- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2927-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30324-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kreditorius
- Rato
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje išieškotojai Rato kredito unija (hipotekos kreditorius), A. K., UAB „AUTOVICI“, Omega Invest OU, UAB „Finansinių skolų supirkimo tranyba“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „4finance“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, antstoliai D. K., V. Č., A. N., V. M., B. P., D. Š., A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. S. skundu dėl antstolio veiksmų prašė: panaikinti 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Donato Kisieliaus priimtą patvarkymą Reg. Nr. S-18-174-15257, atšaukti 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskelbtas varžytines Nr. 159427 ir skirti papildomą / pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio bendras plotas 0,0535 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, kurio bendras plotas 211,65 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: sustabdyti 2018 m. spalio 2 d. antstolio Donato Kisieliaus patvarkyme Nr. S-18-174-16928 nurodytus vykdomoje byloje Nr. 0174/16/00348 atliekamus vykdymo veiksmus iki pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, t. y. sustabdyti šiuos veiksmus: 1) pasiūlyti hipotekos kreditoriui Rato kredito unija, o taip pat II-os eilės išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytinių Nr. 159427 neparduotą turtą už pradinę pirmųjų varžytinių kainą (136 000 Eur), pateikiant sutikimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 720 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 12 d. įskaitytinai ir į antstolio Donato Kisieliaus depozitinę sąskaitą pervedant perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, apskaičiuotą pagal atskirą antstolio patvarkymą; 2) informuoti vykdymo proceso šalis, kad nė vienam išieškotojui nesutikus perimti iš pirmųjų varžytinių neparduoto turto, bus skelbiamos šio turto antrosios varžytinės, kuriose pradinė pardavimo kaina sudarys 60 % rinkos vertės, t. y. 102 600 Eur (171 000 Eur x 60 %); įpareigoti antstolį Donatą Kisielių neperleisti / neperduoti / neskelbti antrųjų varžytinių dėl skolininkės D. S. turto iki pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo civilinėje byloje e2YT-36678-541/2018.
3. Nurodė, kad pareiškėja apskundė 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės Nr. 159427, nesutikdama su nustatyta pradine turto pardavimo kaina – 136 800 Eur (171 000 Eur x 80 %). 2018 m. spalio 1 d. baigėsi varžytinės Nr. 159427, kuriuose nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl jos paskelbtos neįvykusiomis. 2018 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-18-174-16928 antstolis hipotekos kreditoriui ir kitiems išieškotojams pasiūlė perimti neparduotą turtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 12 d. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos turtas gali būti parduotas (realizuotas) žymiai mažesne nei rinkos kaina. Turtas yra įvertintas tik 171 000 Eur, kai reali turto rinkos vertė yra mažiausiai 220 000 Eur. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Antstolis turi pareigą parduoti turtą už maksimalią galimą rinkos kainą, taip užtikrindamas išieškotojų ir skolininkės interesus, tačiau antstolis nepagrįstai to nedaro. Pareiškėja pati siekia parduoti turtą maksimaliai objektyvia rinkos kaina. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, turtas gali būti perduotas išieškotojams arba parduotas antrosiose varžytinėse vadovaujantis neteisėtu antstolio patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytinių.
4. Antstolis D. K. prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad pareiškėja teikia jau ketvirtą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skundžiamu antstolio 2018 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu reg. Nr. S-18-174-15257 pradėto jai priklausančio turto priverstinio realizavimo proceso. Pirmą kartą pareiškėjos prašymas netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-35660-925/2018. Tos pačios dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT35797-820/2018, konstatavus prašymo tapatumą, pareiškėjos antrą prašymą atsisakyta priimti. Be to, pareiškėja po to, kai 2018 m. spalio 10 d. su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi šioje civilinėje byloje (Nr. e2YT-36678-541/2018), 2018 m. spalio 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-35660-925/2018. Nurodė, jog neįvykusių pirmųjų varžytynių duomenys objektyviai paneigia pareiškėjos argumentus, kad antstolis, remdamasis specialias žinias turinčio asmens (turto vertintojo) parengtu ekspertizės aktu, netinkamai įkainojo areštuotą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 išaiškino, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėjos prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjos skundas yra ne tik prima facie nepagrįstas, bet skundo pateikimo metu esanti vykdomosios bylos stadija (numatomas antrųjų varžytynių skelbimas) nesukelia jokios grėsmės galimam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu teismas 2018 m. spalio 30 d. tenkintų pareiškėjos skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog antstolis neteisingai įkainojo parduodamą turtą ir neteisėtai paskelbė turto varžytines už žymiai mažesnę kainą, nei turto rinkos vertė. Pareiškėja nesutinka su pakartotiniu turto vertės nustatymo aktu, tačiau byloje nėra duomenų, kad šį aktą ir nustatytą turto vertę ji būtų ginčijusi teisės aktų numatyta tvarka ir terminais. Vienintelis pareiškėjos argumentas dėl neteisingos turto vertės nustatymo yra VĮ Registrų centro duomenys apie vidutinę turto rinkos kainą ir viešojoje erdvėje teikiamos panašaus turto statistinės kainos. Nors pareiškėja teigia sudariusi atstovavimo paslaugų teikimo sutartį su nekilnojamojo turto agentūra UAB „Proreal“, kuri siūlo parduoti turtą žymiai didesne kaina (220 000 Eur) nei nustatyta turto vertinimo metu (171 000 Eur), tačiau iš kartu su antstolio atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, jog minėtos nekilnojamojo turto agentūros internetiniame puslapyje šio turto pardavimo skelbimas taip ir nebuvo paskelbtas, o nekilnojamojo turto agentūros atstovas elektroniniu laišku antstolį informavo apie sutarties nutraukimą su pareiškėja, nurodydamas, kad pareiškėjos parašoma turto kaina buvo nustatyta be turto vertinimo ir išreiškė nuomonę, jog minėto turto rinkos kaina turėtų būti ne didesnė nei 170 000 – 180 000 Eur. Pareiškėja teigia, jog ketina atlikti turto vertinimą savo iniciatyva, tačiau prašymo pateikimo dieną apie tokį turto vertinimą ir jo rezultatus byloje duomenų nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja iš esmės tais pačiais motyvais jau kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje pačioje vykdomojoje byloje dėl to paties patvarkymo (2018 m. rugsėjo 25 d. nutartys civilinėje byloje Nr. 2YT-35660-925/2018 ir Nr. 2YT-35797-820/2018), kuriose teismas jau yra įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus bei atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Donato Kisieliaus patvarkyme Nr. S-18-174-15257 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/00348 atliekamus veiksmus iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pareiškėja, gindama savo, kaip skolininkės, teises vykdymo procese, skundžia antstolio veiksmus dėl iš varžytinių parduodamo turto įvertinimo 171 000 Eur, kuris neatitinka rinkos kainos. Pareiškėjos turtas vertintinas tarp 267 000 Eur ir 289 000 Eur. Vadovaujantis 2018 m. balandžio 11 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo duomenimis, skolininkės nekilnojamas turtas įvertintas 202 700 Eur. Pareiškėja yra sudariusi turto pardavimo tarpininkavimo sutartį, pagal kurią deda pastangas parduoti turtą už 220 000 Eur kainą. Antstolis buvo įpareigotas skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertei nustatyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9666-994/2017, kurią Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1373-794/2017 paliko nepakeistą), tačiau antstolio Donato Kisieliaus pakartotinai paskirta turto vertintoja UAB „Negrita“ pareiškėjos turtą įvertino tik 171 000 Eur suma, kuri akivaizdžiai yra per maža;
8.2. antstolis turi pareigą parduoti nekilnojamąjį turtą už maksimalią galimą rinkos kainą bei užtikrinti išieškotojų ir skolininkų interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Pareigą teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis;
8.3. nuo 2016 m. iki 2018 m. nekilnojamojo turto, ypač individualių namų, kainos Vilniaus mieste ženkliai išaugo. Pareiškėja su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė objektyvius duomenis (NT portalo Aruodas.lt duomenis, bendrovės Ober – Haus duomenis, „Verslo žinios” publikacijas, VĮ Registrų centro NTR išrašą) turto rinkos kainai ir jos pokyčiui (augimui) pagrįsti. Pareiškėja taip pat nukreipė į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turo registro skelbiamą statistinę suvestinę, kuri taip pat parodo būsto kainos pokyčius, o būtent, kylančias būstų kainas. Turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstama tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Skolininkės pateikti duomenys pagrindžia nekilnojamojo turto kainų pokyčius (kainos augimą) ir yra pagrindas perkainuoti turtą;
8.4. antstolis trukdo pareiškėjai tinkamai parduoti turtą už didesnę kainą ir, darydamas spaudimą turto pardavimo tarpininkams, siekia, kad turtas būtų parduotas kuo skubiau už kuo mažesnę kainą. Pareiškėja pateikė teismui atstovavimo paslaugų teikimo sutartį su nekilnojamojo turto agentūra UAB „Proreal“, kur turto pardavimo kaina nustatyta žymiai didesnė (220 000 Eur) nei turto vertinimo metu (171 000 Eur). Teismas nesivadovavo šia aplinkybe, o vadovavosi antstolio atsiliepime nurodytais argumentais dėl šios nekilnojamojo turto agentūros atstovo elektroniniu laišku išsakytos nuomonės, kad pareiškėjos parašoma turto kaina buvo nustatyta be turto vertinimo ir kad šio turto rinkos kaina turėtų būti ne didesnė nei 170 000 – 180 000 Eur;
8.5. viena iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčių yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią kilti žalai šiems interesams (prevencinė priemonė). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėjos teisių gynimas iš esmės pasunkėtų, nes tektų taikyti restituciją ir išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taigi, būtų sunkiau ar net išvis neįmanoma užtikrinti reiškiamų reikalavimų įgyvendinimą. Nesustabdžius antstolio veiksmų, turtas gali būti parduodamas (perduodamas išieškotojams ar parduodamas antrosiose varžytinėse) vadovaujantis neteisėtu antstolio 2018 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytinių ir jame nustatyta per maža pradine kaina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2018 m. lapkričio 13 d. užregistruotas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo. Apeliantė nurodė, jog papildomai teikia objektyvius duomenis – turto vertinimo ataskaitą, kuri patvirtina, jog turto rinkos vertė yra 194 000 Eur, tai yra ženkliai didesnė, nei antstolio nustatyta 171 000 Eur vertė. Teigia, jog šie duomenys sudaro pagrindą antstoliui stabdyti varžytines (CPK 703 straipsnio 1 dalis) bei perkainoti turtą. Paaiškino, jog turto vertinimo darbai užtruko, turto vertinimo ataskaita parengta tik 2018 m. lapkričio 9 d., todėl negalėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo metu.
13. Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei turto vertinimo ataskaitos, nei kitų pagrįstų įrodymų (be viešoje erdvėje esančių duomenų), patvirtinančių skunde dėl antstolio veiksmų deklaruojamą pasikeitusią turto vertę, pareiškėja teismui nepateikė.
14. Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, jog apeliantės teikiamos turto vertinimo ataskaitos pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliantės nurodytos priežastys dėl eksperto išvados teikimo apeliacinės instancijos teismui nelaikytinos savalaikėmis ir svarbiomis. Apeliantė kaip skolininkė turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, nevilkinti vykdymo proceso. Remiantis išdėstytu, apeliantės jau po atskirojo skundo pateikimo papildomai pateiktus dokumentus atsisakytina priimti ir vertinti (CPK 306 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Pareiškėja prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo išieškojimą pagal 2016 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 2–ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-905 iš skolininkės D. S. hipotekos kreditoriaus Rato kredito unijos naudai. Išieškojimas nukreiptas į hipotekos lakštu įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Hipotekos kreditoriaus prašymu pradėtas pareiškėjos įkeisto turto priverstinis realizavimas.
19. 2018 m. birželio 5 d. buvo surašytas pakartotinis turto vertės ekspertizės aktas Nr. 18-06-05A. Pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė pakartotinai buvo įvertinta 171 000 Eur suma. Skolininkei sutartais terminais nepristačius turto pirkėjų, antstolis 2018 m. liepos 23 d. patvarkymu nusprendė įkainoti parduodamą turtą pakartotinės ekspertizės metu nustatyta suma. Pareiškėjai nepasiūlius turto pirkėjo, 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjos turto pirmosios varžytinės Nr. 159427.
20. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tai yra teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su vykdymo procese pakartotinio vertinimo metu nustatyta skolininkei priklausančio turto kaina bei su paskelbtomis varžytinėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė pagrįstų motyvų dėl būtinumo šias priemones taikyti. Pareiškėja lygino ekspertizės aktu nustatytą ginčo turto vertę su rinkoje parduodamų kitų nekilnojamojo turto objektų kainomis, savo argumentus grindė viešaisiais duomenimis. Teiginiai, kad pakartotinai atlikus turto vertinimo ekspertizę nustatyta kaina yra per maža ir pažeidžia vykdymo proceso šalių interesus, patys savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Vykdymo procese, siekdamas išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas taiko ar parenka laikinąsias apsaugos priemones taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis galioja ir vykdymo procese.
23. Bylos duomenys, taip pat informacinės sistemos LITEKO duomenys (Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos pradėtos civilinės bylos Nr. 2YT-35660-925/2018 ir 2YT-35797-820/2018) leidžia vertinti, jog pareiškėjos teikiami tapatūs prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones rodo skolininkės siekį vilkinti išieškojimą vykdymo procese, o ne norą nustatyti tikrąją ginčo turto rinkos vertę.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjos turtas vykdymo procese buvo įvertintas atlikus pakartotinę ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
25. Vertinant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi yra aplinkybė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-36678-541/2018, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, o atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.