- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1-803-874/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- T. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), (laikinai – (duomenys neskelbtini)), teistas:
2023-01-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 9 mėnesius ir 60 valandų nemokamų darbų;
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G. 2023 m. kovo 4 d., apie 13.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia tiksliai nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė tėvui R. G. į galvos sritį, susistumdymo metu, suėmęs pastarajam už kairės rankos pirštų, juos laužė bei nenustatytą kiekį kartų spyrė į kairę šlaunį, taip ne mažiau keturių trauminių poveikių rezultate nukentėjusiajam R. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame momenyje, kairiame dilbyje, kairės rankos III ir IV pirštuose.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu atsisakė, atsakydamas į klausimus nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai nepamena. Su tėvu konfliktavo, nes šis labai priekabus. Konfliktą pradėjo tėvas, virtuvėje pagriebė už jo džemperio kapišono ir tempė, po to, jam sudavė į nosį. Jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, bėgo nesmarkiai. Tada supykęs jis trenkė apie tris kartus tėvui į galvą ir spyrė į koją. Jis į nosį įsikišo servetėlę, kad neišsiteptų džemperis ir išvalė grindis, todėl kraujo žymių nei ant džemperio, nei virtuvėje ant grindų nebuvo rasta. Galėjo su tėvu stumdytis tarpusavyje, bet už rankos paėmęs nebuvo, pirštų nelaužė. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambino du kartus. Antrą kartą norėjo atšaukti pranešimą, nes pagalvojo, kad dėl tokio menkniekio neverta kviesti pareigūnus. Įvykio metu buvo labai supykęs, todėl rėkė. Gyvendamas pas tėvus nedirbo, gyvena iš pašalpos. Jau yra teistas už smurtą prieš tėvą. Sutinka, kad yra fiziškai stipresnis už tėvą ir apsiginti nuo pastarojo būtų pakakę ir vieno smūgio.
Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, sutinka byloje duoti parodymus. Konfliktas su sūnumi įvyko namuose. Jam su buvusia sutuoktine virtuvėje aptarinėjant ūkio darbus, sūnus liepė jam nesikišti, išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis sūnui liepė ramintis. Tada sūnus jam 3-4 kartus kumščiu trenkė į galvos sritį ir dar spyrė į kairę šlaunį. Prieš spyrimą dar čiupo už rankos ir laužė pirštus. Jis juto fizinį skausmą. Kaltinamojo motinai liepus ramintis, sūnus nubėgo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Jis sūnui jokių smūgių nesudavė, ant sūnaus jokio kraujo nematė, konflikto metu sūnaus džemperis nebuvo suplėšytas. Jis policijos nekvietė, manė sūnus apsiramins ir viskas bus gerai. Sūnus buvo paimtas iš jų šeimos, kai jis su žmona buvo rasti neblaivūs, ir apie metus gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar T. gyvena vėl kartu, dar nepraėjo nei metų, kai šis grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su sūnumi ne kokie, T. jau yra teistas už smurtą prieš jį. Norėtų su sūnumi susitaikyti.
Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš darbo. Gavę budėtojo pranešimą, kad tėvas sumušė sūnų, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. T. sakė, kad jį sumušė tėvas, o pastarasis sakė, kad jį sumušė sūnus. Sūnui iš nosies bėgo kraujas, o tėvui galvoje buvo gumbas. Kaltinamojo motina duoti parodymus atsisakė. Konfliktas vyko virtuvėje, tačiau ten kraujo pėdsakų nebuvo. Tik T. kambaryje, ant stalo, buvo kruvina servetėlė ir suplėšytas džemperis. Ant džemperio, kiek pamena, kraujo taip pat nebuvo.
T. G. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojo teismui duotų parodymų, įrodyta ir bylos medžiaga:
2023-03-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo R. G. parodymai ir aprašytos namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, aprašytas kaltinamojo pateiktas džemperis, lapas su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 9–26);
2023-03-04 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad R. G. galvos plaukuotoje dalyje yra apie 7 cm hematoma, sumušta šlaunis; preliminari diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 48–51);
ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo R. G. duotais parodymais, kad 2023-03-04 konfliktas tarp jo ir sūnaus T. G. įvyko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje. Konfliktas prasidėjo kai sūnus išėjo iš savo kambario ir, priėjęs prie virtuvėje esančio stalo, pradėjo konfliktuoti bei jį mušti. Jis prieš sūnų nesmurtavo. Po konflikto nei virtuvėje, nei sūnaus kambaryje nematė jokių kraujo dėmių, krauju nebuvo sutepti jo ar T. drabužiai. Po konflikto jam kraujas nebėgo, nes buvo spyris į koją, smūgiuotą į galvą bei laužti rankos pirštai. Žmona liepė sūnui trauktis nuo jo ir sūnus nuėjo į savo kambarį. Girdėjo kaip sūnus skambino 112, iškoneveikė operatorę, liepė greičiau atvažiuoti. Tą dieną sūnus buvo su džemperiu, ar džemperis turėjo kapišoną, nepamena. Mano, kad sūnus džemperį suplėšė būdamas savo kambaryje, kai laukė policijos pareigūnų, nes konflikto metu ir po jo nematė, kad būtų suplėšytas sūnaus džemperis. Sūnus labai pasikeitė ir tapo agresyvus po to, kai pagyveno (duomenys neskelbtini) gerovės centre. Sūnus nuolat jį su žmona koneveikia, nedirba, negerbia nei jo, nei motinos. Sūnus ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b. l. 54–55);
ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. atsisakė duoti parodymus prieš sūnų T. G. (1 t., b. l. 67, 70);
liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023-03-04 vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, nes tėvas primušė sūnų. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėjas T. G. sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio, į nosį buvo įsikišęs tualetinio popieriaus skiautę. T. paaiškino, kad jį primušė tėvas, rodė suplėšytą džemperį. Konfliktas vyko virtuvėje. T. ir R. nurodė, kad gynėsi vienas nuo kito. Namuose buvusi G. G. aiškinti įvykio aplinkybes atsisakė. Nei virtuvėje, nei T. G. kambaryje pritaškyta kraujo nebuvo, jo nesimatė ir ant pateikto suplėšyto džemperio. R. jiems nurodė, kad jį primušė sūnus. R. galvoje matėsi guzas. R. taip pat nurodė, kad sūnus jam spyrė į koją. Apie skaudančius pirštus R. pasakė tik apklausos Joniškio RPK metu. Apžiūrėjus rankos pirštus matėsi, kad jie yra mėlyni. R. nurodė, kad pirštai buvo sužaloti grumtynių su sūnumi T. metu (1 t., b. l. 75–76);
2023-03-07 nukentėjusiojo ir įtariamojo akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įtariamasis T. G. pripažino 2-3 kartus trenkęs tėvui į galvą ir vieną kartą spyręs į šlaunį, laužęs pirštus nepripažino (1 t., b. l. 79–81);
2023-03-04 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant R. G. kūno matomi sužalojimai (1 t., b. l. 84–89);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 340/2023(04), kurioje nurodyta, kad R. G. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje padarytos poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, kairiame dilbyje, kairės rankos III ir IV pirštuose, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Kiti sužalojimai tikėtina padaryti tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais pasekoje (1 t., b. l. 94);
2023-03-08 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas T. G. skambučių Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 100–101);
2023-03-08 – 2023-03-10 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys (1 t., b. l. 103–109);
įtariamojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyveno (duomenys neskelbtini), su tėvais G. G. ir tėvu R. G. Nors tėvai yra išsiskyrę, vis tiek gyvena kartu. 2023 m. kovo 4 d., apie 13.45 val., jam nuėjus į virtuvę pasidaryti valgyti, prie jo žodžiais pradėjo kabinėtis tėvas R. G. Tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Ką vienas kitam sakė, nepamena. Tėvas ranka paėmė už jo džemperio kapišono ir patempė, jį įplėšdamas, vieną kartą kumščiu sudavė jam į nosį ir jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tada jis kumščiu sudavė tėvui, kiek kartų sudavė ir į kur, negali pasakyti. Galėjo tėvui suduoti į galvos sritį. Po to, tėvas jam dar sudavė keletą kartų į įvairias kūno vietas, bet skausmo nesukėlė. Jis tėvui spyrė, kur pataikė negali pasakyti. Pripažįsta, kad tėvui sudavė kumščiu ir įspyrė, pripažįsta galėjęs tėvui sukelti fizinį skausmą. Su tėvu žodžiais konfliktuoja nuolat, nes šis kabinėjasi prie jo. Visą tai matė mama, daugiau namuose nieko nebuvo. Tėvas pirmas pradėjo kabinėtis, jis tėvui sudavė dėl to, kad gynėsi. Kad tėvui butų čiupęs už kairės rankos pirštų ir juos laužęs nesutinka. Dėl savo poelgio gailisi;
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-03-30 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08014-23 įtariamojo R. G. atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui T. G., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 31–36).
Kaltinamasis T. G. pripažino tėvui sudavęs smūgius ir spyręs pastarajam, tačiau nurodė tai padaręs gindamasis nuo tėvo, nes šis tempė už džemperio ir jį suplėšė bei sudavė jam į nosį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022 ir kt.).
Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).
Iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. kovo 30 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08-014-23 matyti, kad nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių R. G. kaltę nagrinėjamo konflikto metu smurtavus prieš sūnų T. G. Jei R. G. nesmurtavo prieš sūnų T., tai kaltinamajam nebuvo nuo ko gintis. Jei nukentėjusysis ir atliko kokius nors neteisėtus veiksmus sūnaus atžvilgiu, tai kaltinamojo reakcija į juos buvo neadekvati. Ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad apsiginti nuo tėvo būtų užtekę vieno smūgio. Jei konflikto metu smurtavo abi pusės, teisė į gynybą nekyla, kaip nurodyta aukščiau analizuotoje teismų praktikoje.
Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis suduodamas tėvui ranka smūgius į galvą, spirdamas į koją, lauždamas kairės rankos pirštus, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis nepripažįsta, kad laužė tėvui pirštus, tačiau teismo nuomone, tai įrodo nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytas nukentėjusiojo suinteresuotumas melagingai apkalbėti kaltinamąjį, nes apie konfliktą pranešė ir policiją iškvietė ne nukentėjusysis, o pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat pageidavo susitaikyti su kaltinamuoju, jei būtų galimybė. Tuo tarpu kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai nepamena. Iš kaltinamojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad T. G. tiek konflikto metu, tiek po jo buvo labai supykęs, šaukė, sunkiai kontroliavo savo emocijas, todėl tikėtina, kad gali neprisiminti visų savo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui (BK 140 straipsnio 2 dalis), priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – T. G. jau teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui ir fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 151–155), naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). T. G. baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 148–150), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 147).
Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai). Į paskirtą bausmę įskaitytinas T. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2023-03-04 14 val. 20 min. (1 t., b. l. 165–167) iki 2023-03-06 11 val. 50 min. (1 t., b. l. 169–170). Teismas sutinka su prokurorės siūlymu, kad kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nustatant pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimui teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir nukentėjusysis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 159–163) paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu T. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su bausmėmis nebendrintinos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (1 t., b. l. 196) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1–3), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 4 d. 14 val. 20 min. iki 2023 m. kovo 6 d. 11 val. 50 min. (2 paras).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirti T. G. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. G. paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant T. G. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 7 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, paskirti T. G. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.