- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2YT-2758-979/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00761-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad J. K. priėmė savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. K. sutuoktinis V. K.. Pareiškėjos santuoka su V. K. nutraukta nebuvo. V. K. testamento nepaliko. Po V. K. mirties dukra L. L., kuri į šią bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, yra pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. L. L. įstatymo nustatytu terminu palikėjo palikimo nepriėmė ir nesiekia jo priimti. Paveldėjimo byla taip pat nėra užvesta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta. V. K. 1995 m. rugsėjo 12 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3-6226 pagrindu yra įregistruotos nuosavybės teisės į negyvenamą patalpą - garažo boksą Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš karto po savo sutuoktinio V. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja J. K.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi V. K. priklausančiu garažu - mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, atliko nesudėtingus remonto darbus, laikė garaže daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, palikimo nepriėmė ir nesiekia priimti. Palikimą priėmė pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. K. ir palikėjas V. K. buvo sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Palikėjas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo V. K. mirties liko palikimas: negyvenama patalpa - garažo boksas Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. kovo 13 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 4 pažymos nustatyta, kad už nurodytą garažo boksą Nr. 31, nėra skolų už bendrijos pateiktus mokesčius. Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra. Suinteresuotas asmuo palikėjo dukra ir pirmos eilės įpėdinė L. L. nurodė, kad palikimą priėmė ir palikėjo turtą po jo mirties faktiškai valdo pareiškėja.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo V. K. mirties momento 2004 m. gruodžio 29 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po sutuoktinio V. K. mirties jo palikimu, likusiu paveldimu turtu – garažo boksu faktiškai naudojosi, ji valdo palikėjo sutuoktinė J. K.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po sutuoktinio V. K. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.