Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei J. T., jos atstovui advokato padėjėjui Algiui Podrezui (prisijungę nuotoliniu būdu),

trečiajam asmeniui L. K., jo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei (prisijungę nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui S. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo L. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. T. padavė ieškinį, kuriame prašo pripažinti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1 m, pastatą – daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1p, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir ginčo turtas) V. P., asmenine nuosavybe.

2. Nurodė, kad J. T. po motinos V. P. (duomenys neskelbtini) mirties kreipėsi į Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarę dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. Ieškovės motina, V. P., 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė oficialų testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3344 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,70 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir visus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas Nr. 1), paliko vaikaitei E. N. T. ir nustatė testamentinę išskirtinę, kad B. K., (V. P. sugyventinis), savo nuožiūra valdys ir naudosis uzufrukto teise žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,70 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Visą kitą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai J. T.. Notarė, susipažinusi su dokumentais paaiškino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas Nr. 2), buvo įsigyti (duomenys neskelbtini) V. P. būnant santuokoje su S. K., todėl notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo J. T. į visą Namą Nr. 2 ir ūkinius pastatus. Ieškovė sužinojo, kad jos tėvas S. K. taip pat pretenduoja į jos motinos V. P. palikimą, todėl su šiuo ieškiniu kreipiasi į teismą. Paaiškino, kad su pirmu vyru S. K. jos mama susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų: dukra J. gimė (duomenys neskelbtini); sūnus L. K. gimė (duomenys neskelbtini) V. B. (po pirmos santuokos – K., po antros – P.) tėvas J. B. 1983 metų kovo 4 d. dovanojo savo dukrai V. K., 15 000 rublių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimui. V. K. 1983 m. kovo 4 d. iš G. J., už tėvo J. B. dovanotus pinigus, t. y. 15 000 rublių, nupirko medinį vienaukštį gyvenamą namą, kurio bendras naudingas plotas 112 kv. m, iš jų 76 kv. m gyvenamojo ploto ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis (duomenys neskelbtini)).

3. Trakų rajono liaudies teismas 1987 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291 iš dalies tenkino ieškovo S. K. ieškinį dėl turto padalijimo ir priteisė jam iš V. K. šaldytuvą „Minskas-11“ – 375 rublių ir grynais pinigais 826,67 rublių kompensaciją bei 49,62 rublių teismo išlaidų, iš viso 876,29 rublių. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad byloje yra dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad namas buvo pirktas už atsakovės, t. y., V. K., tėvo pinigus, kad šalis prisidėjo 3 000 rublių namo pirkimui ieškovas neįrodė. S. K. remiantis Trakų raj. Liaudies teismo 1987 m. liepos 1 d. Vykdomuoju raštu iš buvusios žmonos K. V. gavo teismo priteistą šaldytuvą „Minsk – 11“ 375 rublių vertės ir grynais pinigais 876,29 rublių. Šiame pakvitavime nurodyta, kad S. K. jokių pretenzijų buvusiai žmonai V. K. neturi. S. K. elgiasi nesąžiningai pretenduodamas į V. P. palikimą, jau vieną kartą gavęs iš jos, kaip buvusios sutuoktinės, teismo padalinto, jam tekusio bendro turto dalį.

4. Atsakovas S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Trečiasis asmuo L. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą nutraukti, nes 1987 m. birželio 16 d. Trakų rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291 turtas tarp V. P. ir S. K. padalintas. Šio teismo sprendimo pagrindu ginčo turtas VĮ „Registrų centre“ turėjo būti registruojamas kaip jos asmeninė nuosavybė, o šiai institucijai atsisakius įregistruoti turto valdymo asmeninės nuosavybės teise faktą, atsirastų galimybė skųsti tokį registratoriaus sprendimą ir ginčą išnagrinėti administracinės bylų teisenos tvarka.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir jame pateiktus argumentus.

7. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su 1987 m. birželio 16 d. sprendimu į VĮ „Registrų centrą“ nesikreipė, notarė reikalavo teismo sprendimo dėl jos mamos turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes atsakovas taip pat pateikė notarei prašymą dėl palikimo priėmimo. Notarei minėtas teismo sprendimas taip pat buvo pateiktas.

8. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad davė 8 000 rublių ginčo namo pirkimui, pirkimo dokumentai buvo vėliau pasirašyti. Apie Trakų rajono liaudies teismo 1987 m. birželio 16 d. sprendimą atsakovas nežino. Nori, kad jam priklausanti dalis atitektų sūnui (trečiajam asmeniui), kad visas turtas būtų padalintas vaikams po lygiai.

9. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą ir yra pagrįstas tuo, kad VĮ „Registrų centre“ nėra įregistruotas Trakų rajono liaudies teismas 1987 m. birželio 16 d. sprendimas.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

10. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007). Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

11. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnį palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-280/2008).

12. Apibendrinant konstatuotina, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

13. Šioje byloje ieškovė teigia, kad minėtas iki santuokos nutraukimo įgytas ginčo nekilnojamasis turtas turi būti pripažintas asmenine jos mamos V. P. nuosavybe. Tai reiškia, kad ieškovė, V. P. įpėdinė, siekia nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą, kuris nulemia jos teisinį santykį su įgyjamu turtu, ir teisiškai individualizuoti palikėjai V. P. priklausančią turto dalį.

14. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės motina V. K. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš G. J. pirko už jos tėvo dovanotus pinigus, t. y. asmenines lėšas, o ne už bendrus sutuoktinių pinigus. Į bylą pateikta 1983 metų kovo 4 d. dovanojimo sutartis, kuria ieškovės senelis J. B. savo dukrai V. K. padovanojo 15 000 rublių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimui, taip pat 1983 m. kovo 4 d. sutartis, kuria V. K. iš G. J., už 15 000 rublių nupirko medinį vienaukštį gyvenamą namą, kurio bendras naudingas plotas 112 kv. m (šimtas dvylika m² ), iš jų 76 kv. m (septyniasdešimt šeši m² ) gyvenamojo ploto ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir teigė, kad prie namo pirkimo prisidėjo 8 000 rublių, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovės mamos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 1985 m. sausio 15 d., minėtu sprendimu turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas. Po santuokos nutraukimo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo. Trakų rajono liaudies teismas atskiru 1987 m. birželio 16 d., sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291, išsprendė klausimą dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių S. K. ir V. K. – iš dalies tenkino ieškovo S. K. ieškinį dėl turto padalijimo ir priteisė jam iš V. K. šaldytuvą „Minskas-11“ – 375 rublių ir grynais pinigais 826,67 rublių kompensaciją bei 49,62 rublių teismo išlaidų, iš viso 876,29 rublių. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad byloje yra dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad namas buvo pirktas už atsakovės, t. y., V. K., tėvo pinigus, kad šalis prisidėjo 3 000 rublių namo pirkimui ieškovas neįrodė. Atsakovui minėtas teismo sprendimas turėjo būti žinomas, nes jis toje byloje buvo ieškovas. Taigi dar 1987 m. atsakovas buvo teigęs, kad prie namo pirkimo prisidėjo 3 000 rublių, o ne 8 000 rublių, kaip nurodė teismo posėdžio metu. Minėtas teismo sprendimas yra įvykdytas, atsiskaitant dalyvavo J. V. ir V. J.. Pakvitavime nurodyta, kad S. K. jokių pretenzijų buvusiai žmonai K. neturi.

15. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovės motina ginčo turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių (tėvo dovanotų) lėšų, todėl patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

16. Trečiojo asmens atstovė tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad byla turi būti nutraukta, nes 1987 m. birželio 16 d. Trakų rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291 turtas tarp V. P. ir S. K. padalintas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio teismo sprendimo pagrindu ginčo turtas VĮ „Registrų centre“ turėjo būti registruojamas kaip jos asmeninė nuosavybė, o institucijai atsisakius įregistruoti turto valdymo asmeninės nuosavybės teise faktą, atsirastų galimybė skųsti tokį sprendimą. Taigi trečiasis asmuo neginčija aplinkybės, kad ginčo turtas yra jo motinos asmeninė nuosavybė. Teismas pažymi, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti teisę priimti palikimą, kreipėsi į teismą, nes notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tarp šalių kilo ginčas dėl paveldimo turto – buvęs V. P. sutuoktinis S. K. 2023 m. birželio 8 d. taip pat pateikė pareiškimą Trakų r. 1-ojo notaro biuro notarei Sandrai Jarulaitienei, kuriuo prašė išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto, nes nutraukiant santuoką teismo sprendimu turtas, įgytas santuokos metu, tarp jo ir V. P. nebuvo padalintas. Esant tokiai situacijai, kai kilo ginčas dėl ginčo turto teisinio režimo, nors ir yra priimtas 1987 m. birželio 16 d. Trakų rajono liaudies teismo sprendimas, kuriuo turtas buvo padalintas tarp sutuoktinių, tačiau minėtame sprendime (jo aprašomojoje dalyje) nurodyta, kad V. P. paliekamas visas likęs turtas (turtas konkrečiai neįvardintas), nėra konstatuojama, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra V. P. asmeninė nuosavybė. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas į notarę kreipėsi siekdamas, kad ginčo turtas tarp jo vaikų – ieškovės ir trečiojo asmens – būtų padalintas po lygiai, t. y. pasak jo, jam priklausanti dalis turi atitekti sūnui (trečiajam asmeniui). Šiuo atveju (esant įrodytai aplinkybei, kad V. P. ginčo turtą įsigijo asmenine nuosavybės teise) tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir rodo jo siekį trukdyti palikimo priėmimo procesui, todėl, teismo nuomone, ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad patyrė 500 Eur ieškinio parengimo, 100 Eur procesinių dokumentų įteikimo, 300 Eur atstovavimo teisme ir rašytinių paaiškinimų rengimo išlaidų, iš viso – 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Ieškovės turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1 m, pastatą – daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1p, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti ieškovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas – AB Swedbank, a. s. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė