- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1370-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15146-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- N. B., E. B.
- Ieškovas
- R. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų N. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-2516-435/2017 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams N. B. ir E. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos už paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino ieškovo R. V. ieškinį ir nusprendė: 1) iškeldinti atsakovą N. B. iš ieškovui priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. 4080 Eur nuostolių, už laikotarpį nuo 2014-07-24 iki 2016-06-30 ieškovo lėšomis sumokėtas 1524,19 Eur skolas už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“ ir 415,03 Eur skolą už komunalines paslaugas UAB „Kauno butų ūkis“, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų po 83 Eur žyminio mokesčio.Atsakovai dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Teismas 2017 m. vasario 7 d. nustatė atsakovams 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Vienas iš trūkumų nurodoma pateikti įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 306 straipsnio 3 dalis), už apeliacinį skundą turi būti sumokėta 166 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d.).Atsakovai šalindami trūkumus pateikė Kauno apylinkės teismui apeliacinį skundą. Taip pat pateikė prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, išskirstyti mokėjimus dalimis. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė nuomininkų ir vartotojiški santykiai, nes ieškovas reikalavo priteisti sumas už suteiktas paslaugas, nuomą, komunalinius mokesčius, todėl vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. atsakovai kaip vartotojai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Netenkinus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašė atsižvelgti į atsakovų sudėtingą finansinę situaciją, į tai, kad atsakovas turi neįgalumą, dirba ne pilną darbo dieną, atsakovai turi finansinių sunkumų, atsakovus nori iškeldinti iš vienintelio būsto, ir pritaikyti CPK 83 str. 3 d. kartu su CPK 84 str.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovų N. B. ir E. B. prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atmetė. Nustatė atsakovams E. B. ir N. B. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos įpareigojant atsakovus N. B. ir E. B. sumokėti 166 Eur žyminio mokesčio. Nurodė atsakovams, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.Teismas nurodė, kad atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie iš individualiai vykdomos veiklos gaunamas pajamas ar duomenų apie iš VSDFV (Sodros) gaunamas išmokas (pašalpas ir kt.), taip pat, duomenų apie kredito įstaigose turimas lėšas, akcijas ir kitus vertybinius popierius. Teismui nepateikti duomenys apie atsakovų patiriamas išlaidas (išlaikytinius ir pan.).Teismas sprendė, kad atsakovų kartu su apeliaciniu skundu ir prašymu dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pateikti duomenys (2015-05-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, atsakovo darbingumo lygio pažyma, 2014-12-22 išvada dėl atsakovo darbo pobūdžio ir sąlygų, UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis, skolos apskaičiavimo lentelė, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, 2011 m. mokėjimo kvitai), nesant kitų įrodymų apie atsakovų turimas santaupas, lėšas, esančias bankuose, patys savaime nepatvirtina jų sunkios turtinės padėties.Teismas pažymėjo, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias šių asmenų materialinę padėtį. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią atsakovų turtinę būklę. Teismas sprendė, jog atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią atsakovų turtinę padėtį, jog jie nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir atsakovų prašymą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į atsakovų prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. pagrindu. Teismas nepasisakė, kodėl nevertina bei netaiko šio straipsnio. Teismas ignoruodamas atsakovų prašymus, pažeidė jų procesines teises. Nors teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys nesant kitų įrodymų apie atsakovų turimas santaupas, lėšas, esančias bankuose, patys savaime nepatvirtina jų sunkios turtinės padėties, tačiau įstatymas nenurodo kokius būtent dokumentus reikia pateikti teismui, kad jis tinkamai įvertintu asmens materialią padėtį. LR CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, t.y. turi priėjimą prie Teismų sistemos, SODROS, VMI, Registrų centro duomenų. Šioje dalyje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasinaudojo savo teise ir galimybe patikrinti asmens duomenis siekdamas priimti teisingą sprendimą. Be kita ko, teismas nenurodė reikalingų dokumentų bei nenustatė termino tų dokumentų pateikimui, kurie leistų teismui tinkamai įvertinti asmens materialinę padėtį. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymų ir taip buvo pažeistos atsakovų procesinės teisės bei apsunkintos galimybės kreiptis į teismą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų N. B. ir E. B. prašymas iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-750-180/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33-407/2016 ir kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino ieškovo R. V. ieškinį ir nusprendė: 1) iškeldinti atsakovą N. B. iš ieškovui priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. 4080 Eur nuostolių, už laikotarpį nuo 2014-07-24 iki 2016-06-30 ieškovo lėšomis sumokėtas 1524,19 Eur skolas už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“ ir 415,03 Eur skolą už komunalines paslaugas UAB „Kauno butų ūkis“, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų po 83 Eur žyminio mokesčio. Atsakovai dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Teismas 2017 m. vasario 7 d. nustatė atsakovams 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Vienas iš trūkumų nurodoma pateikti įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 306 straipsnio 3 dalis), už apeliacinį skundą turi būti sumokėta 166 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d.). Atsakovai šalindami trūkumus pateikė Kauno apylinkės teismui apeliacinį skundą. Taip pat pateikė prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, išskirstyti mokėjimus dalimis. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė nuomininkų ir vartotojiški santykiai, nes ieškovas reikalavo priteisti sumas už suteiktas paslaugas, nuomą, komunalinius mokesčius, todėl vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. atsakovai kaip vartotojai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Netenkinus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašė atsižvelgti į atsakovų sudėtingą finansinę situaciją, į tai, kad atsakovas turi neįgalumą, dirba ne pilną darbo dieną, atsakovai turi finansinių sunkumų, atsakovus nori iškeldinti iš vienintelio būsto, ir pritaikyti CPK 83 str. 3 d. kartu su CPK 84 str. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovų prašymo netenkino.Apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. pagrindu bei nepasisakė, kodėl nevertina bei netaiko šio straipsnio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį vertinti kaip pažeidžiančią apeliantų procesines teises.Civilinio proceso kodekso (toliau, - CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl šalių buvo kilęs dėl iškeldinimo iš patalpų ir skolos už paslaugas priteisimo, t. y. ieškovas ieškinyje prašė iškeldinti atsakovą N. B. su visa jam priklausančia manta iš ieškovui priklausančio 4-ių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. už laikotarpį nuo 2014-07-24 iki 2016-06-30 ieškovo lėšomis sumokėtas 1.524,19 Eur skolas už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“ ir 415,03 Eur skolas už komunalines paslaugas UAB „Kauno butų ūkis“; priteisti ieškovui R. V. 4 080 Eur nuomos mokestį solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. už naudojimąsi ieškovui priklausančiu butu nuo 2014-07-24 iki 2016-07-24, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant 31,00 Eur žyminį mokestį, 6,37 Eur notaro atlyginimą už liudijimo išdavimą, 8,09 Eur notaro atlyginimą už pareiškimo persiuntimą. Kaip matyti byloje buvo nagrinėjamas ginčas ne dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl apeliantų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. pagrindu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų.Laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad teismas nenurodė reikalingų dokumentų bei nenustatė termino tų dokumentų pateikimui, kurie leistų teismui tinkamai įvertinti asmens materialinę padėtį, be to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasinaudojo savo teise ir galimybe patikrinti asmens duomenis siekdamas priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkelia teismui, kadangi šalis reikšdama tam tikro pobūdžio prašymą, turi jį argumentuoti bei pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tai, kad teismas turi prieigas prie tam tikrų institucijų informacinių sistemų, nepaneigia apeliantų pareigos naudotis savo procesinėmis teisėmis sąžiningai ir pačioms teikiant prašymus juos pagrįsti atitinkamais rašytiniais įrodymais. Be to, apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė rašytinių įrodymų, kad tam tikrų įrodymų savo sunkiai finansiniai padėčiai pagrįsti negavo ar atitinkama institucija atsisakė tokius įrodymus pateikti. Įstatymo normose tiek CPK 83 str. 3 d., tiek 84 str. nurodyta, kad šalys turi prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo argumentuoti, taip pat prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, prašymo pagrįstumą. Todėl tai, jog teismas konkrečiai apeliantams nenurodė kokius dokumentus jie turi pateikti, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantai patys nesuprato, kokius įrodymus turi pateikti tam, kad pagrįstų prašyme nurodomas aplinkybes, t.y. sunkią savo finansinę padėtį. Be to, byloje nėra viešojo intereso, kas sudarytų būtinybę pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva tikrinti, rinkti duomenis, kurie atspindėtų atsakovų finansinę padėtį. Paminėta ir tai, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.) (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-750-180/2017).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad su prašymu dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pateikti duomenys (2015-05-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, atsakovo darbingumo lygio pažyma, 2014-12-22 išvada dėl atsakovo darbo pobūdžio ir sąlygų, UAB ‚Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis, skolos apskaičiavimo lentelė, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, 2011 m. mokėjimo kvitai), nesant kitų įrodymų apie atsakovų turimas santaupas, lėšas, esančias bankuose, patys savaime nepatvirtina jų sunkios turtinės padėties. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus, tačiau nenurodė jokių paaiškinimų, ką nurodytu dokumentu siekiama įrodyti. Siekiant išsiaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovų sąsają, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva patikrinus juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad apeliantė E. B. yra šios įmonės vadovė ir akcininkė. Iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų negalima spręsti apie atsakovų sunkią finansinę padėtį, gaunamas pajamas, atsakovams iš įmonės pervedamas lėšas ar pan. Pateikti banko sąskaitų išrašai parodo tik juridinio asmens, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą nurodytose sąskaitose. Apeliantai kitų įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, iš kurių būtų galima nustatyti kad jų turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra apeliacinio skundo pateikimo teismui metu, dėl ko apeliantai nepajėgūs šiuo metu sumokėti tik 166 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų N. B. ir E. B. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,54 Eur / 2 =1,77 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.