Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Doloresai Petronaitienei dėl antstolės Doloresos Petronaitienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė 2023 m. balandžio 7 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad turto vertintojas R. G. surašė poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 30104, kuriame nurodė, kad M. K. turto vertė yra 65000 Eur, ekspertizės aktas 2023 m. vasario 27 d. pateiktas vykdymo proceso šalims. 2023 m. kovo 13 d. antstolių kontoroje buvo gautas skolininko prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuris antstolės buvo netenkintas. 2023 m. kovo 27 d. antstolė Doloresa Petronaitienė surašė Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo įtrauktos 700 Eur išlaidos turto vertintojui. Nurodė, kad antstolė neturi pagrindo vertinti turto vertintojo pateikto sąskaitos teisėtumo, o privalo ją apmokėti, todėl antstolė 2023 m. kovo 24 d. apmokėjo turto vertintojo pateiktą 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-12). Antstolė prašo skolininkui skirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

4. Byloje kilo ginčas dėl antstolės 2023 m. kovo 27 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kuriuo buvo įtrauktos prie vykdymo išlaidų 700 Eur išlaidos už eksperto atliktą nekilnojamojo turto vertinimą bei antstolės prašymas skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Dėl ekspertizės išlaidų nepripažinimo vykdymo išlaidomis

5. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad 2023 m. vasario 24 d. turto vertintojas R. G. surašė poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 30104. Ekspertizės akte nurodyta, kad turto vertinimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojams. Turto vertintojas R. G. pateikė išvadą, kad vertinamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023-01-06) yra 65000 Eur (vykdomosios b. l. 263-281). Už atliktą ekspertizę R. G. 2023 m. vasario 27 d. antstolei Doloresai Petronaitienei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur sumai (b. l. 12), kurią antstolė apmokėjo 2023 m. kovo 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 24 (vykdomosios b. l. 282). Skolininkas M. K., nesutikdamas su antstolės už atliktą turto vertinimo ekspertizę sumokėta suma, pateikė išrašus iš internetinio tinklalapio, kuriame savo kainas už paslaugas yra pateikę nekilnojamojo turto specialistai ir brokeriai (b. l. 7-11).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; etc.).

8. Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

9. CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 str. 3 d.). Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 str. 2 d.).

10. Ekspertas (lot. expertus – įgudęs‚ prityręs) – kurios nors srities (pvz., mokslo, meno ar kt.) žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Ekspertines žinias padeda įgyti atitinkamas išsilavinimas, studijos, tyrimai ar autodidaktinė veikla. Patvirtinimas, kad asmuo yra ekspertas, gali būti specialus liudijimas, pažymėjimas, valstybinis egzaminas (taip pat kiti jam alternatyvūs patikrinimai). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad turto vertinimo ekspertizę atlikęs nekilnojamojo turto vertintojas yra išlaikęs nekilnojamojo turto vertintojo egzaminą ir jam suteikta turto vertintojo kvalifikacija (vykdomosios b. l. 256).

11. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad apie nustatytą turto vertę vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl turto vertės peržiūrėjimo, bei papildomos ekspertizės skyrimo kadangi tam skolininkas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, o ekspertizės aktas yra teisėtas, ekspertizė atlikta profesionalų dėl to pagrindo abejoti jo teisėtumu ir juo nesiremti, nustatant turto kainą, nėra. Antstolė gavusi eksperto išvadą neturėjo jokio pagrįsto pagrindo netikėti turto vertinimo išvadoje nurodytu vertinimu ir nustatyta turto kaina, bei neapmokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą už atliktą ekspertizę. Nors pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad turto kaina atliekant ekspertizę buvo nepagrįstai maža, tačiau teismo vertinimu, antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, kadangi turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.

12. Nesutiktina su pareiškėjo atstovės išsakyta pozicija, kad turto ekspertizės išlaidos yra nepagrįstai didelės. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovės advokatės K. V. iš internetinio tinklalapio pateiktais duomenimis, kad turto vertinimo ekspertizę galima buvo atlikti žymiai pigiau, t. y. nuo 20 Eur iki 100 Eur už ekspertizę. Pažymėtina, kad advokatės pateikti išrašai iš internetinio tinklalapio nepatvirtina, kad nurodyti nekilnojamojo turto specialistai ir brokeriai turi reikiamą kvalifikaciją ekspertizei atlikti. Be to, proceso normos neįgalina antstolį vertinti pateiktos PVM sąskaitos faktūros už atliktą ekspertizę sumos pagrįstumą. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovės advokatės K. V. išdėstyta nuomone, kad ekspertas turto vertinimo atlikimui galėjo sugaišti nuo 5 iki 8 valandų, nes tokia nuomonė nėra pagrįsta jokiais neginčytinais įrodymais.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo M. K. skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

16. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

17. Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2022 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 116290,85 Eur skolos, procesinių palūkanų ir vykdomojo rašto atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo kredito unija „Baltija“ naudai. Vykdant vykdomąją bylą, antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, skyrė nekilnojamojo turto ekspertizę, paskaičiavo vykdymo išlaidas, atliko kitus reikiamus vykdymo proceso veiksmus. Tuo tarpu skolininkas ne kartą kreipėsi į antstolės kontorą skųsdamas antstolės veiksmus. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

19. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su antstolės argumentais, jog skolininkas teigė nepagrįstus skundus ar prašymus, trukdė vykdomajam procesui. Teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus ar nesutikdamas su antstolės priimtais procesiniais sprendimais, teikdamas skundus kaip nors būtų pakenkęs kitų asmenų teisėms ar vykdymo proceso eigai.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos antstolės Doloresos Petronaitienės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Netenkinti antstolės Doloresos Petronaitienės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkui M. K. už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.