Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-8502-1196/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-04
Bylos Nr.: e2-8502-1196/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01498-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Miglė Janovičienė
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: J. T.
Advokatai: Algis Podrezas, Birutė Rutkauskienė

Kategorijos

2.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-8502-1196/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01498-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6; 2.4.2.12.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant ieškovui L. K., jo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei

atsakovei J. T., jos atstovui advokato padėjėjui Algiui Podrezui,liudytojams B. K., L. B., A. K., S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei J. T. dėl termino palikimą priėmusiam įpėdiniui reikalavimas pareikšti atnaujinimo, turto pagerinimų atlyginimo bei daiktų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas L. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo pratęsti jam terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdiniai, priteisti iš atsakovės J. T. (toliau – atsakovė) 10 812,44 Eur už paveldėto turto – pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pagerinimą; atsakovei neturint galimybės atlyginti prašomą priteisti sumą, priteisti ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui ieškinyje nurodytus daiktus, esančius pastate - gyvenamajame name ir pastate – daržinėje, esančiuose (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovės mama V. P.. Trakų rajono l-ojo notarų biuro notarė (duomenys neskelbtini) paskelbė testamentą, pagal kurį J. T. paveldėjo savo ir ieškovo motinos V. P. turtą, tame tarpe ir pastatą - gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo turtas). Paskelbus testamentą, notarė informavo, kad dalis turto - pastatas - gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžinerinius statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra įgyti santuokoje su pirmuoju mirusiosios sutuoktiniu - abiejų jos vaikų tėvu - S. K..

3. Ieškovo teigimu, S. K. tvirtino, kad turto, įgyto santuokoje nutraukiant santuoką su V. P., nepasidalijo, todėl pateikė notarui pareiškimą dėl nuosavybės teisės liudijimo į turtą -1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo. J. T. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti minėtą turtą mamos asmenine nuosavybe ir pateikė įrodymus, kad nutraukiant santuoką šis turtas buvo pasidalintas, todėl 2024 m. vasario 21 d. priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-10288-1194/2023 jos ieškinys buvo patenkintas. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10288-1194/2023 pagal J. T. ieškinį dėl paveldimo turto pripažinimo jos motinos asmenine nuosavybe, teismo proceso metu ieškovas reiškė pretenzijas dėl paveldimo turto pagerinimo, dėl asmeninių daiktų sugrąžinimo, todėl J. T. buvo žinomas ieškovo reikalavimų dydis ir jo pagrindas, tačiau geruoju atlyginti įdėjimų į turto pagerinimą ji nesutiko, taip pat nesutiko sugrąžinti ir ieškovui priklausančius daiktus. Ieškovas yra savo lėšomis ženkliai pagerinęs atsakovės paveldėtą turtą motinai pažadėjus palikti turtą po savo mirties abiem vaikams (ieškovui ir atsakovei) lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad mamai - V. P. priklausė dvi namų valdos, į tai, kad ji su savo sugyventiniu nuolat gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mama (V. P.) leido L. K., kuris tuo metu neturėjo jokio nuosavo būsto, susiremontuoti namą (duomenys neskelbtini) ir pritaikyti jį komfortiškai gyventi jam su šeima, tokiu būdu, tarp jo ir jo mamos (testatorės) - V. P. susiklostė faktiniai namų valdos panaudos santykiai.

4. Ieškovas nurodo, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) atlikti darbai: išvedžiota nauja elektros instaliacija, atvestas vanduo į vonią ir virtuvę - išvedžiotas vamzdynas bei įrengti prijungimo taškai unitazui, kriauklei, voniai, skalbimo mašinai, gyvatukui, boileriui, paruošta vieta pakloti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius (atvesti vamzdžius iš lauko į namą (kasta rankomis), virtuvėje ir vonioje išardytos senos grindys ir išbetonuotos naujos: paklota plėvelė, paklotas putplastis, išvedžioti šildomų grindų vamzdeliai, paklotas betonavimo tinklas, užbetonuota); vonioje ir virtuvėje sumontuoti profiliai gipso kartono montavimui, virtuvės sienoje išvedžioti santechniniai vamzdžiai - kriauklei, indaplovei, išvedžiota nauja elektros instaliacija indaplovei, kaitlentei, apšvietimui, rozetėms. Visus šiuos darbus atliko ieškovo samdytas meistras, kuris darbų nebaigė iki galo, todėl mokėjimas buvo sustabdytas, dirbta buvo 19 dienų, dienos užmokestis sutartas po 130 Eur, iš viso – 2 470 Eur. Medžiagos, kurios buvo panaudotos šiems darbams atlikti, kainavo 1 836,94 Eur. Iš viso ieškovas į namų valdoje esančių statinių remontą bei atnaujinimą yra investavęs apie 10 812,44 Eur. Įdėjimų apimtį ir vertę patvirtina valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašuose nurodyta nekilnojamojo turto vertė - iki 2024 m. pastato - gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 4 915 Eur, o 2024 m. nurodoma vertė yra 20 700 Eur. Be to, namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) liko L. K. priklausančios grūdų svarstyklės, kurių kaina yra apie 300 Eur., bei kanalizacijos dangtis - 65 Eur., kuriuos jis prašo leisti pasiimti.

5. Po testamento paskelbimo ieškovo tėvui (S. K.) patvirtinus, kad jam priklauso 1/2 dalis ginčo namų valdoje esančių statinių, ir jam patvirtinus, kad tą dalį jis padovanos sūnui bei perduos jam priklausančius daiktus, ieškovas, gerbdamas motinos valią dėl testamento, neginčijo testamento, nesikreipė į notarą ar teismą dėl turto pagerinimų atlyginimo. Teismui sprendimu nustačius, kad ginčo namų valda buvo pasidalinta tarp jo tėvų jiems nutraukiant santuoką, ir patvirtinus, kad visa namų valda priklauso asmeninės nuosavybės teise testatorei (V. P.), ieškovas mėgino geruoju išspręsti daiktų sugrąžinimo bei turto pagerinimų atlyginimo klausimus ir tik nepavykus sutarti su atsakove, kreipėsi į teismą. Todėl ieškovas prašo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimams palikimą priėmusiai įpėdinei, nes šis terminas buvo praleistas dėl nepriklausančių nuo ieškovo aplinkybių.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovės mama 2020-m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Onuškio seniūniją dėl atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. šiuo adresu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. negyvena, o dabartinės jo gyvenamoji vieta jai nežinoma. Ieškovas ieškinyje nurodo klaidingą informaciją apie tai, kad V. P. su savo sugyventiniu nuolat gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). V. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus ūkinius pastatus įsigijo 2015 m. rugpjūčio 5 d. pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Šis dokumentas patvirtina faktą, kad V. P. su savo draugu B. K. adresu (duomenys neskelbtini) apsigyveno ne anksčiau, kaip 2017 metais, nes reikėjo atlikti įsigyto namo remontą, o jos deklaruota gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini). V. P. nesudariusi rašytinės sutarties, leido laikinai, gyventi L. K., jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau jis ten mažai būdavo, nes jau turėjo kitą draugę R. I., su kuria ir gyveno, kitu adresu, o į namą (duomenys neskelbtini), grįždavo retai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis į namų valdoje esančių statinių remontą bei atnaujinimą yra investavęs apie 10 812,44 Eur, tačiau įrodymų patvirtinančių šią sumą nepateikė. Atsakovė teikia į bylą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas iš kurių matyti, kad jokių plastikinių langų gyvenamajame name nėra įstatyta. Langai yra mediniai, pirkti mamos pinigais uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Arlanga wood“, kurioje dirbo J. T. draugas, o vėliau ir dirbo V. P. draugas B. K.. B. K. be pajamų iš darbo santykių, 2008 m. rugpjūčio 14 d. buvo paėmęs 22 100 Lt paskolą. Šiomis lėšomis buvo gerinamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. P. ir B. K., bei buvo gerinamas jo gerbūvis. Ieškovas nurodo, kad už visus darbus atliktus gyvenamajame name atliko jo samdytas meistras per 19 dirbtų dienų ir iš viso darbų atlikta už 2 470 Eur. Ieškovės žiniomis už šiuos darbus L. K. nemokėjo. Ieškovės žiniomis jos mama V. P. grynais pinigais mokėdavo atsakovui už medžiagas.

7. Ieškovo ir atsakovės mama V. P. buvo pradėjusi gyvenamojo namo remontą, jį darė savo lėšomis ir pati priiminėjo sprendimus dėl atliekamų darbų, o ieškovas kaip jauno darbingo amžiaus sūnus mamai padėjo, tačiau V. P. už medžiagas su ieškovu atsiskaitydavo grynais. Pablogėjus motinos V. P. sveikatai, gyvenamojo namo remontas taip ir nebuvo užbaigtas. Ieškovės mama niekada nesakė, o ir iš kitų asmenų ji negirdėjo, kad V. P. žadėjo visą jai priklausantį turtą palikti abiem vaikams (ieškovui ir atsakovei) po lygiai. Priešingai, jai mama sakė, kad siūlė atsakovui atpirkti iš jos visą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Išnagrinėjus ieškovo teikiamus kvitus nustatyta, kad dalį jų neįmanoma įskaityti. Beveik visų kvitų datos yra 2020 m. liepos 16 d., liepos 17 d., liepos 19 d. liepos 21 d., liepos 23 d. ir 2020 m. spalio 13 d. Būtent šiuo laikotarpiu jis tvarkėsi namą kuriame šiuo metu deklaruoja gyvenamąją vietą, todėl gali būti, kad visos medžiagos, nurodytos kvituose, galimai ir buvo panaudotos būtent tame name. (duomenys neskelbtini). Be to, medžiagos nurodytos kvituose nebuvo panaudotos, ir jomis nebuvo pagerintas gyvenamasis namas, kaip teigia Ieškovas.

Šalies argumentai

8. Ieškovas remiasi gyvenamojo namo ir kitų ūkio pastatų verte nurodyta nekilnojamojo turto registre ir tvirtina, kad jis pagerinimui skyrė pusę savo sumos, t. y. pusę namų valdoje esančių statinių vertės. Nekilnojamojo turto registre nurodoma statinių vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, tai yra nuo sandorių vertės toje vietovėje, per tam tikrą laikotarpį (metus). Tai reiškia, kad turto vertė nurodyta nekilnojamojo turto registre negali būti pagrindu įrodinėjant atliktų darbų ar pagerinimų vertę. Gyvenamas namas V. P. buvo įsigytas geros būklės, t. y. buvo tinkamas gyventi, nei ieškovas, nei kiti asmenys neatliko tokio remonto darbų masto, kad būtų pagrindo pripažinti esant esminį gyvenamojo namo pagerinimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė nurodo, kad niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, jog ieškovas pasiimtu jam priklausančius daiktus, esančius namų valdoje (duomenys neskelbtini). Ieškovas turėjo ir turi atsakovės kontaktus, tačiau nesikreipė ir nederino su ja laiko, kada galėtų atsiimti savo daiktus.

10. Atsakovės teigimu, ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis dėl to, kad jo tėvas po testamento paskelbimo tvirtino, jog jam priklauso 1/2 dalis ginčo statinių namų valdoje ir, kad tą dalį, jis padovanos sūnui. S. K. nebuvo ir negalėjo būti mirusiosios, buvusios žmonos, V. P., turto įpėdiniu, o į notarę kreipėsi su 2023 m. birželio 8 d. pareikšimu dėl nuosavybės teisės liudijimo į 1/2 dalį santuokoje įgyto aukščiau minėto turto, nes jo nuomone, nutraukiant santuoką teismo sprendimu turtas, įgytas santuokos metu tarp jo ir V. P. nebuvo padalintas. Todėl ir neginčijus V. P. testamento, L. K., niekas netrukdė trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos reikšti ieškinį dėl turto pagerinimo V. P. turto įpėdiniams.

Šalies argumentai

11. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas atsiėmė iš atsakovės vandens boilerį, kurio vertė 112 Eur, todėl šios sumos priteisti neprašo, iš viso bendra pagerinimo išlaidų suma sudaro 10 443,49 Eur. Kitus ieškinio reikalavimus palaiko. Taip pat prašo grąžinti žyminio mokesčio dalį už reikalavimus, kurių atsisakė pateikęs patikslintą ieškinį (dėl daiktų perdavimo). Nurodė, kad kanalizacijos dangtis buvo nupirktas, Grūdų svarstyklės, buvo kažkada pas senelį. Kanalizacijos dangtis sumontuotas, svarstyklių atsakovė neatidavė. Terminas kreiptis į palikimą priėmusią įpėdinę praleistas siekiant išvengti ginčo su atsakove. Mirus mamai, ieškovas bendravo su tėvu, ir klausė ar neišspręstas klausimas dėl padalinimo. Tėvas pažadėjo, kad dalis namo liks ieškovui. Nuo ieškovo nepriklausė, jis nežinojo, kad turtas jau buvo padalintas. 2020 metais ieškovui mama pasakė sumokėti už namą 20 000 Eur ir ji perrašys jam namą. Atsakovė nurodė, kad jai pinigų nepervesčiau, nes jos bendra sąskaita su vyru ir sutarėme, kad atsiskaitysiu, kai ji bus Lietuvoje. Ieškovui reikėjo greitai įsirengti namus, kadangi namai, kuriuose gyveno, buvo parduodami ir atsirado pirkėjas. Į namus ieškovas investavo, išbetonavo grindis, įdėjo duris, pertvarkė lauko tualetą. Padėjo draugai, čekių ieškovas neišsaugojo. Ieškovas davė mamai 4 000 Lt langų pirkimui. Ieškovas buvo paėmęs 10 000 Eur paskolą darbams atlikti. Kanalizacijos ir kitus darbus darė ieškovo draugas meistras. Darbai truko 19 dienų, iš viso reikėjo sumokėti 2 470 Eur. Medžiagos kainavo 1 467 Eur. Mama išdeklravo iš namo, ieškovo nuomone, dėl to, kad gautų kompesaciją šildymui. Per klaidą prie ieškinio pridėtas 2020 metų spalio mėn čekis

Atsiliepimas

12. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad name yra įdėti ne plastikiniai langai, o mediniai. Už juos mokėjo ieškovės draugas. Abejones kelia čekiai, kurie yra išblukę, paskutinis čekis 2020 metų spalio mėn., kai ieškovas jau buvo išdeklaruotas. Ieškovas kitoje byloje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe dalyvavo, jo reikalavimus buvo atsisakyta priimti, tačiau jokių pretenzijų ieškovei ir toliau nereiškė. Ieškovo ir atsakovės mama niekada nežadėjo palikti turto abiem vaikams. Ieškovas kaip suaugęs vyras padėjo mamai atlikti remonto darbus, mama pati už juos mokėjo.

13. Liudytoja L. B. nurodė, kad yra buvusi ieškovo žmona. Paaiškino, kad prisimena, kaip ieškovas padavė mamai 4 000 Lt už langus. Taip pat nurodė, kad prisimena, jog ieškovas mamos namuose (duomenys neskelbtini) buvo padaręs pagerinimus tiek name, tiek garaže.

14. Liudytojas B. K. nurodė, kad 22 metus buvo V. P. sugyventinis, ieškovo ir atsakovės patėvis. Paaiškino, kad V. P. nežadėjo jokių namų parduoti, niekada nesakė, kad paliks turtą abiem vaikam. Nurodė, kad už darbus, kuriuos name darydavo ieškovas, V. P. su juo atsiskaitydavo. V. P. kanalizaciją padarė. Kas mokėjo už langus nematė. Darbus name atliko liudytojas A., sakė, kad draugiškai padeda.

15. Liudytojas S. B. nurodė, kad yra ieškovo draugas. Padėjo jam įrenginėti vandentiekį ieškovo prašymu.

16. Liudytojas A. K. nurodė, kad yra ieškovo draugas. Ieškovo prašymu įrenginėjo sanmazgą. Dirbo 19 dienų. Sąskaitą už darbus pateikė po darbų atlikimo. Nesikreipė į teismą dėl apmokėjimo, nes ieškovas jo draugas. Ieškovo finansinė padėtis nebuvo gera. Padėjo darbus atlikti ir A. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

17. Ieškovas – L. K. ir atsakovė – J. T. yra brolis ir sesuo. Ieškovo ir atsakovės mama V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono l-ojo notarų biuro notarė (duomenys neskelbtini) paskelbė V. P. testamentą, kuriuo V. P. savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko anūkei E. N. T., o visą likusį turtą paliko atsakovei J. T.. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovei pagal 2024 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą perėjo nuosavybės teisė į turtą, t. y. – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei, pagerinimo išlaidų atlyginimo ir šiame turte esančių daiktų grąžinimo.

18. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. P. testamentą paskelbusi notarė, susipažinusi su dokumentais, paaiškino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti 1983 m. kovo 4 d. V. P. būnant santuokoje su S. K., todėl notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo J. T. į visą ginčo turtą. Po testamento paskelbimo J. T. kreipėsi į teismą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-244-1194/2024 (senas bylos Nr. e2-10288-1194/2023) pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui S. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo L. K.. Minėtoje byloje 2024 m. vasario 21 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino ir pripažino pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1 m, pastatą – daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1p, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), V. P. asmenine nuosavybe.

Dėl termino atnaujinimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

21. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Ieškovas prašo atnaujinti 3 mėnesių terminą ieškiniui teisme pareikšti dėl paveldėto turto pagerinimų atlyginimo, dėl daiktų, esančių paveldėtoje namų valdoje sugrąžinimo, motyvuodamas tuo, jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas nurodo, kad po testamento paskelbimo ieškovo tėvui (S. K.) patvirtinus, kad jam priklauso 1/2 dalis ginčo namų valdoje esančių statinių, ir jam patvirtinus, kad tą dalį jis padovanos sūnui bei perduos jam priklausančius daiktus, L. K., gerbdamas motinos valią dėl testamento, neginčijo testamento, nesikreipė į notarą ar teismą dėl turto pagerinimų atlyginimo. Teismui sprendimu nustačius, kad vis tik ginčo namų valda buvo pasidalinta tarp jo tėvų jiems nutraukiant santuoką, ir patvirtinus, kad visa namų valda priklauso asmeninės nuosavybės teise testatorei (V. P.), ieškovas mėgino geruoju išspręsti daiktų sugrąžinimo bei turto pagerinimų atlyginimo klausimus ir tik nepavykus sutarti su atsakove, kreipėsi į teismą.

23. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai, kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių arba nesusijusių su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog įstatymų nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad pats ieškovas paaiškino, jog notarei (duomenys neskelbtini) paskelbus testamentą sužinojo, kad ginčo turtas paliekamas atsakovei. Taigi, jau nuo (duomenys neskelbtini) ieškovui tapo žinoma, kad ginčo turtą paveldėjo atsakovė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo, priešingai nei teigia ieškovas, matyti, kad turtas buvo įregistruotas V. P. vardu. Nors ieškovas nurodė, kad po testamento paskelbimo ieškovo tėvas S. K. paaiškino, kad 1/2 dalis turto priklauso jam, t. y. S. K. ir šis paliks ieškovui jam priklausančią dalį, todėl jis nereiškė jokių reikalavimų atsakovei po testamento paskelbimo, tačiau jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą ieškovas nepateikė.

25. Ieškovas taip pat nurodė, kad mama V. P. žadėjo visą turtą palikti abiem vaikams, t. y. ieškovui ir atsakovei, tačiau tokių įrodymų į bylą taip pat nepateikė. Byloje apklaustas liudytojas B. K., kuris 22 metus buvo V. P. sugyventinis teisme patvirtino, kad V. P. nežadėjo palikti turto abiem vaikams. Be to, svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių, teismo vertinimu, yra tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-244-1194/2024 nutartimi, priimta 2023 m. spalio 10 d., atsisakė priimti trečiojo asmens L. K. savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovės 10 812,44 Eur už namų valdos – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esminį pagerinimą ir įpareigoti grąžinti daiktus. Vilniaus regiono apylinkės teismas, be kita ko, minėtoje nutartyje išaiškino L. K., kad savo pažeistas teises jis gali ginti pareikšdamas reikalavimus atskiroje byloje. Tačiau tokį reikalavimą šioje byloje ieškovas pareiškė tik 2024 m. gegužės 28 d. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-244-1194/2024 buvo priimtas 2024 m. vasario 21 d. Nei L. K., nei jo tėvas S. K. sprendimo neskundė, tačiau su reikalavimu šioje byloje, kaip jau buvo minėta, ieškovas kreipėsi tik 2025 m. gegužės 28 d. Nors ieškovas teigė, kad bandė taikiai išspręsti ginčą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

26. Šiuo atveju ieškovas, žinodamas apie motinos surašytą testamentą, taip pat teismui išaiškinus jam teisę reikšti reikalavimą atsakovei atskiroje byloje, elgėsi pasyviai ir nedėjo jokių pastangų apginti savo teises. Todėl teismo vertinimu, terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą lėmė pačio ieškovo pasyvus elgesys, ilgą laiką nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Ieškovo manymas, kad turtas priklauso jo tėvui ir tėvas perleis turtą jam, juolab nesant byloje jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, negali būti pripažintas objektyve aplinkybe, sutrukdžiusia jam laiku pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdinei. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo prašymas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą, netenkintinas.

27. Teismui netenkinus prašymo atnaujinti terminą palikimą priėmusiai įpėdinei pareikšti, negali būti tenkinami ir ieškovo ieškinio reikalavimai ieškovei dėl namo pagerinimo išlaidų atlyginimo. Nepaisant to, teismas pasisako dėl ieškovo reikalavimo (ne)pagrįstumo.

Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo

28. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 812,44 Eur už paveldėto turto - namų valdos - pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) esminį pagerinimą; atsakovei neturint galimybės atlyginti pinigais prašomą priteisti sumą, skolos - 10 812,44 Eur. už namų valdos - pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) esminį pagerinimą padengimui perduoti nuosavybėn L. K. natūra 1/2 dalį pastato — gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino reikalavimo sumą ir prašė priteisti iš viso 10 443,49 Eur sumą.

29. Ieškovas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2017 metų iki 2020 metų rudens Ieškovo teigimu tarp jo ir jo mamos (testatorės) - V. P. susiklostė faktiniai namų valdos panaudos santykiai.

30. CK 6.629 straipsnyje nustatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo išlaidų kompensavimą, taip pat išaiškinta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

33. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kasacinio teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

34. Iš tiesų, nors ieškovas gana detaliai įvardino atliktus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, nurodė jų vertę, prašydamas priteisti ją iš atsakovės, tačiau vien tik deklaratyvus darbų ir jų vertės išvardijamas nesuponuoja išvados, jog ieškovui turėtų būti priteisiama kompensacija už ieškovo nurodomus atliktus esminius pagerinimus. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė visų atliktų darbų fakto, jų masto, vertės ir patirtų išlaidų (CPK 178, 185 straipsniai).

35. Nors ieškovas pateikė dalį darbų atlikimą patvirtinančių kvitų, tačiau atsakovės teigimu darbai buvo atliekami ieškovo ir atsakovės mamos lėšomis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas V. P. sugyventinis B. K.. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie V. P. gautas vartojimo paskolas, taip pat užrašų knygelės kopijas su meistrų kontaktais, užrašais apie remontui panaudotas lėšas, kurių ieškovas neginčijo. Ieškovas, teigdamas, kad visą remontą atliko už savo lėšas, į bylą pateikė skolos raštelį, iš kurio matyti, kad ieškovas 2020 m. birželio 18 d. pasiskolino 10 000 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtą raštelį ieškovas į bylą pateikė ne su pradiniu ieškiniu, o tik 2024 m. spalio 23 d. ir nepateikė jokių argumentų, kodėl raštelį teismui pateikė vėliau. Be to, raštelyje nurodyta, kad pinigai pervesti bankiniu pavedimu, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie pinigų pervedimą. Pažymėtina ir tai, kad, liudytojas A. K. nurodė, kad atsakovas su juo už darbus neatsiskaitė, jo finansinė padėtis nebuvo gera. Nors atsakovė įrodymus apie mamos turėtas finansines galimybes taip pat pateikė vėliau, tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovė gyvena ne Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad tokių duomenų (ne apie save) gavimas galėjo būti apsunkintas. Be to, atsakovė pateikė duomenis apie mamos darbines pajamas iš Sodros, jos ir B. K. iš bankų gautas paskolas, todėl teismas abejoti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo.

36. Ieškovas, detalizuodamas atliktus darbus, teismo posėdžio metu nurodė, kad betonavimo darbus atliko buvusios žmonos pusbrolis, klasiokai, pažįstami. Ieškovas ieškinyje nurodytos sumos nemokėjo, o jiems atidirbo. Kvitų išsaugotų neturi. Ieškovas įstatė duris, tačiau čekių irgi neišsaugojo. Papildomai statė ūkines patalpas – malkinę/aruodą, kurios darbai kainavo 1 915 Eur ir 2 000 Eur medžiagos, tačiau kvitų ieškovas neišsaugojo. Ieškovas pertvarkė tualetą, bet kvitų taip pat neišsaugojo. Ieškovas sumokėjo 4 000 Lt už langus. Jokių įrodymų apie pinigų perdavimą už langus ieškovas nepateikė. Pinigų perdavimą patvirtino tik liudytoja buvusi ieškovo žmona L. B.. Kita vertus, pats ieškovas paaiškino, kad langai buvo pirkti dar 2007 metais, langų kaina buvo dalinama trims, t. y. ieškovui, atsakovei ir jų mamai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina ieškovo teiginių, kad remontą jis name darė, ketindamas name gyventi, nes pats ieškovas paaiškino, kad remontas buvo atliekamas skubiai 2020 metų vasarą, kadangi jam reikėjo išsikraustyti iš namų, kuriuose tuo metu gyveno. Be to, reikalavimą ieškovas grindė aplinkybe, kad tarp ir jo mamos susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kai jis 2017-2020 metais gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas neteigė ir nepagrindė, kad 2007 metais taip pat gyveno minėtame name ir tarp jo bei mamos buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

37. Nors ieškovas pateikė mokėjimo kvitus, kuriais 2020 metų vasarą atsiskaityta už statybines medžiagas, tačiau pažymėtina, kad dalis kvitų yra išblukę ir neįžiūrimi. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2020 m. spalio mėn. kvitas buvo įdėtas per klaidą. Byloje nėra įrodymų, kad visos kvituose nurodytas medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo turto remontui. Ieškovas neginčijo atsakovės argumentų, kad kvituose nurodyti radiatoriai name nebuvo sumontuoti. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovė pateikė įrodymus, kad už darbus ir medžiagas su ieškovu mama atsiskaitydavo. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo pateiktą sąskaitą faktūrą už liudytojo A. K. atliktus darbus, kadangi minėtas įrodymas į bylą pateiktas taip pat ne su pradiniu ieškiniu, o tik 2024 m. spalio 23 d. ir ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl šis įrodymas pateiktas į bylą vėliau. Be to, liudytojo apklaustas B. K. nurodė, kad A. K. jam minėjo, kad darbus atlieka draugiškai padėdamas ieškovui. A. K. nurodė, kad pinigų už atliktus darbus iki šiol neprašė, nors sąskaitą išrašė 2020 m. rugpjūčio 10 d. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių name ar kituose pastatuose ieškinyje nurodytus atliktus darbus, jų mastą ir vertę, ieškovas nepateikė. Nors byloje apklausti ieškovo kviesti liudytojai A. K. ir S. B. patvirtino, kad padėjo atlikti remonto darbus prašomi ieškovo, tačiau pažymėtina, kad pati atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovas kaip sveiko ir darbingo amžiaus sūnus padėjo mamai organizuoti ir atlikti remonto darbus. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad mama ketino palikti turtą abiem vaikams per pusę. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti egzistavus ieškovo ir jo mamos susitarimą pirkti namą. Vien 2020 m. birželio 18 d. skolos raštelis, dėl kurio teismas jau šiame sprendime pasisakė, nesudaro pagrindo spręsti, kad šią aplinkybę ieškovas įrodė.

38. Be to, pažymėtina, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kasacinio teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriomis fiksuoti ginčo turto būklės pokyčiai. Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju neįrodė, kad po jo atliktų darbų turtas buvo iš esmės pagerintas. Pats ieškovas neneigė, kad remonto darbai nebuvo baigti. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenis apie turto vertės pokyčius turėjo teikti ieškovas, tačiau ieškovas šiuo atveju apsiribojo argumentais, kad ginčo turto vertės didėjimą patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro pažymos. Tačiau VĮ Registrų centro išraše nurodyta turto vertė yra apskaičiuota masinio vertinimo būdu. Kai vidutinė turto rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

39. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus reikalavimą priteisti turto pagerinimo išlaidas, atmestinas ir išvestinis reikalavimas atsakovei neturint galimybės atlyginti prašomą priteisti sumą, priteisti ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui ieškinyje nurodytus daiktus, esančius pastate - gyvenamajame name ir pastate – daržinėje, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Dėl daiktų grąžinimo

40. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą grąžinti ieškinyje nurodytus daiktus, kurie yra atsakovei priklausančiame turte gyvenamajame name ir pastate – daržinėje, esančiuose (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl daiktų grąžinimo – patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę grąžinti du daiktus, t. y. grūdų svarstykles, kurių vertė 300 Eur ir kanalizacijos dangtį, kurio vertė yra 65 Eur.

41. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008 ir kt.).

42. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia (be kita ko), detalizuotas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę.

43. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir kt.).

44. Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškus pradinį ieškinį, šalys buvo susitikę ir atsakovė sudarė sąlygas pasiimti ieškovui didžiąją dalį pradiniame ieškinyje ieškovo nurodytų daiktų. Po minėto susitikimo ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl grūdų svarstyklių ir kanalizacijos dangčio grąžinimo. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytos grūdų svarstyklės jam priklauso nuosavybės teise. Ieškovas iš esmės apsiribojo paaiškinimais, kad svarstyklės priklausė šalių seneliui, kurias jis paliko jam. Tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis yra ūkininkas, dėl to jam svarstyklės reikalingos vykdant ūkinę veiklą, taip pat niekaip neįrodo jo nuosavybės teisių į minėtą daiktą.

45. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė nuosavybės teisės ir į ieškinyje nurodytą kanalizacijos dangtį. Byloje nėra duomenų, kad minėtas dangtis jam priklauso nuosavybės teise ir atsakovė jį valdo neteisėtai. Pats ieškovas paaiškino, kad dangtis buvo nupirktas remontuojant namą 2020 metais dar šalių mamai V. P. esant gyvai, kuomet buvo atliekamas namo remontas. Būtent tuo laiku ieškovas nurodė atvežęs dangtį tikslu jį sumontuoti name. Be to, nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl kanalizacijos dangčio grąžinimo, atsakovė nurodė, kad leido minėtą dangtį ieškovui pasiimti, tačiau jis pats atsisakė tai padaryti. Ieškovo teigimu, minėtas dangtis yra sumontuotas, dėl to neturėjo galimybės jį pasiimti. Tačiau ieškovės teigimu, dangtį galima pakelti ir pasiimti, jis nėra sumontuotas taip, kad jo nebegalima paimti. Teismo vertinimu, byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą sutikti su ieškovu, kad daiktą atsakovė valdo neteisėtai ir jam nėra galimybės jo pasiimti. Kaip jau buvo minėta, pats atsakovas paaiškino, kad atsakovė sudarė galimybes jam atsiimti pradiniame ieškinyje nurodytus daiktus, tarp jų ir minėtą dangtį, todėl šiuo atveju spręsti, kad įrodytos visos sąlygos vindikacinio instituto taikymui, pagrindo nėra.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

46. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pareiškė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo grąžinti daiktus, kurių vertė 11 509 Eur, taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja ir atitinka byloje pateiktus įrodymus, ieškinio reikalavimų dėl 11 509 Eur vertės daiktų grąžinimo atsisakymas priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

47. Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

48. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžinama 75 proc. teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, paskaičiuotos nuo 11 509 Eur sumos, – 194,25 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Atsakovė šioje byloje patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidoms atlyginti skirta suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, todėl ieškinį patenkinus, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

50. Šioje byloje patirta 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 31,72 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo L. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo grąžinti ieškovui daiktus, kurių vertė 11 509 Eur, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą, 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja[pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Miglė Janovičienė