Kauno apylinkės teismo nuosprendis

K. R. Č. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį, gali būti 25 d., vakare, pas R. A. namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, po ko R. A. lydėjo R. Č. namo. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve pro 107 namą, pamatė atidarytas namo duris. Jiems įėjus į namo viduje esantį sandėliuką, pastūmus duris nuėjo į rūsį, iš kurio, pakilę laiptais į viršų, pralindę pro liuką, atsidūrė name. R. A., niekur neidamas, apsidairęs, kad viskas apstatyta, yra gyvenama, nenorėdamas ten būti, nusileido atgal į rūsį. K. R. Č., eidamas kartu su R. A., tikėjosi, kad namas bus negyvenamas, jame bus tuščia, tačiau tikėjosi ką nors rasti. K. R. Č. matė, kad tame bute buvo betvarkė: išvartyti daiktai, kadangi jau buvo vykusi krata, viskas išimta iš spintelių, kailiniai numesti ant žemės. K. R. Č. nurodė, kad siena buvo pilna paveikslų, ikonų, kurios nebuvo vertingos. R. Č., užlipęs į antrą aukštą ir nuėjęs į vieną kambariuką, paėmė 4 ikonas: dvi mažytes, dvi didesnes, iš spintos – trejus kailinius ir, nusileidęs į apačią, radęs maišą, sukrovė kailinius į maišą, ikonas – į maišelį. Taip pat paėmė du butelius alkoholinių gėrimų – „Lituanicos“ degtinės ir vieną butelį „Hennesy“ konjako, iš rūsio paėmė visus, kiek buvo, instrumentus, kurių kai kurie buvo dėžutėse, taip pat paėmė dėžę su instrumentais. Daiktus sukrovė į keturis maišus, kuriuos rado rūsyje. Maišas, į kurį sudėjo kailinius, buvo didelis, celofaninis. Kaltinamasis nurodė name užtrukęs 10-15 minučių. Tuo metu R. A. vaikščiojo netoliese, nors jie nesitarė, kad Remigijus A. R. Č. lauktų. Kaltinamojo paprašytas, R. A. daiktus nešė iki savo namų. R. Č., nusileidęs kalnu, paskambino D. K., kuris atvažiavo su „Mitsubishi Galant“ automobiliu ir, padėjęs R. Č. sukrauti į automobilio saloną daiktus, nuvežė R. Č. namo, ir už tai pastarasis davė jam vieną iš pavogtų įrankių – elektrinį suktuvą (sukti varžtams, gręžti skyles), tai yra drėlę-elektrinį akumuliatorinį gręžtuvą (vėliau kaltinamasis nurodė, kad davė 40 eurų). Belaukdamas D. K., R. Č. butelį konjako išgėrė. Jokio karučio prie jo nebuvo. Pavogtus daiktus laikė savo namuose: kambaryje-sandėliuke, kailinius – kambaryje po lova. Pardavė vienus kailinius už 100 eurų, paimtus įrankius viską bendrai – už 400 eurų. Sutinka, kad paėmė: du elektrinius gręžtuvus „Bavaria“ su dėžėmis, bendros 140 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą „Black&Decker“, 150 eurų vertės, perforatorių „Makita“ su dėže, siaurapjūklį „Vagner“ su dėže ir dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais, tačiau teigė neėmęs perforatoriaus „Bosch“, 200 eurų vertės, elektros įtampos perjungėjo „Volt Polska 1500kw“, akumuliatoriaus „Tesla“ ir elektros įtampos generatoriaus „Solaris“. Kratos metu savanoriškai grąžino karakulio pusilgius kailinius, kurių vertė 200 eurų, ir dirbtinio kailiuko trumpus kailinius, 120 eurų vertės (parduoti galėjo būti nutrijų nugarėlių kailiniai), grąžtą „Agojama“ ir paimtas keturias ikonas (nes Lietuvoje jos nevertingos, kaltinamasis niekam negalėjo jų parduoti, o parduoti į Rusiją neturėjo galimybės): vieną lietą bronzos „Tichvino Švč. Dievo Motina“, vieną lietą bronzos „Šv. M. S.“, vieną sudėtinės lietos bronzos „Švč. Trejybė“ dalį ir vieną sudėtinės lietos bronzos „Šv. M. S.“ dalį. Paaiškino, kad nepardavė jokių žiedų ir drabužių, taip pat neėmė kavos, teigia, kad taip užrašė tyrėja, nes jis pasakė, kad viską apsiima. Taip pat neėmė bronzinio sentikių kryžiaus, tapytos ikonos „Šv. M. S.“ paauksuotais rėmais, tapytos ikonos „Švč. Dievo Motina“ paauksuotais rėmais ir tapytos ikonos „Jėzus Kristus“ paauksuotais rėmais. Savo elgesį vertina blogai, taip pasielgė nes žiemą darbų nėra, todėl trūko pinigų. Kadangi pats neturi iš ko pragyventi, tai neturės kaip padengti civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Č. parodė, kad pagrobtą kavą jis suvartojo pats, likusius pagrobtus daiktus, išskyrus, kurie buvo rasti kratos metu, kaltinamasis iš karto pardavė vienam asmeniui, kuris, kaltinamojo žiniomis, supirkinėja visokius daiktus – minėtas asmuo, apžiūrėjęs perkamas prekes, tai yra drabužius, geltono metalo papuošalus, statybinius įrankius, kadangi jam viskas tiko, kaltinamajam sumokėjo 500 Eur (3 t., b. l. 42).

K. R. A. kaltu neprisipažino, parodė, kad vasario 25 d., apie 6-7 val. vakare, namuose kartu su R. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, po ko R. A. lydėjo R. Č. namo. Paaiškino, kad nuo jo namo, per tris namus buvo toks namas, kurio sandėliuko durys buvo praviros, tačiau jis nematė, kad ankščiau jos būtų buvusios atidarytos. R. Č. pasiūlius užeiti į vidų, R. A., iš pradžių atsisakinėjęs, sutiko, o palipęs laiptais ir pamatęs, kad ten normalus butas, į vidų nėjo, tik apsidairė, ir toje pačioje vietoje apsisukęs išėjo. Kadangi gatvėje esančios šviesos apšvietė vidų, dėl to matė bute esančius išdėliotus daiktus, baldus, tačiau nematė, kokie daiktai buvo ant žemės, prie jų nėjo. Išėjęs į lauką jis vaikščiojo, rūkė, o išėjus R. Č. su keliomis didelėmis tašėmis, paėmęs vieną didelį maišą ir vieną krepšį – nesunkius, padėjo juos panešti iki savo namų. Suprato, kad krepšiuose esantys daiktai yra iš minėto namo, kad jie yra vogti. Žinojo, kad name gyveno moteris, kuri, kaip sakė R. A. mama, mirė.

Nors kaltinamieji savo kaltės visai ar iš dalies nepripažįsta, tačiau jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2017 m. spalio 26 d. mirus jo tetai Z. P., jo sesuo A. P. paveldėjo tetos namą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko nukentėjusysis kiekvieną rytą ir vakarą važiuodavo į tą namą ir kūreno jame pečių. Atvažiavęs gali būti 2018 m. vasario 25 d. ryte pamatė, kad viskas išversta: spintos, sandėliukas, visi daiktai voliojosi ant grindų. Išorėje matė paliktas kažkokias pirštines, dar viena kumštinė pirštinė buvo namo viduje. Vidiniame kieme buvo išlaužtas langas verandos prieškambario langas (jis buvo apipuvęs). Pro jį nebuvo galima patekti – pirmą stiklą išėmė, bet nepateko į vidų pro antrą stiklą. Į vidų buvo patekta pro atitrauktą virtuvės langą. Jis buvo neišdaužtas, buvo uždarytas kabliuku, kuris, per jėgą patrauktas, iškrito. Langas ir rėmas nebuvo sugadinti, tik kabliukas buvo atlenktas, tai buvo senoviniai langai, jie lengvai atsidarinėja. Buvo pavogti visi kaltinamiesiems kaltinime nurodyti daiktai. Buvo grąžintos trys ikonos, karakulio kailiniai, 200 Eur vertės, ir drėlė, 60 Eur vertės. Minėti daiktai policijos buvo rasti pas užtvare sėdintį pilietį (pastaba – jame buvo suimtas kaltinamasis R. Č.) sode. Daiktų įsigijimo dokumentai buvo, bet darant name prieš vagystę tvarką, jie viską sudegino. Pavogti daiktai buvo įvertinti pagal interneto kainas, rinkos kainas, žiūrint naujų daiktų kainas, paskaičiuojant ir atimant nusidėvėjimą. Pavogtų daiktų kainas paskaičiavo apytiksliai, jis nėra ekspertas, kad nustatytų kailinių kainą. Konkrečiai priklausantys nukentėjusiajam buvo pavogti šie daiktai: elektros įrankiai, Soliaro aparatūra, asmeniniai daiktai, pirkti Gariūnuose. Savo įrankius susivežė į tetos namą, nes, dar jai gyvai esant, statė pečius, be to, norėjo pradėti remontuoti visą rūsį. Nauji įrankiai buvo pavogti su dokumentais.

Visą tetos turtą paveldėjo sesuo. Ikonų kainas vertino nukentėjusiojo atsivestas vertintojas, taip pat tyrėja vežė įvertinti į Vilnių. Pieštos ikonos buvo vertinos lyginant jas su kaimynų ikonomis – pas kaimyną, kurie yra giminaičiai, ir jiems ikonos buvo taip pat paliktos jų bendrų diedukų, buvusi tokia pati ikona buvo nuvežta įvertinimui ir pagal ją buvo įvertintos iš jų pavogtos ikonos. Kaimynų ir tetos turimos ikonos nebuvo visos vienodos, tik dalis buvo vienodo dydžio. Palikime nebuvo išvardinti daiktai, nes tai nebuvo testamentas, visi įpėdiniai atsisakė turto vienos sesers naudai, ketindami turtą vėliau draugiškai pasidalinti.

Atvažiavus 2018 m. vasario 25 d. ryte prie namo, sandėliuko durys nebuvo atidarytos, buvo užrakintos, raktas buvo viduje, iš lauko pusės net nėra kur įkišti rakto. Rūsyje buvo apie 20 maišų, liko 6-7.

Liudytoja L. B. parodė, kad A. P. – jos pusbrolis, Z. P. yra jos teta, tėvelio sesuo. Teta mirė 2017 m. spalio 26 d., palikimo ji nepaliko, visi paveldėtojai pusbroliai ir pusseserės draugiškai nutarė, kad namas su visais daiktais priklausys vienai jų – A. P., liudytojos pusseserei. A. P. važinėdavo kūrenti namą ryte ir vakare. Liudytojai 2018 m. pabaigoje paskambinęs A. P. pasakė, kad namą apvogė: išstūmė virtuvės langą ir daug visko išnešė. Nuvykusi gal po kelių dienų po vagystės, liudytoja matė, kad buvo pavogta labai daug jų šeimos relikvijų. Teta vaikų neturėjo, todėl investavo į save – turėjo visą spinta kailinių: buvo tamsiai rudi lygaus kailio mutoniniai ilgi kailiniai; kailiniai iš nutrijų nugarėlių ir tokia pati skrybėlė; karakulio kailiniai iki kelių su apykakle kaip lapės; norkos kailiniai; dirbtino kailio kailiniai juodos spalvos, trumpi. Šie visi daiktai įsigyti labai senai, liudytoja kainų nežino. Teta turėjo daug auksinių ir sidabrinių papuošalų, kurie dingo: pakabuką apvaliame rate – Nefertitės galva auksinė ir storoka auksinė grandinėlė; storą „šliūbinį“ žiedą, aukso žiedą išgaubtomis gėlytėmis, kaip lietą; ploną žiedą, apgaubtą aukso, pagraviruotą auksinėmis gėlytėmis ir lapeliais; 3 žiedus su akmenimis – vieną žiedą su dideliu akmeniu, aplinkui akmenį buvo kaip ažūras, kitą su šviesiu rubinu ir ploną pailgą, kitokių sidabrinių papuošalų, kelis senelės žiedus, gintarinius karolius (apvalius, didokus), apyrankę iš tikrų akmenukų. Papuošalus teta laikė pas save kambaryje, pirmame aukšte, sekcijoje, kur viskas buvo sudėta dėžutėse vienoje lentynoje.

Taip pat buvo pavogta ikonos ir metalinis kryžius, kurie buvo antrame aukšte, palikti diedukų. Buvo ikonos, tapytos ant medinės lentos: Jėzus Kristus, Šventoji Marija, Šv. N. S.. Kryžius metalinis ir trys ikonos liko negrąžintos. Taip pat pusbrolis sakė, kad buvo pavogta daug jo atsivežtų įrankių, padėtų rūsyje, nes jis paremontuodavo namus. Taip pat dingo konjakas, kava, kažkokia degtinė. Teta buvo parodoje nusipirkusi elektrinį masažuoklį, kuris įsideda į fotelį, jį tą masažuoklį labai vertino, masažuoklis nebuvo pigus, teta, kai pirko, dar skolinosi pinigėlių. Masažuoklį įmanoma išnešti vienam žmogui, nes jis yra padedamas ant fotelio. Taip pat teta turėjo ir naudojosi nešiojamu kompiuteriu „Del“, turėjo išmanųjį telefoną „LG“. Šie daiktai dingo. Galėjo būti, kad pavogtas ir televizorius.

L. Z. Jankauskienė parodė, kad A. P. – draugės sūnėnas, R. A. – kaimynas, santykių jokių, R. Č. nepažįsta. Jos draugė – A. P. teta – Z. P. mirė 2017 m. spalio 26 d. Galėjo būti, kad vasario 25 d. paskambino A. P. ir pranešė, kad apvogtas tetos namas – (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli – per namą nuo liudytojos namo. A. P. pasakė, kad išlaužtas virtuvės langas ir pavogti daiktai. Liudytoja nurodė, kad gali patvirtinti, kokius daiktus A. P. teta turėjo, nes liudytoja, lankydamasi pas draugę, juos matė. A. P. sakė, kad pavogtos ikonos, auksas (žiedai) – vieną žiedą ji tikrai atsimena, masažinė kėdė, kuri buvo brangi, galėjo būti įsigyta už apie 2000 Lt, kailiniai – dvejus kailinius – karakulių ir nutrijos ji tikrai pamena. Liudytoja nežino, kiek ikonų buvo pavogta, jų neatpažintų, vieną ikoną yra mačiusi – senovišką, kai kaimynė melsdavosi. Kaimynė turėjo daugiau ikonų: dar viena ikona buvo pas ją viename kambaryje apačioje; pagrindinė ikona tai buvo nedidelė, senoviška, tapyta, kaip paveikslas, pavaizduotas buvo Jėzus Kristus lyg; kitame kambaryje buvo ikona, kurią sudarė medinis rėmelis, jame ant medžiagos padėtas metalinis kryžius ir dar kažkokie mažyčiai, kurie buvo po stiklu. Ikonos buvo vidutinio dydžio, miegamajame ir kambaryje, kuriame meldėsi, abi ikonos buvo didesnės už A4 lapo formatą, buvo dar lyg keturios metalinės mažytės ikonos po stiklu rėmuose (jos neminėjo ikiteisminiame tyrime, nes užmiršo), nepamena, kas jose pavaizduota, neįsivaizduoja, kokia kaina jų, negalėtų jų atpažinti. Žiedus turėjo su mėlyna, balta ir rožine akute, liudytoja nežino, ar jie pavogti. Turėjo kaimynė kažkokį nedidelį nešiojamą kompiuterį, telefoną išmanųjį „Samsung“, bet nemokėjo su juo elgtis, seną telefoną su mygtukais „Nokia“, siurblį – raudoną, pirktą 2-3 metai iki mirties, kailinių turėjo ir dirbtino kailio, ir prastesnių, 1 arba 2 buvo ilgi kailiniai, karakuliniai kailiniai buvo pusilgiai, pirkti lyg už 1500 litų, o nutrijos kailiniai buvo ilgi, įsigyti dar tarybiniais laikais, galėjo būti brangesni.

L. Z. Jankauskienė patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 78–79), kad Z. P. tikrai turėjo šiuos daiktus, kuriuos matė pati: nešiojamą kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung" liečiamu ekranu, paprastą, nedidelį mobilųjį telefoną su mygtukais, masažinę kėdę, naują mažai naudotą dulkių siurblį, ne vienerius natūralaus kailio kailinius, senovinių sentikių ikonų. Kiek jai žinoma, kaimynė kompiuterį įsigijo jau senokai, jo įsigijimo kainos liudytoja nežino, kaimynė kompiuterį naudojo video kasečių ir kompaktinių diskų peržiūrai. Telefoną, kiek liudytojai žinoma, kaimynei padovanojo krikšto dukra Ala, jis buvo nenaudojamas, kadangi kaimynė nemokėjo juo naudotis. Masažinę kėdę Z. P. nusipirko gal prieš 5 metus iki mirties už apie 1500 litų, ja naudojosi dažnai. Dulkių siurblį nusipirko 2017 metų pradžioje ir naudojo labai mažai. Z. P. turėjo senovinių sentikių ikonų, kurias paveldėjo iš savo tėvų: dvi buvo didelės, dar buvo daugiau mažesnių. Liudytoja ikonų turinio nėra įsidėmėjusi. Viena didelė ikona buvo su stikliniais rėmais, ji stovėjo kambaryje pirmame aukšte. Antroji didelė ikona buvo, atrodo, su pieštais vaizdais ir stovėjo antrame aukšte, šalia jos dar buvo daugiau įvairių mažesnių ikonų. Z. P. mėgo puoštis: dažnai užsidėdavo stambų auksinį žiedą su skaidria mėlyna akimi, pasakojo, kad turi daugiau auksinių papuošalų, bet liudytojai jų nerodė. Liudytojos supratimu, papuošalai buvo pirkti senesniais laikais, turėjo Z. P. ir visokių karolių, vėrinių, apyrankių, auskarų. Papuošalų vertės, įsigijimo laiko liudytoja nežino. Liudytoja prisimena dvejus kaimynės kailinius: ilgus, iki žemės, rudos spalvos ondatros kailio, bei pusilgius juodos spalvos karakulio kailio su juodos lapės apykakle. Karakulinius kailinius Z. P. sakė pirkusi parduotuvėje prieš maždaug 7 metus, mokėjo apie 1500 litų. Ondatros kailiniai pas kaimynę atsirado panašiu laiku, jie gali būti brangesni, nes ilgi. Kaimynė turėjo ir daugiau kailinių, laikė juos spintoje antrame aukšte. Prieš metus pardavusi žemę, Z. P. gavo 14 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų pasiliko sau, laikė juos namuose. K. Z. P. namuose nebuvo jokios betvarkės, visi daiktai turėjo savo vietas, nes moteris buvo pedantiška.

Liudytoja parodė, kad po kaimynės mirties tame name niekas negyveno, sūnėnas po tetos mirties viduje padarė tvarką. Iki vagystės sūnėnas, kai šalčiai būdavo, atvažiuodavo pakūrenti namo – užmesti malkų ryte ir vakare – kaimynas sakė matė, kad iš A. P. tetos namo kamino eina dūmai. Name signalizacijos nebuvo. Vakarais kaimynas negali matyti atvažiuojančio A. P., nes būna tamsu. Liudytoja nebuvo girdėjusi ir nebuvo mačiusi, kad kaimynės namuose po jos mirties būtų lankęsi svetimi žmonės. Nėra buvusi kaimynės namo rūsyje po jos mirties. Jai nežinoma, ar kokius nors daiktus pasiėmė kažkas iš giminaičių. Tame rajone liudytoja gyvena seniai, nėra girdėjusi, kad būtų vykusios kokios vagystės.

Liudytojas D. K. parodė, kad neatsimena kokios dienos vakare paskambino R. Č. ir paprašė pavežti nuo Žaliakalnio, gatvės nepamena, su daiktais namo, į Šančius – gal 18 ar 16 krantą. Liudytojas dirba taksi, R. Č. su daiktais vežė už pinigus, tai jo darbas. R. Č. pasakė, kur atvažiuoti – gali būti, kad pasakė atvažiuoti į Kapsų g. R. Č. liudytojo laukė viduryje kalno. Jis buvo su daiktais. R. Č. įmetė į mašiną porą maišų, kiek tiksliai, liudytojas nepamena, įsėdo pats ir liudytojas parvežė jį namo. Atvažiavus liudytojas padėjo jam iškrauti gal kokius tris maišus, R. Č. su liudytoju atsiskaitė ir liudytojas išvažiavo. Kas maišuose buvo, liudytojas nežiūrėjo. Smulkių aplinkybių nepamena, nes daug laiko praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, jo duoti parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė (2 t., b. l. 186–187, 190–191), kad jis dirbo pagal verslo liudijimą, teikė taksi paslaugas Kauno mieste, nuomojo taksi automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu naudojosi pilkos spalvos universalu „Škoda“. Paskambinęs pažįstamas R. Č. paprašė padėti pervežti daiktus, liepė atvažiuoti prie bendro pažįstamo, pravarde „Šernas“, gyvenamojo namo, esančio Kapsų gatvėje, Kaune, po to pavažiuoti gatve žemyn, kur R. Č. jo lauks. R. Č. daiktai, kuriuos jis buvo atsivežęs karučiu, buvo sudėti krepšiuose ir maišuose. Taip pat keli krepšiai stovėjo šalia karučio ant žemės. Maišai buvo keli, baltos spalvos, į kuriuos paprastai dedamos bulvės. Krepšiai buvo dideli, naudojami turgaus prekėms krauti. Kai kurie krepšiai buvo prasegti ir liudytojas aiškiai matė viduje įrankių dėžę, iš kurios buvo išlindusi akumuliatorinio grąžto (suktuko) rankena. Kiek tų maišų ir krepšių buvo, jis tiksliai pasakyti negali. Bulviniai maišai buvo labai sunkūs. Vienas krepšys buvo lengvas, jame buvo kažkas minkšto, bet krepšys buvo užsegtas. Su R. Č. sukrovė visus daiktus į automobilį, užpildė visą bagažinę ir galinę automobilio salono dalį ir R. Č. vežė namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant R. Č. kalbėjo apie ikonas, jų vertę, tačiau į pokalbį liudytojas nesivėlė. R. Č. namo kieme liudytojas padėjo R. Č. iškrauti visus daiktus, kuriuos sudėjo ant žemės šalia sandėliuko, esančio galinėje namo dalyje. R. Č. visus maišus ir krepšius į sandėliuką sunešė pats, o jis tuo tarpu sėdėjo automobilyje ir laukė atlygio. R. Č. prie jo priėjo ir padavė jam tą patį akumuliatorinį grąžtą, kurio rankeną matė išlindusią iš įrankių dėžės, pasakė, kad kol kas jis neturi pinigų, vėliau duos 20 eurų.

Liudytojas V. Č. parodė, kad apie įvykį prisimena ne visas aplinkybes. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. Č. duotus parodymus (2 t., b. l. 159–160), liudytoja paaiškino, kad 2018 m. vasario mėnesį, parėjo iš darbo apie pusę 6 val. vakare. Namie buvęs vyras R. Č. pareiškė, kad turi dovaną ir tuomet iš po lovos ištraukė celofaninį maišą, kuriame buvo moteriški dveji kaliniai: vieni ilgi juodi iki kelių su gražia kito kailio kailine apykakle ir tokiais pat kaip apykaklė dideliais pūstais rankogaliais, kiti – rudos spalvos trumpesni iki klubų. Kailiniai buvo brangoki, atrodė kaip natūralūs. Gražesni kailiniai buvo geresnės kokybės, neatrodė nudėvėti, kituose kaliniuose vidinėje pusėje buvo kažkuo išdeginta skylė. R. Č. siūlė pasimatuoti, teigė, kad draugas nori parduoti žmonos kailinius. Liudytoja įtarė, kad kaliniai gali būti vogti – turtingų draugų jie neturėjo, vyras neturėjo pajamų tokių kailinių nupirkti, ji dirbo viena. R. Č. pasiliko tuos kailinius ir jų nepardavė, gal laukė, kas pasiūlys gerą kainą. Iki pareigūnams atliekant kratą, ilgą laiką tas maišas su kailiniais gulėjo po lova. Po to R. Č. namuose tvarkėsi ir pernešė maišą su kailiniais į sandėliuką bute. Liudytoja galvoja, kad R. Č. vagia vienas arba su panašaus likimo draugais. Po to, kai R. Č. parnešė namo kailinius, R. A. jų namuose buvo apsilankęs gal porą kartų: atvažiuodavo vėlai vakare, kalbėdavo su R. Č., ji jų pokalbių negirdėdavo. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug tuo laikotarpiu R. Č., būdamas girtas, jai prasitarė, kad jis turi dar dvi ar tris ikonas, jai nieko nepaaiškino, iš kur tas ikonas gavo, kaip jos atrodo, iš kokios medžiagos padarytos. Kur ikonas laiko, R. Č. neprasitarė nei karto. Sakė, kad jų vertė apie 8000 eurų ir jie praturtės. R. Č. jai prasitarė apie ikonas maždaug poros savaičių laikotarpiu iki jos namuose atliktos kratos.

Liudytojas V. S. parodė, kad žmogus jam atnešė ikonas ir paprašė, kad jis sudalyvautų pas tyrėją, kas ir buvo padaryta. Kadangi liudytojas turi 50 metų stažo kaip kolekcininkas ir 25 metus turi knygyną – antikvariatą, darbe susiduria su ikonomis, jam yra žinomos jų vertė ir kainos. Kainų nustatymui taip pat yra literatūra, aukcionų katalogai. Buvo peržiūrėtos ikonos, jos aprašytos pagal visus standartus ir įvertintos. Jam parodė 4 ar 5 ikonas. Prisimena, kad pagrinde buvo auksuotas metalas, negali pasakyti ar visos 4 tokios buvo. Buvo Šv. Mikalojus, jos vertė gali būti iki 800, galėjo būti ir 200-300 eurai, ne viską prisimena. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 94–95), kad, kad apklausos metu jam buvo parodytos 4 sentikių religinės originalios ikonos. Jos buvo: „Šv. Nikolajus“ (sentikių aukščiausiasis šventasis), apsuptas visų šventųjų portretėliais, bonza, liejyba, tikslūs matmenys 11,8 x14 cm. Gaminys datuojamas 19 amžiaus pabaiga–20 amžiaus pradžia, vertė apie 200-300 eurų; „Marija Stebuklingoji“, bronza, liejyba, tikslūs matmenys 10,8-9,3 cm. Gaminys datuojamas 19 amžiaus antroji pusė. Aplink šventąją išlieti 18 mm ornamentas augaliniais motyvais, fonas - šviesiai mėlynos spalvos emalė. Paveikslėlių fonai dažyti tamsiai mėlynos spalvos, vertė apie 400 eurų. Ši ikona vertingesnė už „Šv. Nikolajaus“, kadangi sutinkama rečiau ir yra aukštesnis liejybos meninis lygis; vienos sudėtinės ikonos dalis, kurios averse pavaizduota „Šv. Trejybė“, reverse – pravoslavų kryžius apskritime, bronza, liejyba, tikslūs matmenys 5,3x5,7 cm, datuojama 19 amžiaus pabaiga, vertė apie 100 eurų; vienos sudėtinės ikonos dalis, kurios averse pavaizduota „Šv. Nikolajus“, reverse – pravoslavų kryžius ovale, aplink kurį išdėstyti ornamentai. Bronza, liejyba, juoda emalė, datuojama 19 amžiaus pabaiga–20 amžiaus pradžia, vertė apie 120 eurų. Patvirtina, kad ikonos Nr. 3 ir Nr. 4 yra atskirų ikonų sudėtinės dalys. Liudytojas apie save nurodė, kad tam, kad galėtų prekiauti antikvariniais gaminiais, jis yra įgijęs pakankamai teorinių ir praktinių žinių, kadangi jo veiklos srityje būtina žinoti realią antikvarinių daiktų vertę, įsigyjant ir parduodant autentiškus gaminius. Jis komplektuoja knygų ir kitų antikvarinių daiktų kolekcijas valstybiniams muziejams, teikia konsultacijas muziejams ir bibliotekoms, prekiauja religinio paveldo palikimu (ikonomis, medalikėliais, kryželiais).

2018 m. liepos 19 d. akistatos tarp įtariamųjų R. Č. ir R. A. protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. Č. nurodė, kad jis yra davęs parodymus, kad 2018 m. vasario 25 d. jie su R. A. ėjo pro namą, esantį Kapsų g.107, Kaune, pamatė praviras to pastato duris į gatvę ir jis, sugalvojęs, kad galima iš tos patalpos ką nors pavogti, pasuko link tų atvirų durų. R. A. nieko su juo nesitarė, tiesiog ėjo paskui jį. Prisimena tiek, kad abu priėjo prie minėtų durų. Jis, R. Č., įėjo į patalpas, o R. A. į vidų nėjo, pasakė, kad į namą neis ir nuėjo namo. Apie savo veiksmus gyvenamojo namo viduje R. Č. nurodė yra davęs parodymus apklausos metu. Įtariamasis R. A. patvirtino R. Č. parodymus ir nurodė, kad jis tikrai nebuvo gyvenamojo namo adresu Kapsų g.107, Kaune, viduje. Jis nežinojo, ko R. Č. ten eina, bet patarė jam nelįsti į vidų, tačiau R. Č. jo nepaklausė. Ką R. Č. ten veikė, R. A. nežino, nes iš karto parėjo namo (3 t., b. l. 44–45).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad šio veiksmo metu įtariamasis R. Č. parodė namą, esantį Kapsų g., Kaune, į kurį įsibrovė, taip pat vietas name, iš kurių pagrobė įvairius daiktus (3 t., b. l. 46–52).

2018 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo, esančio Kapsų g. 107, Kaune, patalpų bei kiemo apžiūra. Nustatyta, kad vidiniame kieme ant virtuvės lango palangės rasta gulinti kumštinė pirštinė, kuri supakuota į voką, paimtas pirštinės kvapo pėdsakas. Užfiksuota, kad ant virtuvės lango medinio rėmo matomos laužimo žymė. Namo viduje bei rūsyje užfiksuota juose esantys baldai, buitiniai daiktai, įvairūs išmėtyti daiktai, atidarytos spintos, raudonos spalvos, galimai kraujo, lašai, kurių pavyzdžiai paimti. Svečių kambaryje Nr. 1 ties stalo kėde rasta kumštinė pirštinė, kuri supakuota į voką, paimtas pirštinės kvapo pėdsakas (1 t., b. l. 13–22).

2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1078)-IS1-4404 užfiksuota, kad ant tirti pateiktų dviejų pirštinių, paimtų 2018 m. vasario 25 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000002 proc. (1 t., b. l. 101–103).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos kaupimo ir fiksavimo protokole užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. buvo vykdoma įtariamojo R. Č. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tele 2“ operatoriui, išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, kontrolė. Procesinio veiksmo metu gauta informacija, kad 2018 m. gegužės 28 d. 12:13:33 val. R. Č., kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), bendrauja su R. A., kurio telefono numeris yra 8-601-64161. Pokalbio metu nuo 1 min. 35 sek. iki 3 min. 35 sek. R. A. pasakoja R. Č., kad vakar turguj sutiko bendrą pažįstamą, vardu Ieva, kuri klausė, kur R. Č. padėjo daiktus iš „I“ raidės. Nuo 4 min. pokalbio iki 6 min. 15 sek. R. Č. sako, kad nežino, kaip visus užčiaupti, kad nekalbėtų, nes apie vogtus daiktus žino moteris, pravarde „Nomkė“, nes jai apie tai pasakė D. R. Č. skundžiasi R. A., kad neturi kam jų parduoti, nes visi, kam siūlė, duoda per mažai pinigų, sako, kad vienas siūlė 1000 eurų, bet nepardavė, nes nori parduoti brangiau. Taip pat R. Č. R. A. žada, kad, kai parduos, pinigus pasidalins su R. A. ir jo nepamirš (1 t., b. l. 187–188). Minėti pokalbiai yra užfiksuoti pokalbių suvestinėje Nr. 1 (1 t., b. l. 189–190).

2018 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 194) nurodyta, kad atlikus įtariamojo R. Č. nusikalstamos veikos metu naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad R. Č. telefonas nusikalstamos veikos metu jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinių stočių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių spindulys apima nusikaltimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo metu R. Č. daugiausia skambino bei rašė trumpąsias žinutes numeriui (duomenys neskelbtini), kuris pagal tyrimo duomenis priklauso R. A.. Taip pat, išklotinėse matyti, kad R. Č. prieš nusikaltimą, t. y. 2018 m. vasario 24 d. 19.32 val. skambina abonentas (duomenys neskelbtini), vėliau – 2018 m. vasario 25 d. 03.41 val., 04.27 val., šiuo numeriu skambina R. Č.. Kriminalinę žvalgybą atliekančių policijos pareigūnų turimais duomenimis, numeris (duomenys neskelbtini) priklausė D. K.. Remiantis R. Č. pokalbių išklotinių informacija, numeriu naudojęsis asmuo buvo nusikaltimo vietoje ar netoli jos nuo 2018 m. vasario 25 d. 06.28 val., kuomet skambinant D. K. šis numeris jungėsi prie bokšto adresu (duomenys neskelbtini). R. Č. buvimo vieta nesikeitė iki 2018 m. vasario 25 d. 06.28 val. (bokštas adresu (duomenys neskelbtini)), kuomet jam paskambino R. A..

2018 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 14) nurodyta, kad atlikta įtariamojo R. A. nusikalstamos veikos metu naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tele 2“ operatoriui, išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, išklotinių analizė. Nustatyta, kad R. A. telefonas nusikalstamos veikos metu jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinių stočių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių spindulys apima nusikaltimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei jo gyvenamąją vietą. Nusikaltimo metu R. A. daugiausia skambino bei rašė trumpąsias žinutes numeriui (duomenys neskelbtini), kuris pagal tyrimo duomenis priklauso R. Č..

2018 m. liepos 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos kaupimo ir fiksavimo protokole užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo vykdoma V. Č. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tele 2“ operatoriui, išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, kontrolė (1 t., b. l. 177). 2018 m. liepos 24 d. pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-30952: 2018 m. gegužės 30 d. 12:33:10 val. fiksuotas išeinantis skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini) (pagal tyrimo duomenis priklauso R. Č.). Atsiliepus vyrui, V. Č. liepia bėgti jam iš namų. Vyras jai liepia nevažiuoti namo. V. Č. sako, kad ją veža, reikia paimti raktus ir liepia jam kaip nors bėgti. Vyras sako, kad jis neturi raktų, V. Č. liepia jam bėgti per langą. Vyras sako, kad jis yra ne namie, jis negali bėgti, nes namuose yra šubos ir pareigūnai, darydami kratą, jas ras (1 t., b. l. 178 ).

2018 m. gegužės 30 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą R. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant V. Č., butui priklausančiose pagalbinėse patalpose, lentynoje, rastas pilkos spalvos plastikinis maišas, užrištas baltos spalvos virvele. Maiše rasti dveji moteriški kailiniai – juodos spalvos karakulio kailio bei rudos spalvos, panašaus į audinės kailį (2 t., b. l. 34–36), kurių apžiūra, požymiai užfiksuoti 2018 m. birželio 1 d. apžiūros protokole (2 t., b. l. 37–44).

2018 m. birželio 6 d. daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad liudytoja L. B. atpažino dvejus R. Č. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus kailinius ir parodė, kad šie kailiniai priklausė jos mirusiai tetai Z. P., kabojo pastarosios namuose esančioje spintoje ir buvo pagrobti 2018 m. vasario 25 d. vagystės iš tetos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), metu. Liudytoja paaiškino, kad ant puskailinių pamušalo matomos daugybinės tamsios skysčio dėmės ir vienoje vietoje pradeginta kiaurymė tikrai negalėjo atsirasti tuo metu, kai kailinius nešiojo teta ar kai jie kabojo jos spintoje, nes, kaip ir minėjo, moteris buvo be galo švari ir tvarkinga, todėl tokios būklės drabužių jos spintoje tikrai negalėjo būti (1 t., b. l. 86–90).

2018 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. Č. ikiteisminiam tyrimui pateikė elektrinį gręžtuvą „Agojama“ (2 t., b. l. 89).

2018 m. liepos 13 d. daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. P. atpažino R. Č. pateiktą gręžtuvą ir nurodė, kad šis grąžtas priklausė jam, jį pirko dabar jau miręs jo tėvas prieš 6-7 metus Kauno Aleksoto turguje. Atpažintas grąžtas buvo pagrobtas iš jo seseriai A. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Kapsų g. 107, Kaune, 2018 m. vasario 25 naktį. Įrankį atpažįsta pagal dydį, mėlyną korpuso spalvą, gamintojo etiketę, tinklo laidą ir tinklo kištuką. Kištukas nėra originalus, jis pats jį pakeitė apytikriai prieš 1,5 metų, nes originalas sugedo (2 t., b. l. 90–91).

2018 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. Č. laisva valia, savo namuose parodydamas daiktų buvimo vietą, tyrimui pateikė keturias metalines (bronzines) religines ikonas su įspaustais šventųjų atvaizdais (2 t., b. l. 57–58), kurių apžiūra, požymiai fiksuoti 2018 m. birželio 1 d. apžiūros protokole (2 t., b. l. 59–63).

2018 m. liepos 19 d. daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad liudytoja L. B. atpažino visas R. Č. pateiktas ikonas ir nurodė, kad ikonos tikrai priklausė Z. P. ir buvo pavogtos iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 25 naktį (2 t., b. l. 68–85).

2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. P. ikiteisminiam tyrimui pateikė vieną tapytą ant drobės mediniu pagrindu religinę ikoną (2 t., b. l. 87).

2018 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento specialisto išvadoje Nr. 8K-32 nurodyta, kad vertinimui pateiktos dvi religinės ikonos. 1. Ikona „Šv. M. S.“, Rusija, XX a. pradžia, medis, drobė, tempera, nimbai ir dekoras auksavimas, 31,9 x 27,3 cm, būklė: vidutiniška; lenta pažeista kinivarpų, apipjaustyta iš šonų ir apačioje; gruntas vielomis suaižėjęs, apačioje aptrupėjęs. Išvada: Ikona „Šv. M. S.“ turi meninę vertę. Lietuvai istorinės- kultūrinės reikšmės neturi. Įvertinimas: 1200 Eur. 2. Ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“, Rusija, XIX a. pabaiga, bronza, liejimas su kalstymu, mėlyna emalė, 11,0 x 8,8 cm, būklė: reljefo užtrynimas. Išvada: Ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ masinės gamybos, Lietuvai istorinės-kultūrinės reikšmės neturi. Įvertinimas: 150 Eur (2 t., b. l. 66–67).

R. Č.

Nors kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino dalinai, teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad nusikaltimą jis padarė vienas, o R. A. buvęs lauke, jam tik padėjo pasinešti toliau nuo apvogto namo daiktus, kaltinamasis R. A. visiškai neprisipažino padaręs nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad įėjęs į namą, priėjęs prie kambario, pamatęs, kad jis gyvenamas, iš karto iš namo išėjo, tačiau kaltinamųjų kaltė yra įrodyta jų pačių teisiamojo posėdžio, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais įrodymais.

K. R. Č., 2018 m. gegužės 31 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 39–41), parodė, kad pamatę pravertas namo sandėliuko duris, kartu su R. A. nutarė užeiti į tą sandėliuką ką nors pavogti; iš sandėliuko jie pateko į namo rūsį, o iš jo – į gyvenamąsias patalpas. Visus jo nurodytus iš namo paimtus daiktus jis kartu su R. A. sudėjo į du pastate rastus maišus, skirtus šiukšlėms krauti, ir išnešė iš namo per sandėliuką bei pasidėjo kiek toliau nuo apvogto namo, tiesiog gatvėje. Antros ikiteisminio tyrimo apklausos metu (2018 m. liepos 19 d., 3 t., b. l. 42–43), kaltinamasis R. Č. nurodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus, kartu apklausos pabaigoje jau nurodydamas, kad nusikaltimą padarė vienas. 2018 m. birželio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 46–52), kaltinamasis R. Č. vietoje parodė savo 2018 m. gegužės 31 d. apklausos metu nurodytas aplinkybes, kartu paaiškindamas, kad jis su R. A. pateko į namo vidų – rūsį pro neužrakintas duris, kartu nuėjo į gyvenamąsias patalpas; su vogtais daiktais, kuriuos jam padėjo išnešti R. A., jie pro pirmame aukšte esantį rūsio dangtį vėl pateko į rūsį bei iš namo pasišalino pro tas pačias duris, pro kurias įėjo.

Taip pat kaltinamasis R. Č. pripažino pavogęs vienus moteriškus ilgus nutrijos nugarėlių kailinius, tačiau neigė pavogęs ir tokio paties kailio skrybėlę, todėl teismas atmetęs iš šio komplekto (kailinių kartu su tokio paties kailio skrybėle), bendros 300 eurų vertės, skrybėlės kainą (nesant pateiktos tikslios jos vertės), laiko, kad kailiniai yra 250 Eur vertės. Kaltinamasis taip pat ginčija nukentėjusiojo A. P. nurodytą perforatoriaus „Makita" su dėže 500 eurų vertę, dviejų elektrinių gręžtuvų „Bavaria" su dėžėmis vertę (nukentėjusysis nurodo jų abiejų vertę 140 eurų), pateikdamas internetinių svetainių skelbimuose nurodytas tokio paties pavadinimo įrankių kainas, tačiau nukentėjusysis paaiškino, kad jo turėti minėti įrankiai nuo kaltinamojo pateiktų pavyzdžių skiriasi savo galingumu, kilovatų skaičiumi, įrankių didumu, be to, yra įgyti žymiai anksčiau, taigi dabar šių daiktų kaina gali būti pakitusi, taigi ir mažesnė, be to nukentėjusysis nurodė pats pirkęs minimus įrankius, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta jo paties pirktų, turėtų ir įvertintų įrankių kaina. K. R. Č. taip pat pripažino pavogęs dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais – raktais, replėmis, atsuktuvais, deimantiniais pjovimo diskeliais, deimantinėmis karūnėlėmis, varžtais, medvaržčiais, kurią nukentėjusysis įvertino bendrai 500 eurų. Tačiau kaltinamasis ginčija negalėjus minėtoje įrankių dėžėje būti tokio kiekio ir nurodytos rūšies nukentėjusiojo išvardintų įrankių, pats nukentėjusysis tiksliai nei kiekvieno daikto kiekio, formos, rūšies, kainos taip pat nesugebėjo nurodyti, todėl nesant patikimų įrodymų, teismas dėžę su įrankiais vertina 100 eurų.

K. R. Č. ir R. A. taip pat kaltinami pavogę daug įvairių papuošalų, daugiau ikonų, daugiau kailinių, A. P. priklausančių įrankių, kavos, kompiuterį, dulkių siurblį, kitus daiktus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. pripažinęs ir nurodęs nemažai jo su bendru pavogtų daiktų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu savo pirminių ir, teismo įsitikinimu, tiksliausių ir teisingiausių, parodymų davimo metu (3 t., b. l.39–41) jis pripažino pavogęs tik tuos daiktus, kuriuos jis pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tiek šios pirmosios ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu kaltinamasis R. Č. nenurodė, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Č. neigė vogęs įvairius brangius papuošalus, kitus kailinius, įrankius ir kitus daiktus. Nors dar vienos ikiteisminio tyrimo metu vykusios įtariamojo apklausos metu (3 t., b. l. 42–43) kaltinamasis R. Č. pasakė, kad likusius pavogtus daiktus, išskyrus kurie buvo rasti kratos metu ir kuriuos jis gražino policijos pareigūnams, iš karto pardavė vogtus daiktus supirkinėjančiam asmeniui, ir nurodė, kad tai drabužiai, geltono metalo papuošalai, statybiniai įrankiai, tačiau šios apklausos metu kaltinamasis tų daiktų nedetalizavo, iš jo apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis be grąžintų daiktų dar pripažįsta pavogęs dar vienus kailinius, daugiau įvairių įrankių, kas ir galėjo būti parduota minėtam supirkėjui. Nors, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis nurodė, kad pardavė ir geltono metalo papuošalus, tačiau, nors kaltinamasis ir negalėjo įtikinamai nurodyti, kodėl jis taip pasakė, tačiau nesant objektyvių įrodymų, kad tokius papuošalus kaltinamieji pavogė, kokį kiekį, kokius konkrečiai daiktus, kokios vertės, tuo labiau dėl daiktų kiekio, vertės, išvaizdos, kainos, nesant jų savininkės parodymų, juos vertinant asmenims, kurie tikrosios šių daiktų kainos, išvaizdos tiksliai negali nurodyti ir nurodo tik tariamą, galimą, jų supratimu paremtą kainą, todėl teismas laiko, kad nėra surinkta pakankami įrodymų, kad būtent šie kaltinamieji pavogė jiems kaltinime bei nukentėjusiojo A. P. ieškinyje nurodytus įvairius auksinius papuošalus. Šiais nurodytais motyvais, teismas laiko, kad nėra surinkta pakankami įrodymų, kad kaltinamieji pavogė ir kitus jiems kaltinime inkriminuotus bei nukentėjusiojo ieškinyje nurodytus daiktus, kurių kaltinamieji nepripažįsta pavogę. Todėl teismas kaltinamiesiems iš kaltinimo šalina pavogus šiuos daiktus:

3 butelius konjako „Hennesy", bendros 66 eurų vertės, auksinį žiedą su skaidriu rubino spalvos akmeniu, 450 eurų vertės, auksinį žiedą su gėlės žiedo formos ornamentais, 400 eurų vertės, auksinį žiedą su skaidriu akmeniu ažūro apsode, 400 eurų vertės, auksinį žiedą su siaurėjančio ovalo formos skaidriu akmeniu, 500 eurų vertės, auksinį išgaubtos gėlės formos žiedą, 250 eurų vertės, auksinį platų vestuvinį žiedą, 350 eurų vertės, auksinį žiedą su aleksandrito akute, 350 eurų vertės, vieną porą auksinių įveriamų auskarų, 300 eurų vertės, vieną porą įveriamų auksinių auskarų su skaidraus rubino akutėmis, 200 eurų vertės, vieną auksinę stambaus pynimo moterišką grandinėlę su Nefertitės profilio formos pakabuku, bendros 1200 eurų vertės, vieną sidabrinę sagę su žalsva akute, 30 eurų vertės, vieną sidabrinį žiedą su perlamutriniu pusbrangiu akmeniu, 30 eurų vertės, vieną sidabrinį žiedą su mėlynu skaidriu akmenėliu, 30 eurų vertės, dvi balto metalo sages su gintaro akmenimis, bendros 40 eurų vertės, stambaus gintaro karolius, 130 eurų vertės, dvejus perlų formos karolius, bendros 30 eurų vertės, turkio spalvos akmenukų vėrinį su tokia pačia apyranke, bendros 20 eurų vertės, balto metalo apyrankę su juodos spalvos akmeniu, 20 eurų vertės, moterišką nutrijos nugarėlių kailio skrybėlę, 50 eurų vertės, vienus moteriškus dirbtinio kailio puskailinius, 60 eurų vertės, vieną lietą bronzinį sentikių kryžių, 20x15 cm, 200 eurų vertės, vieną tapytą ikoną „Šv. M. S.“, paauksuotais rėmais, 35x25 cm, 1200 eurų vertės, vieną tapytą ikoną „Švč. Dievo Motina“ paauksuotais rėmais, 35x20 cm, 1200 eurų vertės, vieną tapytą ikoną „Jėzus Kristus“, paauksuotais rėmais, 35x25 cm, 1200 eurų vertės, dėvėtą nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, 250 eurų vertės, naują mobiliojo ryšio telefoną „LG“, 120 eurų vertės, dulkių siurblį „Daewoo“, 150 eurų vertės, kėdę-masažuoklį, 500 eurų vertės, televizijos „C gates" priedėlį „TC202", Nr. 02004024100020 su kortele Nr. 01722012857, bendros 120 eurų vertės, perforatorių „Bosch", 200 eurų vertės, elektros įtampos perjungėją „Volt Polska 1500kw", 380 eurų vertės, akumuliatorių „Tesla", 180 eurų vertės, elektros įtampos generatorių „Solaris", 360 eurų vertės, du pradėtus naudoti kavos „Jacobs" ir „A. G." pakelius, bendros 5 eurų vertės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė recidyvistas.

Kadangi kaltinamasis R. Č. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, praeityje daugybę kartų teistas, daugiausia už nusikaltimų nuosavybei, tarp jų ir sunkių bei apysunkių padarymą, kas rodo, kad kaltinamasis turi polinkį nusikalsti, be to, jis niekur nedirba, neturi jokių oficialių pajamų savo reikmėms, visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad R. Č. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinis kaltinamojo elgesys, galimai iš nusikalstamų veikų gaunamos lėšos tampa pagrindiniu kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas. Atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra sunkinanti aplinkybė, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlyginęs, bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei už šį nusikaltimą straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi nukentėjusiųjų A. P. bei A. P. atžvilgiu neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, tarp nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusieji A. P. bei A. P. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu jiems padarytą žalą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-699/2015).