- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-266-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00044-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Audrius Cininas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Irina Beleškienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovės advokatės Irinos Beleškienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-05-17 nutarties, kuria atmestas M. S. skundas dėl Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021-02-04 nutarimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. S. Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021-02-04 nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta nuobauda - 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Nuobauda M. S. paskirta už tai, kad jis 2021-01-19 apie 23.25 val. Šalčininkų r., Eišiškių m., Vilniaus g. - Statybininkų g. chuliganiškai vairavo automobilį „BMW X REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent, keldamas pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta apledėjusiu sniegu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą didindamas variklio apsukas, dėl ko varomieji ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdoma, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais jis tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei demonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
Žemesnės instancijos teismas
2. M. S. nesutikdamas su priimtu nutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismui padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė administracinio nusižengimo teiseną, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, nutraukti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-05-17 nutartimi skundas buvo atmestas. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina, kad Kelių eismo taisykles M. S. pažeidė iš chuliganiškų paskatų, o jo skunde iškelta versija, kad KET taisykles jis pažeidė ne dėl pramogos, o slidžios kelio dangos ar nusidėvėjusių padangų, byloje visiškai nepasitvirtino. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nesaugus, pavojingas manevravimas tenkinant išskirtinai savo interesus, o taip pat ir kelių eismo saugumo taisyklių sąmoningas ignoravimas yra chuliganiško vairavimo požymiai. M. S. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, švelninti ją vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu M. S. atstovė Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-05-17 nutartį.
3.1. Apeliaciniame skunde aptariami ANK 420 straipsnio 2 dalyje administracinio nusižengimo požymiai ir teigiama, kad byloje nėra įrodymų jog M. S. savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius ir jo veiksmuose buvo tyčia. Teigiama, kad M. S. automobilių stovėjimo aikštelėje nutarė apsisukti, tačiau automobilis dėl apledėjusios kelio dangos ir galimo automobilio padangų nusidėvėjimo pradėjo nevaldomai slysti. To išvengti negalėjo, nes iš anksto nežinojo apie slidžią kelio dangą. Važiavimo greičio M. S. neviršijo, važiavo leistinu greičiu, jokių kitų neteisėtų veiksmų automobilių stovėjimo aikštelėje neatliko. Be to, automobilį vairavo nakties metu, tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo kitų automobilių ir pėsčiųjų, kuriems galėjo sukelti pavojų. Pažymėjo, kad yra nepatyręs vairuotojas, teisė vairuoti jam buvo suteikta tik 2016 metais, todėl vairavimo įgūdžiai slidžiame kelyje dar nesusiformavo.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra objektyviai nustatyta, kad M. S. veiksmai galėjo sukelti pavojų aplinkiniams. Įvykis buvo nakties metu, galiojant paskelbtam karantinui, kai buvo apribotas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Byloje nenurodyta kokiu greičiu važiavo M. S., tačiau teigiama, kad jis nepasirinko saugaus greičio. Saugaus greičio pasirinkimas kiekvieno vairuotojo vertinamas subjektyviai, todėl teismo išvada , kad M. S. nepasirinko saugas greičio paremta tik subjektyviu vertinimu. Be to, jei byloje buvo nustatyta, kad greitis buvo viršytas, M. S. turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnį, tačiau M. S. padėtis buvo nepagrįstai pasunkinta, inkriminuojant jam ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esantis vaizdo įrašas nėra informatyvus. Vaizdo įraše užfiksuotas M. S. automobilis stovi, jokių manevrų neatlieka. Policijos patruliui buvo pranešta apie chuliganišką vairavimą ir patrulis atvyko su išankstine nuomone, nors pats jokio judėjimo nematė. Byloje nebuvo užfiksuotas automobilio greitis, nebuvo apžiūrėtos padangos, nefiksuotas jų protektoriaus gylis, turintis įtakos jų stabilumui esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, todėl negalima nustatyti ar nebuvo sąlygų objektyviai nulėmusių automobilio savaiminį slydimą. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nesant aiškiai užfiksuoto pažeidimo padarymo fakto, M. S. veiksmus kvalifikuoti kaip chuliganišką vairavimą nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
3.4. Skundo autorė teigia, kad byloje yra visos sąlygos taikyti M. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam skirtą baudą iki 450 Eur dydžio, o teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Teismas nutartyje nevertino M. S. asmenybės, taip pat nevertino, jo nedidelio vairavimo stažo, aplinkybės, kad jis neturi galiojančių nuobaudų ir anksčiau nebuvo traukiamas atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo.
3.5. Skundu prašoma atsižvelgti į tai, kad paskirta bauda sudaro daugiau, nei pusę M. S. gaunamo atlyginimo, kad ją sumokėti jis turėtų tris mėnesius dalį užmokesčio atidėti. Jo darbo vieta yra Vilniuje, tuo tarpu gyvena jis atokioje vietoje Šalčininkų rajone iš kur transportas į Vilnių vyksta retai. Neturint galimybės nuvykti į darbą jis jo gali netekti, tuo pačiu neteks ir pragyvenimo šaltinio, o taip pat ir galimybės sumokėti paskirtą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
M. S. atstovės apeliacinis skundas dalinai tenkinamas.
5. Iš skundo turinio seka, kad M. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, neigia savo kaltę, mano, kad administracinė teisena, pradėta jo atžvilgiu, turi būti nutraukta, alternatyviai prašoma sumažinti paskirtą nuobaudą ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, skundžiama nutartimi ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nepaisant to jog M. S. savo kaltę neigia, jo kaltė byloje yra neginčijamai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
8. Nors skunde teigiama, kad M. S. neatliko jokių tyčinių veiksmų, tai yra automobilio slydimas buvo nulemtas slidžios kelio dangos, nudilusių padangų ir jo vairavimo patirties nebuvimo, byloje surinkti įrodymai paneigia šią versiją.
9. Iš byloje esančio policijos pareigūnės L. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad M. S. daromas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų mobilaus patruliavimo metu. Patruliavimo metu pareigūnai pamatė, kad stovėjimo aikštelėje automobilis „piešia saulutes“. Pareigūnams bendraujant su automobilio vairuotoju M. S., pastarasis prašė nerašyti protokolo, nurodė, kad padarė tik dvi „saulutes“.
10. Skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje esančiame vaizdo įraše M. S. automobilis užfiksuotas stovintis, neatliekantis jokių manevrų. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad patruliams judant link stovėjimo aikštelės, kur buvo padarytas nusižengimas, aikštelėje esantis automobilis slysta šonu, mažiausiai du kartus apsisuka aplink savo ašį. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad tokį slydimą galima sukelti tik tyčiniais veiksmais: akseleruojant greičio pedalą ir (ar) traukiant rankinio stabdžio svirtį bei sukant vairą.
11. Teismų praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
12. Reikšmingomis aplinkybėmis, vertinant chuliganiškų paskatų buvimą M. S. veiksmuose, nagrinėjamu atveju teismas laiko tai, kad nusižengimo padarymo metu M. S. vairuojamame automobilyje buvo dvi keleivės. M. S. inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas susietas su KET 4,9 ir 127 punktuose numatytais pažeidimais, kurie numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>; pareigą pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>. Nagrinėjamu atveju M. S. vairavimas nebuvo saugus, kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir jo automobilyje buvusioms dviem keleivėms. Vairuotojo galimybės suvaldyti slystantį automobilį itin ribotos. M. S. tokius veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas atkreipti dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. S. elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).
14. Nors M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nenustatyta ir lengvinančių – savo kaltės jis nepripažino. Skunde nurodomos aplinkybės, kad neturint teisės vairuoti jam sudėtinga nuvykti į darbą, o paskirtą baudą jis galėtų sumokėti tik per kelius mėnesius, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentui, kad M. S. turi galimybę prašyti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Vertinant aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. S. paskirtos baudos dydis yra teisingas.
15. Svarstant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės dydžio klausimą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atvejus jis gali būti švelninamas iki minimalaus straipsnio sankcijoje numatyto šios priemonės termino. Bylos duomenimis, M. S. už KET pažeidimus baustas tik vieną kartą, 15 Eur dydžio bauda, panašaus pobūdžio (nagrinėjamam) nusižengimų, nėra padaręs, todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti M. S. kartu su 500 Eur bauda paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 1 metų terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
M. S. atstovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-17 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Pakeisti Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021-02-04 nutarimą dalyje dėl skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo ir M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 1 metų. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą