- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1373-794/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03674-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus regiono kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „AUTOVICI“, A. K., antstolis D. K., antstolis V. Č., antstolė V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/16/003448 pagal 2016 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-905, nukreipiant išieškojimą į įkeistus, skolininkei priklausančius ir areštuotus nekilnojamuosius daiktus – į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), išieškotojui Vilniaus regiono kredito unijai. 2016 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S1-8070 ir 2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. B15-2577 UAB „AUTOVICI“ ir A. K. prisijungė prie išieškojimo iš skolininkės turto.2017 m. sausio 11 d. pareiškėja D. S. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašė atšaukti paskelbtas pirmąsias pareiškėjai priklausančio turto pardavimo varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/00348. Pareiškėja taip pat prašė perkainoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti. Skunde nurodė, kad antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė skolininkės areštuoto hipotekos kreditoriui įkeisto turto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 2016 m. liepos mėnesį atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad turto pardavimo kaina – 171 000,00 Eur. Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su atlikto ekspertizės turto kaina, kadangi turto rinkos kaina pasikeitė, t. y. padidėjo, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto pardavimo kaina Lietuvoje sparčiai auga, o taip pat skelbimuose nurodoma panašaus turto kaina tame pačiame rajone yra žymiai didesnė. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro (toliau – Nekilnojamojo turto registras) centrinio duomenų banko išrašu, 2017 m. sausio 11 d. vidutinė realizuojamo turto rinkos vertė yra 202 700,00 Eur. Skirtumas tarp sumų yra labai didelis (31 700,00 Eur), dėl ko antstolis turtą privalo pervertinti.Antstolis 2017 m. sausio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu reg. Nr. 2-DK-T 980 skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę vykdymo procese 2016 m. birželio 13 d. areštuotam skolininkės nekilnojamajam turtui. Antstolio paskirtas ekspertas 2016 m. liepos 20 d. parengtame ekspertizės akte Nr. 16-07-20A, vertindamas skolininkės priklausantį turtą, išsamiai išnagrinėjo objektyvius rinkos duomenis, todėl ekspertizės išvada antstolis neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo abejoti. Pažymėjo, kad ekspertizės akte Nr. 16-07-20A nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta taikant individualų vertinimą, o VĮ Registrų centras, vykdančio viešojo administravimo funkciją, masinio vertinimo būdu nustatyta nekilnojamojo turto mokestinė vertė ir vidutinė rinkos vertė. Taigi, skolininkės skunde nurodomi argumentai apie varžytynėse realizuojamo turto rinkos vertės kainos pokyčius nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl tokie argumentai vertini kaip išimtinai subjektyvi nuomonė. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos skundas turėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas siekis užvilkinti hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto realizavimą.Suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono kredito unija atsiliepimu nurodė, kad pats skundo padavimas jau vykstant varžytynėms, yra ne kas kita kaip pareiškėjos kryptingas ir nesąžiningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, vilkinant vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėja dėl nekilnojamojo turto įkainojimo jokių pretenzijų nekėlė ir per nustatytus terminus jų neskundė, tai ji pradėjo daryti jau vykstant vykdymo veiksmams. Sutikdamas su antstolio argumentais papildomai pažymėjo, kad skiriasi individualios ekspertizės ir masinio vertinimo būdu nustatomos vidutinės rinkos vertės nustatymo tikslai, atlikus nekilojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita – nerengiama.Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko. Laikė, kad antstolio veiksmai teisėti, antstolis nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į skundą nurodė, kad skundas pagrįstas ir tenkintinas. Nesutiko su antstolio Donato Kisieliaus argumentu, kad skolininkės skunde nurodomi argumentai apie varžytynėse realizuojamo turto rinkos vertės kainos pokyčius nepagrįsti jokiais įrodymais. Skolininkė kartu su skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus. Pareiškėja pateikė tinkamus ir oficialius įrodymus apie jai priklausančio turto rinkos vertės padidėjimą, kuriais antstolis turėjo vadovautis, siekdamas teisingai įkainoti priverstinai realizuojamą turtą. Papildomai pažymėjo, kad VĮ Registrų centras pateikiamas masinis vertinimas paprastai būna žemesnis, nei individualus konkretaus objekto vertinimas, todėl reali pareiškėjos turto rinkos vertė gali būti didesnė nei nurodyta išraše. Pareiškėja kreipėsi į antstolį bei nurodė reikšmingas aplinkybes dėl turto kainos pasikeitimo iki varžytynių pabaigos, todėl antstolis turėjo teisę ir pareigą varžytynes atšaukti.Suinteresuoti asmenys V. Č. ir UAB ,,AUTOVICI“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą. Teismas įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pagrindžiančius nekilnojamojo turto kainos pokyčius padarė išvadą, kad vykdymo proceso metu galimai pasikeitusi turto vertei susidarė pagrindas perkainoti turtą.Teismas nurodė, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu.Teismas taip pat nurodė, jog pareigą teisingai, laikantis įstatymų reikalavimų įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl aplinkybė, kad pareiškėja pateikė skundą kartu su duomenimis apie pasikeitusią turto vertę likus vienai dienai iki varžytynių pabaigos negali sudaryti pagrindo netenkinti pareiškėjos skundo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pakartotinį turto vertinimą skirti antstolis gali savo iniciatyva arba šalių iniciatyva, tačiau antstolis įvertina pareikštus skolininko ar išieškotojo prieštaravimus dėl nustatytos vertės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad abejonių dėl atlikto turto įvertinimo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu skirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė, o ekspertu paskirtas aukščiausią kvalifikaciją turintis asmuo. Ekspertizės aktas atitiko Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK), todėl abejoti ja nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas teigdamas, jog Nekilnojamo turto registre nurodyta turto rinkos vertė, pripažįstama tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016 kuri priimta nagrinėjat iš esmės kitokį ginčą. Antstolio nuomone, šioje nutartyje kaip tik konstatuota šalių pareiga pateikti įrodymus ir paneigti galimą turto rinkos vertės neatitikimą su Nekilnojamo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, todėl ši praktika netaikytina vykdymo procese antstoliui priimant procesinį sprendimą dėl skolininko areštuoto turto įkainojimo. Individualus ir masinis turto vertinimas skiriasi tiek tikslais, tiek jų atlikimo metodikomis. Masinio vertinimo metu įvertinama panašių objektų grupė tam tikroje teritorijoje.2017 m. sausio 18 d. pasibaigusių varžytynių metu pareiškėjos turtas parduotas tik už pradinę iš pirmųjų varžytynių pardavimo kainą, kas paneigia, jog turto vertė turėtų būti didesnė. Teismas nevertino fakto, kad varžytynės jau pasibaigusios, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti antstolio atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį, ir netenkinti pareiškėjos skundo. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skolininkės elgesys yra akivaizdžiai turintis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.Skolininkė ilgai nekėlė pretenzijų dėl nustatytos turto vertės, ieškojo pirkėjų už labai panašią sumą, skundą pareiškė prasidėjus varžytynių procedūrai. Viešų skelbimų duomenys nesutampa su pardavėjų lūkesčiais, nes įprastai nurodoma skelbime didesnė kaina, todėl remtis tokia informacija ne tik neatsakinga, bet ir neprofesionalu.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į realų turto nusidėvėjimą, nors tai būtina objektyviam turto įkainojimui nustatyti. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Turto pardavimas už didesnę kainą būtų naudingas visiems šioje byloje dalyvaujantiems asmenims. Turto perkainojimo procesas neužvilkins vykdymo proceso, o sugaištas laikas ir sąnaudos lems mažesnę žalą proceso dalyviams, nei žala, kuri būtų patirta, jeigu turtas iš varžytynių būtų realizuotas už ženkliai mažesnę kainą, nei jo tikroji rinkos vertė.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais kitais įrodymais. Nekilnojamo turto registre nurodyta turto vertė nėra tokia tiksli, kaip individualus turto vertinimo išvados, tačiau taipogi galima remtis kaip turto vertės nustatymo šaltiniu. Antstolis nepagrįstai vykdymo proceso dalyviams kelia reikalavimus dėl įrodymų, pagrindžiančių turto kainos pasikeitimą, pateikimo. Pareiškėja duomenis pateiki likus dviem dienoms iki varžytynių, kai gavo duomenis iš Nekilnojamo turto registro, todėl objektyviai ji negalėjo pateikti tokių įrodymų antstoliui su skundu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vertino ne tik kiekvieną byloje pateiktą įrodymą atskirai, bet įrodymų visetą. Teismas negali motyvuoti savo išvadų varžytynėmis, kurios galimai paskelbtos ir įvykusios neteisėtai, taip pat nėra žinoma, ar jos būtų pasibaigusios, jeigu turto kaina būtų nustatyta didesnė. Suinteresuoti asmenys UAB ,,AUTOVICI“, antstolis V. Č., antstolė V. M. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė. 2017 m. lapkričio 30 d. suinteresuotas asmuo (pareiškėja) D. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl 2017 m. kovo 7 d. nutarties tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Kartu teismui pateikė papildomų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuotas asmuo D. S. 2017 m. lapkričio 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl 2017 m. kovo 7 d. nutarties tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į pateikto dokumento turinį, apeliacinės instancijos teismas pateiktą ieškovės procesinį dokumentą vertina kaip atsiliepimą į antstolio pareikštą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo pranešimas dėl atsiliepimų į atskirąjį skundą išsiųstas 2017 m. kovo 27 d. Taigi, suinteresuotas asmuo D. S. yra akivaizdžiai praleidusi atsilepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminą, termino neprašo atnaujinti, teismas taip pat nenustatė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisako priimti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 2 dalis). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pateikė ir papildomus įrodymus: Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini); ekspertizės akto Nr. 16-07-20A santrauką/išvadą apie rinkos vertę; pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo D. S.. Atsižvelgiant į tai, jog atsisakoma priimti suinteresuoto asmens atsiliepimą į atskirąjį skundą, tai pat tai, kad CPK įtvirtinta taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tai, kad dalis suinteresuoto asmens teikiamų dokumentų jau yra civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti papildomai teikiamus suinteresuoto asmens D. S. dokumentus (CPK 314 straipsnis). Byloje nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo 2016 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-905, nukreipiant išieškojimą į įkeistus skolininkei priklausančius ir areštuotus nekilnojamuosius daiktus – į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), iiekotojui Vilniaus regiono kredito unijai. Antstolis Donatas Kisielius 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 0174/16/00348, kuriame nustatė skolininkei priklausančio aukščiau minėto areštuoto turto rinkos vertę pagal 2016 m. liepos 20 d. UAB „Negrita“ atliktą turto rinkos vertės ekspertizę. Ekspertizės akte Nr. 16-07-20A žemės sklypo (0,0535 ha ploto), gyvenamojo namo, kurio bendras plotas sudaro 211,65 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 171 000,00 Eur. Antstolis Donatas Kisielius 2016 m. gruodžio 19 d. priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kuriuo nuspręsta parduoti iš pirmųjų varžytynių skolininkei priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 136 800 Eur sumą. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Nagrinėjamoje byloje antstolis atsisakė skirti papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, o pirmosios instancijos teismas tokius antstolio veiksmus pripažino neteisėtais, todėl šiuo atveju aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis atskirajame skunde nurodo, jog ekspertizė buvo atlikta tinkamai, kompetentingo eksperto, todėl neturėjo pagrindo, vien remdamasis Nekilnojamo turto registro duomenimis, skirti pakartotinę ekspertizę. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-315-701/2016). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kaip savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese naudojasi bylos šalys. Teismo nuomone, nepaisant to, kad UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertinimas atliktas vadovaujantis turto vertinimą bei vertintojų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, antstoliui turėtų kilti pagrįstos abejonės dėl turto vertės nustatymo, nes pateikta Nekilnojamojo turto ekspertizė bei skolininkės pateiktas Nekilnojamo turto registro išrašas nurodo itin skirtingą turto vertę. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad su nustatyta turto verte nesutinka ir išieškotojas A. K.. Kaip jau minėta – tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Todėl, esant abejonių dėl tikrosios turto vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju skirtina pakartotinė ekspertizė skolininkės turto rinkos vertei nustatyti. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016 pateiktais išaiškinimais dėl Nekilnojamo turto registro išrašo vertinimo kaip įrodymo civilinėje byloje. Pažymėtina, jog šia nutartimi pirmosios instancijos teismas remiasi vien darydamas išvadą dėl paties Nekilnojamo turto registro išrašo vertinimo kaip įrodymo, jo leistinumo civilinėje byloje, tačiau nenurodo, jog antstoliui vykdymo procese keliama pareiga nuginčyti viešojo registro duomenis, todėl atmestinas antstolio apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama kasacinio teismo praktika. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliantas šį argumentą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad skolininkės nekilnojamo turto pardavimo varžytynės jau įvykusios. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skolininkės skundą, vertina aplinkybes egzistavusias skundo pateikimo dieną, t. y. antstolio veiksmus, kuriuos jis atliko, gavęs pareiškėjos prašymą dėl, jai nuosavybės teise, priklausančio turto perkainojimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis, pareiškėjos skundą gavo 2017 m. sausio 17 d., varžytynės įvyko 2017 m. sausio 18 d., o patvarkymą Nr. 2-DK-T-1875, kuriuo atsisako atšaukti varžytynes bei skirti pakartotinę ekspertizę, priėmė tik 2017 m. sausio 25 d., t. y. jau praėjus varžytynėmis, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog skolininkė skundą pareiškė prasidėjus varžytynėms. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolio veiksmai dėl varžytynių Nr. 131306 neatšaukimo, gavus pareiškėjos skundą dėl netinkamo turto įkainojimo ir varžytynių atšaukimo, neteisėti, kas leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino. Taigi, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog turto varžytynės jau įvykusios. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo dėl nepagrįsto atsisakymo skirti pakartotinę turto ekspertizę, vertino UAB ,,Negrita“ sudarytą turto ekspertizės aktą, oficialius viešuosius duomenis (Nekilnojamo turto registro duomenys), nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Aruodas“ duomenis apie nekilnojamojo turto sandorių kainų pokyčius, šalių paaiškinimus, t. y. pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą nutartį, nutarčiai pagrįsti nurodė, kokia teismų praktika ir kokiomis proceso teisės normomis vadovavosi, o tai, kad nebuvo priimta antstoliui palanki nutartis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 178, 185 straipsniai). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o antstolio atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.