Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Elenai Plyševskajai, Marijonai Jankauskienei, Astai Kielytei, Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorams Jolitai Okuškienei, Gediminui Vilučiui, Žanai Sokolovskai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M., smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – uošvienei ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2023 m. sausio 23 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), įėjęs į kambarį, kuriame tuo metu buvo nukentėjusioji R. G., užrakino kambario duris ir kilusio konflikto tarp jo ir kartu gyvenančios uošvienės R. G. metu, tyčia ranka pastūmė R. G., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, atsitrenkdama į sofą-lovą, taip padarydamas R. G. pakaušio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje 12x13 cm dydžio, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat, vartodamas R. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, eidamas link jos užsimojo virtuviniu peiliu, peiliu raižė sieną, sakydamas: „peilis 40 cm, į skutelius supjaustysiu, sudaužysiu“. Taip R. G. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. dėl pareikštų kaltinimų (nežymus sveikatos sutrikdymas ir grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) pripažino iš dalies. Parodė, kad gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su žmona ir dviem mažamečiais vaikais. Kartu gyvena žmonos mama R. G.. 2023 m. sausio 23 d. grįžęs namo apie 19.00 valandą atsidarė alaus ir norėjo pasipjaustyti mėsytės, tačiau išgirdo, kad kambaryje, kur gyvena uošvienė, girdisi įjungtas televizorius. Norėjo pasikalbėti su uošviene, kad ji nesikištų į jo ir žmonos reikalus dėl skyrybų. Peilį į uošvienės kambarį atsinešė netyčia, kadangi pjaustė mėsytę. Peilis, su kuriuo pjaustė mėsą buvo nedidelis, virtuvinis apie 12-13 cm ilgio. Nieko pikto uošvienei nenorėjo, norėjo tik pasakyti kelis žodžius, peiliu nenorėjo uošvienės nei gąsdinti, nei sužeisti nei grasinti, nei kažką padaryti. Su uošviene visada gerai sutardavo, santykiai buvo draugiški. Užėjęs į kambarį pradėjo su uošviene kalbėti, tačiau uošvienė pradėjo rėkti, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, jiedu apsižodžiavo. Stovėjo tarpdury, kuomet uošvienė staigiai pašoko nuo sofos ir lėkė link jo, tuomet uošvienę, kaire ranka, atsargiai pastūmė, kad ji peiliuku nesusižeistų, ir ji nukrito ant sofos minkštos dalies, todėl jo nuomone, taip žiauriai susižeisti negalėjo. Prašė nesikišti į jo ir žmonos gyvenimą. Uošvienė pasiėmė tašę ir išėjo. Po kurio laiko atėjęs giminaitis T. D. paėmė sūnų A. ir nuvežė pas motiną. T. D. paprašė nupirkti ir atvežti jam cigarečių. Išėjęs į kiemą laukė kol T. D. atveš cigarečių, kai tuo metu į kiemą atvažiavo policija ir jį sulaikė.

3. Be kaltinamojo A. M. dalinio prisipažinimo (nežymus sveikatos sutrikdymo epizodas) kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad A. M. yra dukters S. M.sutuoktinis, t. y. jos žentas. 2023 m. sausio 23 d. apie 20.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur miegamajame žiūrėjo televizorių, kai į kambarį, laikydamas rankose virtuvinį peilį, atėjo dukters S. M.sutuoktinis A. M. ir sukdamas prieš akis peilį pasakė - „tu sakei skirtis“ ir žodis žodin atkartojo pokalbį su dukra (vėliau ant šaldytuvo rado pasiklausymo įrangą). Ji išsigando, norėjo išeiti, nes A. M. rankoje laikė peilį, todėl ji sugriebė jo ranką, kurioje jis laikė peilį ir norėjo A. M. nustumti nuo savęs į šoną, kai tuo metu A. M. kaire ranka stipriai, vyriška jėga ją stumtelėjo link lovos. Dėl slidžių grindų sofa-lova pasistūmė iki pat sienos, todėl krisdama ant lovos trenkėsi kampu į sieną ir stipriai susidaužė galvą. Dėl sužalojimų kreipėsi į gydytojus, buvo sumušta dešinė pusė, sužalota ranka ir ausis. Išeinant A. M. liepė jai atiduoti telefoną, sakydamas „pabandyk paskambinti mentams“, ji nesipriešino ir telefoną atidavė. Vėliau telefoną rado apdegusį, įmestą į klozetą, bet nenuskendusį. Išėjusi iš namų nuvažiavo pas buvusį vyrą ir paskambino dukrai, kad iškviestų policiją. Su A. M. pykdavosi ir anksčiau dėl buvusių incidentų. A. M. jai grasino dešinėje rankoje laikydamas ir sukiodamas apie 30 cm peilį, sakydamas, kad „po gabaliuką supjaustysiu“, ji į grasinimus neatsakė, prašė nusiraminti. Norėdama praeiti pro A. M. jį pastūmė, paėmė jam už rankos sakydama „praleisk“, o jis tada kita ranka ją pastūmė. Civilinį ieškinį palaiko;

3.2. teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. parodė, kad A. M. yra jos sutuoktinis. 2023 m. sausio 23 d. apie 20.00 val. važiavo iš Vilniaus į namus. Paskambino mamai, norėdama pasiteirauti ar viskas namuose tvarkoje, tačiau nei mamai, nei namuose buvusiam sūnui prisiskambinti negalėjo, buvo neramu, nes prieš tai skambinęs neblaivus sutuoktinis klausė kada ji grįš į namus. Kai susisiekė su mama, ji pasakė, kad jai su sūnumi viskas gerai ir padėjo ragelį, tačiau kai perskambino telefonas buvo išjungtas. Tik vėliau, kai mama paskambino iš tėčio A. G. telefono, sužinojo, kad A. M. puolė jos motiną su peiliu, o tuo metu jai kalbant telefonu su motina, A. M. laikė prikišęs prie jos (motinos) peilį, kurį buvo nupirkęs su ispanišku kumpiu. Konfliktas tarp jos mamos ir sutuoktinio įvyko dėl jų skyrybų. Motina pasakojo, kad kai ji sugriebė A. M. už rankos, tada jis sviedė ją ant sofos, ar į sieną, peilio iš rankos nepaleido. Kitą dieną nuvyko pas medikus, nes svaigo galva, ant šlaunies buvo didelė mėlynė, po įvykio motina jaučiasi prastai, kankina nemiga, naudoja raminamuosius vaistus;

3.3. teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. D. parodė, kad yra A. M. ir S. M. dukros krikštatėvis. Tą vakarą S. M. paprašė pagalbos, kad iš jų namų paimtų ir atvežtų S. M. sūnų A.. Jam atvykus į A. M. namus, duris atidarė A. M., jiedu trumpai pasikalbėjo, minėjo, kad įvyko kivirčas tarp uošvės ir jo, apsižodžiavo, priežasties neminėjo, vaikas susiruošė ir vaikui atsisveikinus su tėčiu, jiedu išvažiavo, prieš tai A. M. paprašė nupirkti cigarečių. Jam grįžus jiedu sėdėjo ant sūpynių ir kalbėjosi įvairiomis temomis, kai po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Su nukentėjusiąja apie įvykį nekalbėjo, tik įėjęs į vidų išgirdo policijai sakant, kad A. M. ją užpuolė, švaistėsi su peiliu. Nukentėjusioji, jo teigimu, elgėsi ramiai, bendravo su policija, kad būtų išsigandusi, nepastebėjo. Nepastebėjo, kad A. M. būtų prigėręs, elgtųsi neadekvačiai. Matė, kad virtuvėje ant stalo buvo keletas lėkščių, kumpis, kelios stiklinės, šakutė, peiliukas, žurnalas ar laikraštis. Peiliukas buvo nedidelis, virtuvinis, sprindžio dydžio;

3.4. medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko, išnagrinėjęs R. G. VĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro E 025 ambulatorinio apsilankymo kopijos aprašymą, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytas pakaušio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje 12x13 cm dydžio. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai griūnant ir atsitrenkiant. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

3.5. 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 3 d. apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios vaizdo kameros vaizdo įrašai iš įvykio vietoje filmavusios Body kameros. Apžiūros objektas yra 2023 m. sausio 23 d. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno kūno kameros padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „2023_0123_224044_004“, kurio trukmė 5 min. Kieme stovi vyriškis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. M.). Pareigūnai paklausia kas nutiko, A. M. pasako, kad nieko nenutiko, koks čia iškvietimas. Pareigūnas eidamas kalbina A. M., kad jis prigėręs „bušavoja“, jis atsako, kad „nebušavoja“, kad gąsdina namiškius, šis atsako, kad negąsdina. A. M. pasiteirauja pareigūnų, koks iškvietimas buvo. Pareigūnas nurodo, kad – „nesąmones išdarinėji prigėręs“ ir sodina į automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnai atlieka asmens apžiūrą, - pasiteirauja ar neturi A. M. peilių. A. M. atsako, kad neturi peilių. Pareigūnas paklausia ar namuose cirkų nedarė, nieko neišdaužė, atsakė, kad nieko neišdaužė. Kieme stovi vyriškis (T. D.), kuris pakviečia eiti pareigūnus į namo vidų. P. T. D. pasiteirauja ar A. M. nieko nesumušė, nesudaužė? - atsako, kad nieko nesudaužė, tik kėsinosi sumušti, bandė. Patalpoje pasirodo moteris su akiniais (R. G.). Pareigūnas jos pasiteirauja, kas atsitiko. R. G. pasakoja, kad A. M. – „neadekvačiai elgiasi, psichika sutriko, nenormaliai elgiasi, paėmęs peilį, jai žiūrint televizorių, anūkėlis A. viršuje pamokas ruošia, o jis paėmęs va šitą peilį, sakė 40, atėjęs, ir kiek man jėgų atsirado, aš jį išstūmiau ir jis tada mane kaip vertė ant sofos“. Vaizdo įraše, pavadinimu „2023_0123_22543.m4a“, kurio trukmė 4.58 min. toje pačioje patalpoje R. G. bendrauja su pareigūnu. Pareigūnas paklausia ar R. G. jautė fizinį skausmą. R. G. nurodo, kad jautė. R. G. pasako pareigūnams, kad ji krito, ir ne juokas. Pareigūnas paklausia kur viskas buvo ir paprašo parodyti. R. G. pasako, kad ji ir peilį parodys. Pareigūnas nurodo, kad R. G. padėtų peilį į vietą kur jis buvo, nes pareigūnas nori viską nufotografuoti. R. G. pasako, kad ji bijo. Pareigūnas pasako nebijoti, nes A. M. yra izoliuotas. Pareigūnas R. G. paprašo parodyti, kur viskas vyko. Ji veda į kitą kambarį, ir parodo, kad ji sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, jai skambino sesuo iš Vilniaus. A. M. įlėkęs su tuo peiliu, rodo, užsimojimo mostą ir sako padėk ragelį. Ji A. M. pasakė, kad greitai baigs kalbėti, su sese kalba. R. G. nurodo, kad A. M. iš jos paėmė telefoną, kurio jau nėra, sudegino ar sugadino. Tada jis už to peilio „nu tai man skirtis“, sako, kad jis kažkur pridėjęs tų blakių. R. G. nurodo, kad ji yra A. M. žmonos mama. Girdisi fone T. D. balsas, kuris sako: „jos dukra dabar pas mane“. R. G. pasakoja pareigūnams, kad ji prašė A. M. apsiraminti, o jis atsako „tai kaip sakei, ar ne“ ir eina žinokit, iš kur pas mane tų jėgų atsirado, kad aš tada už tos rankos nelįsk, ir jis tada kaip stūmė mane, va ten ir galvą susimušiau, iš visos jėgos“. R. G. rodo į kur atsitrenkė galva, pasako – „iš visos jėgos, taip skaudėjo“. R. G. patvirtina, kad čia yra jos kambarys. <...> Policijos pareigūnas paklausia ar peilis yra tas, kurį R. G. nurodė, atsako, kad būtent tas, nes „A. M. sakė 40 cm ašmuo, ilgis ir širdelė ir vienu, ir eina aplink sieną, braižo, į skutelius sudaužysiu, supjaustysiu, tie žodžiai“. Pareigūnas pasako, kad paims peilį prie ikiteisminio tyrimo medžiagos;

3.6. daiktų apžiūros protokolo 2023 m. sausio 26 d. duomenimis apžiūros objektas - virtuvinis peilis. Bendras peilio ilgis yra 33,7 cm. Peilio geležtė metalinė, pilkos spalvos, smailėjančiu galu, jos ilgis yra 22,7 cm. Geležtės plotis plačiausioje vietoje yra 1,6 cm. Peilio rankena yra plastikinė, juodos spalvos. Turi išlenkimus. Peilio rankenos ilgis yra 11 cm. Rankenos plotis plačiausios vietoje yra 2,5 cm.;

3.7. daiktų apžiūros protokolo 2023 m. sausio 27 d. duomenimis apžiūros objektas yra mobilaus ryšio telefonas „HUAWEI“. Nugarėlės spalva yra mėlynos ir violetinės spalvos. Nugarėlę dengiantis stiklas sudužęs ir suaižėjęs. Apatiniame kairiame kampe iš apačios į viršų, vertikaliai, matomas mobiliojo įrenginio pavadinimas „HUAWEI“, po šiuo užrašu yra užklijuotas, sidabrinės spalvos, taisyklingos kvadrato formos, lipdukas. Mobiliojo telefono ekranas pilnai atskilęs ir atsiskyręs nuo mobiliojo įrenginio. Visiškai sudaužytas ir suaižėjęs. Ekranas padalintas į tris nelygias dalis. Apsauginis mobiliojo įrenginio dėkliukas kreminės spalvos, atverčiama priekine dalimi. Dėkliuko nugarinėje dalyje apačioje, kairiajame kampe, matomas vertikaliai, iš apačios į viršų, užrašas „HUAWEI“. Taip pat mobiliojo dėkliuko nugarinėje pusėje yra gamykliniu būdu padaryta apvali vieta piršto antspaudui ir šalia jos vertikali vieta mobiliojo įrenginio foto ir vaizdo kamerai bei blykstei. Dėkliuko viršus apdegęs tiek iš priekinės, tiek iš nugarinės pusės. Matomi ir plastmasės išsilydymo požymiai. Atvertus dėkliuką apačioje, dešinėje pusėje, vertikaliai, iš apačios į viršų, matomas užrašas „Designed by Huawei“ ir šalia užrašo horizontaliai, neryškiai, matomi skaičiai ir raidės „(duomenys neskelbtini)“. Atvertus dangtelį, jo viršuje taip pat matomi apdegimo požymiai ir išsilydžiusios plastmasės likučiai. Dangtelis apačioje turi gamykliniu būdu padarytas tris ertmes, kurios yra pritaikytos krovimo lizdo vietai;

3.8. alkotesterio parodymų duomenimis 2023 m. sausio 23 d. 23.05 val. A. M. buvo nustatytas 1,85 promilės neblaivumas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą šeimos nariui – uošvienei R. G.. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

5. Kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu pripažino iš dalies, visgi ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai A. M. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais (pastūmimu) kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

6. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. M., 2023 m. sausio 23 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), įėjęs į nukentėjusiosios kambarį, kilusio konflikto tarp jo ir uošvienės R. G. metu, tyčia ranka pastūmė R. G., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, atsitrenkdama į sofą-lovą, taip padarydamas R. G. pakaušio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje 12x13 cm dydžio. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos pasekmės, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, A. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai) ir tokių padarinių (nukentėjusiosios sumušimo / sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – nukentėjusioji kaire ranka pastumta. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, pasak nukentėjusiosios konfliktas kilo kaltinamajam pradėjus priekaištauti dėl pasiklausymo įranga užfiksuoto judviejų su dukra pokalbio, kad ji palaiko dukrą, pritaria jų skyryboms, todėl sukdamas prieš akis peilį pasakė - „tu sakei skirtis“. Pasak kaltinamojo, jo tikslas buvo tik pasikalbėti, kad uošvienė nesikištų ir neskirtų šeimos, o virtuvinį peiliuką atsinešė atsitiktinai.

7. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios R. G. parodymai, kurie nėra visiškai nuoseklūs. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad siekdama išeiti iš kambario ji pirmoji sugriebė kaltinamajam už rankos, kurioje jis laikė peilį, ir tik tuomet kai kaltinamasis ją pastūmė, ji griūdama nučiuožė su visa lova iki pat sienos ir atsitrenkė kampu į sieną. Nukentėjusioji teigė, kad stumdamas kaltinamasis jai pataikė į ausį, ausyje buvo mėlynė, tačiau kaltinime aplinkybių apie tai, jog nukentėjusioji trenkėsi į sieną ir, kad kaltinamasis ją stumdamas sudavė į ausį, nėra. Nukentėjusioji teigia, kad buvo labai išsigandusi, tačiau pirmoji griebė kaltinamajam už rankos, kurioje jis laikė peilį, o ir iš namų neišbėgo, kaip parodė nukentėjusioji papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, o nuėjo iki spintos, susidėjo daiktus į rankinę, nuėjo į virtuvę ir tik iš virtuvės išėjo į lauką, kas patvirtina, kad nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo, priešingu atveju nebūtų griebusi kaltinamajam už rankos, ėjusi rinktis daiktų, o kuo greičiau bėgusi iš namų į gatvę. Aplinkybę, kad nukentėjusiąją pastūmė pripažįsta ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas pakaušio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje 12x13 cm dydžio. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai griūnant ir atsitrenkiant. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir pareigūnų Body kameros įvykio vietos įrašo apžiūra. Pažymėtina, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog atėjęs į kambarį kaltinamasis uždarė miegamojo duris, duodama parodymus teisme nukentėjusioji parodė, jog norėdama išeiti (praeiti) pastūmė kaltinamąjį, tačiau durų atrakinti kaltinamojo neprašė, todėl darytina išvada, kad durys nebuvo užrakintos. Teismo vertinimu šią nukentėjusiosios poziciją, kad durys buvo užrakintos, paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus aplinkybė, kad A. M. įėjęs į kambarį, kuriame tuo metu buvo nukentėjusioji, užrakino kambario duris, nepasitvirtino, todėl ji šalintina iš kaltinimo. Kadangi kaltinamasis ir liudytoja S. M. yra sutuoktiniai, nors santuoka tarp jų nenutraukta, tačiau vyksta skyrybų procesas, jiedu nesutaria, santykiai įtempti, todėl liudytojos S. M. parodymai nevertintini. Visgi, teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

8. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis - grasinimas - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018, 2K-139-511/2020). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiosios būsenos nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-410-693/2015). Pagal formuojamą teisminę praktiką, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes.

9. Kaltinamasis kaltės dėl grasinimų nukentėjusiajai R. G. nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiajai negrasino, nežino kodėl nukentėjusioji jo bijo. Nukentėjusioji R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis rodydamas ir sukdamas jai prieš akis peilį pasakė, kad „tave po gabaliuką papjausiu“, tačiau į grasinimus neatsakė, nenurodė ar kaltinamasis elgėsi agresyviai, ir nors, kaip teigia nukentėjusioji labai išsigando kaltinamojo, jautė baimę dėl savo gyvybės, nelaukė kol įvykis įvyks, bet griebė kaltinamajam už rankos, kurioje jis laikė peilį, - taigi tokie nukentėjusiosios veiksmai tik patvirtina, kad nukentėjusioji dėl šio asmens ketinimų nebijojo. Teismo vertinimu aukščiau aptarti ir byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. M. taip veikdamas (rodydamas ir sukdamas prieš akis peilį bei sakydamas, kad „tave po gabaliuką papjausiu“), norėjo įbauginti nukentėjusiąją ar turėjo realių ketinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai buvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, pykčio išraiška išgirdus pokalbį tarp nukentėjusiosios ir jos dukters dėl skyrybų, pavartojus alkoholio, nors ir į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai, nes pastaroji įvykio eigoje ramiai, susidėjusi daiktus į rankinę išėjo iš namų.

10. Taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti nukentėjusiajai neigiamas emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, konstatuotina, kad realaus grasinimo nebuvo, kaltinamasis neturėjo nei tyčios, nei realios galimybės nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o kaltinamojo išsakytos frazės -„peilis 40 cm, į skutelius supjaustysiu, sudaužysiu“, „tave po gabaliuką papjausiu“ - sietinos su pykčiu, emocijomis dėl vykstančių skyrybų, kišimosi į jų santuokinį gyvenimą, todėl spręstina, kad A. M. panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, siekiant sukelti nukentėjusiajai baimę, tačiau grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti požymių, kurie yra būtini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taikyti, nenustatyti, todėl A. M. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

11. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

12. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai); teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

13. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti A. M. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja R. G. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5, 6 dalys); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

14. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 23 d. 22.45 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 16.50 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 2 paras.

15. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo paros.

16. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi A. M. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (uošvienę), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo

17. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo 6 000 Eur neturtinės ir 358,61 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad praėjus pusmečiui nukentėjusiosios psichologinė ir emocinė būsena pablogėjo: nemiega naktimis, jaučia baimę, užpuola panikos atakos, jaučia dvasinius išgyvenimus, nuolat vartoja Valerijono ir Sedatif tabletes, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą, taip pat 358,61 Eur turtinę žalą, kurią patyrė už telefono sugadinimus.

18. Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

19. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

20. Nustatyta, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas ieškinys dėl 358,61 Eur turtinės žalos priteisimo yra telefono sugadinimas (sulaužymas), į šią sumą nukentėjusioji įskaičiavo telefoną, apsauginius dėklus ir AGATA, sim kortelės dublikatą, kurą į „TELE2” saloną. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai dėl turto sugadinimo - telefono sulaužymo (sunaikinimo) kaltinamajam nėra pareikšti, o kaltinamasis dėl telefono sunaikinimo nepripažino, teikdamas, kad jokio telefono nematė, turtinė žala iš kaltinamojo nepriteisiama.

21. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

22. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

23. Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų pastebėtina, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr.1A-730-851/2018 6.5 papunktis ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; be to, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 329-339; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-654/2019 26 punktas; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017).

24. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civiliniu ieškiniu prašomas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste yra per didelis. Teismas neabejoja, kad R. G. dėl patirtų sužalojimų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, šie sužalojimai turi įtakos iki šiol, nes kankina nemiga, jaučia baimę, dvasinius išgyvenimus, tačiau nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti tiek į teismų praktikoje priteisiamas sumas, tiek į kitas faktines aplinkybes bei civilinės atsakomybės kriterijus. Neturtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji pateikė duomenis apie vartojamus vaistus, nurodė, kad praėjus pusmečiui nukentėjusiosios psichologinė ir emocinė būsena pablogėjo. Visgi, teismo nuomone, kadangi neteisėtais tyčiniais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. G. padarytas pakaušio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva dešinio klubo srityje 12x13 cm dydžio, teismo nuomone 500,00 Eur dydis už kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes yra pakankamas neturtinei žalai kompensuoti.

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

25. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 25 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios R. G.; nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

26. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios R. G. - paliekamos galioti (tęsiamos) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomosios priemonės baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

27. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: voką su virtuviniu peiliu ir mobilaus ryšio telefonu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo patalpas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja R. G. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 23 d. 22.45 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 16.50 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nukentėjusiosios R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiosios R. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. nutarimu A. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 25 d. nutartimi A. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios R. G.; nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji - palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: voką su virtuviniu peiliu ir mobilaus ryšio telefonu, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo patalpose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.