Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. K. pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovo A. P. priteisti 8 688,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Ieškovas nurodė, kad šalys 2014-11-04 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas atsakovui paskolino 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumą, o atsakovas įsipareigojo ją grąžinti iki 2014-12-01. Tačiau atsakovas per nustatytą terminą paskolintos pinigų sumos negrąžino, likdamas ieškovui skolingas 8 688,60 Eur.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-10 preliminariu sprendimu (b. l. 12-14) ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteista 8 688,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 688,60 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-11-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti 2017-11-10 preliminarų sprendimą (b. l. 23-25). Nurodė, kad aiškinant tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius turėtų būti remiamasi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu (toliau – ĮPVĮ), o tik po to taikomos CK nuostatos. 2014-11-04 pasirašytas paprastasis vekselis galiojo iki 2014-12-01. Kadangi ieškovas iki paprastojo vekselio termino galiojimo pabaigos nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal nustatytąją tvarką, vekselis yra nebegaliojantis. Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Be to, ĮPVĮ 72 straipsnis numato reikalavimų pateikimo senaties terminus, pagal kurio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - nuo mokėjimo termino dienos. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2017-10-24, o paprastojo vekselio reikalavimų pateikimo senaties terminas suėjo 2014-12-01, t. y. praėjus trims metams po vekselio termino pabaigos (2014-12-01). Be to, pagal CK 6.870 straipsnį paskola yra realinis sandoris, tačiau ieškovas tik deklaruoja perdavęs atsakovui 30 000 Lt, o tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl darytina išvada, jog tarp šalių nėra paskolinių santykių.

Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus (b. l. 29-31) nurodė, kad praleidus įstatymo nustatytą vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, turi būti taikomos CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad jis yra negaliojantis ar išnykęs sandoris, kurio pagrindu jis buvo išduotas. Vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, ginčo vekselis atitinka įstatyme nustatytą jo formą ir privalomus reikalavimus. Atsakovas įsipareigojo besąlygiškai grąžinti iki 2014-12-01 8 688, 60 Eur (30 000 Lt). Atsakovas nepateikė įrodymų apie prievolės sugrąžinti pinigus įvykdymą, o 8 688,60 Eur paskolos suteikimo fakto jis taip pat neginčijo.

Teismo posėdyje ieškovas prašė 2017-11-10 preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, rėmėsi ieškinyje ir atsilipime į prieštaravimus išdėstytais argumentais.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jam nedalyvaujant (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo prieštaravimai atmestini.

Nustatyta, kad 2014-11-04 atsakovas A. P. išrašė dokumentą, pavadintą paprastuoju vekseliu (neprotestuotinu), kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui S. K. 30 000 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eur) iki 2014-12-01 (b. l. 4). Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad suėjus apmokėjimo terminui šis dokumentas apmokėtas nebuvo. Be to, dokumentas, pavadintas vekseliu, taip pat nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kaip tą reglamentuoja ĮPVĮ nuostatos.

Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ieškovo atsakovui suteiktos paskolos užtikrinimui buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 30 000 Lt / 8 688,60 Eur) sumai, kuri buvo išduota (sumokėta) atsakovui tą pačią dieną grynais pinigais. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo kitokio vekselio išrašymo, t. y. atsitarimo į civilinėje apyvartoje pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai).

Kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė, ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį patenkinti, kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia, arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 23 punktą ir kt.).

Tokiu atveju pripažintina, kad 2014-11-04 paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu. Vadinasi, priešingai nei teismui pateiktuose prieštaravimuose kalba atsakovas, ieškovui turint neapmokėtą vekselį, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui) yra išlikusi, tik ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011-04-19 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, kt.). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų, ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas, turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, kt.).

Atsakovo argumentai, išdėstyti jo bylos svarstymui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (b. l. 23-25, 44-45) leidžia spręsti, jog šiuo atveju atsakovas neteisingai traktuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, susijusią su pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą.

Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2012-12-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, 2016-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701-706/2016).

Vadinasi būtent vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, ar skolos dydis yra mažesnis. Nagrinėjamu atveju atsakovas, reikalaudamas ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius vekselyje įrašytos pinigų sumos perdavimo faktą, iš esmės neneigė (neginčijo) aplinkybės, jog skolinosi pinigų iš ieškovo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovas negavo vekselyje nurodytos pinigų sumos. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog grąžino ieškovui pagal vekselį jam išduotą sumą. Be to, 2014-11-04 vekselį (t. y. jo originalą) turėjo ir teismui pateikė būtent ieškovas, kas taip pat sudaro pakankamą pagrindą labai tikėtinos išvados, kad pagal šį vekselį pinigų atsakovas nėra grąžinęs, susiformavimui (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).

Apie tai, kaip turėtų būti vertinama skolos dokumento (raštelio) originalo buvimo pas kreditorių aplinkybė, kalbama ir teisminėje praktikoje. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, jų paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata (palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje), jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. <...> Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Būtinumo reikalauti ir analizuoti atitinkamo laikotarpio ieškovo ir jo šeimos turto deklaracijų teismas šios bylos atveju nenustatė, kadangi abejonių dėl aplinkybės, jog ieškovas turėjo galimybę atsakovui paskolinti 2014-11-04 vekselyje nurodyto dydžio pinigų sumą teismui nekilo (CPK 185 straipsnis). Atitinkamas ieškovo finansines galimybes iliustruoja ir paties atsakovo pateikti dokumentai (b. l. 46, 47), o aplinkybė, kad ieškovas nedeklaravo atsakovui 2014-11-04 suteiktos paskolos fakto, gali būti vertinama, kaip sandorių deklaravimo pareigos pažeidimas (tuo atveju jeigu ieškovas, iš tiesų, tokią pareigą turėjo), bet ji savaime nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu padarytos išvadų dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. Šiuo atveju paskolos raštelio įrodomoji reikšmė vertinama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir įrodymų pakankamumo reikalavimų kontekste ir sudaro pagrindą spręsti dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo fakto, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 30 000 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eur) suma (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (8 688,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šios bylos atveju sudaro 180 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (b. l. 5, 11) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, sudarančios 8,20 Eur sumą, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti ieškovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 688,60 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt euro centų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 688,60 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,20 Eur (aštuonis eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.