Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.5.4.1; 1.2.5.4.2; 1.2.27.2.1.

2021 m. rugsėjo 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio bei sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje (dvi atskiros nusikalstamos veikos), 287 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 00:48 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), savo žmonos M. A. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, sakydamas, kad sunaikins ją, t. y. padarys taip, kad ją atleistų iš darbo, atims namą, vaiką taip pat, kad vis tiek lankysis prie jos namų ir nepaliks ramybėje, kankins visą gyvenimą, taip pat grasino padegti namus, taip sukėlęs pakankamą pagrindą nukentėjusiajai M. A. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 30 d., apie 18.40 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.04 prom. girtumo laipsnis) paėmęs į dešinę ranką keptuvę, o po to peilį ir nukreipęs jį į nukentėjusiąją A. Š. ir nukentėjusį L. K. pradėjo eiti link jų sakydamas, kad jie iš namo nebeišeis, taip sukėlęs pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl ko jie bus sunkiai sužaloti ar nužudyti, dėl šių veiksmų A. Š. ir L. K., jausdami realų pavojų sveikatai ir gyvybei, iššoko pro namo langą ir taip apsaugodami save.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis, 2020 m. rugsėjį, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, skambindamas (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau - skyrius) darbuotojai ir naudodamas psichinę prievartą žodžiais pagrasino susprogdinti skyrių, o vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., (duomenys neskelbtini), skambindamas iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) į skyriaus tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą žodžiais terorizavo skyriaus darbuotoją R. B. grasindamas susekti, kur laikomi skyriaus automobiliai ir juos padegti, susekti skyriaus darbuotojus pagal jų adresus ir juos papjauti, sugaudyti skyriaus darbuotojus po vieną, kad jie visi kentės, dėl ko nukentėjusioji R. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, grasino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 19 d., apie 15.02 val., (duomenys neskelbtini), skambindamas iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) į skyriaus tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą grasino papjauti, taip pat padegti tarnybinį automobilį reikalavo iš nukentėjusiosios- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau - skyrius) darbuotojos R. B. ir kitų šio skyriaus darbuotojų, susilaikyti kaltininko naudai nuo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus.

Dėl pirmo epizodo nurodė, kad vyko žodinis konfliktas, gali paveikti, gali padegti namus, jų konfliktas buvo anksčiau prasidėjęs. Šiuo metu neatsimena, kaip sakė, tuos žodžius tikrai galėjo pasakyti. Grasino, kad sudegins namus. Psichologiškai turėjo omenyje. Rankos prieš žmoną nekėlė, buvo paėmęs už rankos. Sakė žmona, kad baigtų ir iškvietė policiją. Buvo išsigandusi. Negalavimas 2015 m., visą laiką gėrė vaistus, lankydavosi pas psichiatrą. Tą dieną nevartojo alkoholio. Su kuru buvo benzino kanistrai žoliapjovei. Apie kurą žmonai nieko nekalbėjo. Dėl alkoholio kartais pavartoja. Uždraudė gydytojai alkoholį vartoti, tai dabar nebevartoja alkoholio. Buvo su žmona pokalbis, kad trūko kuro automobilyje.

Dėl antro epizodo nurodė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą, negirdėjo, kad beldėsi, gaisrininkai išlaužė, patikrino jo sveikatą, tada buvo išgėręs, susijaudinęs buvo panikos priepuolis. A. Š. nepažinojo, tai buvo greitosios pagalbos darbuotojai. Iš pradžių jie jo išklausinėjo, kai išėjo policijos darbuotojai, nežino, kas jam pasidarė, pasakė, kad jie neišeis. Nuėjo į virtuvę paėmė keptuvę, pasiėmė peilį. Savo rankoje buvo paėmęs peilį, medikai sėdėjo svetainėje. Jie galėjo matyti iš svetainės į virtuvę. Paėmus peilį išmetė, nes pamatė, kad darbuotojai išlipa per langą. Priekaištai medikams dėl išlaužto lango, tuo metu gal įtakos turėjo išgertas alkoholis. Buvo į rankas paėmęs peilį, bet kad į medicinos darbuotojus butų nusitaikęs nepamena. Gydytojai per langą išėjo. Jie išsigando. Išsigando, kad jis prietaisus tuos buvo paėmęs. Su ruda rankena peilis buvo, galėjo būti šviesos spalvos rankena.

Dėl trečio epizodo nurodė, kad jie gavo netikslią informaciją, kadangi jam sakė nieko negali padaryti, pagrasino jiems, kad sunaikins (duomenys neskelbtini) skyrių, kad susitiks darbuotojus. Galimai buvo tokie grasinimai. Išgėręs alkoholio nebuvo tą dieną. Iš namų telefono atrodo skambino (duomenys neskelbtini).

Dėl ketvirto epizodo nurodė, kad grįžo iš ligoninės, matė susinervinusį vaiką, pasakė blogus dalykus, skambino, kur rado, kad ten jis vyriausias. Nervai neišlaikė, pradėjo byrėti šeima, pablogėjo tėvų sveikata, nežinojo ką daryti, dabar jau nebevartoja alkoholio. Tuo metu vartojo alkoholį, nes galvojo palengvės. Neneigia, kad sakė, kad padegs tarnybinį automobilį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jiems sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. parodė, kad jis gyvena name adresu, (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m., serga (duomenys neskelbtini) ir vartoja vaistus. 2020 m. spalio 30 d., apie 18.00 val., jam būnant namuose pasidarė bloga todėl jis, telefonu iškvietė į namus greitąją pagalbą. Po skambučio į GMP jis išgėrė vaistus ,, (duomenys neskelbtini)“ paskirtus jam daktaro ir užmigo. Pabudo nuo lango laužimo garso ir trumpo pamatė kambaryje GMP darbuotojus, policijos pareigūnus ir gelbėjimo tarnybos darbuotoją. Suprato, kad jie visi pateko jėga išlaužę plastikinį langą todėl tai jį labai supykdė, bet po pykčio priepuolio jis nusiramino. Medikams parodė kokius vaistus vartojo, o jie pamatavo jo kraujo spaudimą. Iš namo išėjus policijos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojams jame su juo liko tik du medikai tai yra mergina ir vaikinas. Pamena, kad jis nuėjo į virtuvę ir paėmė peilį o kas vyko po to sunkiai gali atsiminti. Pamena, kad medikai išlipo pro tą patį langą pro kurį ir įlipo, bet kodėl jie taip pasielgė jis nesuprato. Išlipus pro langą medikams į butą atėjo policijos pareigūnai kurie jį sulaikė ir apkaltino grasinimu sužaloti ir nužudyti. Kiek pamena medikams jis sąmoningai negrasino ir tokio tikslo neturėjo. Tuo kuo yra kaltinamas prisipažįsta tik iš dalies tai yra neatmeta galimybės, kad jo veiksmai galėjo pasirodyti grasinantys, bet realaus grasinimo jis nevykdė ir tokio noro neturėjo. 2020 m. spalio 30 d., alkoholio nevartojo, bet 2020 m. spalio 29 d., gėrė daug alkoholinio konjako (2 tomas, b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Apie įvykį, kuris buvo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. gali papasakoti tiek, kad jo žmona M. neįleido į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir jis tuo metu galėjo pasakyti jai necenzūrinių žodžių, tačiau ar grasinančio pobūdžio žodžius sakė, ar ne, nepamena. Kaip įtarime nurodyta, galėjo paminėti jai žodžius dėl darbo, tačiau kad atims vaiką ar padegs namus, tokių žodžių jis nesakė. Apie įvykį, kuris buvo 2020 m. spalio 30 d., gali papasakoti, kad jis išsikvietė greitąją, nes jam buvo priepuolis. Kai atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, jie įlipo per langą, jį sugadindami. Apžiūrėję jį medikai nustatė, kad jam pavojus gyvybei nebegresia. Tada jis pareiškė pretenziją dėl sugadinto lango ir jie išėjo iš namų taip pat išlipdami pro langą, jis tada atidarė duris ir tada jis policijos pareigūnus įsileido į namus pro duris. Jis jokio peilio rankose nelaikė, prie medikų nesiartino, jiems negrasino, kaip ir minėjo, reiškė tik pretenzijas dėl sugadinto lango. Dėl įvykių, susijusių su (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojais, gali papasakoti tiek, kad jis pripažįsta, kad jis skambino darbuotojai R. B., jis kalbėjo su ja apie tai, kad jie rašė tiesos neatitinkančią informaciją, jis bandė su jais pakalbėti, prašė, kad nutrauktų tyrimą, bet jis nebandė jos paveikti, kaip ir minėjo, jis tik paaiškino, kad jie be pagrindo pradėjo vaiko atvejo vadybą. Ką konkrečiai kalbėjo su R. B., jis nepamena, ar jis jai galėjo pasakyti grasinančio pobūdžio žodžių, kaip nurodyta įtarime, jis nepamena. Dėl įvykių daugiau papasakoti neturi ką. Dėl įvykių labai gailisi, kadangi dėl sveikatos būklės pablogėjimo jis ne visus įvykius pamena. Nori prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti pažymas apie savo sveikatos būklę (2 tomas, b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. A. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra B. A., gim. (duomenys neskelbtini). Su vyru kartu gyvena 18-lika metų, 5-eri metai kaip oficialiai susituokę. A. A. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris pasireiškia įvairiais nepagrįstais konfliktais ne tik šeimoje, bet ir už namų ribų, pvz.: konsultacijų metų susipyksta su ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, grasina atleisti (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir kt. iš darbo. Taip pat jam yra didybės manija, galvoja, jog viską gali, iš namų neša daiktus, juos parduoda, eina į lošimo namus, prisigalvoja, kaip gauti dideles pinigų sumas, kuria įvairius planus, į juos bando įtraukti ir ją, tačiau planų neįgyvendina. Pastaruoju metu, apie 2,5 mėn. jis nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, kartu vartoja ir (duomenys neskelbtini) vaistus ,, (duomenys neskelbtini)“. Vartojant alkoholį vyrui A. padidėja agresyvumas, pradeda neadekvačiai vertinti situacijas. Šiuo metu konfliktai su vyru vyksta maždaug nuo š. m. liepos pradžios. Jis kelis kartus yra kvietęs policijos pareigūnus jai dėl to, kad ji jo neįsileidžia į namus adresu (duomenys neskelbtini), nors jis šiuose namuose nėra registruotas, jis registruotas (duomenys neskelbtini), tėvų namuose. Taip pat vyrui yra nustatytas darbingumas 20-30 proc., apie 1,5 mėn. dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai niekur nedirbo ir beveik pilnai išlaikė ji, neskaitant jo gaunamos neįgalumo pensijos. Pastaruoju metu jis pradėjo jos reikalauti pusės jos atlyginimo, kadangi esantys šeima, ir jo nuomone, pusė jos atlyginimo priklauso jam. Vyras ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, kelis kartus net pats yra kvietęs pagalbą, kad jį nuvežtų į psichiatrinę ligoninę, kadangi pats jaučia, kad nebegali savęs kontroliuoti. 2020 m. rugsėjo 4 d. dienos metu ji buvo pas advokatą dėl skyrybų. Jai grįžus namo, apie 17-18 val. būnant virtuvėje, vyras A. A. pasakė, jog matė jos elektroninius laiškus, kuriuose buvo tartasi susitikti su advokatu konsultacijai dėl skyrybų. Jis jai sakė, kad ji nieko nepasieks ir kad sunaikins ją, t. y. padarys taip, kad ją atleistų iš darbo, kad darbe visi sužinos, kokia ji yra, jog atims namą, vaiką. Taip pat sakė, kad jeigu išsiskirs, jis vis tiek lankysis prie jos namų ir nepaliks jos ramybėje, kankins visą gyvenimą. Taip pat vyras A. A. sakė, jog nebijo policijos ir kitų teisėsaugos institucijų, nes yra nepakaltinamas. Konflikto metu jis taip pat minėjo, jog jeigu ne jis pats, yra ir kitų žmonių, kurie gali jam padėti. Kažkuriuo metu konfliktas persikėlė į antrą aukštą, kadangi ji norėjo miegoti, tačiau į antrą aukštą atėjo ir vyras. Konflikto metu A. A. sugriebė rankomis jai už riešų, tai matė ir dukra B., kuri visą laiką buvo antrame aukšte, ir sakė jai, kad laiko ją dėl to, kad ji yra blogos psichinės būklės, gali sau ką nors pasidaryti, pavyzdžiui: pasikarti arba iššokti per langą, taip pat teigė, kad ji jau yra taip dariusi, nors to niekada nebuvo. Dukra B. pradėjo verkti, rėkti, kad jis ją paleistų, tuomet vyras ir paleido jos rankas. Ant jos rankų jokių mėlynių nesimatė, fizinio skausmo nejautė, jautė bejėgiškumą. Jos su dukra išėjo į kitą kambarį, ji grįžo paimti dukros pagalvės, o vyras pasakė ,,tu pamatysi, ji viską padegs, nebus dėl ko pyktis, nebus ką dalintis“. Galiausiai ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pabendravę su A. šie išvežė jį į psichiatrinę ligoninę, kadangi jis pasiskundė, kad neturi vaistų. Dieną prieš tai A. pasakė, kad vyksta į degalinę pripilti benzino, grįžęs pasakė, kad pripylė pilną baką. Po kurio laiko jai įsėdus į automobilį, ji pamatė, kad automobilio skydelyje rodo, jog yra maždaug tik trečdalis bako benzino. Pradėjo jo klausinėti, kodėl ne pilnas bakas, kur kitas benzinas. A. iš pradžių melavo, sakė, jog jai vaidenasi, bet paskui prisipažino, jog prisipylė į bakus, tačiau kokiu tikslu - nesakė. Taip pat kelias dienas prieš konfliktą A. jai pasakė, jog ,,sudurniavo“ jo tėvas su broliu, sureagavo į nuotrauką, kurią jis įdėjo į socialinį tinklą ,, (duomenys neskelbtini)“. Nuotraukoje buvo naktis, matėsi kieme esanti pavėsinė, šalia jos metalinis kubilas, o kubile buvo didelė liepsna ir atrodė, jog dega pavėsinė. Tėvas realiai pamanė, kad dega pavėsinė, neprisiskambino jos vyrui A., todėl paskambino jo broliui, pastarasis susisiekė su A. ir pasakė, kad šis juos išgąsdino. Ji tiki, kad A. gali padegti namus, kadangi yra neprognozuojamas. Nuolat iš vyro patiria psichologinį smurtą, jis teigia, kad yra nevykėlė, nieko nemoka, yra bloga mama, darbe kažko pasiekusi yra tik jo dėka, kad jai reikia gydymo ir gultis į psichiatrinę ligoninę, o ne jam. Taip pat jis teigia, kad be jo ji neišgyvens, nesusitvarkys. Prašo policijos imtis priemonių ir taikyti atsakomybę jos vyrui A. A. už jo veiksmus. Šiuo metu jos vyras A. dar yra gydymo įstaigoje, kiek jis jai sakė telefonu, jį turi išleisti ateinančią savaitę. Prie apklausos tyrėjai pateikia (per ,, (duomenys neskelbtini)“ programą) 5 nuotraukas A. A. elektroninių laiškų įv. institucijoms (1 tomas, b. l. 64-66).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta M. A. parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų, nieko nenori keisti. Nori tik dar papildyti, kad kaip ir anksčiau minėjo, jog jos vyras A. jai grasindavo, kad jis ją sužlugdys, jis ėmėsi realių veiksmų. A. skambinėja į jos darbovietę, melagingai pranešinėja, kad jų įmonė slepia pelną, kad įmonei bus blogai, kad padirbinėja parašus, papirkinėja klientus, kad ji yra vagis. Taip pat sakė, kad jis skambinės pats klientams, juos gąsdins, viską praneš FNTT. Jis skambina konkrečiai jos kolegei J. P. (tel. Nr. XX). Jis tokiu šmeižtu siekia, kad ji prarastų darbą, nes jai jis buvo sakęs, kad jei ji nuspręs skirtis su juo, jis sužlugdys ją. Jis jai kiekvieną dieną skambina, taip pat skambina dukrai, kuriai sako, kad jis nusižudys. Jis jai paskambinęs nuolat kartoja, kad ją sužlugdys ir dėl to jau imasi priemonių. Kad imasi priemonių dėl to ji suprato, nes jis kaip ir minėjo, jau skambinėja į jos darbovietę, siekdamas, kad ją atleistų iš ten. Nuolat jai rašinėja, kad grįš į namus, norėdamas ją įbauginti, tačiau į juos negrįžta, bet ji nežino ko tikėtis, jo bijo. Iš jo nuolat sulaukia grasinimų, kad ją nužudys, padegs, sužlugdys. Taip pat bando ją paveikti per vaiką, skambina dukrai ir nuolat kartoja, kad jei ji jo neįsileisianti namo, jis nusižudys, kad pas senelius paliktą saugoti šunį jis išmes, taip bandydamas paveikti ir dukrą. Nori pasakyti, kad ji labai bijo dėl savo ir savo dukros sveikatos ir gyvybės, nes nuolat jaučiasi bauginama, nesaugi, nuolat patiria psichologinį smurtą iš jo pusės (1 tomas, b. l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. A. parodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d., 15:02 val. jos vyras A. A. paskambino į (duomenys neskelbtini) skyrių (toliau - skyrių), ji parodė, kad konkrečiai apie A. A. skambutį nurodytu laiku nežino, tačiau žino, kad jis yra skambinęs (duomenys neskelbtini) skyrių dėl to, kad, jo nuomone, darbuotojos yra neteisėtai pradėjusios tyrimą (bylą) dėl A. A. psichologinio ar fizinio smurto artimoje aplinkoje jų vaiko atžvilgiu, taip pat jo skambučių priežastis ta, kad neva darbuotojos minėto tyrimo metu neteisėtai apklausinėjo vaiką, tyrimo metu padarė klaidų. A. A. M. sakė, kad skyriaus darbuotojos vykdė neteisėtą veiklą ir dabar už tai turės pasekmes. M. A. yra žinoma, kad jos vyras yra skambinęs skyriaus darbuotojai K., kurios pavardės nežino, ir kitai darbuotojai, kurios duomenų nežino, kuri jau skyriuje nebedirba. A. A. buvo pabrėžęs, kad minėta darbuotoja nebedirba jo dėka ir dabar tas pats gręsia K.. M. A. žinoma, jog A. A. skyriaus darbuotojoms yra skambinęs ne vieną kartą. Ką konkrečiai pokalbių metu jis sakė, nežino, tačiau žino, jog jis reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, jog skyriaus darbuotojos viską išsigalvojo ir kad joms gręsia kažkokios pasekmės. Taip pat jis bendromis frazėmis M. A. yra sakęs, kad skyriaus darbuotojos pasigailės ir pamatys, kad A. A. nejuokauja, tačiau ar ruošiasi atlikti kažkokius konkrečius veiksmus skyriaus darbuotojų atžvilgiu, jis nesakė. Paskutiniu metu A. A. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tėvai jį išregistravo dėl smurto, todėl jis dalį laiko leidžia viešbutyje ar kur kitur. Vakar jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas M. A., kur bus kelias dienas, kadangi jai po operacijos reikalinga pagalba. Paklausus M. A., ar, jos manymu, A. A. galėtų imtis veiksmų savo grasinimams skyriaus darbuotojams įgyvendinti, ji nurodė, kad nėra garantuota, jog jis negalėtų imtis kažkokių veiksmų, kadangi jos vyras yra sunkiai nuspėjamas. Jam 2009 m. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), jis vartoja alkoholį kartu su psichotropiniais vaistais, todėl jam užeina psichozės. Šiais metais jis du kartus tikrai yra gulėjęs, gydęsis psichiatrinėje ligoninėje (1 tomas, b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 30 d. dirbo kartu su A. Š.. apie 18:37 gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad juos kviečia psichikos sutrikimų turintis asmuo, kad jam skauda širdį. Atvykus nurodytu adresu, namuose niekur nedegė šviesa, niekas iš namų neišėjo, pamatė, kad langelis atidarytas ir viduje judėjo užuolaida. Pašvietė prožektoriumi ir pamatė, kad viduje kažkas yra. Tada iškvietė policiją ir gaisrinę. Gaisrininkai atidarė langą ir jie per langą pateko į namo vidų. Kai pateko į vidų, pamatė vyriškį, kuris gulėjo ant sofos, taip pat namuose buvo šuniukas, kaip suprato, tą užuolaidą ir judino šuniukas. Pažadino vyriškį, o vyriškis panašu, kad buvo neblaivus. Tada viduje pasiliko policijos pareigūnai ir kolegė A., o jis išėjo į lauką. Po kurio laiko A. jo paprašė atnešti kardiografą, jis jai jį atnešė, o po to ir vėl išėjo į lauką. Po kurio laiko, tiksliai nežino kiek laiko praėjo, jis vėl užėjo pro langą į namo vidų. vyriškis kalbėjo su policijos pareigūnais, gaisrininkais, jis tuo metu atrodė ramus. Tada gaisrininkų pagalbos nebereikėjo, jie norėjo išvažiuoti ir jie išėjo į lauką, kad perstatyti tarnybinius, automobilius, jis patraukė savo, gaisrininkai išvažiavo, o policijos pareigūnai įvažiavo į kiemą. Tada policijos pareigūnai dar paklausė, ar jie yra dar reikalingi, bet vyriškis atrodė ramus, todėl policijos pareigūnai nebuvo jau reikalingi, nes A. sakė, kad jei asmuo sutiks, jį veš į ligoninę. tada policijos pareigūnai išėjo iš namo. Tada A. vyriškiui pasakė, kad pamatuos jam kraujo spaudimą, o jis atsakė, kad kas jam sumokės už langą, o A. atsakė, kad pirmiausiai pamatuos jam spaudimą, o problemas dėl lango jis išsispręs vėliau. Tada vyriškis atsistojo, puolė prie virtuvės, iš pradžių pagriebė keptuvę, bet tą keptuvę numetė ir tada griebė peilį ir paėjo link jų apie du žingsnius su peiliu rankoje, todėl jie daugiau nieko nelaukė ir iš kart pabėgo pro langą iš namo į lauką. Policija tuo metu nebuvo dar išvažiavusi, jie jau buvo pradėję važiuoti ir A. jam pasakė, kad praneštų tai pareigūnams, jis pribėgo prie policijos automobilio, pabeldė jiems į langą ir pasakė apie situaciją. Kai jie grįžo prie namo, langas jau buvo uždarytas, pareigūnai pabeldė į duris ir jis pareigūnams jas atidarė. Jis tuo metu nebeatrodė agresyvus, bet pareigūnai sureagavo į tai, kad jis prieš tai buvo su peiliu ir jį uždarė į kitą kambarį, kol jie susirinko savo įrangą. Po to pareigūnai jų paklausė, kuris buvo peilis, ir jie parodė jį. Po to matė, kaip pareigūnai jį iš namų išsivedė su antrankiais. Tiek jis, tiek A. iš jo jautė realų pavojų savo gyvybei, nes jis buvo su peiliu rankoje ir buvo agresyviai nusiteikęs ir ėjo link jų, o žinodami, kad jis turi psichikos sutrikimų, suprato, kad jo veiksmai gali būti neadekvatūs ir vertina tai kaip realų grasinimą (1 tomas, b. l. 87-89).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 19 d., apie 15:02 min. į jos tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris prisistatė A. A., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Jis skambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo pradėjo kaltinti visą (duomenys neskelbtini) tarnybą, kad jie esantys baisūs ir jų „dėka“ jam metus laiko uždrausta bendrauti su vaiku. Ji mėgino pasiaiškinti situaciją, kadangi pati asmeniškai su juo reikalų neturėjo, niekada neteko bendrauti. (duomenys neskelbtini) teritorija jai nepriklauso ir jai priskirti darbuotojai nedirba šioje teritorijoje. A. A. pasakė, kad kreipėsi į prezidentą, kontrolieriaus įstaigą, kad kreipsis į visas įmanomas viešąsias erdves, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., viešins, kokie jos idiotai, kad galimai girti vairuoja automobilius ir šalia jo namų vos neišvertė tvoros. Taip pat jis įžeidinėjo, kad neturi išsilavinimo, nei teisinio, nei socialinio. A. A. sakė, jog žino, kaip atrodo jų tarnybos automobilis, kadangi jį filmavo, žino, kur automobilis yra laikomas, kad suras ir padegs minėtą automobilį. Taip pat jis sakė, kad jas, darbuotojus suras ir sugaudys po vieną, nes nustatyti gyvenamąją vietą yra nesunku. Taip pat minėtas pilietis sakė, kad visus papjaus. Grasinirnai buvo išreikšti ne konkrečiai jai, o skyriaus darbuotojams, tačiau jokių pavardžių jis neminėjo. Pats A. A. sakė, kad yra nepakaltinamas ir darys ką tik panorės. Jis visą laiką šnekėjo, ji negalėjo net įsiterpti ir paaiškinti jam situacijos, jis jos neklausė. Viso pokalbio metu pilietis rėkė, šaukė, iš balso atrodė, kad jis yra neblaivus. Kiek jai žinoma, jis yra skambinęs ir kitoms skyriaus darbuotojoms, tačiau ką sakė konkrečiai, nežino, tačiau irgi ne su gerais ketinimais, išreiškė nepasitenkinimus. Iš kur A. A. gavo jos tel. Nr., ji nežino. Taip pat lyg šiol nežino, kodėl jis paskambino būtent jai, kadangi pas jį aukščiau nurodytu adresu buvo nuvykusios skyriaus darbuotojos vyriaus. specialistė K. D., ir vyriaus. Specialistė N. S., kurios nagrinėja A. A. atvejį. Kaip jai nurodė K. D., A. A. yra skambinęs ir grasinęs atvejų vadybininkei I. L. ir referentei A. R.. Po 2020 m. spalio 19 d. pokalbio jis jai daugiau neskambino. Ji tiki, kad jis realiai galėtų įvykdyti savo grasinimus, todėl, kad jis pats nurodė, jog yra nepakaltinamas ir žino, kad gali daryti ką nori ir būti nebaudžiamas. Kol kas A. A. jokių realių veiksmų savo grasinimams įgyvendinti nesiėmė, kaip jis atrodo, ji nežino, todėl nežino ar jis lankėsi prie jų skyriaus pastato ar pačiame skyriuje (1 tomas, b. l. 94-95).

R. B. pareiškime ,,Dėl grasinimo valstybės tarnautojams“ nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 15.02 val. į (duomenys neskelbtini) tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojasi atlikdama jai priskirtas skyriaus (duomenys neskelbtini)pareigas, paskambino pilietis prisistatęs A. A., gyv. (duomenys neskelbtini) (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) ir telefoninio pokalbio metu tiesiogiai grasino jai ir jos darbuotojams dėl to, kad skyrius kreipėsi į policiją ir jam šiuo metu yra taikoma kardomoji priemonė metus nesiartinti prie vaiko. Jai mėginant paaiškinti kodėl susiklostė tokia situacija, paskambinęs pilietis pradėjo grasinti, žeminti skyriaus darbuotojus, sakydamas, kad „Jūsų skyrius yra baisus, dirba darbuotojai be tinkamo išsilavinimo, idiotai, grobikai, žvėrys, girti turbūt važinėja už vairo, nes jo tvoros vos neišvertė, teigė, kad automobilį nufilmavo, atseks kur laikomas automobilis, padegs, suseks juos visus pagal adresus, nes tai nesunku surasti, visus papjaus, sugaudys po vieną. Teigė, kad kentėsią visi, pokalbio pabaigoje pasakė, kad yra nepakaltinamas, darys dabar ką norės.“ Prašo imtis teisinių priemonių dėl minėto piliečio akivaizdžių ir tiesioginių grasinimų skyriaus darbuotojams, kurie atlieka savo kaip valstybės tarnautojo jiems priskirtas funkcijas ir pradėti tyrimą, bei taikyti administracinio ar baudžiamojo poveikio priemones už grasinimus valstybės tarnautojams atliekantiems savo tiesioginį darbą (1 tomas, b. l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. R. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šių metų vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, tikslios datos nepamena, į jos darbo skyrių buvo atėjęs A. A.. Jis buvo atėjęs pas specialistą, ji jį matė pirmą kartą, jis specialisto palaukė foje ir tiek. Rudens metu, tikslaus laiko nepamena, jis paskambindavo į jos tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono numerio, kurio šiuo metu neprisimena. Paskambinęs, pokalbio metu prisistatydavo, paminėdavo savo pavardę, taip pat, kad turi dukrą. Paskambinęs jis išreikšdavo savo nepasitenkinimą skyriumi, iš jo kalbėjimo girdėdavosi akivaizdi agresija, vartodavo necenzūrinius žodžius, sakydavo, kad kažkas atvažiuos į skyrių ir visus ištaškys, iššaudys, išpjaus. Po tokių jo pokalbių ji būdavo sutrikusi, šiek tiek šokiruota. Iš pokalbių jai pasirodė, kad iš jo galima tikėtis bet ko, kadangi, pavyzdžiui, paskambinęs vieną kartą jis išplūsdavo, įžeidinėdavo įvairiausiais žodžiais, po ko pats baigdavo pokalbį, ir neužilgo vėl paskambindavo ir kalbėdavo visiškai ramiai. Akivaizdžiai matėsi jo nuotaikų kaita, jo keistas bendravimas. Taip pat pokalbių metų jis pasakydavo, kad gali daryti ką nori, kadangi yra nepakaltinamas. Jis jai yra skambinęs ne kartą, būdavo po 3-4 kartus per dieną. Kokiu tikslu jis jai skambindavo, nežino, kadangi jokių reikalų su juo nėra turėjusi, galbūt norėjo tiesiog išsilieti. Jos tarnybinis telefono numeris yra nurodytas internete, todėl A. A. galėjo rasti jį ten. Pokalbių datų ir konkrečių frazių ji neprisimena. Pokalbių garso įrašų neturi. Ji mano, kad A. A. tikrai galėtų įgyvendinti savo grasinimus, kadangi iš pokalbių su juo panašu, kad iš jo galima tikėtis visko. Po kažkurio pokalbio ji pakalbėjo su skyriaus specialistais, papasakojo K. D., kad jai skambina A. A., kad bendrauja agresyviai, o ji papasakojo, kad jis skambino ir jai, išsiliejo ir ant jos. A. A. matė vieną ar du kartus, neprisimena, tačiau tuo metu jis elgėsi normaliai. Niekur kitur jo nėra mačiusi, tik skyriuje. Daugiau nieko papildomai pasakyti negali (1 tomas, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos tarnybinio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Šių metų rugsėjo mėnesį iš vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo pranešimą inicijuoti atvejo vadybą A. šeimai, t. y. bendrauti su jais, inicijuoti pokalbius bei sudaryti pagalbos planą siūlant pagalbos būdus spręsti susidariusiai problemai dėl A. A. galimo smurto prieš žmoną M. A.. Pirmą kartą nuvykus pas M. ir A. A. namo, adresu (duomenys neskelbtini) namo numerio neatsimena, (duomenys neskelbtini) A. namie nebuvo. Su M. pokalbis praėjo normaliai, buvo kalbama kaip jaučiasi jų dukra, ar ji matė M. ir A. konfliktus. Po kurio laiko, tikslios datos neatsimena, kokiu telefono numeriu neatsimena, susisiekė su A. A., tikslu susitarti dėl pokalbio, tačiau jis atsisakė. To pokalbio metu jis ėmė gąsdinti, kad turi advokatus, centro darbuotojus ,,sumals į miltus“. Šio pokalbio garso įrašo neturi. 2020 m. rugsėjo 8 d. turėjo būti šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, tačiau A. A. neatvyko, nes, kaip posėdžio metu M. pranešė, jog savaitgalį buvo kviesta policija ir A. A. buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Jeigu gerai atsimena, kitą dieną jai paskambino A. A., kuris reikalavo atsiųsti jam posėdžio protokolą, o jeigu ji neatsiųs, grasino susidoroti su jos šeima, artima aplinka. Sakė, kad žino, kur gyvena, kad turi įtakingų žmonių, advokatų. Pokalbio metu jis davė suprasti, jog žino, kur gyvena ir su ja bus susidorota per šeimą. Po pokalbio ji jautėsi emociškai išbalansuota, tačiau ją šiek tiek ramino tai, jog jis sakė, kad ji turi vaikus, tačiau ji turi tik vieną, taip pat sakė, jog žino jos vyrą, tačiau ji yra našlė. Tai leido jai šiek tiek nurimti ir galvoti, jog jis konkrečiai nieko nežino, o tik gąsdina. Šio telefoninio pokalbio garso įrašo ji neturi. Po pokalbio norėjo kreiptis su pareiškimu į policiją, tačiau to nepadarė, nusprendė palaukti, jeigu bus dar grasinimų iš jo pusės, tuomet tikrai kreipsis. Po kurio laiko, gal po trijų savaičių, jai būnant darbe, paskambino iš darbovietės informacinio langelio ir pranešė, jog atėjo A. A., kuris nori pasišnekėti su ja. Pokalbio metu A. A. jai iš balso pasirodė neblaivus. Pokalbio metu jis kaltino socialinės paramos centro darbuotojus, vaikų teisių skyriaus darbuotojus, kad jos elgiasi neteisėtai, kad jo šeimai nereikia pagalbos. A. A. sakė, kad eis pas prezidentą ir jeigu dabar nenusileis vedėja, kad čia joms ,,padarys“. Ji kalbėjo su juo ramiai, stengėsi neprovokuoti, perklausė, ką jis padarys, o jis sakė, kad ,,aš nesakė, ką ji padarys, ji gali ranka čia viską išdaužyti“. Buvo įrašiusi šį garso pokalbį, jeigu ras įrašą, atsiųs tyrėjai elektroniniu paštu. Kiekvieno pokalbio metu A. A. akcentavo, kad yra nepakaltinamas, ir ką jis bepadarytų, jis už tai neatsakys. Pasakodavo, kad jo atžvilgiu buvo ne viena baudžiamoji byla ir jam dėl to nieko nebuvo. Mano, kad tai pabrėždamas jis norėjo išgąsdinti ir įbauginti. A. A. ji gyvai nėra mačiusi, bendravo tik telefonu. Daugiau nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. parodė, kad jis yra A. A. brolis, tačiau šiuo metu jie gyvena ne kartu. A. kiek žino, šiuo metu gyvena su tėvais, tai yra su tėvu J. V. A. ir mama D. B. A.. Paskutiniu metu, A. yra neadekvatus, agresyvus. Kiek žino, tarp jo ir jo žmonos M. jau ir anksčiau būdavo konfliktų, dėl ko, jis tiksliai nežino. A. yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje ir anksčiau, bet pastebėjo jo pasikeitusį elgesį po to, kai jis rugsėjo mėnesį grįžo iš psichiatrijos ligoninės. Kaip ir minėjo, jis tapo agresyvus, kiek žino, buvo įvairių grasinimų tiek žmonos M. atžvilgiu, tiek tėvų. Jis pats nuolat kviečiasi sau policijos pareigūnus, manydamas, kad jam gali kažkas atsitikti, tačiau dėl jo neadekvataus bei agresyvaus elgesio yra kelis kartus policiją kvietę ir tėvai. Kokie ir dėl ko konfliktai vyksta tarp jo ir žmonos, jis tiksliai negali pasakyti, jie labai artimai nebendrauja, kad viską žinotų. Jam tėvai yra sakę, kad jis jiems minėjo, kad pakenks savo žmonai M.. Ar tai buvo realūs grasinimai, jis nežino. Jam tėvas sakė, kad A. į savo ,, (duomenys neskelbtini)” paskyrą buvo įdėjęs kažką degančio, bet kas ten tiksliai buvo, jis nežino. Nepamena, ar pats matė, ar jam tėvas tik pasakojo, apie tai. Tėvas buvo sunerimęs, galvojo, kad kažkas jam atsitiko, nes aiškiai, kas ten toje nuotraukoje buvo, kiek žino, nesimatė. Paskutiniu metu, A. vartoja alkoholį ir jis dėl to būna agresyvus, tačiau ar jo grasinimai būna realūs ar tai tik žodžiai, negali pasakyti, nes kaip ir minėjo, jie su juo šiuo metu mažai bendrauja, todėl jis negali pasakyti, ar jis gali įvykdyti savo grasinimus, M. atžvilgiu, tačiau tėvai, gyvenantys su juo, jo bijo, jo tokio elgesio, kad jis gali jiems kažką padaryti, nes paskutinį kartą kai buvo kviesta policija, jis tėvams grasino bei naudojo fizinį smurtą prieš tėvą, taip įrodydamas, kad gali įvykdyti savo grasinimus. Daugiau papildyti neturi ką (1 tomas, b. l. 101-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos pacientas yra A. A., kuris turi (duomenys neskelbtini) ligas, kurias yra paminėjusi 2020 m. vasario 12 d. atsakant į paklausimą. Šiai dienai jis jau yra 104 dienas nedarbingume, kiek jam dar nedarbingumas bus tęsiamas, negali atsakyti, viskas paaiškės po kardiologo tyrimų. Su A. A. atlikinėti procesinius veiksmus galima, tačiau reikia atsižvelgti į jos sveikatos būklės galimą pablogėjimą. Galima A. A. atvesdinti į teismo psichiatrijos ekspertizės tarnybą, atlikti jam paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau pastebėjus jo sveikatos būklės pablogėjimą, iš karto kviesti greitąją medicinos pagalbą (1 tomas, b. l. 115-117).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota nukentėjusiosios A. Š. parodymai: 2020 m. spalio 30 d., apie 18:37 val., tarnybos metu buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), lėtinės ligos paūmėjimas, psichiniai sutrikimai, pagalbą kviečia pats. Atvykus nurodytu adresu jiems kiemo vartų niekas neatidarė, skambinant iškvietime nurodytu telefono numeriu, niekas neatsiliepė, tačiau jie girdėjo kaip name skamba telefonas. Į pagalbą išsikvietė policiją ir PGT, kad galėtų patekti į teritoriją ir suteikti asmeniui t. y. A. A. (duomenys neskelbtini) pagalbą. Atvykus PGT 5 komandai ir pareigūnams, pateko į teritoriją bei namą, bendraujant su A. A. iš pradžių jis buvo agresyvus, nuolat šaukė ir vijo juos bei pareigūnus iš namų. Po kiek taiko A. A. nusiramino ir elgėsi bei bendravo adekvačiai, tad paprašė ji pareigūnų pakviesti jos kolegą K. L. ir paleido pareigūnus, kadangi atsižvelgiant į esamą situaciją, jiems jų pagalbos nebereikėjo. Išvykus pareigūnams, A. A. pasiėmė į dešinę ranką peilį ir jį nukreipęs į ją pradėjo eiti link jos, teigdamas, kad jie iš čia neišeisiantys, kadangi pajuto realų pavojų, ji įšoko pro langą, kurį prieš tai buvo atidarę PGT, kad patekti į namą. Pareigūnams išvykus ji pasakė A. A., kad atėjus jos kolegai, jie atliksią jam kardiogramą. Tuo metu A. A. atsistojo nuo sofos ir nuėjo į virtuvę, kurioje jis į dešinę ranką paėmė keptuvę ir su ja užsimojo, bet išmetė ją į kriauklę. Tada staigiai pačiupo šviesios spalvos peilį ir nukreipęs jį į ją, pradėjo eiti link jos, sakydamas, kad jūs iš čia neišeisit, kol neatlyginsit padarytos žalos. Tuo metu ji iššoko pro langą, kurį atvykusi PGT atidarė, kad galėtų patekti. Tuo metu jos kolega L. K. išbėgo pasivyti pareigūnus, kurie ką tik buvo įvykę. A. A. ne vieną kartą kartojo, kad yra nepakaltinamas ir jam nustatytas (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 77-78).

Teismo psichiatrijos Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). A. A. šiuo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal A. A. psichikos būklę jis šiuo metu gali būti apklausiamas, gali duoti teisingus parodymus, gali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir atlikti bausmę. A. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (3 tomas, b. l. 56-66).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra virtuvinis peilis. Peilio geležtė yra sidabrinės spalvos, o peilio rankena yra medinė, šviesiai rudos spalvos, su geltonos spalvos metalo elementais. Bendras peilio ilgis yra 22,5 cm., geležtės ilgis yra 12 cm., o peilio rankenos ilgis yra 10,5 cm (1 tomas, b. l. 125-130).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu susisiekta su nukentėjusiąja M. A., nukentėjusiąja A. Š., nukentėjusiuoju L. K., R. B., tikslu išsiaiškinti ar proceso dalyviai pageidauja reikšti civilinius ieškinius ikiteisminiame tyrime. Visi išvardyti proceso dalyviai nurodė, kad civilinių ieškinių ikiteisminiame tyrime nereikš (1 tomas, b. l. 142-143).

Alkotesterio Alcotest Nr. 6810 nurodyta, kad 2020 m. spalio 30 d., 20.25 val. A. A. nustatyta 1,04 prom. neblaivumo būsena (2 tomas, b. l, 111).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Du kanistrai rasti (nepaimti) (1 tomas, b. l. 8-16).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis nurodyta, kad pranešėjos M. A. teigimu - neblaivus vyras naudoja psichologinį smurtą, grasina, jog padegs namus (1 tomas, b. l. 6-7).

Protokole – pareiškime užfiksuoti M. A. parodymai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 21:00 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 00:48 val. mano namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. prieš ją naudojo psichologinį smurtą, grasino padegti jos namus (1 tomas, b. l. 59-60).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai iš įvykio vietos 2020 m. rugsėjo 5 d., filmuotos reikšmingos bylai aplinkybės (1 tomas, b. l. 118-119).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra garso įrašas iš BPC. Pranešėja prašo pagalbos ir informuoja, kad dėl psichologinio smurto ir grasinimo padegti namus (1 tomas, b. l. 122-124).

Pateiktose nuotraukose matyti pateikti elektroniniai laiškai, nuotrauka - susirašinėjimas (1 tomas, b. l.133-135).

2020 m. lapkričio 3 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad 2020 m. spalio 8 d., 18.30 val. A. A. būdamas neblaivus 1,86 prom. pareigūnų akivaizdoje rėkavo bei įžeidinėjo M. A. vadindamas necenzūriniais žodžiai (2 tomas, b. l. 122).

Nusikalstamų veikų vertinimas bei kvalifikavimas, teismo motyvai bei išvados

Šioje baudžiamojoje byloje A. A. kaltinamas 4 nusikalstamų veikų padarymu – t. y. kaltinamas dviejų nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), padarymu.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014)). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-346-942/2018).

BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą.

BK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali: nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant Lietuvos Respublikos BK 287 str., turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010).

Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visus A. A. pareikštus kaltinimus, pilnai patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu A. A. savo kaltę dėl visų jo įvykdytų nusikalstamų veikų, pilnai pripažino, nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tačiau pagal savo psichikos būklę jis įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi abejonių dėl A. A. pakaltinamumo, dėl ko šis būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl pirmo epizodo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent: nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 00:48 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), savo žmonos M. A. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, sakydamas, kad sunaikins ją, t. y. padarys taip, kad ją atleistų iš darbo, atims namą, vaiką taip pat, kad vis tiek lankysis prie jos namų ir nepaliks ramybėje, kankins visą gyvenimą, taip pat grasino padegti namus, taip sukėlęs pakankamą pagrindą nukentėjusiajai M. A. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino, nurodė, kad vyko žodinis konfliktas, sakė, jog gali paveikti, gali padegti namus, jų konfliktas buvo anksčiau prasidėjęs. Šiuo metu neatsimena, kaip sakė, tuos žodžius tikrai galėjo pasakyti. Grasino, kad sudegins namus. Psichologiškai turėjo omenyje. Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios M. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, elektroniniai laiškai ir nuotraukos dėl susirašinėjimo, BIRT žiūryklės ataskaitos duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Vertinant tai, A. A. padaryta veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Dėl antro epizodo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent: 2020 m. spalio 30 d., apie 18.40 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.04 prom. girtumo laipsnis) paėmęs į dešinę ranką keptuvę, o po to peilį ir nukreipęs jį į nukentėjusiąją A. Š. ir nukentėjusį L. K. pradėjo eiti link jų sakydamas, kad jie iš namo nebeišeis, taip sukėlęs pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl ko jie bus sunkiai sužaloti ar nužudyti, dėl šių veiksmų A. Š. ir L. K., jausdami realų pavojų sveikatai ir gyvybei, iššoko pro namo langą ir taip apsaugodami save.

Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino, nurodė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą, negirdėjo, kad beldėsi, gaisrininkai išlaužė, patikrino jo sveikatą, tada buvo išgėręs, susijaudinęs buvo panikos priepuolis. A. Š. nepažinojo, tai buvo greitosios pagalbos darbuotojai. Nuėjo į virtuvę paėmė keptuvę, pasiėmė peilį. Savo rankoje buvo paėmęs peilį, medikai sėdėjo svetainėje. Paėmus peilį išmetė, nes pamatė, kad darbuotojai išlipa per langą. Jie išsigando. Išsigando, kad jis prietaisus tuos buvo paėmęs.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų L. K. ir A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, daiktų apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. A. suvokė, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl trečio epizodo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. A. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyti veikos požymiai, todėl laikytina, kad jis terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2020 m. rugsėjį, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, skambindamas (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau - skyrius) darbuotojai ir naudodamas psichinę prievartą žodžiais pagrasino susprogdinti skyrių, o vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., (duomenys neskelbtini), skambindamas iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) į skyriaus tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą žodžiais terorizavo skyriaus darbuotoją R. B. grasindamas susekti, kur laikomi skyriaus automobiliai ir juos padegti, susekti skyriaus darbuotojus pagal jų adresus ir juos papjauti, sugaudyti skyriaus darbuotojus po vieną, kad jie visi kentės, dėl ko nukentėjusioji R. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisminio nagrinėjimo metu A. A. savo kaltę pripažino ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš kaltinamojo parodymų, kurie patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais – matyti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaip pats kaltinamasis nurodė, kad jiems sakė jog sunaikins (duomenys neskelbtini) skyrių, kad susitiks darbuotojus. Galimai buvo tokie grasinimai.

Vertinant tai, A. A. padaryta veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ketvirto epizodo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 287 straipsnio 1 dalį. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: nukentėjusiosios duotais pardoymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo duotais parodymais ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini A. A. kaltės įrodymais.

Bausmių skyrimo ir bendrinimo motyvai, kiti procesiniai klausimai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 1dalis) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis praeityje neteistas (2 tomas, b. l. 128-130), baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 121-127), dirbantis (2 tomas, b. l. 119).

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K?184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K?49?976/2020).

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, kaip matyti iš BK 55 straipsnio dispozicijos formuluotės, kurioje pavartotas žodis „paprastai“ ir nurodytas reikalavimas teismui, skiriančiam laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą, šios įstatymo normos reikalavimai dvejopi. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. A. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, daugybe kartų baustas administracine tvarka, atsižvelgia į tai, kad yra jo viena atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, daro išvadą, kad kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. A. sistemingai daro nusikalstamas veikas, kurios yra susijusios su grasinimais kitų asmenų atžvilgiu, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl teismas, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. A. už BK 145 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 145 straipsnio 1 dalį paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 145 straipsnio 2 dalį paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 287 straipsnio 1 dalį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, paskirtos bausmės atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnių laisvės atėmimo bausmės, ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti A. A. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 30 d. 19.40 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 9.22 val. (viena diena) ir 2021 m. gegužės 17 d. 10 val., iki 2021 m. gegužės 18 d. 19.29 val. (dvi dienas) (2 tomas, b. l. 3,14, 30, 37, 80-81), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. A. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę.

Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmena - laikoma voke prie baudžiamosios bylos - paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilis, perduotas į saugyklą Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį (PBK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (2020-09-04 veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2020-10-30) ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo mėn. veika) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, A. A. įpareigojant:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 30 d. 19.40 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 09.22 val. bei nuo 2021 m. gegužės 17 d. 10.00 val. iki 2021 m. gegužės 18 d. 19.29 (tris dienos) išbūtą laiką.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną laikomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Daiktai, peilis, perduotas saugoti į saugyklą Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.