- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2-224-902/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01256-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- I. Č., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., J. A.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. Č. ir V. B. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. Č. ir V. B. (patikslintu) prašymu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario lld. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008 rezoliucinės dalies, kuria atsakovai V. A. ir J. A. įpareigoti atlaisvinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką ir leisti jiems, išieškotojams I. Č. bei V. B. skolininkų V. A. ir J. A. lėšomis iškeldinti skolininkų V. A. ir J. A. daiktus iš garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008, kuriuo tenkino jo motinos V. B. ieškinį, pareikštą atsakovams V. A. ir J. A.. Teismas nutraukė garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu G. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp V. B. bei V. A. ir J. A. ir įpareigojo atsakovus nurodytą garažą atlaisvinti. Sprendimo neįvykdymo pasekmės sprendime nebuvo nurodytos. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi byloje Nr. 2A-160-425/2008 atmetė atsakovų V. A. ir J. A. apeliacinį skundą bei nurodytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė V. B. mirė 2008 m. balandžio 11 d., todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi ją kaip išieškotoją vykdymo procese pakeitė I. Č. ir V. B.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo atsakovai iki šiol nėra įvykdę. Sprendimą vykdančios antstolės V. Ž. prašymais teismas dėlto jiems daug kartų skyrė baudas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis, 2011 rugpjūčio 3 d. nutartis, 2012 m. vasario 13 d. nutartis ir t.t.), tačiau baudos skolininkų nesudrausmino ir nebeturi pagrindo manyti, kad sudrausmins juos ateityje. Jie, kaip išieškotojai V. B. ir I. Č. 2010 m. balandžio 20 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį įkeičiant bankui pagal kurią pirkėjams J. M. ir A. M. pardavė nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal teismo sprendimą turėjo ir turi atlaisvinti skolininkai V. A. ir J. A.. Kadangi sprendimo V. A. ir J. A. faktiškai nėra įvykdę, todėl pirkėjai negali naudotis jų sąžiningai įsigytu garažu. Nurodė, kad nors nuosavybės teises į garažą perleido 2010 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau kaip išieškotojai vykdymo procese nėra pakeisti iki šiol. Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje expressis yerbis nebuvo nurodyta, kam paliekama ar suteikiama teisė reikalauti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo ir vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau mano, kad ši teisė ir pareiga liko jiems, t.y. nekilnojamųjų daiktų pardavėjams. Pirkėjai Jūratė ir A. M., sudarydami 2010 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo protingą pagrindą manyti, kad artimiausiu metu jų perkamas garažas atitiks ,,kitus kriterijus“ (CK 6.327 str. 1 d.) ir bus pilnai pašalinti trukdymai juo naudotis. Pagrindą taip manyti jiems buvo sudariusi aplinkybė, kad skolininkams buvo skiriamos baudos, kurios turėjo padaryti jiems realų poveikį ir priversti sprendimą įvykdyti. Be to, pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 p., jie kaip pardavėjai pirkėjams pareiškė ir garantavo, kad naudojimasis ir disponavimas parduodamais daiktais niekaip nėra apribotas. Todėl yra įsitikinę, kad jie (pareiškėjai) privalo užtikrinti pirkėjams faktinį garažo atlaisvinimą. Pirkėjai Jūratė ir A. M., pilnai ir tinkamai įvykdę savo prievoles pagal pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagrindą tikėtis ir reikalauti, kad jie, kaip pardavėjai, pašalintų bet kokias kliūtis faktiškai naudotis jų įsigytais nekilnojamaisiais daiktais. Mano, kad nėra jokių įstatymų numatytų pagrindų keisti išieškotojus vykdymo procese ir vietoje jų, I. Č. ir V. B., į vykdymo procesą įtraukti J. ir A. M.. Veiksmai, kurių atlikimo reikalauti iš skolininkų V. A. ir J. A. buvo priteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario lld. sprendimu nėra asmeninio pobūdžio, juos atlikti gali nebūtinai atsakovai. Teismo sprendimas iki šiol nėra faktiškai įvykdytas, todėl būtina pakeisti jo vykdymo tvarką. Mano, kad teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus geriausia atitiktų Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario lld. sprendimo rezoliucinės dalies 3 p., pagal kurį atsakovai V. A. ir J. A. įpareigoti atlaisvinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini),, pakeitimas, leidžiant jiems, išieškotojams I. Č. ir V. B. skolininkų V. A. ir J. A. lėšomis iškeldinti skolininkų V. A. ir J. A. daiktus iš garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teisme pareiškėja ir jos atstovas palaikė patikslintą prašymą. Prašė pakeisti 2008-02-11 teismo sprendimo vykdymo tvarką.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. M. ir J. M. atsiliepime į 2012-10-19 prašymą su prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką sutiko. Nurodė, kad nusipirkę garažą, juo naudotis negali, nes V. A. ir J. A. jo neatlaisvina. Mano, kad būtent pardavėjai turi užtikrinti, kad jie galėtų naudotis įsigytu garažu, kurie ir turi būti išieškotojais vykdymo procese. Teisme A. M. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. A. ir J. A. su pareiškėjų prašymu nesutiko, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu V. A. ir J. A. paaiškino, kad su tokiu pat prašymu pareiškėjai jau buvo kreipesi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kuris pareiškėjų prašymą 2012-06-28 nutartimi tenkino iš dalies: pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-38-589/2008 rezoliucinės dalies, kuria atsakovai V. A. ir J. A. įpareigoti atlaisvinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką ir leido pareiškėjams I. Č. ir V. B. iškeldinti atsakovų daiktus iš garažų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje teismas pareiškėjų prašymo netenkino. Šią teismo nutartį apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2012-09-25 nutartimi civilinėje byloje apeliantų atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-28 nutartį, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Panevėžio apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad I. Č. ir V. B., neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl 2008-02-11 sprendimo tvarkos pakeitimo. Jie nebėra garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje savininkai, todėl neturi teisės reikalauti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kreipdamiesi vėl, pareiškėjai nepateikė jokių juridinių dokumentų (įgaliojimo ir pan.), kuriuose būtų suteikta jiems teisė atstovauti naujus minėto garažo savininkus. Pareiškėjai neturėdami nuosavybės teisės į garažą, reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl, neva, jų pažeistų teisių, nepagrįstai reiškia pareiškimus teismui, todėl pareiškėjams remiantis CPK 95 str. turėtų būti skirta maksimali bauda. Mano, kad pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog jiems suteikia teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo 2010-04-20 pirkimo - pardavimo sutartis, kuria buvo parduotas ir ginčo garažas, kuriame yra laikomi V. A. daiktai, suinteresuotiems asmenims - J.ir A. M.. Kaip teisinį pagrindą nurodo minėtos sutarties 7.punktą ir kitus punktus, bei nurodo, jog jie nėra pakeisti vykdymo procese iki šios dienos. Tam pritaria nepagrįstai ir suinteresuoti asmenys J. M. ir A. M.. Su tokia pareiškėjų ir suintersuotų asmenų nuomone nesutinka, nes pareiškėjai netinkamai aiškina pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas, teisės aktų reikalavimus bei bando paneigti įsiteisėjusią Panevėžio apygardos teismo 2012-09-25 nutartį civilinėje byloje Nr.2S-591-544/2012, kurios pareiškėjai neskundė, ir kuri turi šalims prejudicinę galią. Mano, kad dėl to pareiškėjų prašymas turi būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. l d.3 p. pagrindu, nes prašymą pateikė tam neturintys teisės asmenys, kurie nebėra ginčo garažo savininkais, ir kurie turėjo būti pakeisti vykdymo procese (CPK 596 str.l d.- kitais įstatymo numatytais atvejais). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo pakeisti sprendimo vykdymą, tačiau 2008-02-11 sprendimo keisti negalima tol, kol nėra jis išaiškintas. Teismo sprendimas yra nesuprantamas ir neaišku, kaip turėtų būti įvykdytas. Taip pat nurodė, kad 2008-02-11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-589/208, buvo nutraukta garažo, esančio, (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp V. B., V. A. 2003 metais. Tuo pačiu teismo sprendimu J. A. ir V. A. buvo įpareigoti atlaisvinti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2008-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-160-425/2008 mūsų apeliacinį skundą atmetė, ir paliko galioti 2008-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą. Po šių teismo sprendimų buvo priimta dar eilė teismų procesinių sprendimų: Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-519-739/2008 pakeitė išieškotoją V. B. ir pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą jais tapo I. Č. ir V. B.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jie (skolininkai) buvo įpareigoti iki 2009 m. gruodžio 15 d. atlaisvinti garažą, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2413-811/2010, kuria įpareigoti iki 2010 m. gegužės 22 d. atlaisvinti aukščiau nurodytą garažą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4833-488/2011 dėl sprendimo, įpareigojančio skolininkus J. A. ir V. A. atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o V. A. skyrė už teismo sprendimo nevykdymą 250 Lt baudą ir įpareigojo iki 2011-09-15 V. A. atlaisvinti aukščiau nurodytą garažą. Nesutikdami su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4833-488/2011, ją apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2011-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-659-425/2011 jų atskiruosius skundus atmetė. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. A. objektyviai negali įvykdyti teismo bei antstolio įpareigojimų atlaisvinti garažą, kadangi garaže laikomi daiktai jai nepriklauso, baudos bei įpareigojimo J. A. pagristai pirmosios instancijos teismas neskyrė ir nutartimi teismas pratęsė įpareigojimo laiką tik V. A. atlaisvinti ginčo garažą iki 201lm. lapkričio 6d. Civilinėse bylose Nr. 2-38-589/2008, Nr. 2-9177-755/2009, Nr. 2-2413-811/2010, Nr.2-4833-488/2011, tiek ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2S-659-425/2011 atsakovu (skolininku) be V. A., yra nurodyta ir ji, J. A.. Jai kiekviena teismo nutartimi buvo skiriami tie patys įpareigojimai bei baudos. Taigi, įvertinus nurodytus tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Panevėžio apygardos teismo procesinius sprendimus priimtus dėl tų pačių pareikštų ieškinių ir su juo susijusių reikalavimų, matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-38-589/2008 buvo ir yra neaiškus, ir tai apsunkina jo vykdymą ir įvykdymą. Pažymi, kad J. A. garaže, adresu G. (duomenys neskelbtini), savo daiktų nelaikė ir nelaiko, niekada nebuvo žodinės garažo nuomos sutarties šalimi. Teismui leidus pareiškėjams savavališkai ištuštinti garažą ir jame esančius daiktus išvežti prie jos, J. A. namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), daiktai liks ne tik be priežiūros, bet ir pažeis jos, kaip namų valdos savininkės teises. Be to, neaišku, kas tuomet bus atsakingas už V. A. daiktų apsaugą. Tuo pačiu daiktai, nepriklausantys jai, J. A., bus atvežti į jos nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą. Teismai yra priėmę nutartis (2012-04-18 nutartis civ.byloje Nr. 2A-229-278/2012, 2012-06-29 nutartis civ.byloje Nr.2S-468-544 ir kitose, bei kurios turi prejudicinę galią šalims), kad ginčo garažą turi atlaisvinti vienas V. A., todėl pareiškėjų pareiškimas yra ne kas kita, kaip tik noras sukčiauti, pasipinigauti ir nuslėpti galimą V. A. turto vagystę iš garažo, į kurį V. A., I. Č. savavališkai pakeitus duris ir spyną, negali patekti, ir sužinoti, kiek daiktų jame beliko. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012 nutarė nuteistojo V. A. kasacinį skundą tenkinti - panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-04-07 buvo priėmęs nuosprendį, kuriuo V. A. pripažino kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str., ir vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 7 d. nubaudė laisvės apribojimo bausme vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 vai. iki 6.00 vai., ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažą, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi V. A. buvo nuteistas už to paties, neaiškaus ir nesuprantamo 2008 m. vasario lld. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-38-589/2008 nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas - Panevėžio apygardos teismas buvo palikęs galioti neteisėtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendį. Nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra priimtas ir galiojantis Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje baudžiamojoje byloje Nr.50-2-00038-10 prieš J. A.. Tai rodo, kad J. A. nėra asmo, kuris pagal neaiškų 2008 m. vasario lld. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008 turėtų įvykdyti šį sprendimą kartu su V. A., o tai iš esmės prieštarauja minėto sprendimo rezoliucinei daliai. J. A. P. miesto apylinkės teismo 2008-02-11 teismo sprendimu yra įpareigota atlaisvinti garažą, nors 2011-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-659-425/2011 Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad J. A. objektyviai negali įvykdyti teismo bei antstolio įpareigojimų atlaisvinti garažą, kadangi garaže laikomi daiktai jai nepriklauso. Vienu teismo sprendimu pirmos instancijos teismas įpareigoja J. A. atlaisvinti garažą, o apeliacinės instancijos teismas ir pirmosios instancijos teismas sprendimais (nutartimis) nurodo, kad ji neturi atlaisvinti garažo, nes ten nėra jos daiktų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kitas paveldėto ginčo garažo buvęs bendrasavininkis V. B., nagrinėjant baudžiamąją bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme, kurioje V. A. buvo nepagrįstai nuteistas, jau reiškė V. A. pretenzijas dėl jo tariamai dingusio turto iš garažo, todėl atlaisvinti garažą nėra net galimybės dėl galimų kaltinimų iš buvusių savininkų pusės. Be to, viena iš dabartinių ginčo garažo buvusių savininkių I. Č. neteisėtai 2005 m. rugpjūčio 25 d. pakeitė garažo duris ir spyną, nors pagal nuomos sutartį raktą nuo šio garažo turėjo tik vienas V. A.. Neteisėtai pakeitus durų spyną, V. A. neturi nuo jo raktų, o ieškiniu į teismą B. kreipėsi tik 2006 m.rugsėjo 21 d., t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, ir kas be ikiteisminio tyrimo nustatys, kiek dingo V. A. turto iš ginčo garažo. Dėl paminėto, teismas privalo priimti procesinį sprendimą ir kreiptis į prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. A. turto vagystės. To nepadarius, negalima įvykdyti neaiškaus teismo sprendimo. Prašė pareiškėjų prašymą palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, o nustačius, kad pareiškėjai pareiškė pareiškimą, neturėdami teisės jo reikšti, vadovaujantis CPK 95 str., prašė skirti maksimalią - 20 000 Lt baudą, priteisti iš pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas paliktinas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-38-589/2008 nutraukė garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, sudarytą tarp V. B., V. A. ir J. A. ir įpareigojo atsakovus V. A. ir J. A. atlaisvinti garažą (b.l. 6-8, 1 t.). 2008-07-02 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 9-14, 1 t.). 2009-01-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi I. Č. ir V. B. pakeitė mirusią 2008-04-11 išieškotoją V. B. (b.l. 19-20, 1 t.). Nevykdant teismo sprendimo, 2009-11-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-9177-755/2009 atsakovams V. A. ir J. A. paskirta po 150 Lt bauda išieškotojų I. Č. ir V. B. naudai ir atsakovai įpareigoti iki 2009-09-15 atlaisvinti garažą (b.l. 21-22, 1 t.), 2010-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-2413-811/2010 atsakovams V. A. ir J. A. paskirta po 200 Lt baudos kiekvienam išieškotojų I. Č. ir V. B. naudai ir atsakovai įpareigoti iki 2010-05-22 atlaisvinti garažą, 2011-08-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-4833-488/2011 atsakovui V. A. paskirta 250 Lt bauda išieškotojų I. Č. ir V. B. naudai ir atsakovas V. A. įpareigotas iki 2011-09-15 atlaisvinti garažą, 2012-02-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1131-739/2012 atsakovui V. A. paskirta 5 Lt dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojų I. Č. ir V. B. naudai iki bus įvykdytas 2008-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-38-589/2008 (b.l. 21-22, 23-24, 25-27, 28-29, 78-80, 81-82, 1 t.). 2011-04-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-134-389/2011 V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažą (b.l. 30-34, 1 t.), 2012-02-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-36/2012 2011-04-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis ir 2011-08-10 Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis panaikinti ir baudžiamoji byla nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 35-42, 1 t.), kadangi byloje nebuvo išnaudotos visos civiliniame procese įtvirtintos priverstinio sprendimo įvykdymo priemonės, įskaitant daiktų iškeldinimą iš nukentėjusiesiems asmenims priklausančio garažo. 2011-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-38-589/2008 atsakovų V. A. ir J. A. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo buvo atmestas (b.l. 18, 1 t.). 2012-03-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-38-589/2008 taip pat atmestas atsakovų A. ir J. A. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo (b.l. 111, 1 t.), 2012-05-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2012-03-09 nutartis palikta nepakeista (b.l. 139-142, 1 t.).
Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad teismo paskirtos baudos atsakovams (skolininkams) už sprendimo nevykdymą teigiamų rezultatų nedavė, teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas ir J. A. bei V. A. neketina jo vykdyti. Atsakovų nurodyti sprendimo nevykdymo motyvai nėra objektyvios aplinkybės ir iš esmės nepateisina teismo sprendimo nevykdymo. Taip pat nenustatyta, kad būtų daromos kliūtys jiems, J. A. ir V. A., vykdyti teismo sprendimą, į raginimus įvykdyti sprendimą jie nereaguoja ir antstolės nurodymų nevykdo. Kiti J. A. bei V. A. nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pareiškėjai nuo 2008-07-02 negali naudotis jiems priklausančiu turtu. Atsakovai (skolininkai) gera valia nevykdo teismo sprendimo. Teismas konstatuoja, jog šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės leistų pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taikant CPK 284 str. nuostatas, nes byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo manyti, kad ateityje situacija galėtų pasikeisti į gera. Iš byloje surinktų duomenų, matyti ir tai, kad pareiškėjai nebėra garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, nes garažą pardavė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais nuo 2010-04-21 pagal 2010-04-20 pirkimo-pardavimo sutartį yra A. M. ir J. M. (b.l. 12-17, 2 t.). Tuo tarpu, 2008-02-11 teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovus V. A. ir J. A. atlaisvinti garažą, įsiteisėjo 2008-07-02 (b.l. 6-14, 1 t.). Byloje ieškovė buvo V. B.. Ji 2009-02-28 teismo nutartimi buvo pakeista jos materialinių ir procesinių teisių perėmėjais I. Č. ir V. B.. Bylos duomenimis (b.l. 29-31, 2 t.), 2012-10-19 prašymu vykdymo procese įpareigoti V. A. ir J. A. atlaisvinti garažą į teismą kreipėsi išieškotojai bei pareiškėjai - I. Č. ir V. B.. Susipažinus su pareiškėjų teismui pateikta 2010-04-20 pirkimo-pardavimo sutartimi, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios, kam paliekama ar suteikiama teisė reikalauti priverstinio ginčijamo teismo sprendimo vykdymo, vykdymo tvarkos pakeitimo. Įtraukus į procesą M., jie pareiškė sutinkantys dėl dabartinių išieškotojų, šioje byloje pareiškėjų, atliekamų veiksmų, kuriais siekiama įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimą, o kartu ir I. Č. ir V. B. šioje civilinėje byloje reiškiamu reikalavimu – pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taip pat patvirtino, kad tarp jų ir pareiškėjų (pardavėjų) atskiro rašytinio susitarimo ar nuostatų dėl minėto teismo sprendimo vykdymo įtraukimo į 2010-04-20 pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo, apie tai buvo užsiminta tik žodžiu. Pareiškėjų nurodyti argumentai, kad jie (M.) vykdymo procese neturi būti pakeisti naujais išieškotojais, atmestini. Teismo nuomone, garažo pirkėjams ir pardavėjams raštiškai neaptarus ginčijamo sprendimo vykdymo, būtų neaiškus sprendimo vykdymo mastas (apimtis), tvarka, terminai, taip pat pačių M. galimas įtakojimas (prisidėjimas) vykdant 2008-02-11 teismo sprendimą priverstine tvarka. Kadangi J. M. ir A. M. vykdymo procese procesinių teisių, taikant CPK 596 str. nuostatas, neperėmė ir patys su prašymu į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nesikreipė, o šioje byloje prašymą pateikus tik pareiškėjams - I. Č. ir V. B., todėl prašymas dėl 2008 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo negali būti tenkinamas, jis paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).
Byloje pareikštas J. A. bei V. A. prašymas dėl maksimalios – 20000 Lt dydžio baudos skyrimo pareiškėjams CPK 95 str. pagrindu netenkinamas, nes nenustatyta, jog šioje civilinėje byloje pareiškėjai piktnaudžiautų savo teise. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtu, nesudaro pagrindo juos nubausti pinigine bauda. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai su analogišku prašymu jau buvo kreipesi į teismą ir teismas jį nagrinėjo. 2012-09-25 aukštesnės instancijos teismui nutartimi bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, pareiškėjai teismo nurodytus trūkumus pašalino, kas rodo, jog jie siekė tinkamai įgyvendinti savo reikalavimo teisę.
Kadangi V. A. ir J. A. elgesys šiame teisminiame procese nebuvo tinkamas, jie reiškė nepagrįstus prašymus tikslu vilkinti bylos nagrinėjimą, byla net keletą kartų buvo atidėta, buvo iš naujo siunčiami šaukimai į posėdį neatvykusiems asmenims, dėl ko susidarė papildomos išlaidos, o kita šalis – pareiškėjai, priešingai, siekė greito bylos išnagrinėjimo ir savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei – 90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteisiamos iš J. A. bei V. A., iš kiekvieno po 45 Lt (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str. 5d.).
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 290-292, 296 str. 1 d. 3 p., straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. Č. ir V. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo palikti nenagrinėtu.
Netenkinti J. A. bei V. A. prašymo dėl baudos I. Č. ir V. B. skyrimo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.