- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2-8891-980/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- O. S.
- Advokatai
- Gintarė Bernotė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei O. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės O. S. ieškovui A. Š. priteisti 50 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; bylą pašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2023-06-26 Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2619-328/2023 pagal ieškovo A. Š. (toliau – Ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei O. S. (toliau – Atsakovė) dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės 456,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui; taip pat priteisti iš ieškovo 1 176,30 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovas nedelsiant teismo sprendimą įvykdė, t. y. atlygino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė nepaisydama tarp šalių esančių įtemptų santykių ieškovo bylinėjimosi išlaidų teismo sprendimui įsiteisėjus neatlygino, nors ieškovas teismo sprendimą iš savo pusės buvo įvykdęs. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant perduoti teismo sprendimą vykdyti reikalinga gauti vykdomąjį raštą, ieškovas sužinojęs apie tokią tvarką kreipėsi į savo atstovę ir paprašė pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui buvo paduotas 2023-07-31 10:24 val. Už prašymo pateikimą ieškovas savo atstovei sumokėjo 50 Eur. Atsakovė teismo sprendimą įvykdė tik po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui. Atsakovė apie teismo sprendimo įvykdymą informavo teismą, dėl šios priežasties teismas, ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nenagrinėjo. 2023-08-02 atsakovės atstovei pateikus prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jis teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas patyrė 50 Eur išlaidų jau po bylos nagrinėjimo pabaigos, įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei vengiant jį įvykdyti. Ieškovas neturėjo galimybės numatyti tokių išlaidų atsiradimo, t. y. jis negalėjo numatyti to, kad atsakovė teismo sprendimo nevykdys ir bus poreikis teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo pateikti prašymo dėl tokių jo patirtų išlaidų atlyginimo, nes tokios išlaidos buvo patirtos vėliau, t. y. jau įsiteisėjus priimtam teismo sprendimui. Jau tada prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebebuvo jokio pagrindo teikti. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai laiku nevykdant priimto teismo sprendimo sąlygojo tai, kad ieškovas patyrė išlaidų (nuostolių), kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga. Taigi priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nagrinėjamu atveju yra tiesioginis. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu atsakovės kaltė pasireiškia neatsargumu. Ieškovo patirtus nuostolius (žalą) sudaro 50 Eur. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas 2023-07-31 10:24 val. Atsakovė teismo sprendimą įvykdė jau po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui. Atsakovė mokėjimą ieškovui atliko tos pačios dienos 14:35 val. Atsakovė turėjo objektyvias galimybes teismo sprendimą vykdyti, tačiau dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių galimai tikslingai geranoriškai jo nevykdė, kol ieškovas nepateikė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui, nes tyčia siekė jam sukelti papildomus nepatogumus ir išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė O. S. per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo netenkinti ieškovo ieškinio; priteisti iš ieškovo atsakovei visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sutiko, kad teismas šią bylą nagrinėtų rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovas savo ieškiniu iš esmės prašo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-2619-328/2023 atlyginimo, todėl tokį prašymą jis turėjo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-2619-328/2023, teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo arba po to. CPK nenumato, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas kitoje byloje nei ta, kurioje jos buvo patirtos. Ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-2619-328/2023 buvo paliktas nenagrinėtas. Nors nutarties dėl to minėtoje byloje nėra, tačiau sprendžiant iš to, kad teismas nei išdavė vykdomąjį raštą, nei atsisakė patenkinti ieškovo prašymą. Ieškovas nenurodė, kad būtų kreipęsis į atsakovę dėl pinigų jam sumokėjimo ir kad atsakovė būtų atsisakiusi sumokėti arba būtų ignoravusi tokį jo kreipimąsi. Ieškovas su atsakove išvis nebendravo. Atsakovė sumokėjo ieškovui iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, nežinodama to fakto, kad ieškovas kreipėsi į advokatę ir kad ji jau buvo pateikusi prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė sumokėjo ieškovui 2023 m. liepos 31 d. Mokėjimas buvo atliktas po to, kai atsakovė gavo iš savo advokatės informaciją el. paštu, kad teismo sprendimas įsiteisėjo. Su el. laišku atsakovei buvo nusiųstas išrašas iš elektroninės bylos kortelės, kuriame buvo įrašas, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2027 m. liepos 27 d. Įrašo apie tai, kad ieškovas tuo metu jau buvo kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, šiame išraše nebuvo. Atsakovė, gavusi informaciją apie tai, kad sprendimas įsiteisėjo, nedelsiant tą pačią dieną sumokėjo ieškovui tai, kas pagal sprendimą jam priklausė. Be to, tai buvo pirma atsakovės laisva darbo diena po darbo pagal grafiką įmonėje UAB REHAU Production LT, pagal kurį ji dirbo 2023 m. liepos 26-29 dienomis. Tai reiškia, kad anksčiau nei 2023 m. liepos 31 d. ji sumokėti ieškovui negalėjo. Tai įrodo, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi atsakingai ir sąžiningai, o ieškovo kaltinimai jai vengimu mokėti yra niekuo nepagrįsti. Ieškovas visiškai be reikalo šioje situacijoje kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir patyrė išlaidų. Ieškovas turėjo galimybę įskaityti priešpriešinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu dėl 456,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2023 m. liepos 27 d. sumokėdamas atsakovei 1 176,30 Eur iš jo jos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje Nr. e2-2619-328/2023. Tokią ieškovo teisę numatė CK 6.130 straipsnis. Ieškovas šia teise nepasinaudojo. Jei jis būtų ja pasinaudojęs, naujo proceso ir, atitinkamai, išlaidų būtų išvengta. Atsakovės nuomone, ieškovas turėjo galimybę pateikti tokį prašymą teismui ir nesinaudodamas advokatės pagalba, nes tai nėra specialių teisinių žinių reikalaujantis veiksmas. Tai, kad ieškovas šiuo atveju nutarė pasinaudoti advokatės pagalba ir dėl to patyrė išlaidų, yra jo teisė, tačiau atsakovė neprivalo atlyginti dėl to ieškovo patirtų išlaidų, kurių jis galėjo išvengti.
Ieškovas A. Š. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas įvertinęs atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus su jais nesutinka ir teikia papildomus paaiškinimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas nesutinka su tuo, kad jis galėjo teikti prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, pati atsakovė savo atsiliepime nurodė, ieškovo prašymas buvo paliktas nenagrinėtas. Nekyla abejonių, kad remiantis CPK 98 straipsniu, ieškovas negalėjo reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o jei ir galėjo, tai vėliau pradėjus teisminį procesą dėl pačios atsakovės nenoro geranoriškai padengti patirtas ieškovo išlaidas, tai neturėtų būti kliūtis patirtoms išlaidoms priteisti. Tai, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl negalimumo kitoje byloje reikalauti patirtų nuostolių (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo pagrindžia EŽTT jurisprudencija. EŽTT jurisprudencijoje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų klausimų procesui gali būti taikomos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) garantijos. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų procesas, net jei buvo surengtas atskirai, turėtų būti laikomas pagrindinio proceso tąsa ir „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo sprendimo/nustatymo“ (6 str. formuluotė) dalimi.1 Visa tai leidžia spręsti, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas kitame procese reikalauja patirtų nuostolių atlyginimo (bylinėjimosi išlaidų) nereiškia, kad jo reikalavimas negali būti tenkintas. Pažymėjo, kad 50 Eur išlaidų atlyginimo (už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą ir pateikimą) buvo prašoma geruoju du kartus atsakovės, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir į jokias kalbas dėl to patirtų išlaidų eiti nesutiko. Atsakovė nebandė taikiai tartis, bet priešingai, pareikalavo padengti jos patirtas išlaidas (50 Eur), kurios buvo patirtos dėl to, nes atsakovė, turėjo informuoti teismą apie teismo sprendimo įvykdymą, kai jo pati savo rizika neįvykdė laiku. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami kritiškai, atsakovė tikslingai eskalavo ginčą, nors ieškovas siekė jo išvengti. Papildomai pažymėjo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paduotas tik todėl, nes atsakovė nenorėjo geruoju sumokėti 50 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo dėl to, nes atsakovė nesant jokioms svarbioms ir pateisinamoms priežastims nevykdė priimto teismo sprendimo ir dėl to buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovė vėlgi niekaip nebandė situacijos spręsti geruoju, bet pateikė prieštaravimus teismui, kuriuo su priimtu teismo įsakymu nesutiko. Ieškovui nesuprantama, kodėl atsakovė nesutiko su priimtu teismo įsakymu ir kodėl ji nebandė tartis taikiai. Ieškovas paminėjo, kad tik po to, kai jis pateikė ieškinį teismui, atsakovės atstovė informavo, kad atsakovė sutinka sumokėti ieškovo sumokėtus 50 Eur už prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė apie tai informavo tik tada, kai ieškovas jau buvo sumokėjęs savo advokatei už pareiškimo parengimą dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat ir už ieškinį. Atsakovė nesutiko padengti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalims taikiai susitarti nepavyko ir atsakovė pateikė atsiliepimą. Ieškovas negalėjo niekaip susisiekti su atsakove, nes atsakovė ieškovą yra visur užblokavusi. Atsakovė nevykdydama teismo sprendimo iš esmės prisiėmė riziką, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bet kada galėjo būti pateiktas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas vos tik teismo sprendimui įsiteisėjus (2023-07-27) įvykdė priimtą teismo sprendimą. Pažymėjo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CPK 1.6 straipsnis). Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Ieškovo vertinimu, jis neturi būti laikomas atsakingu už tai, kad pati atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir/ arba jos atstovė nesuteikė atsakovei informacijos apie teismo sprendimo vykdymą, jo įsiteisėjimą. Prieš įstatymą yra lygūs visi, todėl atsakovė žinodama apie priimtą teismo sprendimą jį privalėjo vykdyti. Ieškovas neturėjo pareigos taikyti įskaitymo ir priešingai negu nurodo atsakovė, tai rodo, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas tinkamai įvykdyti priimtą teismo sprendimą, jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes vykdė teismo sprendimą taip, kaip buvo nurodyta teismo siekiant išvengti bet kokių su tuo susijusių klaidų. Dėl to atsakovės argumentai dėl įskaitymo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovas neturi prieigos prie EPP, jis neturi jokio teisinio išsilavinimo ir nežino, kokia yra tokio prašymo forma, turinys ir kaip EPP naudojamas. Neabejotina, kad tokiam prašymui pateikti reikia turėti tam tikrų žinių, todėl jam pateikti turi būti pasitelktas jų turintis žmogus (pvz.: advokatas). Todėl nesutiktina, kad ieškovas galėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti pats.
Atsakovė O. S. pateikė atsiliepimą į papildomus ieškovo paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas su savo papildomais paaiškinimais pateikė teismui vienintelį įrodymą - išrašą iš socialinio tinklo pavadinimu Vkontakte, tačiau nutylėjo jam žinomą aplinkybę, kad šalys jau seniai šiuo tinklu kaip komunikavimo erdve nesinaudoja. Be to, ieškovas nutylėjo ir dar vieną svarbią aplinkybę, kad ir pats buvo užblokavęs atsakovei prieigą į jo puslapį šiame tinkle. Atsakovė nebuvo užblokavusi ieškovo savo telefone. Telefonas kaip šalių tarpusavio bendravimo priemonė buvo nurodytas ir 2023 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2619-328/2023 nustatytoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje. Ieškovas susisiekti su atsakove galimybę turėjo, tačiau ja nepasinaudojo, todėl pagrindinis jo ieškinio motyvas, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes sumokėjo neva tik tada, kai jis pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui ir todėl dabar atsakovė turi atlyginti jam dėl to patirtus nuostolius, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo atliktus veiksmus, nes ieškovas jos apie tai neinformavo. Atsakovė sumokėjo sąžiningai tada, kai turėjo pirmą galimybę tai padaryti.
Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas dar kartą nori akcentuoti, kad prieš įstatymą yra lygūs visi, atsakovė nėra išimtis. Jeigu buvo priimtas teismo sprendimas, jis turėjo būti vykdomas. Įstatymas nenumato, kad esant priimtam teismo sprendimui šalis, kurios naudai turi būti atliktas mokėjimas privalomai prieš teikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų kreiptis į priešingą šalį ir tokį prašymą teikti tik po tokio kreipimosi negavus apmokėjimo. Pažymėtina, kad jeigu būtų vadovaujamasi atsakovės dėstoma logika, būtų sudarytos palankios sąlygos piktnaudžiavimui, teismo sprendimo nevykdymui. Atitinkamai, būtų suformuota ydinga teismų praktika, kuri prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė negalėdama atlikti mokėjimo, galėjo pati imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis į ieškovą, kad šis nepasinaudotų savo teise ir nepateiktų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau to dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių nepadarė. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas su atsakove telefonu (sms ir kita) bendrauja tik bendravimo su nepilnamete dukra klausimais. Šis klausimas nėra niekaip susijęs su bendravimu su nepilnamete dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).
Aptartos doktrininės nuostatos iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuluotas nuostatas. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).
CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
Bylose, kuriose nėra ginčo dėl materialiųjų teisinių padarinių, bylinėjimosi išlaidos paprastai nepaskirstomos. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kurių sąrašas pateiktas CPK 442 straipsnyje. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis (CPK 443 straipsnio 6 dalis), kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Išdėstytos taisyklės yra aktualios ir kitose bylose, kuriose nėra sprendžiama dėl šalių materialiųjų subjektinių teisių, o išsprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai: tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai šalių interesai yra priešingi. Jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų nurodytu pagrindu priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolių atsiradimą kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovė teismo sprendimą įvykdė tik po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui. Atsakovės veiksmai laiku nevykdant priimto teismo sprendimo sąlygojo tai, kad ieškovas patyrė išlaidų (nuostolių), kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga. Taigi priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nagrinėjamu atveju yra tiesioginis. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu atsakovės kaltė pasireiškia neatsargumu. Ieškovo patirtus nuostolius (žalą) sudaro 50 Eur.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2619-328/2023 pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei O. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės 456,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui; taip pat priteisti iš ieškovo 1 176,30 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei. 2023 m. liepos 27 d. Elektroninės bylos kortelėje padarytas įrašas, kad VMI duomenimis A. Š. sumokėjo 39 Eur VMI 2023-07-11., taip pat 2023 m. liepos 27 d. buvo padarytas įrašas, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2027 m. liepos 27 d., 13 va. 41 m. padarytas įrašas, kad teismo sprendimas įsiteisėjo ir įvykdyta. 2023 m. liepos 27 d. ieškovas atliko 1 176,30 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei. 2023 m. liepos 31 d. teisme gautas ieškovo atstovės advokatės Gintarės Bernotės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį teisėja D. Žukauskienė išsprendė rezoliucija nurodydama CPK 646 straipsnį. 2023 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas ieškovo atstovės advokatės Gintarės Bernotės raštas dėl informacijos pateikimo apie pateikto prašymo laiką, kurį teisėja D. Žukauskienė išsprendė rezoliucija, nurodydama CBR vykdymui. 2023 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas atsakovės O. S. atstovės prašymas neišduoti vykdomojo rašto, kurį teisėja D. Žukauskienė išsprendė rezoliucija, nurodydama į bylą be eigos. 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas atsakovės O. S. atstovės Indrės Butvilės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris buvo išspręstas teisėjos D. Žukauskienės rezoliucija, nurodydama, kad prašymas atmestas, kaip nepagrįstas.
Atsakovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas net nebandė susisiekti su atsakove, kad ieškovas nenurodė, kad būtų kreipęsis į atsakovę dėl pinigų jam sumokėjimo ir kad atsakovė būtų atsisakiusi sumokėti arba būtų ignoravusi tokį jo kreipimąsi. Atsakovė sumokėjo ieškovui iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, nežinodama to fakto, kad ieškovas kreipėsi į advokatę ir kad jis jau buvo pateikęs prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė savo teiktame atsiliepime taip pat nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę sukontaktuoti su atsakove, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovė ieškovui sumokėti anksčiau nei liepos 31 d. negalėjo, nes dirbo, todėl tai įrodo, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi atsakingai ir sąžiningai, o ieškovo kaltinimai jai vengimu mokėti yra niekuo nepagrįsti. Ieškovas turėjo galimybę įskaityti priešpriešinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ieškovas turėjo galimybę pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui ir nesinaudodamas advokatės pagalba, nes tai nėra specialių teisinių žinių reikalaujantis veiksmas. Tai, kad ieškovas šiuo atveju nutarė pasinaudoti advokatės pagalba ir dėl to patyrė išlaidų, yra jo teisė, tačiau atsakovė neprivalo atlyginti dėl to ieškovo patirtų išlaidų, kurių jis galėjo išvengti.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovas patyrė išlaidų jau po bylos nagrinėjimo pabaigos, įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei vengiant jį įvykdyti. Ieškovas neturėjo galimybės numatyti tokių išlaidų atsiradimo, t. y. jis negalėjo numatyti to, kad atsakovė teismo sprendimo nevykdys ir bus poreikis teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atitinkamai, dėl to ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo pateikti prašymo dėl tokių jo patirtų išlaidų atlyginimo, nes tokios išlaidos buvo patirtos vėliau, t. y. jau įsiteisėjus priimtam teismo sprendimui.
Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis).
CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šiame straipsnyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
CK nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (6.245 straipsnis).
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai laiku nevykdant priimto teismo sprendimo sąlygojo tai, kad ieškovas patyrė išlaidų (nuostolių), kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga. Taigi priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nagrinėjamu atveju yra tiesioginis. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu atsakovės kaltė pasireiškia neatsargumu. Ieškovo patirtus nuostolius (žalą) sudaro 50 Eur. Šių nuostolių būtų buvę galima išvengti, jeigu atsakovė būtų veikusi aktyviai ir vos tik teismo sprendimui įsiteisėjus būtų jį vykdžiusi ir/ arba apie negalėjimą jo vykdyti būtų informavusi ieškovą. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas 2023 m. liepos 31 d. 10:24 val., o atsakovė teismo sprendimą įvykdė jau po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui, ką patvirtina į bylą teikiamas rašytinis įrodymas iš banko, iš kurio matyti, kad atsakovė mokėjimą ieškovui atliko tos pačios dienos 14:35 val., t. y. po ieškovo prašymo pateikimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovui 50 Eur nuostolių (CK 6.249 straipsnis).
Taip pat ieškovui priteistina iš atsakovės 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bendrąsias bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino rekomendacijas (toliau - ir rekomendacijos ) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kurie patvirtina, jog jis patyrė iš viso 837,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (22,00 Eur žyminis mokestis, 800 Eur advokato pagalbos išlaidos, 15 Eur vertėjo išlaidos). Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose nurodytų dydžių (1959,50 Eur), yra detalizuotos, pagrįstos ir apmokėtos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 837 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės O. S. 50,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 50,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 837 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Š.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.