Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs 1982 m. liepos 4 d. Telšiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Telšiuose, (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. subendrinta vienerių metų šešių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant iki 2010 m. lapkričio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam V. M. nusikaltimais padarytą turtinę žalą, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 261 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. 2008 m. balandžio 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. F. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Pagėgių m., turėdamas tikslą parduoti psichotropines medžiagas, perdavė nepilnamečiam A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,416 g psichotropinės medžiagos MDMA.

Kaltinamasis A. R. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino. Jis parodė, kad 2008 m. pradžioje susipažino su Pagėgiuose gyvenančiu A. D., kuris jam pažadėjo padėti pigiau įsigyti kontrabandinių cigarečių ir dyzelino. Jis kelis kartus buvo nuvykęs į Pagėgius. Ten svečiavosi pas Romą. Romo bute su A. D. ir Romu vartojo alkoholinius gėrimus, nakvojo, tačiau niekada neturėjo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, niekam jų nepardavinėjo ir neperdavinėjo. 2008 m. balandžio 12 d. jis buvo nuvykęs į Pagėgius ir vėl svečiavosi pas Romą. Ten jis, A. D., Romas vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jokių narkotinių medžiagų neturėjo, nevaišino, ir jų A. D. neperdavė. Kitą dieną A. D. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Šilutę, nes ten jis gaus pinigų. Kaip ir iš kur gaus pinigus, A. D. neaiškino. Jis kartu su A. D. autobusu išvyko į Šilutę. Šilutės autobusų stotyje iš autobuso jis išlipo su vyriškiu, su kuriuo susipažino autobuse. Išlipęs iš autobuso jis niekur nebematė A. D.. Skambino pastarajam mobiliojo ryšio telefonu, tačiau A. D. mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Vėliau A. D. jam papasakojo, kad tada autobusų stotyje jį sulaikė policijos pareigūnai, nes jis turėjo narkotikų. Jis neklausė A. D., iš kur pastarasis gavo narkotikų. Kodėl A. D. parodo, kad psichotropines medžiagas gavo iš jo (A. R.), nežino. Mano, kad A. D. jį apkalba todėl, kad buvo jam skolingas pinigų.

Liudytojas A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 38–40) parodė, kad jis pažinojo Audrių iš Telšių ir stengėsi jam padėti pigiau nusipirkti kontrabandinių cigarečių ir dyzelino. Su Audriumi Pagėgiuose buvo susitikęs ne kartą, vartojo su juo alkoholinius gėrimus. Vieno tokio susitikimo metu Audrius pasiūlė jam pardavinėti narkotikus–,,ratus“. Jis sutiko. Po kelių dienų atvažiavęs Audrius pasakė, kad atvežė ,,ratų“. Narkotines medžiagas Audrius jam perdavė A. F. bute, esančiame Pagėgiuose. Šiame bute jie nakvojo. Ryte jis (A. D.) paskambino pažįstamam į Šilutę ir pasakė, kad turi ,,ratų“. Pastarasis paprašė narkotines medžiagas atvežti į Šilutės autobusų stotį. Jis su Audriumi nuvyko į Šilutės autobusų stotį, ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Kur tuo metu dingo Audrius, jis nematė.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 41–44) matyti, kad iš nuotraukų A. D. atpažino A. R. kaip Audrių iš Telšių, kuris jam perdavė narkotikus (10 vnt. tablečių).

Savo parodymus apie tai, kad ,,ratus“ jam A. F. bute perdavė A. R., liudytojas A. D. patvirtino akistatos su A. R. metu (t. 1, b. l. 45).

Liudytojas V. A. parodė, jog turėdami operatyvinės informacijos, kad A. D. iš Pagėgių į Šilutės autobusų stotį atveš narkotinių medžiagų, pastarąjį Šilutės autobusų stotyje sulaikė 2008 m. balandžio 13 d., apie 19 val. 45 min. Jis A. D. pažinojo kaip vagystėmis užsiiminėjantį asmenį. A. D. iš autobuso išlipo su gerokai išgėrusiu vyriškiu, kurio jis atpažinti negali. Su A. D. atvažiavęs vyriškis, išlipęs iš autobuso, iš karto nuėjo į šoną, o A. D. priėjo prie suoliuko, kur ir buvo sulaikytas. Radus psichotropines medžiagas, A. D. pasakė, kad jas pardavė vaikinas iš Telšių. Vėliau pasakė, kad vaikino vardas Audrius. A. D. yra gana atviras žmogus. Iš autobuso išlipo labai nedaug žmonių (gal kokie 6).

Analogiškus parodymus davė liudytojas M. B..

Liudytoja J. F. parodė, kad 2008 m. pavasarį, tikslios datos ir laiko neatsimena, per pertrauką tarp pamokų buvo grįžusi į namus. Namuose rado mamos (A. F.) sugyventinį R. A. (miręs), A. D. ir A. R., kurį tuo metu A. D. vadino Ž. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Ant stalo ji matė plastikinį maišelį, kuriame buvo tabletės. Ji suprato, kad tai narkotinės medžiagos, vadinamos ,,ratais“. A. D. siūlė jai pavartoti šių tablečių, tačiau ji atsisakė. Tos pačios dienos pavakarę A. D. jos klausė, ar nežinanti, kas norėtų pirkti ,,ratų“. Kartu buvo ir A. R.. Jie tarpusavyje tarėsi vykti į Šilutę.

Liudytoja S. B. parodė, kad 2008 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, sūnus A. D. (kuris nuo 14 metų gyvena Pagėgių vaikų globos namuose) kelis kartus pas ją buvo atsivedęs kaltinamąjį A. R., kurį vadino Ž, nes jis buvo iš Telšių. Geriant degtinę, A. R. klausė, ar ji yra bandžiusi narkotikų, tačiau jokių narkotikų nerodė. Ji nematė narkotinių medžiagų ir pas sūnų. Sūnus A. D. jai sakė, kad kaltinamasis platina narkotikus.

Liudytojas V. B. parodė, kad A. R. yra kelis kartus matęs namuose, kai jį atsivesdavo A. D.. Vienų išgertuvių metu buvusi žmona S. B. siūlė jam prekiauti A. R. tiekiamais narkotikais, tačiau jis atsisakė.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 9–10) matyti, kad 2008-11-13 iš A. D. paimtas polietileno maišelis su žalsvos spalvos tabletėmis.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(3073)-ISI-2991 (t. 1, b. l. 14–15) matyti, kad iš A. D. paimtose tabletėse yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 0, 416 g.

Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 33) matyti, kad kaltinamasis A. R. ir A. D. mobiliojo ryšio telefonais bendravo 2008 m. balandžio 9, 10, 12, 15 dienomis.

Kaltinamasis A. R. neigia padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau teismas konstatuoja, kad aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. A. D. nuo pat pirmos apklausos nuosekliai parodo, kad iš jo policijos paimtas psichotropines medžiagas jis gavo iš Audriaus. Vėliau jis Audrių atpažino kaip A. R.. Kaltinamasis neigia bet kokias sąsajas su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau liudytoja J. F., kuri niekaip negali būti suinteresuota bylos baigtimi, nuosekliai parodo, kad matė psichotropines medžiagas ant stalo savo motinos bute, kai prie jo alkoholį vartojo A. R., A. D. ir R. A.. A. D. siūlė jai pavartoti minėtų medžiagų, klausė, gal pastaroji žino, kas norėtų jų įsigyti. Kalbėjo, kad vyks į Šilutę. Visą tą laiką kartu buvo ir A. R.. Iš S. B. parodymų matyti, kad A. R. ją klausinėjo, ar pastaroji nevartojanti narkotikų. Sūnus jai sakė, kad A. R. yra prekeivis narkotikais. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad S. B. siūlė jam prekiauti A. R. tiekiamais narkotikais, tačiau jis atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad šį pasiūlymą jis gavo iš A. R.. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodymai buvo labiau objektyvūs, nes šiuo metu jis su S. B. išsiskyręs ir jų santykiai akivaizdžiai priešiški. Liudytojams J. F. ir S. ir V. B. nėra jokio pagrindo apkalbėti A. R. siekiant, kad atsakomybės išvengtų A. D., nes pastarasis už minėtą veiką buvo nuteistas 2008 m. rugpjūčio 5 d. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. R. šioje situacijoje nėra atsitiktinis asmuo, kurį dėl neaišku kokių priežasčių apkalba A. D.. A. R. teigia nežinojęs, kad A. D. į Šilutę vyksta parduoti psichotropinių medžiagų. Tačiau tokį kaltinamojo tvirtinimą paneigia jo elgesys po A. D. sulaikymo. Kaltinamasis teigia, kad jis nepastebėjo, kur autobusų stotyje dingo A. D., nes bendravo su kitu asmeniu. Teigia skambinęs mobiliojo ryšio telefonu A. D., tačiau susisiekti su pastaruoju nepavyko. Iš liudytojų V. A. ir M. B. parodymų matyti, kad autobusu į Šilutę atvyko šeši žmonės. Taigi A. R. parodymai akivaizdžiai priešingi šių liudytojų parodymams, nes kaltinamasis teigia, kad autobuse važiavo labai daug žmonių ir ten jis susipažino su kažkokiu treneriu ir išlipęs iš autobuso nematė, kur dingo A. D.. Iš autobuso išlipus šešiems asmenims akivaizdu, kad A. R. matė, jog A. D. sulaikomas. Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 33) matyti, kad jokio kontakto telefono ryšiu tarp A. R. ir A. D. 2008 m. balandžio 13 d. nebuvo. Taigi darytina išvada, kad A. R. pamatęs, kad A. D. sulaikytas pastarajam net neskambino.

Kaltinamojo A. R. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nes kaltinamasis A. D. perdavė psichotropines medžiagas, žinodamas, kad jos bus platinamos (kitaip platino). Šioje situacijoje veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, ar A. R. už minėtas medžiagas būtų gavęs pinigus, ar už psichotropines medžiagas gautus pinigus būtų išleidęs linksmybėms kartu su A. D. (taip vienoje apklausoje parodė A. D.). Teismas neturi pakankamų duomenų padaryti kategorišką išvadą, kad A. R. žinojo, jog A. D. yra nepilnametis. Pats A. R. kategoriškai tvirtina, kad nežinojo, jog A. D. nepilnametis. Iš byloje esančios A. D. nuotraukos (t. 1, b. l. 21–22), kuri padaryta prieš pat įvykį, negalima daryti išvados, jog A. D. panašus į nepilnametį. Be to, ir A. D. bei kitų asmenų elgesys leido A. R. daryti išvadą, kad pastarasis pilnametis, nes iš bylos duomenų matyti, kad A. D. girtavo tiek su tėvais, tiek su kaimynais (R. A.).

Iš A. R. priteistina 87,49 litų proceso išlaidų valstybei. Ta pinigų suma sumokėta liudytojams kompensuojant jų kelionės išlaidas į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tyčia padarė sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: nedirba, linkęs nusikalsti, nes nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą (nusikaltimai padaryti iki šioje byloje inkriminuojamos veikos padarymo), byloje yra duomenų, kad linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Teismas atsižvelgia, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. R. minimalią sankcijoje numatytą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies (vienerius metus) pridėjus Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinę bausmę nustatyti trejus metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. kovo 28 d., nuo 2010 m. vasario 2 d iki 2010 m. vasario 3 d. ir nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. R. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Priteisti iš A. R. 87,49 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus keturiasdešimt devynis centus) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.