Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-1854-390/2017 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams M. B., T. V., E. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis verslo centras“, dalyvaujant tretiesiems asmenims P. A. ir L. A., dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis ((duomenys neskelbtini) str.). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 28 d. pažymą ir uždarosios akcinės bendrovės „Interveba“ 2016 m. spalio 24 d. pažymą. Kadangi pateikti rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl apeliantės turtinės padėties, naujai pateiktu įrodymai priimami ir vertinamo bylos įrodymų visete (CPK 314 str.).Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą. Kartu minėtose normose nurodoma, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti turi būti motyvuotas, turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymų pagrįstumą. Taigi teismas taiko atleidžia nuo dalies žyminio mokesčio ar atideda jo mokėjimą atidėjimą tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas. Be to, visiškas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.), kuriuos yra nustatęs pats įstatymo leidėjas, atsižvelgęs į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens subjektą ar procesinį statusą.Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimus bei jos (ieškovės) turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti, nėra, nes jokių duomenų, įrodančių jos sunkią finansinę padėtį, ieškovė teismui nepateikė, tik nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 100 Eur, o kitų pajamų neturi, jos banko sąskaitos yra areštuotos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Paminėta, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus turi būti sumokėtas 2 699,00 Eur žyminis mokestis. Apeliantė sumokėjo tik nežymią žyminio mokesčio dalį, t. y. 21 Eur, ir nuo likusios (2 678,00 Eur) dalies mokėjimo prašo atleisti ar mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Iš sumokėtos žyminio mokesčio dalies sprendžiama, kad ieškovės sumokėta suma yra vos 0,8 proc. nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Patenkinus jos prašymą, iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų įstatymų leidėjo paminėtų teisės normomis siekiamų tikslų. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 28 d. pažyma ir uždarosios akcinės bendrovės „Interveba“ 2016 m. spalio 24 d. pažyma, įrodo, kad ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 86,45 Eur, kuris net neatitinka įstatymu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Iš AB „Swedbank“ ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovės banko sąskaitoms suteiktas trumpalaikis kredito limitas (Overdraftas) ir ji bet kuriuo metu turi galimybę pasiskolinti iš anksto sutartą pinigų sumą ir tam tikrą laiką turėti neigiamą banko sąskaitos likutį. Jokių kitų duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąją turtą, transporto priemones, informacijos apie išlaikytinius, kreditinius įsipareigojimus, šeiminę padėtį, šeimos pajamas, ieškovės teiginius apie areštuotas banko sąskaitas pagrindžiančių duomenų ir kt., leidžiančių visapusiškai įvertinti ieškovės turtinę padėtį, apeliantė nepateikė. Dėl tokių faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti apeliantės turtinę padėtį esant tiek sunkią, kad ji negalėtų sumokėti visos, ar bent daug didesnės dalies nei sumokėjo, už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams (sumokėti 2 678,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą teismui) pašalinti. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti pasibaigęs, apeliantei nustatomas naujas 10-ties dienų terminas sumokėti 2 678,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui. Termino sumokėti žyminį mokestį pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 (dešimties) dienų terminą sumokėti 2 678,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui.

Termino sumokėti žyminį mokestį pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos.