- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-269-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42080-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi, pakeitus Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 166 MGL (6 251,56 Eur) dydžio baudą, paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 602,56 Eur bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš D. K. išieškoti konfiskuotino turto - automobilių ,,VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,,Opel Vivaro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,,Volkswagen Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 27 690 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu A., pažeisdamas nustatytą tvarką laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, pažeisdamas nustatytą tvarką, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, gali būti sandėliuojamos akcizais apmokestinamos prekės, iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. 9.00 val., laikė sandėlyje - angare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 170 500 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat tame pačiame angare stovėjusiame automobilyje ,,Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikė 39 839 pakelius cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, be to, automobilyje ,,Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė 91 040 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, automobilyje ,,Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė 93 000 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis bei automobilyje ,,Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė 45 020 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, t. y. laikė didelį kiekį – viso 439 399 pakelius, cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, kurių vertė yra 1 406 076,8 Eur ir viršijo 250 MGL dydžio sumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį, paskiriant jam už padarytą veiką baudą.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nepakankamai įvertino bylos duomenis, reikšmingus teisingos bausmės paskyrimui, ir paskyrė jam neadekvačią, neproporcingai didelę, teisingumo principo neatitinkančią bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio iš esmės neaišku, kokias jį charakterizuojančias aplinkybes, reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui, teismas įvertino.
2.2. Teismas, skirdamas jam bausmę formaliai nurodė, kad jis yra išsiskyręs, tačiau neįvertino to, kad jis gyvena kartu su buvusia žmona ir trimis jų nepilnamečiais vaikais (A., gim. (duomenys neskelbtini), B., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini)), todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neabejotinai neigiamai įtakos ir jo šeimą, jos materialinę padėtį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad buvusi žmona dirba mokytoja, jos darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val., o darbo užmokestis apie 600 Eur. Be to, buvusi žmona iš AB SEB banko yra paėmusi kreditą, kiekvieną mėnesį bankui reikia mokėti įmokas. Būdamas laisvėje, jis ne tik galėtų ženkliai prisidėti prie šeimos materialinės padėties pagerinimo, bet ir pasirūpintų savo trimis nepilnamečiais vaikais, kai jų mama darbe, sukurtų jiems saugią aplinką, nuvežtų ir palydėtų vaikus į būrelius, pasirūpintų kitais jų poreikiais, nes jis dirba pagal laisvą darbo grafiką. Be kita ko, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų ir turimą darbą.
2.3. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, taip pat turėjo atsižvelgti į jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (tai, kad jis pripažįsta savo kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, po nusikalstamos veikos padarymo savo elgesiu stengėsi įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų). Aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs veiką ir detaliai papasakojo jam žinomas jos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl veikos padaryto, apelianto manymu, teismo tinkamai nebuvo įvertinta.
2.4. Realiai apygardos teismo nebuvo įvertinta ir tai, kad jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo antraeilis – tai buvo nesisteminis būdas papildomai „užsidirbti“. Jis už atlygį sutiko Rusijos piliečiui išnuomoti angarą, kur šis galėtų sandėliuoti cigaretes. Iškilus pavojui, kad cigaretes gali pavogti, jis padėjo Rusijos piliečiui išgabenti dalį cigarečių, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad sulaikytos cigaretės nebuvo jo (apelianto). Be to, realiai nekilo jokių padarinių nei valstybės ekonomikai, nei verslo tvarkai, akcizais apmokestinamos prekės nebuvo realizuotos, kas taip pat sąlygoja jo padarytos veikos mažesnį pavojingumą. Be kita ko, jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis. Be išdėstytų veikos padarymo aplinkybių, faktą, jog jo veika nėra sisteminio pobūdžio, patvirtina ir tai, kad už tokio pobūdžio veiką jis buvo teistas vieną kartą prieš tris metus (2015 metais).
2.5. Nurodytos aplinkybės, susijusios su padaryta veika, jo elgesiu veikos padarymo metu ir po veikos padarymo, jo socialine padėtimi, apelianto manymu, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų jo turimus teigiamus socialinius ryšius, jo asmenybę.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4.1. Apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jos kvalifikacijos, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė neadekvačią, neproporcingai didelę, teisingumo principo neatitinkančią bausmę. Pasak apelianto, teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nepakankamai įvertino bylos duomenis, reikšmingus teisingos bausmės paskyrimui, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokias jį charakterizuojančias aplinkybes teismas įvertino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apelianto argumentais.
4.2. Sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimu padarytą žalą. D. K., veikdamas bendrininkų grupe, padarė sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Baigtas nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tikslu pasipelnyti. Neteisėtai buvo disponuojama dideliu kiekiu akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė daugiau nei 110 kartų viršija BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. birželio 30 d.) dispozicijoje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad padarytu nusikaltimu reali žala Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai nebuvo padaryta. Kita vertus, šiame kontekste reikia pažymėti, kad realios žalos buvo išvengta tik policijos pareigūnų dėka, nes nusikaltimas buvo laiku užkardytas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 199² straipsnyje yra numatytos kelios alternatyvios veikos, tarp kurių ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamų prekių laikymas, pažeidžiant nustatytą tvarką. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš alternatyvių veikų padarymo. Apeliantui inkriminuotas didelio kiekio akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas nėra susijęs su realiu žalos padarymu, todėl jo veiką, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pripažinti kaip ženkliai mažiau pavojingą, nėra pagrindo.
4.3. Apeliantas, siekdamas paskirtos bausmės sušvelninimo, skunde akcentuoja ir savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad D. K. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Byloje paties apelianto parodymais nustatyta, kad jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu A., veikdami bendrininkų grupe, susitarė Lietuvoje išnuomotame sandėlyje laikyti kontrabandines cigaretes. Būtent D. K. pasirūpino sandėlio, kuriame buvo laikomos cigaretės suradimu ir nuoma. Vėliau taip pat apeliantas pasirūpino ir keturiais krovininiais automobiliais, į kuriuos buvo sukrautos cigaretės, nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, ir trimis iš jų pervežtos saugoti į kitas vietas. Nuteistasis rūpinosi ir angaro apsauga - surado asmenį, kuris jį saugojo, taip pat asmenis, kurie du krovininius automobilius, su juose pakrautomis kontrabandinėmis cigaretėmis, turėjo nuvairuoti į bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą vietą, vairuotojus aprūpino konspiracinėmis ryšio priemonėmis (radijo stotelėmis). D. K. klausimais, susijusiais su kontrabandinių cigarečių sandėliavimu, angaro apsauga, cigarečių pervežimui reikalingais automobiliais, šių automobilių vairuotojais, nuolat kontaktavo (tame tarpe ir radijo stotelėmis) su asmeniu vardu A.. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad apelianto teigimu, laikytos kontrabandinės cigaretės jam nepriklausė, nesuteikia pagrindo išvadai, jog jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis ir jo atlikti neteisėti veiksmai yra mažiau pavojingi. Juolab, kad aplinkybė, kam priklausė laikytos kontrabandinės cigaretės, neturi įtakos nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui. Aktualu yra tai, kad cigaretės, kuriomis buvo neteisėtai disponuojama, buvo apelianto, veikusio bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardus A., žinioje.
4.4. Atmetami, kaip nepagrįsti, ir apelianto deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdaus gailesčio, to, kad jis detaliai papasakojo jam žinomas veikos padarymo aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, būtent įvertinęs apelianto nurodomas aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir šią aplinkybę vertino kitų byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumoje, tarp kurių, beje, ir dvi apygardos teismo pagrįstai nustatytos D. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai)).
4.5. Be paminėtų aplinkybių, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai pirmosios instancijos teismas įvertino ir D. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, aiškiai išdėstė į kokias aplinkybes atsižvelgia.
4.6. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 95-97), taip pat du kartus teistas, nei vienos iš ankstesniais teismų baudžiamaisiais įsakymais paskirtų baudų ne tik per nustatytus terminus, bet ir vėliau nesumokėjo (t. 3, b. l. 98-100). Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, beje, už analogiško nusikaltimo padarymą (BK 199² straipsnio 1 dalis), Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi, D. K. neturint turto, lėšų ar pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti baudą, nesant duomenų, kad jis piktybiškai vengtų sumokėti baudą, buvo pakeista į viešuosius darbus (t. 3, b. l. 174-175). Tuo tarpu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrinta su bausme, paskirta už nagrinėjamoje byloje padarytą nusikaltimą, apeliantas sumokėjo tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo.
4.7. Bausmės individualizavimo D. K. kontekste, reikšmingos yra ir apygardos teismo įvertintos aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine veikla. Sprendžiant iš bylos duomenų, D. K., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki pat 2019 m. vasario 8 d. niekur oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (anksčiau Darbo birža) mėnesiui laiko buvo registruotas tik 2012 m. liepos 4 d., nedarbo draudimo išmokos negavo (t. 3, b. l. 93, 94, 165-168, 185-186). Oficialiai nuteistasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik praėjus pusei metų po šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir tik po to, kai pirmosios instancijos teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nesurašė teismo baudžiamojo įsakymo, o priėmė sprendimą jo baudžiamąją bylą nagrinėti teisme.
4.8. Išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad D. K. skirti straipsnio sankcijoje už padarytą veiką numatytą švelnesnę bausmę – baudą, nagrinėjamu atveju nėra teisinga ir tikslinga. Byloje esančios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, tarp kurių ir tai, kad nuteistasis gyvena su buvusia žmona, kartu augina tris nepilnamečius vaikus, seniūnijoje bei darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, iš nuteistojo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą išvadai, kad D. K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas, paskiriant jam straipsnio sankcijoje už padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apygardos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti. Pripažinti, kad apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų, taip pat nėra pagrindo. BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. birželio 30 d.) sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų, tuo tarpu D. K. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. gerokai švelnesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuri, be kita ko, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.
4.9. Apeliantas skunde nurodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas neigiamai įtakos jo šeimos materialinę padėtį (žmona gaunamas darbo užmokestis siekia apie 600 Eur, be to, ji AB SEB banke yra paėmusi kreditą), socialinius ryšius, jis praras darbą.
4.10. Pažymėtina tai, kad kiekviena už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausmė sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau jos paskirtis ir yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jas padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, baudžiamasis įstatymas prioritetu laiko jame įtvirtintas saugomas vertybes, o ne nusikalstamą veiką padariusio asmens asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.
4.11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
4.12. Be to, pastebėtina tai, kad skunde akcentuojamos aplinkybės – apeliantas kartu su buvusia žmona augina tris nepilnamečius vaikus, vaikams reikalingas ne tik materialinis išlaikymas, bet ir priežiūra, auklėjimas, piniginės lėšos reikalingos ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, nuteistajam buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo. Nepaisant to, apeliantas žinodamas, kad už analogiškos veikos padarymą jau yra teistas, bausmės nėra atlikęs, nedvejodamas ir vėl ėmėsi priešingų teisei veiksmų.
4.13. Taigi, esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, D. K. paskirdamas už padarytą veiką bausmę, netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, paskyrė neproporcingą, teisingumo principui prieštaraujančią, aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo.
4.14. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, bendrindamas apeliantui skundžiamu nuosprendžiu už padarytą veiką paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
4.15. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. birželio 30 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas nagrinėjamoje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2018 m. rugpjūčio 31 d.) nebuvo atlikęs dviem ankstesniais teismų baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių, jų nebuvo atlikęs ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. buvo paskirta 166 MGL (6 251,56 Eur) dydžio bauda, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi pakeista į 480 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per vienerius metus, neatlygintinai dirbant 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nebuvo atlikęs 320 valandų viešųjų darbų ir nebuvo sumokėjęs paskirtos 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudos.
4.16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, nors ir netiksliai nurodė įstatyminį pagrindą, taikė BK 64 straipsnyje numatytus visišką bei dalinį bausmių sudėjimo būdus, t. y. prie nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu (baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešųjų darbų pakeitimą areštu), pridėjo dalį neatliktos viešųjų darbų bausmės bei visą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.
4.17. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimu gali būti keičiamas tik areštas arba laisvės apribojimas. Viešieji darbai negali būti keičiami laisvės atėmimu, o BK 65 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas principas, draudžiantis dvigubą bausmių keitimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, apeidamas BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, ir viešųjų darbų bausmę pakeisdamas laisvės atėmimo bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė bausmių keitimo taisykles, o tuo pačiu ir neteisingai subendrino bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2006).
4.18. Taigi, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitus Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirtą 166 MGL (6 251,56 Eur) dydžio baudą, paskirta 480 valandų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant juos atlikti per vienerius metus, neatlygintinai dirbant 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, turi būti vykdoma atskirai.
4.19. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrintina tik su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda.
4.20. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keičiama, ir apeliantui iš naujo skiriama subendrinta bausmė.
4.21. Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas konfiskuotino turto vertės išieškojimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas (nurodė BK 75 straipsnio 5 dalį, kai turi būti vadovaujamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi), todėl šis rašymo apsirikimas šiuo procesiniu sprendimu taip pat ištaisoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu) bausme – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.
Ištaisyti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad iš D. K. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma išieškoma vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.