Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.8; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1

2023 m. spalio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Civilinės ieškovės UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai solidariai iš F. M. ir K. R. priteista 533,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistojo K. R. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu F. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (devynios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama (nurodytam nuteistajam nepadavus apeliacinio skundo, taip pat dėl šio nuteistojo nesant paduoto apeliacinio skundo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. R. nuteistas už tai, kad kartu su F. M. veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą, t. y. jie 2022 m. liepos 14 d., apie 11.10 val., UAB „A.“ vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimdami nuo lentynos bendrovės 533,92 Eur vertės turto: du vienetus stangrinančio naktinio veido kremo „Filorga Sleep&Lift“ 50 ml talpos, vieno vieneto vertė 73,99 Eur, bendros 147,98 Eur vertės, du vienetus drėkinančio veido kremo mišriai odai „Filorga Hydra-Filler Mat“ 50 ml talpos, vieno vieneto vertė 54,99 Eur, bendros 109,98 Eur vertės, du vienetus stangrinančio fluido veidui „Filorga Lift Structure Radiance“ 50 ml talpos, vieno vieneto vertė 73,99 Eur, bendros 147,98 Eur vertės, du vienetus veido kremo su hialuronu „Esthederm Intensive Hyaluronic“ 50 ml talpos, vieno vieneto vertė 63,99 Eur, bendros 127,98 Eur vertės, ir nesumokėdami kasoje už prekes išėjo iš vaistinės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo K. R. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu inkriminuotą veikimą bendrininkų grupe su F. M. ir sumažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis nepažįsta F. M. ir vyro, esančio vaizdo įraše, o eidamas į vaistinę nuteistasis buvo vienas. Apeliantui nežinoma, kas buvo antras vyras, tačiau, jo teigimu, tai ne F. M.. Beje, pastarasis ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, o 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. spalio 20 d. negalėjo pasakyti, kur buvo 2022 m. liepos 14 d.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos gailisi, dėl to prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir palikti prokuroro prašytą laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. R. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl nustatytos bendrininkavimo aplinkybės bei sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat nesant nuteistojo F. M. ir / ar dėl jo paduoto apeliacinio skundo, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo K. R. apeliaciniame skunde.

5. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis K. R. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkaudamas su kitu nuteistuoju – F. M.. Apeliantas prašo panaikinti jam inkriminuotą bendrininkavimo aplinkybę ir sušvelninti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant jos dydį iki 6 (šešių) mėnesių.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistųjų K. R. ir F. M. atliktus veiksmus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai apeliantui inkriminavo, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, taip pat jam paskyrė teisingą bei proporcingo dydžio bausmę.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo

7. Skundžiamu nuosprendžiu K. R. pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su F. M., pagrobė svetimą, UAB „A.“ priklausantį, turtą, t. y. iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė nuo lentynos bendrovei priklausančių kosmetikos prekių, kurių bendra vertė 533,92 Eur, ir nesusimokėję kasoje už jas išėjo iš vaistinės. Šie K. R. (taip pat ir F. M.) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

8. Kaip jau buvo minėta, iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad juo iš esmės nėra ginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. nuteistasis K. R. neneigia, jog jis pagrobė UAB „A.“ priklausantį 533,92 Eur vertės turtą, tačiau nesutinka su inkriminuota aplinkybe, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkaudamas su F. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. proceso metu laikėsi pozicijos, jog nusikalstamą veiką padarė vienas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe su F. M., laikytina pagrįsta.

9. Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. R. parodė, kad gali būti, jog liepos 14 d. (tą dieną jis buvo sulaikytas) užėjo į vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pradėjo imti prekes (paėmė 3–5 buteliukus kremų, buvo „Filorga“ kremas ir dar kažkoks naktinis), jis kremus nešdamas rankoje nesusimokėjęs išėjo. K. R. teigimu, į vaistinę jis atėjo vienas, nors ir matė F. M. (past. – nurodė nežinantis, ar ten iš tikrųjų buvo F. M., ar ne), bet jis (K. R.) ėjo vienas į vaistinę. Teisiamojo posėdžio metu K. R. taip pat nurodė, kad matė, jog kažkas iš paskos ėjo; jis prisėdo, pamatė, kad nieko nebėra, paėmė kremus ir išėjo (10 t., b. l. 122–123). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paskelbus K. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino ir parodė, kad nepamena, ar kitas asmuo pritūpė, ar ne; jis (kitas asmuo) ėjo jam iš paskos, o K. R. jam sakė „netrukdyk man“. K. R. patvirtino, kad jis yra bylos medžiagoje užfiksuotas asmuo, dėvėjęs juodą megztinį su baltu užrašu priekyje (10 t., b. l. 123).

10. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. R. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, parodė, kad prie įėjimo į vaistinę stovėjo vaikinas, gerai atsimena, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) tautybės, prašė cigaretės. K. R. teigimu, jis davė vaikinui cigaretę iš iškart užėjo į vaistinę, kurioje pritūpė prie lentynų ir tada pamatė, jog iš paskos jam atėjo ir pritūpė minėtasis vaikinas; dėl to, K. R. jam pasakė, ko jis eina iš paskos ir kad jam netrukdytų. Nurodė ir tai, kad nežiūrėjo ir neatsimena, ar vaikinas taip pat kažką pavogė, nes jis (K. R.) išėjo anksčiau; nežino ir nematė, ar vaikinas išėjo iš paskos. Apklausos metu K. R. pabrėžė, kad minėtą asmenį matė pirmą kartą ir labai trumpai (6 t., b. l. 80–82). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Teisėjų kolegija, remdamasi minėta teismų praktika, sprendžia, kad, nors K. R. (taip pat ir nuteistojo F. M.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, savaime negali būti laikomi savarankiškais įrodymais, tačiau jie svarbūs tikrinant kitus byloje surinktus įrodomuosius duomenis ir teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus K. R. iš esmės patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pastebėtina tai, kad nors teisme K. R. neigė ikiteisminio tyrimo pareigūnui sakęs, kad kartu su juo vagystės metu buvęs asmuo buvo (duomenys neskelbtini) tautybės, tačiau minėjo, jog pastarasis buvo įdegęs. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, K. R. nurodė neskaitęs surašytų parodymų, nes neįskaitė rašto, dėl to jam perskaitė, kas buvo surašyta ir jis pasirašė (10 t., b. l. 123). Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tapačias aplinkybes K. R. nurodė ir vėlesnėje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (9 t., b. l. 101–103). Šiame kontekste, vertinant teisiamojo posėdžio metu K. R. išsakytą poziciją, kad jis pasirašė apklausos protokolą jo neskaitęs, svarbu pažymėti, kad iš įtariamojo apklausų protokolų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose dalyvavo ir K. R. ginti paskirtas advokatas Algirdas Grinevičius, kuris taip pat pasirašė apklausos protokole grafoje „Su proceso veiksmo protokolu susipažinau. Surašyta teisingai, pastabų neturiu.“ (6 t., b. l. 80–82; 9 t., b. l. 101–103). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis, o šios išvados pagrįstumą sustiprina ir kiti byloje surinkti duomenys.

11. Iš aptartų proceso metu duotų K. R. parodymų akivaizdu, kad jis pripažįsta, jog pagrobė UAB „A.“ priklausantį turtą, tačiau jo teigimu, jis veikė nesusitaręs su vaizdo įrašuose užfiksuotu asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme K. R. išreiškė poziciją, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo apskritai nėra F. M., nes vaistinėje buvęs asmuo buvo žemesnis, stambesnis, jam K. R. davė cigaretę, o F. M. yra jaunesnis ir kitokio kūno sudėjimo (11 t., b. l. 123). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma paneigia šią apelianto poziciją ir patvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra F. M., kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant, svarbu įvertinti ir nuteistojo F. M. proceso metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu F. M. neprisipažino dėl jam pareikšto įtarimo ir savo kaltę neigė (6 t., b. l. 62–63; 9 t., b. l. 13–19). Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu F. M. pakeitė savo poziciją ir nurodė prisipažįstantis dėl jam reiškiamo kaltinimo, susijusio su 2022 m. liepos 14 d. vagyste iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“. F. M. parodė, kad į vaistinę atėjo vienas, išėjo taip pat vienas, o K. R. nepažinojo iki bylos. Neatsiminė, kokį kremą paėmė, bet jį norėjo padovanoti žmonai (yra vedęs pagal (duomenys neskelbtini) papročius, tačiau oficialiai – ne). Taip pat F. M. parodė, kad ne jis buvo su K. R., buvo vienas ir nebuvo niekur pritūpęs; nurodė neprašęs cigaretės (10 t., b. l. 121–123). Atkreiptinas dėmesys, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą „ch02_20220714111011.mp4“, F. M. nurodė neatpažįstantis savęs vaizdo įraše; jo (F. M.) teigimu, asmuo vaizdo įraše yra panašus į jį, bet jame tikrai ne jis (10 t., b. l. 124). Atsižvelgiant į F. M. parodymų prieštaringumą, jais remiamasi tik ta apimtimi, kiek jie sutampa ir juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad asmens kaltės savaime nepatvirtina asmens prisipažinimas, tačiau jos ir nepaneigia įtariamojo / kaltinamojo kaltės neigimas, kadangi išvados dėl asmens (ne)kaltumo daromos įvertinus surinktų duomenų visumą.

13. Atsižvelgdamas į aptartus F. M. parodymus, taip pat išnaudojęs turimas galimybes išdidinti vaizdo įrašą, siekdamas sugretinti, ar jame užfiksuotas asmuo yra F. M., pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti ekspertinį tyrimą, dėl to buvo surašyta užduotis atlikti objektų tyrimą (10 t., b. l. 157–159). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 6 d. specialisto išvados Nr. 11-2558 (22), 11K-316 (22) matyti, kad tiriamojo asmens ir F. M. atvaizduose nustatyti išorės elementų požymiai sutampa, tačiau dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų dalis požymių nustatyta tikėtinai. Dėl to, įvertinus nustatytus išorės elementų požymių sutapimus, tarp kurių vienas ypatumas (nustatytas tikėtinai), buvo padaryta tikėtina išvada, jog tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuotas F. M.. Tyrimą atlikę specialistai kategoriškai negalėjo tvirtinti šios išvados, kadangi dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nebuvo galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės elementų požymių, o dalis sutapimų buvo nustatyta tikėtinai (11 t., b. l. 86–91). Pažymėtina, jog išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

14. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo F. M. parodymų prieštaringumą, pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje, vykusiame po specialisto išvados gavimo, F. M. pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad išvada tikėtina. Iš F. M. parodymų matyti, kad, jo teigimu, prie vaistinės paprašė vaikino cigaretės, bet kartu į vaistinę nėjo. Anot F. M., užėjęs į vaistinę pamatė, kaip K. R. paėmė kremus, tada paėmė ir jis (F. M.) bei ėjo K. R. iš paskos, tačiau ėjo ne kartu, išėjo atskirai. Nurodė, kad atsimena, jog paprašė cigaretės, tačiau jie su K. R. nebuvo susitarę kartu eiti vogti (11 t., b. l. 123).

15. Be kita ko, pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateiktuose UAB „A.“ vaizdo įrašuose užfiksuoti būtent K. R. ir F. M., kurie BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24–25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Bendrininkavimo atveju teismas bendrininkų susitarimą – būtiną bendrininkavimo požymį – konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023).

18. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą „ch02_20220714111011.mp4“ K. R. parodė, jog atpažįsta save, jis yra pirmasis asmuo, be to, iš vaizdo įrašo mato, kad jam iš paskos kažkas eina, tačiau jis (K. R.) įraše eina veidu į priekį, todėl nemato, kad kažkas eina jam iš paskos (10 t., b. l. 124). Iš anksčiau aptartos nuteistojo K. R. pirmosios instancijos teisme išdėstytos pozicijos matyti, kad jis pripažįsta, jog matė prie vaistinės vaikiną, kuris, kaip pastebėjo vaizdo įraše, sekė paskui jį, tačiau kategoriškai neigia, kad svetimą turtą pagrobė veikdamas kartu su juo. Taip pat abu nuteistieji akcentavo, kad į vaistinę įėjo ir iš jos išėjo ne kartu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad, K. R. teigimu, paskui jį einančio asmens jis iš esmės negalėjo matyti, nes šis ėjo iš paskos, neabejotinai paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės. Iš vaizdo įrašo „ch04_20220714111011.mp4“ matyti, kaip K. R. ir F. M. į vaistinę užeina eidami praktiškai šalia vienas kito ir šiek tiek atitolsta tik priėję prie įėjimo į vaistinę esančius apsaugos vartelius (vaizdo įrašo iki 00:05 min.); prieš įeidamas į vaistinę K. R. šiek tiek pasuka galvą į F. M. (vaizdo įrašo 00:02 min.). Šios užfiksuotos aplinkybės neabejotinai paneigia apelianto parodymus, kad prie įėjimo į vaistinę jis tik sutiko vaikiną, kuris paprašė cigaretės, o jis pats (K. R.) iškart užėjo į vaistinę – priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, jog abu nuteistieji ramiu žingsniu ateina iš toliau nei įėjimas į vaistinę. Juo labiau, kad įėjimas į (duomenys neskelbtini) esančią vaistinę „(duomenys neskelbtini)“ yra pastato viduje, taigi, norėdami įeiti į pačią vaistinę nuteistieji turėjo neiti nuo įėjimo į pastatą iki pačios vaistinės.

19. Be kita ko, nuteistojo argumentą, kad F. M. tik sekė K. R., kuris negalėjo jo (F. M.) matyti paneigia aplinkybės, užfiksuotos vaizdo įrašuose „ch03_20220714111011.mp4“ ir „ch04_20220714111011.mp4“: juose matyti, kaip 11.10.33 val. F. M. atsistoja ir pirmas nueina iki prekių lentynos, nuo kurios paima kremus, o būtent K. R. iki lentynos nueina paskui jį (vaizdo įrašų 00.41 min. ir 00.24 min.). Atkreiptinas dėmesys ir į K. R. parodymus, kad, jo teigimu, jis tik pasakė jį sekusiam asmeniui, jog netrukdytų, tačiau iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad tarp jų vyksta ilgesnis pokalbis, be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jeigu K. R. būtų norėjęs, jo teigimu, tik pasakyti jį sekusiam asmeniui, jog šis netrukdytų, K. R. galėjo tai padaryti iki tol, kol jie abu atsitūpė už lentynų jau pačioje vaistinėje.

20. Sprendžiant dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad tarp nuteistųjų egzistavo susitarimas atlikti nusikalstamą veiką ir svetimą turtą jie pagrobė bendrais veiksmais, svarbu atkreipti dėmesį į vaizdo įraše „ch03_20220714111011.mp4“ užfiksuotas aplinkybes: jame matyti, kaip 11.10.25 val. K. R. ir F. M. užėję į vaistinę, atsitupia už prekių lentynos (vaizdo įrašo 00:33–00:38 min.) ir kalbasi, be to, K. R. parodo pirštu į prekių lentyną (vaizdo įrašo 00:36 min.) ir tik po tokio K. R. gesto F. M. pakyla ir, kaip jau buvo minėta, pirmas nueina prie prekių lentynos, o K. R. nuseka iš paskos (6 tome esantys vaizdo įrašai). Pritartina skundžiamame nuosprendyje išdėstytai apylinkės teismo pozicijai, kad vaizdo įrašai patvirtina, jog nuteistieji veikė kartu – jie sinchroniškai judėjo vienas paskui kitą ir taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įrašuose matomos aplinkybės paneigia F. M. parodymus, kad jis pamatė, kaip K. R. paima (kremus), tada ir pats paėmė. Iš vaizdo įrašo „ch03_20220714111011.mp4“ akivaizdžiai matyti, kad faktiškai prekes nuo lentynos pradeda imti būtent F. M., o ne K. R. (vaizdo įrašo 00:44 min.), imdami prekes jie stovi vienas šalia kito ir nueina iš esmės kartu ir šiek tiek nuėjus K. R. F. M., praeidamas pro lentyną dar paima prekę (vaizdo įrašo 00:46–00:47 min.).

22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nagrinėjamu gi atveju, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad abu nuteistieji svetimą turtą pagrobė veikdami kartu – į vaistinę užėjo kartu, abu atsitūpė už lentynos, kad nebūtų pastebėti vaistinės darbuotojų (past. – skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog nenustatyta atvirosios vagystės požymių), prieš nueidami prie pavogtų prekių lentynos tarpusavyje kažką kalbėjo, kartu nuėjo prie tų pačių prekių lentynos ir iš esmės kartu išėjo iš vaistinės. Pabrėžtina, kad bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos darymo gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Nagrinėjamu gi atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apelianto ir F. M. susitarimas pagrobti svetimą turtą egzistavo, todėl bendrininkavimas jiems inkriminuotas pagrįstai.

23. Vadovaujantis BK 178 straipsnio ir 190 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad apelianto nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. iš esmės neginčija nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nei civilinio ieškinio klausimų, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau šiame kontekste nepasisako.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu K. R. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustačius, kad nuteistasis BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veik atliko kartu su nuteistuoju F. M., nėra pagrindo panaikinti jiems inkriminuotą bendrininkavimo aplinkybę, kaip to prašoma nuteistojo K. R. apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam K. R. paskirtos bausmės

25. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis, be kita ko, prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos terminą sutrumpinant iki šešių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu K. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkaujant, vertina nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą bei proporcingumą.

26. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

27. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju K. R. pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Pabrėžtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

29. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Vis dėlto, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. R. skirtinos bausmės klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog K. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde K. R. akcentuoja, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas bausmę, dėl to nėra pagrindo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

31. Pastebėtina tai, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo motyvuoti savo sprendimo dėl bendrininkų grupės pripažinimo ar nepripažinimo kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2011). Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pabrėžta, kad nuteistųjų bendrais veiksmais buvo pagrobta daugiau turto nei galėtų pagrobti vienas asmuo, todėl abiejų bendrininkų – nusikalstamos veikos vykdytojų – indėlis į nusikaltimą buvo reikšmingas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe sunkina apelianto atsakomybę ir į tai atsižvelgtina skiriant bausmę (BK 57 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

32. Pažymėtina, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

33. Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo K. R. asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis nuo 2002 m. gegužės 5 d. iki nusikalstamos veikos padarymo 2022 m. liepos 14 d. teistas devyniolika kartų, didžioji dalis nusikalstamų veikų susijusios su svetimo turto užvaldymu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (9 t., b. l. 149–167). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad K. R. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d.), be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus duomenys patvirtina, kad K. R. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl smulkių vagysčių, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (9 t., b. l. 121–148). Iš byloje esančių duomenų taip pat ir LITEKO sistemoje esančio SODRA registro matyti, kad UAB „B.“ nuteistasis dirbo nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2022 m. vasario 14 d., o iki įsidarbinimo šioje bendrovėje paskutiniai teisėti darbo santykiai baigėsi 2013 m. gruodžio 9 d. (9 t., b. l. 169). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina skundžiame nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, kad pagrindinis nuteistojo K. R. pragyvenimo šaltinis yra susijęs su neteisėtais svetimo turto pagrobimais. Darytina išvada, kad nusikaltimas, dėl kurio K. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, negali būti pripažintas atsitiktiniu, nes akivaizdu, jog yra nuoseklaus, teisei priešingo elgesio, formuojamo antivisuomeninių nuostatų, pasekmė. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus K. R. griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Švelnesnės rūšies bausmė nebūtų pakankama bausmės tikslų įgyvendinimui užtikrinti, juo labiau, kad ir pats apeliantas neprašo pakeisti jam paskirtos bausmės rūšies. Pabrėžtina ir tai, kad net ir nustačius nuteistojo atžvilgiu dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skyrė artimą sankcijoje galimam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmę, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti paskirtos bausmės dydžio. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla K. R. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tad jam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.

34. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo K. R. atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

35. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors K. R. paskirtos bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

36. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, nes kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Pastebėtina, kad nuteistajam K. R. anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą konstatuoja, kad jam teisėtai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei paties nuteistojo asmenybei bausmė, kuri neprieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuteistajam K. R. paskirtą bausmė švelninti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

38. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo nuteistajam K. R.. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymos Nr. APD-2023-13424 matyti, kad iš nuteistojo K. R. valstybės naudai prašoma išieškoti 153,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka pagal nuteistojo K. R. skundą nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo K. R. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.

40. Nagrinėjamu atveju nuteistojo K. R. apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, jam palikta nepakeista laisvės atėmimo bausmė, be to, gynėjas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį (nedirbantis, sunki materialinė padėtis), teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. R. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo K. R. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.