Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. atstovės pagal įgaliojimą I. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-878/2012 pagal ieškovo L. B., atstovaujamo pagal įgaliojimą I. S., ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. S., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Rasai Dereškevičienei dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 263 str. reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176 str., 185 str.).

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą pareikšdamas du reikalavimus – 1) pratęsti terminą jo tėvo K. P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. liepos 17 d., palikimui priimti; 2) panaikinti 2007 m. spalio 18 d. Prienų rajono 2-ajame notaro biure O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi būtent ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, nes taip užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, o priešingai ginčo šaliai – gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal CK 5.50 str. 2 d. (2000 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1864, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) įstatymo atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pratęsti CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t.y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas K. P. K. nebuvo sudaręs testamento. Ieškovas, būdamas palikėjo sūnus, yra pirmosios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Būdamas pirmosios eilės įpėdiniu ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti CK 5.50 str. 2 d. aukščiau išvardintus palikimo priėmimo veiksmus. Ieškovas, prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007), t.y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą. Pirmosios instancijos teismas svarstė ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis ir sprendė jų svarbos palikimui priimti klausimą, tačiau jų nepripažino svarbiomis ir ieškinį atmetė.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis terminą palikimui priimti praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes atliko laisvės atėmimo bausmę ir apie tėvo mirtį nieko nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, bei sprendimą grindė prielaidomis.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Taigi teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Byloje nustatyta, kad apelianto tėvas K. P. K. mirė 2007 m. liepos 17 d. (b.l. 7). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (b.l. 27-28). Ieškovas taip pat nurodė, kad jis į notarą kreipėsi grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2010 m. gruodžio mėnesį. Tai netiesiogiai patvirtina 2010-12-17 įgaliojimas duotas I. S. vesti paveldėjimo bylą (b.l. 6) Ieškovas taip pat nurodė, kad 2011 m. vasario mėnesį buvo įkalintas Prancūzijoje, kur bausmę atliks iki 2013 m. vasario 27 d. (b.l. 29). Tokiu būdu darytina, išvada, kad aplinkybė, kad ieškovas tėvo mirties dieną atlikinėjo bausmę, kuria ieškovas remiasi kaip svarbia priežastimi, palikimo atsiradimo metu (tėvo mirties dieną) egzistavo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įkalinimas neatėmė iš ieškovo galimybės bendrauti su tėvu ir giminėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, labai apsunkina galimybę įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties, t.y. priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, kadangi materialiosios ir proceso normos gali būti teisingai pritaikytos tik tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno iš jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas prielaida, kad ieškovo motina V. K. galimai žinojo apie buvusio vyro mirtį, todėl teismo nuomone, tos aplinkybės, kad ieškovas užaugo netoli tos vietos, kur gyveno tėvas, kad liudytojos I. S. ir G. J. skirtingai nupasakojo ieškovo reakciją, sužinojus apie tėvo mirtį, ir tai, kad nors byloje nėra įrodymų, kad pataisos namai, kuriuose ieškovas atlikinėjo bausmę, turėjo žinių apie ieškovo tėvo mirtį, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog ieškovas apie palikėjo mirtį sužinojo gerokai anksčiau, t.y. greitu laiku po jo mirties.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl to, kad atlikinėjo bausmę ir nežinojo apie tėvo mirtį, egzistavo, turėjo vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Faktinės aplinkybės, kad apeliantas atlikinėjo bausmę ir dėl to įstatymo nustatytu terminu negalėjo priimti palikimo byloje yra pagrįstos pridėtais rašytiniais įrodymais ir per se galėtų būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios apeliantui laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai liudytojos G. L. parodymais konstatavo, kad ieškovo motina V. K. apie savo buvusio vyro mirtį (palikėjo K.P. K.) mirtį realiai galėjo sužinoti iš liudytojos G. L. ar kitų pašalinių asmenų. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo motina buvo susitikusi su ieškovo sugyventine, daro prielaidą, kad ieškovui taip pat realiai galėjo būti perduota žinia apie tėvo mirtį. Šias aplinkybes skirtingai nurodė V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta V. K. parodymus, jog ji su anyta O. K. ir savo sūnumi nebendravo, ir kodėl pirmenybę teikia liudytojos G. L. parodymais, kuri kaip nustatyta iš bylos medžiagos yra V. S. bei mirusiųjų K.P. K. ir O. K. giminaitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 186 str.), tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 185 str. 2 d.); tuo atveju, kai suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kaip nagrinėjamu atveju, prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir nagrinėjo, kada ir iš ko ieškovo motina V. K. sužinojo apie savo buvusio vyro mirtį, tačiau nenagrinėjo ir netyrė faktinių aplinkybių ir nenurodė jokių įrodymų, kada ieškovas sužinojo apie tėvo mirtį (kiek gerokai anksčiau), iš kokių asmenų jis tai sužinojo ar galėjo sužinoti, kokiu būdu jam buvo (galėjo būti) perduota žinia apie tėvo mirtį, koks buvo pareiškėjo elgesys gerokai anksčiau sužinojus apie tėvo mirtį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po K.P. K. mirties palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas palikėjo K.P. K. motinai O. K.. Teismo nuomone, kadangi palikimą priėmęs asmuo O. K. yra mirusi, todėl termino pratęsimas pažeistų atsakovės V. S. interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negalėjo įvertinti tikrųjų palikimo priėmimo padarinių atsakovės turtiniams interesams, nes jų netyrė, o pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, apie savo interesų pažeidimą. Priešingai, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro 2011-04-03 raštas patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei dar neišduotas (b.l. 8). Be to, apeliantas nurodė, kad kita įpėdinė O. K. buvo nesąžininga, nuslėpdama nuo notarės, jog yra kitų pirmosios eilės įpėdinių. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo, todėl negali būti pripažinta byloje nustatyta aplinkybe, kad bus pažeidžiami atsakovės interesai. Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 str. 1 d.); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai nenagrinėjo antrojo ieškovo reikalavimo, netyrė ir nevertino jo pagrįstumo ir nurodomų faktų tikrumo pagal įstatyme nustatytas įrodinėjimo taisykles. Apeliantas ginčydamas paveldėjimo teisės liudijimą ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jis yra pirmosios eilės įpėdinis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jei nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo, nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą jį priimti, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 str. arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nei viename posėdyje nenagrinėjo antrojo ieškovo reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą panaikinimo (b.l. 83-85; 96-107; 124-128) ir nieko dėl šio reikalavimo nepasisakė sprendime (b.l. 129-134). Be to, teismas neišsiaiškino aplinkybių, ar O. M., kreipdamasi pas notarą dėl palikimo priėmimo, nurodė kitus galimus įpėdinius. Ieškovo nurodyti motyvai, kad jis neįgyvendino savo teisių į palikimą dėl O. K. nuslėptų faktų apie apelianto teisę į palikimą taip pat nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to priėmė neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad byla visa apimtimi iš esmės turėtų būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes būtina ištirti aukščiau nurodytas aplinkybes – kada, iš ko, prie kokių aplinkybių ieškovas sužinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimo momentą, kokių veiksmų jis ėmėsi, kaip išreiškė savo valią priimti palikimą, sužinojęs apie tėvo mirtį, ar O. K. notarei buvo pranešusi apie galimus pirmosios eilės ar kitus įpėdinius ir kt. – ir surinkti papildomus įrodymus – išreikalauti K.P. K. paveldėjimo bylą ir pan., todėl, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str.1 d., 327 str. 2 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinių skundų argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326-333 str., teismas

nutaria:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.