- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2-466-393/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14561-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Ž. R., L. R., R. R.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl pažeistų teisų pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams L. R., R. R., Ž. R., R. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti augančius vieną graikinį riešutmedį ir vieną lietuvišką riešutmedį, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie ribos su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams neatlikus minėtų darbų per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikiama teisė R. J. atlikti darbus ir išieškoti turėtas išlaidas iš atsakovų.
Ieškovas paaiškino, kad ieškinį palaiko. Riešuto blogybė yra ta, kad nuo jo eina didelis amaras, jis pūdo namą. Jų sodinimas, vienas nuo kito turi būti dvidešimt penkių metru atstumu, nes jie vienas kitą užgožia. Elektros sukaupė penkis tūkstančius kilovatų. Turėtų būti daugiau sukaupta. Nori pasidaryti oras vanduo šildymą, neišeina, nes medis užstoja. Dar riešutmedis labai dirvą alina, jis yra kenkėjas kitiems augalams. Saulės šviesos neturi, medis užstoja šviesą nuo pietų pusės. Yra du medžiai, paprastas riešutmedis ir graikinis riešutas, tai šiuos du medžius reikėtų pašalinti. Paprastas riešutmedis labai greitai auga. Jis pasidaręs boilerį, tai vasarą, šis riešutmedis užstoja saulę ir boileris neveikia. Elektrinė buvo vėliau uždėta, nei pasodinti medžiai. Paprastas riešutas pasodintas ant sklypo ribos, jo yra daug šakų, tai jos ateina jau ir į sklypą. O graikiškas riešutas yra du metrai penkiolika centimetrų nuo sklypo ribos. Jis užauga iki 35 metrų. Šie atstumai yra nurodyti želdinių ekspertinėje išvadoje. Graikiškas riešutmedis praeitoje savaitėje apipjaustytas. Tačiau saulės spindulių nė kiek daugiau nebus. Tik kamino jis jau nebebraižo. Kai rekonstravo ūkinį pastatą į namą, medžiai jau buvo. Tuomet jie niekam netrukdė. Kai montavo elektrinę, tai buvo padarytos papildomos kopėčios. Kai medžiai buvo sodinami namo savininkė buvo mama, ar ji prieštaravo dėl medžių sodinimo jam nežinoma. Mama numirė prieš keturis ar penkis metus. Mamai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškinys pagrįstas, nes ieškovo minėtoje išvadoje, kurią atliko dendrologijos specialistas A. R., jis turi kvalifikaciją, situaciją išanalizavo visais aspektais, išmatavo abiejų medžių atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, pagal charakteristikas jis apibudino faktines aplinkybes. Ieškinį reiškiant, tokio įrodymo nebuvo, tačiau šiai dienai aplinkybės aiškios, nes graikinis riešutas šiuo metu yra septynių metrų, o jis auga iki trisdešimt metrų. Jo laja yra labai plati, ji septynių metrų, tas atstumas dviejų metrų penkiolika centimetrų nuo sklypo ribos yra nepakankamas nuo tarpsklypinės ribos. Laja išeina už sklypo ribos, ją reikėjo prižiūrėti ir tvarkyti. Medis daug metų, medžio nieks neformavo, leido augti ir į plotį ir į aukštį, šiuo momentu jau netoleruotina situacija, nes medis užaugo ir pažeidžia kaimyno interesus. Antras medis, yra riešutmedis, tai paprastasis riešutmedis, jis turi daug iš kamieno einančių šakų, kurios šiuo metu jau yra penkių metrų. Šis medis yra daugialiemenis. Jo laja yra penkių metrų. Jis pasodintas nuo tarp sklypinės ribos tik penkiasdešimt centimetrų. Tai akivaizdu, kad kiti liemenys, atšakos eina į kitą sklypą. Užaugus tokiems medžiams pažeidžiamos ieškovo teisės daugeliu aspektų. Ne tik lapai krenta, drėgmė, tačiau yra šešėlis, iš ieškovo pusės sklypo vertinant tai yra iš pietinės pusės, užstoja saulę, tai gali daryti įtaką ne tik dirvožemiui, bet ir namui. Kitas dalykas, kaip nurodo ekspertas, dabar jau tokius medžius labai sužeminti būtų pažeistas jų gyvavimas, augimas, todėl mano, kad vienintelė išeitis yra pašalinti tuos du riešutmedžius ir pasodinti tinkamu atstumu kitus augalus, kad jie būtų prižiūrimi ir formuojami. Pateiktame žemės sklypo plane, matosi šios dvi valdos senai suformuotos tokios, kad ieškovo namų valdoje pastatai yra pastatyti arti sklypo ribos, saulės įrengimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. gruodžio mėnesį, tai buvo žiema kuomet nebuvo medžių lapų, ji buvo pastatyta vėliau nei pasodinti medžiai. Tačiau kiekvienas turto savininkas turtą turi valdyti ir juo disponuoti nepažeidžiant kaimyninio sklypo savininkų teisių, tai iš tiesų ieškovas galvojo, kad problema išspręstina paprastu būdu, kad galima susitarti, galima sumažinti ir galima apgenėti šakas, tačiau pritrūko geranoriškumo iš kaimynų ir jie visiškai nepaisė jo prašymų nei žodžiu nei raštu. Todėl tik teismine tvarka galima išspręsti ginčą. Pagrindinis įstatymas yra CK ketvirtoji knyga, kuri gina savininko teises. Yra nurodyta, kad kiekvienas savininkas turi valdyti savo nuosavybę nepažeidžiant kito asmens nuosavybės. Želdinių įstatymas irgi atsirado tik 2007 metais. Jame reglamentuota kokie želdiniai ir kaip savininkai juos turi tvarkyti. Yra nurodyta, kad kaimyninio sklypo savininko interesų negalima pažeisti. Pagal atsakovų poziciją išeitų taip, kad jei medį pasodinau prieš 15 ar 20 metų, tai jis nekirs ir nieks negali jo įpareigoti jo nukirsti, nepaisant to, kad tas medis gali užgriūti, gali trukdyti gaminti saulės energiją, šešėlį užstoti. Tokia situacija negalima, ginčą galima spręsti pagal bendrus principus, tačiau šiuo atveju sprendžiant ginčą reikėtų vadovautis civiliniu kodeksu, želdinių įstatymu, poįstatyminiu aktu, kuriame yra suformuotos taisyklės, kaip sodinami kokie krūmai, medžiai. O želdinių įstatymas nustato, kad reikia sodinti taip, kad nepažeistų namų ir savininkų interesų, turi nekelti pavojaus, turi būti saugu, turi neužstoti šviesos, šios bylos atveju saulės elektrinės įrenginiai nepasiekia tokio rezultato, kokio tikėjosi ieškovas. Yra pateikta pažyma, kurioje yra įvertinta, kad elektros energijos gamybai trukdo pagrinde augantis medis. Kaimynai turėtų paisyti šio intereso, imtis priemonių, todėl prašo tenkinti ieškinį. Namas iki sklypo ribos yra pastatytas apie metro atstumu. Tuo metu kai namas buvo statomas, tai kaimynai buvo susitarę ir leido taip pastatyti. Šiuo metu pasikeitė savininkai, kaimyninio sklypo turtą paveldėjo vaikai, senųjų savininkų nėra.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas reiškiami tik vadovaujantis tomis teisės normomis, kurios neegzistavo medžių sodinimo metu. Medžiai buvo pasodinti kaimyninio žemės sklypo savininkei ieškovo R. J. mamai sutikus. Riešutus visi bendrai naudojo ir visi buvo tuo patenkinti. Tie medžiai sodinti apie 1988 metus, graikinis riešutas 1990 metus, medžiai buvo pasodinti bendrai kaimynams sutarus, parinkus vietą ir jie tiek metų augo. Ieškinio pagrindu nurodo, kad saulės elektrinei užstoja medžiai, dėl to negali pasigaminti pakankamai elektros. Tačiau medžiai jau statant elektrinę buvo, ieškovas žinojo tas aplinkybes ir faktus, kurie egzistavo elektrinės statymo metu, pasirinko tokį elektrinės modelį, kuris šešėliuoja. Tai pirma, nėra jokių įrodymų, kad šešėlį meta medžiai, antra ieškovas galėjo pasirinkti tokius modulius saulės elektrinės, kurių galingumas nepriklauso nuo šešėlio. Yra tokie saulės elektrinių moduliai, kurie tinkami tose vietose kur yra pavėsis. Trečia, su ieškiniu pateiktos nuotraukos ir iš jų akivaizdu, kad šešėlį meta ant elektrinės ne medžiai, o meta to paties ieškovo namo kaminas ir kraigas namo. Yra Civilinio kodekso 4.42 straipsnis, jis numato galimybę pjaustyti šakas iš savo žemės sklypo, kurios trukdo naudoti žemės sklypą. Kad trukdytų naudoti žemės sklypą ieškovui, byloje duomenų nėra. Šiandien matosi, kad žemės sklypo dėl augančių medžių naudojimas yra apsunkintas. Ieškovas nurodo, kad jis iš savo žemės sklypo negali nugenėti šakų, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, elektrinę, esančią aukščiau medžių, pasistatė iš savo žemės sklypo pusės, atsakovų žemės sklypo pusė nesudarė jokių kliūčių. Byloje buvo bandoma sudaryti taikos sutartį, tarp šalių kilo ginčas iki kokio aukščio tie medžiai turi būti nugenėti. Atsakovai pasiūlė leisti iš savo pusės nugenėti medžius, bet taip, kad nebūtų pakenkta medžiams taip, kad jie prarastų gyvybiškumą. Ieškovas reikalavo nustatyti konkretų aukštį iki kokio aukščio, turi būti apie du metrai. Byloje yra specialisto išvada, kad medį nutrumpinus iki šiuo metu galiojančių teisės normų reikalavimų, medžiai nudžiūtų. Nei iškelti, nei taip apgenėti medžius, kad jie nenuvystų nėra galimybės. Ieškovas teigia, kad medžiai pasodinti pažeidžiant nustatytą medžiams sodinimo tvarką. Tačiau tai jo pareiga įrodinėti tokias aplinkybes. Prieš tai gyvenusi ieškovo mama, sutiko, kad medžiai būtų pasodinti ir bendru sutarimu tie medžiai auga šioje vietoje. Pastatas ant kurio šiai dienai yra saulės elektrinė, anksčiau buvo ūkinis pastatas, jį iki tokių matmenų ir iki tokios būklės rekonstravo ir užbaigė statybą 2019 metais ieškovas. Dėl to byloje ginčo nėra. Todėl ne medžiai priartėjo prie namo, o gyvenamasis namas priartėjo prie medžių, nes sklype dabar yra du gyvenamieji namai. Vienam namui trukdo, kita bendrasavininkė sklypo ir namo, jokių pretenzijų atsakovams neturi. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus nukirsti medžius. Kad R. J. mama sutiko, dėl medžių pasodinimo aišku iš konkliudentinių veiksmų, medžiai yra dvidešimt, trisdešimt metų amžiaus. Paveldėjo atsakovas šį turtą 2021 metais, iki to laiko jokių pretenzijų nereiškė, nes tai buvo kartu pasodinta. Ji dalyvavo R. išleistuvėse į armiją ir ji buvo medžių sodinimo metu kaimynė. Pagal R. žemės sklypo planą, medžiai pasodinti šiaurės rytuose. Atsakovai siūlo medžius nugenėti, taip, kad jie nebūtų pažeisti, kad jie nenudžiūtų. Ieškovas elgiasi negražiai, jis įlindęs iš atsakovų pusės pragręžė tujas, kad jos nudžiūvo, nors jos neaugo nei ant langų, nei ant elektrinės.
Institucijos atstovė išvadą palaiko, posėdžio metu išgirdusi ieškovą, atsakovo atstovą papildymų taip pat neturi, iš bylos medžiagos matyti, kad keliamas klausimas apie tai ar įmanoma pašalinti nurodytus riešutmedžius augančius privačiame sklype, be įgaliotų institucijų leidimo, tai šiuo atveju vadovaujantis jų pateikta nuomone, minėti privačiam sklype augantys riešutmedžiai nėra saugotini, todėl jų tvarkymui, kirtimui, savivaldybės vykdomosios valdžios leidimas nereikalingas. Tai privačių žemės sklypų savininkų reikalas. Minėtų želdinių tvarkymas jų privačiuose sklypuose yra jų pačių reikalas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, teismas nustatė, kad ieškovas R. J. gyvena nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat sklype gyvena kitame name S. V. Sklypas ribojasi su atsakovams priklausančia namų valda. Maždaug prieš trisdešimt metų (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys pasodino graikišką riešutmedį ir paprastą riešutą. Šiuo metu pagal sklypo planą, graikiškas riešutas nuo sklypo ribos pasodintas už dviejų metrų penkiolikos centimetrų, o paprastasis riešutas apie penkiasdešimt centimetrų. Laikui bėgant, medžiai užaugo itin dideli - šiuo metu jų aukštis yra virš 5 metrų. (duomenys neskelbtini) ieškovas su UAB „Informacijų technologijų pasaulis“ sudarė saulės elektrinės įrengimo sutartį, pagal kurią ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta saulės elektrinė. Pagal (duomenys neskelbtini) įrangos priėmimo - perdavimo nuosavybėn aktą saulės elektrinė buvo sumontuota ir paruošta naudojimui. Ieškovas teigia, kad medžiai daro R. J. žalą, pažeidžia jo teises. Jie užstoja dienos šviesą, medžių šakos ,,eina“ į sklypą, eilę metų netvarkomi nukritę lapai, po kuriais veisiasi įvairūs parazitai, rudenį lapai užkemša lietvamzdžius, o papūtus vėjui, lapai pučiami į ieškovui priklausantį sklypą. Be to, graikiško riešuto šakos gadina namo stogą ir kamino apdailą. Dėl šviesos trūkumo saulės kolektoriai pagamina tik 60% elektros energijos, visa tai galima matyti iš prie ieškinio pridedamų nuotraukų.
2022 m. sausio 20 d. ieškovas R. J. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių su prašymu dėl kaimyniniame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augančių medžių, kurie užstoja šviesą. Viešajam tvarkos skyriui atlikus patikrinimą 2022 m sausio 31 d. buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog nebuvo nustatyti jokie administraciniai nusižengimai pagal ANK 281 str. 3 d., todėl nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
2022 m. gegužės 10 d. R. J. pateikė prašymą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybai dėl (duomenys neskelbtini), per arti R. J. sklypo augančių želdinių. 2022 m. gegužės 7 d. valdyba atsakė, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai nuvykus nurodytu adresu nustatė, jog augalai buvo pasodinti 1999 m., o aplinkosauginiai pažeidimai nebuvo nustatyti.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
Byloje iš esmės nėra ginčo, kad riešutmedžiai atsakovų sklype yra pasodinti daugiau nei prieš 20 metų, t. y. 1998 m. ar 1990 metais, sutikus ieškovo motinai. Darytina išvada, kad šalių santykiai buvo draugiški, kaimyniški ir ieškovo motina, žinojo kur jie bus sodinami. Pažymėtina, kad medžių sodinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 151 – 92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ iš esmės reglamentavo tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo ypatumus, kitų augalų sodinimui jos negalėjo būti taikomos. Vėlesnis teisinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1 – 717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įregimo taisyklės“ sureguliavo medžių ir krūmų sodinimo atstumus tarp kaimyninių sklypų ribų, tačiau kaip numato CK 1.7 straipsnio 2 dalis – įstatymai atgaline tvarka negalioja. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nekeliamas reikalavimas dėl riešutmedžių perkėlimo, aplinkybė, kokiu atstumu jie pasodinti, bylai esminės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.
Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis).
CK 4.42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tokia teisė ne suteikiama, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypu naudotis negali, ieškinį grindžia tik ta aplinkybe, kad negauna pakankamai elektros iš saulės elektrinės ir dėl to pateikė paskaičiavimus.
Graikinis riešutas yra sodintas dar (duomenys neskelbtini) mirusio atsakovo tėvo maždaug 1988 metais, kuomet šeima atsakovą išlydėjo į armiją. Lietuviškas riešutas pasodintas apie 1990 metais atsakovui tik grįžus iš armijos ir yra genimas išpjaunant seniausias ir storiausias šakas.
1990 metais dabar kaip gyvenamasis namas registruotas pastatas buvo atskirais sandėliukais, o žemės sklypai nebuvo privatūs ir suformuoti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalį įstatymai atgaline tvarka negalioja. Pažymėtina ir tai, kad daugelis teisinių santykių yra tęstiniai. Todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam teisės aktui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam teisės aktui, paprastai taikomos tuo metu galiojančio teisės akto nuostatos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Taisyklės įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Taisyklės nustato medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (Taisyklių 1–2 punktai). Vadinasi, 2008 m. sausio 6 d. įsigaliojusios Taisyklės reglamentavo reikalavimus valstybinėje žemėje veisiamiems medžiams ir krūmams. Medžiai pasodinti 1988, 1990 metais privačioje namų valdoje.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Ieškovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros. Įpareigojus atsakovus ieškovo prašomu mastu pašalinti sodintus medžius, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės. Be to, ieškovas savo reikalavimus grindžia teisės normomis, kurios reglamentuoja medžių veisimo tvarką, ne jų šalinimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.
Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
Teismas remdamasis aukščiau sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
Sandėliukus kaip gyvenamąjį namą be atsakovų sutikimo dar arčiau atsakovų žemės sklypo ieškovas perstatė jau augant medžiams ir iki 2022 metų rudens dėl medžių jokių pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į ankstesnį šalių elgesį, medžių amžių, brandą, esamą aukštį, neįmanomas medžių pašalinimas nepadarant jiems esminės žalos, t. y. toks pašalinimas lems visišką jų sunykimą, ir ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas ir negali būti taikomas šiuo konkrečiu atveju (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiškai teisės normų taikymą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje e3K-3-101-248/2020.
Įvertinus byloje pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus, tai, kad ieškovo teiginių apie medžių metamą šešėlį ir daromą žalą nepatvirtina į bylą pateikti įrodymai, spręstina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Byloje šalys nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, todėl šio klausimo teismas nesprendžia.
Valstybė šioje byloje patyrė 173,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 173,68 (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 68 ct) Eur išlaidų susijusių su dokumentų siuntimu valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.