- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2275-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12685-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės A. T. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui R. T. (toliau – ir atsakovas, tėvas), kuriuo ieškovė prašė laikinai apriboti tėvo R. T. valdžią, uždraudžiant bendrauti su vaikais nepilnamete dukra G. T. ir nepilnamečiu sūnumi A. T. bei pritaikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti tėvui R. T. matytis su nepilnamečiais vaikais bei praleisti su jais atostogas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir neleido atsakovui R. T. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. praleisti dviejų savaičių atostogų su nepilnamečiais vaikais G. T. ir A. T..
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, kurie rodo, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, galimai atsakovas vaikų akivaizdoje yra vartojęs alkoholio, tačiau vienareikšmių duomenų, kad vaikų bendravimas su atsakovų keltų grėsmę vaikų saugumui, teismo vertinimu, nepakanka. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, pateiktus paaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies (neleido atsakovui praleisti dviejų savaičių atostogų su nepilnamečiais vaikais). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esamoje bylos stadijoje tokia laikinųjų apsaugos priemonių apimtis buvo proporcinga, tačiau nebuvo visiškai paneigta ar apribota atsakovo teisė matytis ir bendrauti su vaikais iki teismo sprendimo priėmimo, juolab, kad vaikai aiškiai nuomonės bendravimo su tėvu neišreiškė, šioje proceso stadijoje nėra aišku, ar tai pačių vaikų nuomonė, ar tai galėjo būti įtakota ir objektyvių aplinkybių ar tėvo elgesio.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų priemonių apsaugos taikymo, ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad byloje egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo keliamą grėsmę, daromą žalą vaikams ar kad atsakovas netinkamai naudoja tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, o iš esmės sprendimą motyvavo vieninteliu argumentu, jog tėvas vaikų akivaizdoje yra vartojęs alkoholio.
4.2. Vaikų teiginiai, kad tėvas vartoja alkoholį, perteikia ne savo, o ieškovės jiems įteigtas mintis, kadangi vaikai nėra sakę, jog matė tėvą vartojantį alkoholį, tačiau yra pasakę, kad tėvas geria alų, kai nueina į rūsį. Tai, kad vaikai nematė, jog tėvas vartotų alkoholį, tačiau vis vien kalba apie tai, įrodo, kad šios aplinkybės vaikams įkalbėtos ieškovės.
4.3. Ieškovė manipuliuoja vaikais ir taip siekia atkeršyti atsakovui, o ne apsaugoti nepilnamečius vaikus, kadangi iš atsakovo pusės nėra jokios grėsmės vaikams.
Atsiliepimas
4.4. Teismas nesuteikė atsakovui teisės būti išklausytam, pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą ir padarė išvadą, kad ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančias aplinkybes.
5. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, kad ieškovė kelia ginčus, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, tačiau kaip tik pats atsakovas ir jo tėvai kelia konfliktus, o tai daro nepataisomą žalą vaikams, jų emocinei būsenai.
5.2. Atsakovo teiginiai, kad nėra vartojęs alkoholio prie vaikų - nepagrįsti, kadangi santuokos nutraukimo byloje buvo konstatuota, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl besaikio alkoholio vartojimo.
5.3. Priešingai, nei teigia atsakovas, vaikai tikrai yra įbauginti nuolatinių tėvo keliamų konfliktų ir grasinimų. Atsakovas vaikams nuolat grasina, kad bus atimti telefonai, jeigu nedarys, kas jiems liepta, reikalauja pasirašyti kažkokias „sutartis“, nes kitaip bus neleidžiama dalyvauti vaikų gimtadieniuose ir neleidžiama išvykti į keliones, paskambinti mamai ir panašiai.
5.4. Atsakovas su vaikais nebendrauja nuo 2024 m. birželio 1 d., jiems skambino ir rašė kelis kartus, tačiau visi pokalbiai truko nuo minutės iki dviejų. Šie skambučiai laikytini labiau demonstratyviu veiksmu, kuriant įspūdį, kad vaikais yra domimasi, kadangi taip iš esmės neįmanoma objektyviai domėtis vaikų gyvenimu bei kurti su jais ryšio.
5.5. Po Atsakovo nuolatinių grasinimų vaikams, skundų tarnyboms ir apklausų institucijose, vaikai yra įsibaiminę. Noro bendrauti su tėvu neišreiškia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė tėvui R. T. matytis su nepilnamečiais vaikais bei praleisti su jais atostogas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenimis ieškovė A. T. ir atsakovas R. T. yra nepilnamečių vaikų G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo R. T. kaltės, nepilnamečių vaikų G. T. ir A. T. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo R. T. bendravimo su skyriumi gyvenančiais vaikais tvarka (civilinė byla Nr. e2-762-869/2022).
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sutuoktinių vaikų bei sutuoktinių interesams užtikrinti. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nustatė, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis ieškovės paaiškinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas, tačiau kadangi nebuvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, pilnai neišsiaiškinta vaikų nuomonė, prašymas tenkintas iš dalies ir nebuvo visiškai apribota tėvo teisė pasimatyti su vaikais.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neleisti atsakovui praleisti dviejų savaičių atostogų su nepilnamečiais vaikais, yra pagrįsta, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2549-603/2022, 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-161-864/2023). Byloje pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaiko situacijos vertinimo anketos duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad nepilnamečiams vaikams esant kartu su atsakovu, jis galimai vartodavo alkoholį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gavus ieškovės prašymą dėl draudimo praleisti dvi savaites nuo rugpjūčio 1 d., ginčo situaciją reikėjo sureguliuoti skubos tvarka (ieškinys su prašymu teismui pateiktas 2024 m. liepos 26 d.). Kartu pažymėtina, kad ginčijama nutartimi nebuvo visiškai paneigta ar apribota atsakovo teisė matytis ir bendrauti su vaikais iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
18. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
19. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte numatyta, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina išlaidų advokato teisinei pagalbai suma yra 878,56 Eur (2 196,4 Eur (vidutinis mėnesinis atlyginimas) x 0,4 koef.).
20. Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (968 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
21. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo R. T. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. T. iš atsakovo R. T. 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.