Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovams – direktoriui V. N. ir D. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. P. ir S. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvų valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

12. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-242-1120/2023, 40 punktas).

13. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

14. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje esantys Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad atsakovai yra nepilnamečio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Utenos apylinkės teismo 2019 m. m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1988-786/2019 K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu R. P., iš atsakovės S. M. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo 2019 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2202-1050/2025 išduotas leidimas paimti K. P. iš įstatyminių atstovų – atsakovų. Anykščių rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. laikinosios globos vieta nustatyta Globos centre pas budinčią globėją.

Dėl motinos valdžios ribojimo S. M.

16. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, siekia neterminuoto atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimo. Šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigų, vykdymo, neužtikrina tinkamo vaiko raidos vystymosi, fizinio ir psichinio vaiko saugumo, jo teisės į sveikatą ir mokslą, kitų specialių vaiko poreikio, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta 2019 m. buvo nustatyta su atsakovu, tuo tarpu vaikui gyvenant su tėvu atsakovė jo gyvenime dalyvavo epizodiškai, be to, žinodama, jog atsakovas smurtauja prieš sūnų, nesėmė jokių veiksmų, kad situacija būtų pakeista ir vaikas būtų apsaugotas nuo netinkamo elgesio.

17. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sutinka su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis apriboti atsakovės, kaip motinos, valdžią, tačiau nesutinka su ieškovo siūloma valdžios ribojimo forma. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė S. M. daro ypatingą žalą sūnaus (duomenys neskelbtini) vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

18. Nors bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė S. M. su sūnumi K. P. negyvena nuo 2019 m., tačiau vien ši aplinkybė ir (ar) tai, kad pastaroji neteikia Utenos apylinkės teismo 2019 m. m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1988-786/2019 priteisto išlaikymo sūnui, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad K. P. gyvenant su atsakovu, atsakovė nors ir epizodiškai, bet lankė sūnų, yra dalyvavusi susitikimuose mokykloje dėl sūnaus elgesio, be to, nuvyko aplankyti sūnaus į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame jis apsigyveno po to, kai buvo paimtas iš įstatyminių atstovų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė palaiko ryšį su sūnumi ir bendraudama su juo telefonu. Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad vien bendravimas telefonu nėra pakankamas motinos ir sūnaus ryšio palaikymui, teismas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė S. M. neturi darbo, gauna minimalias lėšas, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nuvykti aplankyti sūnaus į (duomenys neskelbtini) miestą jai gali būti sudėtinga, sprendžia, kad aptariama aplinkybė, vertinant ją kitų paminėtų aplinkybių kontekste, patvirtina, jog atsakovė domisi sūnaus gyvenimu, kaip jam sekasi naujoje aplinkoje ir pan. Šią išvadą patvirtina teismo posėdžio metu iš šalių paaiškinimų nustatytos aplinkybės, jog atsakovei sūnus papasakojo, kad kelias savaites 2025 m. spalio mėnesį buvo gydymo įstaigoje, kad planuoja rudens atostogų metu grįžti į (duomenys neskelbtini) pas močiutę.

19. Nors atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad neteikia pastovaus teismo nustatyto dydžio išlaikymo K. P., tačiau teigė, jog pagal finansines galimybes duoda jam pinigų. Kaip minėta, atsakovė neturi darbo, jos gaunamas išmokas per mėnesį nuo 2025 m. sausio mėnesio sudaro 243,10 Eur socialinė pašalpa. Iš ieškovo į bylą pateikto Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2023 m. balandžio 13 d., kad 2025 m. birželio 2 d. darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis šešis mėnesius. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad buvo išbraukta iš Užimtumo tarnybos registracijos dėl to, jog nenuėjo laiku persiregistruoti. Be to, bylos duomenimis ir pačios atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė turi problemų su alkoholio vartojimu, posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad bandė išspręsti šią problemą, kad šiuo metu nėra visiškai atsisakiusi alkoholio vartojimo. Pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja, kad atsakovei susirasti darbą, išlaikyti darbo santykius dėl turimos priklausomybės alkoholiui gyvenant mažame mieste gali būti sudėtinga ir nepaisant to, jog nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigos išlaikyti ir rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė visiškai nevykdo šių pareigų ir (ar) kad nurodyta situacija negalėtų pasikeisti.

20. Kaip minėta, atsakovė nurodė, jog pagal savo finansines galimybes duoda lėšų sūnui atitinkamų jo poreikių patenkinimui, deda atitinkamas pastangas įveikti alkoholio vartojimo problemą (buvo „užsikodavusi“), susirasti pastovią gyvenamąją vietą ir darbą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ieškovo nebuvo paneigtos. Tuo tarpu tai, kad nurodytos pastangos šiuo metu nėra tokios, kurios sudarytų galimybę ieškovei visapusiškai pasirūpinti sūnumi (užtikrinti jam gyvenamąjį būstą, būtinuosius poreikius), nesudaro pagrindo teigti, jog tokia galimybė neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Šios išvados nepaneigia ir ieškovo argumentas, kad situacija dėl atsakovės gyvenamosios vietos, darbo susiradimo ir pareigos teikti išlaikymą savo sūnui iš esmės nepasikeitė nuo 2019 m. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. gyvenamoji vieta su tėvu – atsakovu R. P. Utenos apylinkės teismo 2019 m. m. gegužės 16 d. sprendimu buvo nustatyta dėl, be kita ko, atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, ieškovo akcentuojamas laikotarpis ir atsakovės pastangos pakeisti savo gyvenimą, tame tarpe susirasti darbą, turi būti vertinamos atsižvelgiant į tai, jog pirmiausia atsakovė turi išspręsti alkoholio vartojimo problemą. Kaip jau minėta, ieškovas byloje nepaneigė atsakovės argumentų, kad ji stengiasi įveikti nurodytą problemą, susirasti darbą.

21. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovė, žinodama, jog atsakovas smurtauja prieš jų sūnų, nesiėmė jokių veiksmų šiai situacijai išspręsti. Byloje nėra įrodymų apie realiai atsakovo prieš K. P. panaudotą fizinį ar psichinį smurtą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo į bylą pateiktas Socialinės paramos šeimai informacijos sistemos (toliau – SPIS) išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m., 2017 m., 2025 m. nustatyti galimi smurto prieš vaiką atvejai savaime nurodyto ieškovo argumento nepatvirtina. Be to, atsakovė nuo 2019 m. negyvena su K. P. ir tik epizodiškai su vaiku pasimato, todėl neturi objektyvios galimybės fiksuoti atsakovo elgesio su sūnumi, tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad yra informavusi socialinę darbuotoją dėl atitinkamo atsakovo elgesio su sūnumi, sužinojusi apie tai iš pastarojo.

22. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė visapusiškų duomenų apie atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. suteiktą ir (ar) teikiamą pagalbą, siekiant išspręsti priklausomybės problemą, emociškai ir finansiškai sustiprėti, kad atsakovė atsisakė jai teikiamos pagalbos ir (ar) nevykdo atitinkamų pagalbos priemonių (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu vien iš ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neatvyko į paskutinį atvejo vadybos posėdį, kuris įvyko 2025 m. kovo 12 d., ar abstrakčių ieškovo atstovės teiginių, jog šeimai nuo 2022 m. taikyta atvejo vadyba neefektyvi, nes priemonės atsakovų nėra vykdomos, atsakovai nebendradarbiauja, teismas neturi galimybės nustatyti atsakovei teikiamos konkrečios pagalbos priemones ir (ar) įvertinti jų efektyvumą.

23. Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą terminuotai riboti atsakovei motinos valdžią, nes byloje neįrodyta, jog ji daro ypatingą žalą K. P. ar visiškai juo nesirūpina, tuo tarpu tikimybė, jog atsakovė pakeis savo elgesį ir galės auklėti vaiką, teismo vertinimu, egzistuoja. Pati atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad jai reikia laiko susitvarkyti gyvenimą ir pastiprinti save.

24. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvo valdžios ribojimo R. P.

25. Ieškovas ieškinio reikalavimą dalyje dėl tėvo valdžios atsakovui R. P. apribojimo grindžia argumentais, kad pastarasis prieš vaiką naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, nesirūpina jo sveikata, neveda pas gydytojus, nedalyvauja sūnaus ugdymo procese, negeba tinkamai auklėti sūnaus, dėl ko berniukas turi elgesio sutrikimų, kad atsakovas, kaip ir vaiko motina, piktnaudžiauja alkoholiu.

26. Nors iš atsiliepime į ieškinį pateiktos atsakovo pozicijos nėra aišku dėl kokios jo, kaip tėvo, valdžios ribojimo formos, atsakovas sutinka, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovas patikslino, kad iš esmės neprieštarauja dėl neterminuoto nurodytos valdžios ribojimo. Kita vertus, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad tokia atsakovo pozicija nulemta įvairių aplinkybių, tame tarpe to, kad atsakovas jaučiasi pavargęs ir bejėgis susiklosčiusioje situacijoje dėl sūnaus auklėjimo ir priežiūros.

27. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškinimus aptariamoje ginčo dalyje neturi teisinio pagrindo neterminuotai apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžios (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, ieškovo teiginiai, kad atsakovas prieš sūnų naudoja psichologinį ir fizinį smurtą yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, vien SPIS išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m., 2017 m., 2025 m. nustatyti galimi smurto prieš vaiką atvejai savaime nurodyto ieškovo argumento nepatvirtina. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dėl ieškovo nurodyto K. P. sužalojimo atsakovui buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas (CPK 12, 178 straipsniai). Nors Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2202-1050/2025 nagrinėjant K. P. paėmimo iš įstatyminių atstovų klausimą Vaiko situacijos vertinimo sprendime užfiksuota, kad vaikas skundžiasi patiriantis tėvo smurtą, be to, vaiko močiutė iš tėvo pusės nurodė, kad atsakovas dažnai keiksnoja vaiką, ant jo šaukia, nurodytoje byloje užfiksuota ir tai, jog atsakovas pripažįsta neturintis tinkamų sūnaus auklėjimo įgūdžių, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas pastaruosius kelis metus yra įtemptas, dėl to, vienareikšmiškai nuspręsti, kad atsakovas nuolat naudoja psichologinį smurtą prieš sūnų teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, įrodančių ieškovo teiginius, jog atsakovas tuo metu, kai K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, iš esmės nesirūpino pastarojo sveikata ir (ar) neužtikrino kitų vaiko poreikių (CPK 12, 178 straipsniai). Sutiktina su ieškovu, kad atsakovo pozicija dėl sūnaus elgesio mokykloje yra mokyklos problema, todėl būtent mokykla turėtų ją spręsti, yra ydinga ir neatitinka teisės aktuose atsakovui, kaip tėvui, nustatytos pareigos auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiu vaiku (CK3.165 straipsnio 1 dalis), kita vertus, byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas nebuvo visiškai abejingas sūnaus elgesio problemoms mokykloje – lankė pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas, taigi, dėjo pastangas išspręsti nurodytas problemas, tuo tarpu nurodyta jo pozicija, teismo vertinimu, labiau nulemta to, kad nepavykus išspręsti atitinkamų problemų, atsakovui pakartotinai buvo pasiūlyta lankyti pozityvios tėvystės kursus. Iš Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2202-1050/2025 pateikto 2024 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam nustatytus įsipareigojimus (nevartoti alkoholio sūnaus akivaizdoje, pagal poreikį registruoti sūnų psichologo konsultacijoms, leisti laisvalaikį su sūnumi, nustatyti vaikui grįžimo į namus laiką, domėtis sūnaus ugdymo procesu, bendrauti su mokyklos specialistais ir kt.) R. P. įgyvendina iš dalies (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28. Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovui, kad K. P. elgesio sutrikimai yra nulemti išimtinai atsakovo negebėjimo tinkamai auklėti savo sūnaus. Teismas sutinka, kad nurodyta aplinkybė galėjo turėti įtakos atitinkamam K. P. elgesiui mokykloje ir (ar) kitoje socialinėje aplinkoje, tačiau tam galėjo įtakos turėti ir kiti neigiami veiksniai, kurių, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, K. P. gyvenime netrūko. Aptariamo ieškovo argumento kontekste, teismo vertinimu, aktualu tai, jog atsakovas nuo 2019 m. nors ir su savo motinos pagalba augino ir rūpinosi sūnumi pagal savo sugebėjimus ir galimybes, jį išlaikė ir, kaip nustatyta pirmiau šiame sprendime, buvo suinteresuotas išspręsti su jo elgesiu susijusias problemas, tuo tarpu tai, kad šių problemų jam nepavyko išspręsti per laikotarpį nuo sūnaus paėmimo ir apgyvendinimo Globos centre (2025 m. vasario mėnesio) iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl atsakovo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kad atsakovas šiuo metu dėl atitinkamų priežasčių yra praradęs suinteresuotumą savo kaip tėvo pareigų vykdymu, nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovo daromą ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Nors į bylą pateikti duomenys ir atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas šiuo metu yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo ir priežiūros, nesidomi kaip jam sekasi gyvenant pas globėją, neaplanko, neteikia išlaikymo, tačiau, teismo vertimu, pirmiau aptartos aplinkybės, tame tarpe ir tai, kad atsakovas beveik penkis metus pats ir (ar) su savo motinos pagalba augino ir rūpinosi sūnumi, dėjo pastangas pagerinti savo tėvystės įgūdžius, suponuoja apie galimybę, kad situacija dar gali pasikeiti, t. y. atsakovas sieks pakeisti elgesį ir galės auklėti vaiką, juo rūpintis. Šios prielaidos nepaneigia ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai nesudaro pagrindo jam neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui tėvo valdžia ribotina laikinai, siekiant suteikti atsakovui papildomo laiko pakeisti savo elgesį.

30. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

31. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

32. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas gyvena fizinio asmens, laikinos globėjos šeimoje, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.

34. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, nepilnamečio vaiko K. P. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su Anykščių rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta Globos centro budinčia (laikina) globėja.

35. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas inicijuoja civilinę bylą dėl globos nepilnamečiam vaikui K. P. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

36. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

37. Ieškovas prašo teismo priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

38. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikams nevykdymas negali būti pateisinamas nuolatinių pajamų neturėjimu ar gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

39. Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, susidariusi sunki turtinė padėtis negali būti pagrindas nustatyti mažesnį išlaikymo dydį. Tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, nederamas žalingą įtaką darantis tėvų elgesys, dėl ko buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės taip pat pripažintinos tomis priežastimis, kurios nepateisina išlaikymo dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

40. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

41. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų yra apie 389 Eur (777 Eur/ 2 = 389 Eur). Šis dydis mažintinas valstybės kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokama vaiko išmoka, kuri šiuo metu yra 122,50 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

42. Kiekvienam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į atsakovų darbingą amžių, sveikatos būkles, į tai, jog ieškovo reikalaujama išlaikymo suma iš esmės turėtų atitikti dvylikos metų vaiko poreikius, be to, ši suma yra net mažesnė, nei minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovų nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiam K. P. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

43. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise Anykščių rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtam K. P. laikinajam globėjui – biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini).

44. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai).

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 9 d. sprendimais Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2025-08770, Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2025-08771 atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

47. Byloje patirtos 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1988-786/2019 iš S. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiui K. P. dydį, ir nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. rugsėjo 3 d.), iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą K. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki K. P. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą K. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento (2025 m. balandžio 16 d.) iki K. P. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti K. P. išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio K. P. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti K. P. gyvenamąją vietą biudžetinės (duomenys neskelbtini) pas budinčią (laikiną) globėją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.