros pareiškėja atsiėmė. Vykdomajame rašte antstolė atžymėjo, kad V. I. įsiskolinimas 2011 m. rugpjūčio 25 d. yra 4 557,31 Lt (1 319,88 Eur). Po vykdomojo rašto atsiėmimo V. I. ir toliau nemokėjo nei susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, nei priteisto išlaikymo. 2012 m. birželio 22 d. pareiškėja vykdomąjį raštą vėl pateikė antstolei A. K., buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/12/01901, tačiau susidaręs 4 557,31 Lt (1 319,88 Eur) įsiskolinimas išieškomas nebuvo. Pareiškėja buvo įsitikinusi ir tikėjosi, kad antstolė vykdys išieškojimą ne tik einamųjų mokėjimų, bet ir susidariusios skolos. Pareiškėjai pradėjus domėti išieškojimo eiga, paaiškėjo, kad šis įsiskolinimas nėra išieškomas, nes pareiškėja to nenurodė antstolei pateiktame prašyme, tačiau kaip surašyti prašymą pareiškėjai nurodė antstolės darbuotoja ir galbūt pareiškėja suklydo, nes prašymas buvo rašomas pagal pateiktą pavyzdį. Skundo pateikimo dienai išlaikymo įsiskolinimą sudaro 1 798,92 Eur – išlaikymo įsiskolinimas iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. (4 557,31 Lt (1 319,88 Eur)) ir nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (1 654,03 Lt (479,04 Eur)).

3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. 2020 m. kovo 27 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Patvarkyme nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1812-59 išduotas 2009 m. sausio 19 d. pagal išieškotojos prašymą buvo grąžintas išieškotojai ir vykdomajame dokumente užfiksuotas išlaikymo įsiskolinimas 4 557,31 Lt 2011 m. rugpjūčio 1 d. 2012 m. birželio 22 d. išieškotoja pateikdama tą patį vykdomąjį dokumentą vykdyti išlaikymą prašė išieškoti nuo 2012 m. kovo 1 d., išlaikymo įsiskolinimo išieškoti neprašė. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) V. I. išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad N. V. nustatyta 1 265,40 Eur vaikų išlaikymo išmokos permoka. Praėjus beveik aštuoniems metams nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti išieškotoja pakeitė nuomonę ir pareikalavo skolos, kurios anksčiau nereikalavo. Mano, kad prašyme nurodydama išieškoti išlaikymą nuo 2012 m. kovo 1 d. išieškotoja patvirtino, kad iki tos dienos išlaikymas yra sumokėtas. Kas kartą išieškotojui pakeitus nuomonę, antstoliui priskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą tai būtų antstolio veiklos pažeidimas, todėl išieškotojos reikalavimas turėtų būti spendžiamas pateikus ieškinį teismui, o ne teikiant skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo V. I. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos nurodomo išlaikymo dukrai įsiskolinimo nėra, nes dukrą vienas išlaikė nuo 2009 m. pradžios (maždaug vasario mėn.) iki 2011 m. rugpjūčio mėn. jos gyvenimo su suinteresuotu asmeniu laikotarpiu. Visą tą laiką pareiškėja jokio išlaikymo dukrai neteikė, pareiškėja tuo metu gyveno Anglijoje. 2011 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja grįžo iš Anglijos gyventi į Lietuvą ir pasiėmė dukrą gyventi su savimi. Suinteresuotas asmuo su pareiškėja susitarė, kad ji nereikalaus iš suinteresuoto asmens vykdomojoje byloje priskaičiuoto įsiskolinimo dukrai ir atsiims vykdomąjį raštą bei tam tikrą laiką ateityje nereikalaus dukrai išlaikymo iš suinteresuoto asmens. 2012 m. birželio 22 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pareiškėja išlaikymą prašė išieškoti nuo 2012 m. kovo 1 d., išlaikymo išieškoti neprašė. Pareiškėjos lūkesčiai, jog tuo pačiu turėjo būti išieškomas ir išlaikymo įsiskolinimas, nesudaro teisėto pagrindo išieškoti iš suinteresuoto asmens išlaikymo įsiskolinimą, kurio pareiškėja išieškoti neprašė 2012 m. birželio 22 d. pateikdama vykdomąjį dokumentą. Pažymėjo, kad laikotarpiu, kai dukra gyveno su suinteresuotu asmeniu, pareiškėja savo poreikiams naudojo gautas išmokas vaikui. Vykdomojoje byloje esantys pareiškėjos banko sąskaitos išrašai už 2009–2011 m. patvirtina, kad pareiškėja dukrai gyvenant su suinteresuotu asmeniu gavo šias išmokas: iš Alytaus miesto savivaldybės (2009 m. – 670,80 Lt, 2010 m. – 624 Lt, iki 2011 m. rugpjūčio mėn. – 52 Lt); iš Garantinio vaikų išlaikymo fondo (2010 m. – 1 736,13 Lt, iki 2011 m. rugpjūčio mėn. – 1 560 Lt); iš suinteresuoto asmens buvusios darbovietės (2009 m. – 1 326,26 Lt). Iš viso pareiškėja savo poreikiams panaudojo 5 969,19 Lt (1 728,80 Eur) vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Be to, pareiškėja iki 2019 m. birželio 30 d. nesąžiningai naudojosi iš Vaikų išlaikymo fondo gautoms lėšomis, dėl ko yra nustatyta susidariusi išlaikymo išmokos permoka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų atmetė, priteisė iš išieškotojos N. V. 80 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. I..

6. Teismas nustatė, kad prašyme pareiškėja nenurodė, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nenurodė ir neprašė išieškoti išlaikymo įsiskolinimo dydžio nurodyto vykdomajame rašte, o aiškiai ir konkrečiai nurodė datą nuo kada turi būti išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, konstatavo, kad tokio turinio prašymas nesudarė pagrindo antstolei manyti, jog vykdomajame rašte pažymėtas išlaikymo įsiskolinimas yra nesumokėtas, todėl sprendė, kad teisinio pagrindo, nesant ieškotojos prašymui, vykdyti išieškojimą dėl vykdomajame padarytos atžymos dėl susidariusio įsiskolinimo, užbaigiant kitą vykdomąją bylą, nebuvo.

7. Teismas konstatavo, kad antstolės nesaisto vykdomajame rašte padarytas atžymos ir įstatymas nenurodo į jas imperatyviai atsižvelgti, pradedant pagal tą patį vykdomąjį raštą pradedamą vykdyti naują vykdomąją bylą.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėja teigdama, jog pateikdama vykdyti 2012 m. birželio 22 d. vykdomąjį raštą siekė, kad būtų išieškomas ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, priešingai prašymo turinys ir vykdomosios bylos duomenys tai paneigė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ginčo, kad suinteresuotas asmuo V. I. išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė ir tai, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo susidaręs 4 557,31 Lt (1 319,88 Eur) įsiskolinimas, nėra. Remiantis esamu antstolės įrašų vykdomajame rašte yra akivaizdu, kad V. I. yra skolingas 1 319,88 Eur (4 557,31 Lt) sumą ir ši skola iš V. I. išieškota nebuvo.

14.2. 2012 m. birželio 22 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, pareiškėja tiesiogiai ir pirmiausiai nurodė, kad prašo priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1812-59 dėl alimentų skolos išieškojimo iš skolininko V. I. (prašymo pirmasis sakinys). Jeigu pareiškėja būtų neprašiusi šios skolos išieškoti, tai šiame prašyme būtų nurodžiusi, kad prašo išieškoti iš skolininko alimentus po 250 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kaip tai ir yra nurodyta vykdomajame dokumente. O jau pačius alimentus po 250 Lt kas mėnesį prašė išieškoti nuo 2012 m. kovo 1 d., kaip ir yra nurodyta šio prašymo prieraše, todėl iš 2012 m. birželio 22 d. prašymo turinio bei sekos matyti, kad pirmiausiai pareiškėja prašė išieškoti iš skolininko V. I. alimentų skolą ir tik vėliau prieraše nurodė nuo kada išieškoti priteistą periodinį išlaikymą (250 Lt) dukrai.

14.3. Vykdomajame rašte antstolių daromos žymos turi reikšmę ir privalo saistyti antstolį imantis vykdymo veiksmų, jeigu išieškotojas to pageidauja.

14.4. Pirmosios instancijos teismas savo priimtoje nutartyje padarė klaidingas išvadas, kad antstolė A. K. vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėjos prašyme buvo nurodyta, kad ji prašo išieškoti alimentų skolą iš V. I. ir nuo 2012 m. kovo 1 d. tęsti priteisto periodinio išlaikymo išieškojimą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. I. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

Šalies argumentai

15.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo ir yra skolingas iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

15.2. Kadangi įsiskolinimo dukrai nebuvo, apeliantė 2012 m. birželio 22 d. pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą, prašyme nenurodė išieškoti išlaikymo įsiskolinimą, tuo patvirtino, kad jis yra sumokėtas. Apeliantė išlaikymą prašė išieškoti nuo 2012 m. kovo 1 d., nes kaip pareiškėja ir suinteresuotas asmuo buvo sutarę, jog apeliantei pasiėmus dukrą gyventi pas save, ji kurį laiką nereikalaus išlaikymo dukrai ir nesikreips į antstolį dėl išlaikymo iš suinteresuoto asmens išieškojimo. Apeliantė nepagrįstai reikalauja išieškoti įsiskolinimą, kurį pripažino kaip sumokėtą. Pakartotinai reikalaudama išieškoti iš suinteresuoto asmens išlaikymo dukrai įsiskolinimą, apeliantė piktnaudžiauja teise ir akivaizdžiai siekia nepagrįstai praturtėti suinteresuoto asmens sąskaita.

15.3. Iš 2012 m. birželio 22 d. prašymo turinio matyti, kad apeliantė prašo išieškoti einamąjį išlaikymą dukrai (prašyme – „elementus“), t. y. pagal teismo sprendimą priteistas išlaikymo dukrai lėšas. Apeliantė prašyme ranka įrašė išieškoti tik „elementus“, nenurodė jokio skolos dydžio. Jei apeliantė būtų prašiusi išieškoti įsiskolinimą, būtų nurodžiusi skolos dydį.

15.4. Vykdomojo dokumento turtinio nekeičia antstolio įrašai jame, nes antstolis negali savo iniciatyva keisti vykdomojo dokumento turinio. Be išieškotojo prašymo antstolis neturi teisės atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Tokią teisė turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. 2012 m. birželio 22 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo apeliantė išlaikymą prašė išieškoti nuo 2012 m. kovo 1 d., išlaikymo įsiskolinimo išieškoti neprašė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).

20. Iš vykdomosios bylos Nr. 0133/12/01901 nustatyta, kad antstolė A. K. atlieka išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1812-59. Vykdomasis dokumentas antstolei priverstiniam vykdymui pateiktas vykdyti su 2012 m. birželio 22 d. prašymu. Prašyme prie išieškotinos sumos nurodyta ne konkreti prašoma išieškoti suma, o nurodyta frazė „elementus“ ir papildomai įrašyta – „elementus prašau išieškoti nuo 2012-03-01“. 2012 m. birželio 22 d. antstolė A. K. priėmė patvarkymą, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti, o šį patvarkymą išsiuntė skolininkui V. I. ir išieškotojai N. V. su lydraščiu, kuriame taip pat nurodė, jog skolininkas „turi mokėti alimentus nuo 2012-03-01 kas mėnesį po 250 Lt iki vaiko pilnametystės“. 2020 m. sausio 17 d. pareiškėja N. V. antstolei pateikė prašymą, kuriame prašė išieškoti iš skolininko V. I. 4 557,31 Lt (1 319,88 Eur) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. Antstolė A. K., atsakydama į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad išlaikymo išieškojimą iš V. I. vykdo nuo 2012 m. kovo 1 d., t. y. nuo N. V. 2012 m. birželio 22 d. pateiktame prašyme pateiktos datos pagal pateiktus duomenis be išlaikymo įsiskolinimo sumos. Nesutikdama su tuo pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų.

21. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prašyme pareiškėja nenurodė, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nenurodė ir neprašė išieškoti išlaikymo įsiskolinimo dydžio nurodyto vykdomajame rašte, o aiškiai ir konkrečiai nurodė datą nuo kada turi būti išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2012 m. birželio 22 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, pareiškėja tiesiogiai ir pirmiausiai nurodė, kad prašo priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1812-59 dėl alimentų skolos išieškojimo iš skolininko V. I. (prašymo pirmasis sakinys). Jeigu pareiškėja būtų neprašiusi šios skolos išieškoti, tai šiame prašyme būtų nurodžiusi, kad prašo išieškoti iš skolininko alimentus po 250 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kaip tai ir yra nurodyta vykdomajame dokumente. O jau pačius alimentus po 250 Lt kas mėnesį prašė išieškoti nuo 2012 m. kovo 1 d., kaip ir yra nurodyta šio prašymo prieraše, todėl iš 2012 m. birželio 22 d. prašymo turinio bei sekos matyti, kad pirmiausiai pareiškėja prašė išieškoti iš skolininko V. I. alimentų skolą ir tik vėliau prieraše nurodė nuo kada išieškoti priteistą periodinį išlaikymą (250 Lt) dukrai.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 straipsnyje nurodyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme išieškotojas nurodo jam žinomus skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės duomenis, jeigu pateikiamas vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, – ir pinigų sumą, kurią reikia išieškoti iš skolininko, taip pat nurodo, ar pageidauja tik elektroninių ryšių priemonėmis gauti ir tuos procesinius dokumentus, kurie, vadovaujantis CPK nuostatomis, turi būti įteikiami registruotąja pašto siunta.

24. Nagrinėjamu atveju 2012 m. birželio 22 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad prašo išieškoti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. kovo 1 d., todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei pareiškėjos, kaip išieškotojos, veiksmus su atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Iš byloje esančių duomenų bei vykdomosios bylos medžiagos aiškiai matyti, kad nuo pakartotinio pareiškėjos kreipimosi į antstolę, t. y. nuo 2012 m. birželio 22 d., priverstinis įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko buvo atliekama nuo 2012 m. kovo 1 d., o pareiškėja, turėdama įstatymo nustatytą pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnis), turėjo pastebėti, kad antstolė nevykdo įsiskolinimo, kuris, anot pareiškėjos, yra susidaręs iki 2011 m. rugpjūčio 25 d., išieškojimo, kadangi vykdymo procese ne tik antstolis, bet iš išieškotojas turi tam tikras pareigas, susijusias su periodinių išmokų mokėjimo dydžio atitikimo išieškomam dydžiui ir savalaikio išlaikymo mokėjimo. Jei apeliantė būtų prašiusi išieškoti įsiskolinimą, būtų nurodžiusi skolos dydį.

25. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą neturi teisės (įgaliojimų) peržengti vykdomajame dokumente nustatytų mokėtinų piniginių lėšų ar susidariusio įsiskolinimo dydžio, nes tokiais veiksmais pažeidžiamos kito vykdymo proceso dalyvio – skolininko – teisės ir teisėti interesai.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjos, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė