Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-135-380/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
AN2-135-380/2023
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00009-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
S. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-135-380/2023Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00009-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2023 m. sausio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-634-2023 S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. spalio 19 d., 14.14 val., (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., vairuodamas automobilį, gyvenvietėje sukėlė pavojingą situaciją, t. y. neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pasuko automobilį į dešinį kelkraštį, neduodamas kelio iš autobusų stotelės išvažiuojančiam maršrutiniam autobusui, kurio vairuotojas, siekdamas užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą, buvo priverstas staigiai stabdyti. Įvykio metu autobuse ant grindų pargriuvo ir susižalojo keleivė. Taip S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 101, 179 punktų reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

2. Skundžiama 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas S. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-634-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. prašo iš dalies panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Paaiškina, kad 2022 m. spalio 19 d., jam priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur ties (duomenys neskelbtini) šios gatvės namu, prašomas savo bendrakeleivės D. V. turėjo sustoti ir trumpam ją išleisti. Taip pat paaiškina faktines aplinkybes taip, kaip įvykio metu jas matė ir suvokė. Įvykio dieną S. V., artėdamas prie sustojimo vietos, matė, jog autobuso stotelėje stovi autobusas, tačiau nebuvo jokių požymių, kad autobuso vairuotojas ketina išvažiuoti iš autobuso sustojimo vietos. Autobusas nerodė posūkio ir nejudėjo. Laikydamasis KET, parodęs posūkio signalą į dešinę, S. V. pasuko ir sustojo šalikelėje, autobusas stovėjo jam už nugaros. Apelianto bendrakeleivė išlipo ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namą, o jis jos laukė. Po kurio laiko ji sugrįžo ir jie išvažiavo. Įvykusio incidento autobuse apeliantas nematė ir apie jį nežinojo. Atkreipia dėmesį, jog po incidento autobuso vairuotojas, stovint šalikelėje, prie S. V. nebuvo priėjęs, todėl jis daro išvadą, kad jei autobuso vairuotojas jo veiksmuose būtų įžvelgęs pažeidimą, tai jis būtų priėjęs prie S. V., pareiškęs jam pretenzijas ar bent informavęs, jog susižalojo žmogus, įspėjęs, kad kviečiami policijos pareigūnai ir kad S. V. nepasišalintų iš įvykio vietos, bet viso to nebuvo, o S. V., nieko neįtardamas, išvažiavo ir apie tai, kad autobuse įvyko incidentas, sužinojo tik tada, kai pas jį į namus atvyko policijos pareigūnas.

3.2. Teigia, kad filmuotoje medžiagoje matyti, jog tuo metu, kai autobusas pradėjo judėti, keleivė kalbėjo, todėl daro išvadą, jog ji kalbėjosi su vairuotoju, nes autobuse daugiau nieko nebuvo. Tai galėjo lemti, jog vairuotojas, prieš pradėdamas judėti, nebuvo atidus ir neįsitikino, kaip to reikalauja KET, kad kelias yra laisvas, t. y. jis nežiūrėjo ir nematė, kad S. V. rodė posūkio signalą į dešinę, signalizuodamas apie savo ketinimą pasukti į dešinę ir sustoti šalikelėje, o tai būtų galėję turėti įtakos jo sprendimui leisti S. V. pabaigti manevrą. Teisingos administracinio nusižengimo bylos medžiagos analizės dėlei atkreipia dėmesį į tai, jog iš filmuotos medžiagos matyti, kad autobuso keleivė autobuse stovėjo prie durų. Ji, esant pakankamai laisvų vietų, nes autobuse buvo viena, nebuvo atsisėdusi ir nebuvo prisisegusi saugos diržo, kad užsitikrintų savo saugumą. Nors policijos atstovai nurodė, kad Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 33 p. nustatyta, kad keleiviai turi būti informuojami apie pareigą pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų ir, kad ši pareiga atsisėsti ir užsisegti saugos diržą numatyta taisyklių taikoma tik vežant keleivius reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad autobuse „Mercedes-Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris vyko vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutu yra 13 sėdimų ir 9 stovimos vietos ir iš to padarė išvadą, kad autobuso keleivė važiuodama vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutu, stovėdama, laikėsi už turėklo ir minėtų taisyklių nepažeidė. Tačiau savo parodymuose nukentėjusioji pati nurodė, jog yra silpnos sveikatos ir tinkamai nepasirūpino savo saugumu.

3.3. Apeliantas teigia, jog turi tikrai labai ilgą pastovaus vairavimo stažą, jokių didelių incidentų neturėjo. Kelyje visada elgiasi atsakingai, pagarbiai ir atsargiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tai patvirtina ir jo charakteristika. Policijos pareigūnų nurodytos nuobaudos buvo paskirtos už mažareikšmius pažeidimus, didžioji dalis ne dėl S. V. paties padarytų pažeidimų. Kaip atsakingas pilietis, sumokėjo visas baudas, daugumos nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs. Paaiškina, jog po to, kai iš policijos pareigūno sužinojo, kad yra nukentėjusi moteris, jis iškart nuvyko su ja pasikalbėti. Yra atsakingas pilietis ir šis įvykis jam sukėlė daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Z. A. jį patikino, jog jam jokių pretenzijų neturi, nes pati nepasirūpino savo saugumu, stovėjo prie durų ir, nepaisydama savo sutrikusio vestibuliarinio aparato, nestipriai laikėsi už turėklo. Ji S. V. dar pasakė, jog apie tai, kad jo automobilis stovėjo prieš autobusą, ji sužinojo tik iš atvykusio policijos pareigūno, kuris peržiūrėjo filmuotą medžiagą, o S. V. automobilio ji pati nematė.

3.4. Aptartais argumentais paaiškina, jog įvykis nebuvo nulemtas vien tik S. V. veiksmų. Jis jau dešimt metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju, t. y. tai yra pastovus ir vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, t. y., kaip atsakingą darbuotoją. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę, S. V. praras darbo vietą ir pastovų pajamų šaltinį. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas jam sukeltų labai sunkias pasekmes, nes provincijoje šiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis darbą susirasti yra labai sunku. S. V. susirasti kitokio pobūdžio darbą būtų problematiška dar ir dėl jo sveikatos būklės – jam nustatytas onkologinis susirgimas. Jis dėl savo sveikatos problemų pastoviai turi važinėti į gydytojų specialistų konsultacijas ir paskirtas procedūras, o neturint teisės vairuoti transporto priemonę, jam dar ir dėl to kiltų itin sunkios tiek materialinės, tiek ir moralinės pasekmės.

3.5. Nors Institucijos atstovai išreiškė nuomonę, kad dėl S. V. paskirtos nuobaudos jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Su šiuo teiginiu nesutinka, todėl prašė apylinkės teismo, taip pat su tokiu prašymu kreipiasi ir į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų atsižvelgta į aplinkybes, kurios suponuoja priežastis svarstyti mažesnės nei įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimo galimybę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, jog atsižvelgiant į pareiškėjo užimtą gynybinę poziciją nepripažinti kaltes, nėra pagrindų svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Tačiau apelianto nuomone kaltės pripažinimas yra viena iš lengvinančių aplinkybių, o ne sąlyga galimam ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, todėl tokia teismo pozicija šiuo klausimu yra nepagrįsta. Bylą nagrinėjantis teismas vertina kiekvieną atskirą pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, skirtingose bylose gali skirtis paminėtų aplinkybių konkretus turinys, jų kiekybinis ir kokybinis pobūdis, gali būti nustatytos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Juo labiau, kad apeliantas stengėsi elgtis atsakingai ir neketino pažeisti taisyklių, ir labai gailisi, jog susiklostė tokia situacija. Apeliantas cituoja ANK 32 straipsnio nuostatas ir Konstitucinio Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su konstituciniu proporcingumo principo taikymu.

3.6. Apeliantas mano, kad jam administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams atėmimas – akivaizdžiai yra perteklinė. Dėl įvykusio incidento jokia reali žala nei valstybei, nei visuomenei nepadaryta. Nukentėjusioji patvirtino, kad apeliantui jokių pretenzijų neturi, nebuvo sukelta jokių ilgalaikių žalingų pasekmių. Sužinojęs, jog įvyko toks incidentas, jis iš karto nuvyko pas Z. A. Dėl paskirtos nuobaudos S. V. praras galimybę realizuoti savo konstitucinę teisę į darbą, todėl ne tik nemokės mokesčių valstybei, bet praras savo vienintelį pragyvenimo šaltinį, tai sukels nepataisomą žalą jam ir jo artimiesiems. Dėl šios nuobaudos bus padaryta esminė žala S. V. sveikatai, nes serga onkologine liga. Dėl susiklosčiusios padėties apeliantas ir jo šeima patiria didžiulį stresą. Šis nusižengimas nėra tokio esmingai sunkaus pobūdžio, kad būtų skiriama nuobauda, kuri ne tik nepasiekia ANK apibrėžtų nuobaudoms keliamų auklėjimo tikslų, o turi atvirkštinį poveikį. Skiriama nuobauda turėtų būti individualizuota tinkamai. Apeliantas sutinka sumokėti jam paskirtą baudą, nors ji taip pat yra pakankamai didelė, todėl yra veiksminga ir daro didelį prevencinį poveikį S. V..

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tik taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams. Tačiau iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog S. V., kartodamas tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas motyvuotai pasisakė, stengiasi sumenkinti savo kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nurodo, jog 2022 m. spalio 19 d. eismo įvykis buvo nulemtas ne tik S. V. veiksmų, bet ir autobuso vairuotojo bei nukentėjusios autobusu važiavusios moters neteisėtų (neatsargių) veiksmų, tokiu būdu netiesiogiai ginčydamas ir savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu ir 2023 m. sausio 18 d. nutarimu bei bylos medžiaga, iš naujo peržiūrėjęs visus byloje esančius su aptariamu įvykiu susijusius vaizdo įrašus, konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, kilęs eismo įvykis akivaizdžiai įvyko dėl jo neteisėtų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas šiuose vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotas aplinkybes aprašė teisingai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog S. V. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto pateikiamu byloje esančių vaizdo įrašuose užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių vertinimu. Apylinkės teismo išvados dėl S. V. kaltės yra motyvuotos, paremtos pakankamai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis ar jos dalis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. V. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl S. V. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie yra paremti iš esmės vien tik subjektyviu apelianto susiklosčiusios situacijos vertinimu ir neatitinka bylos įrodymų visumos, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nesuteikia pagrindo manymui, jog administracinio poveikio priemonė apeliantui buvo individualizuota netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

10. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių; 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 179 punkte numatyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.

11. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog S. V. plačiai dėstydamas argumentus kartoja, kad 2022 m. spalio 19 d. įvykis nebuvo nulemtas vien tik jo neteisėtų veiksmų, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apylinkės teismo posėdyje Institucijos įgaliota atstovė S. V. nurodė, kad autobuso keleivė liudytoja Z. A. įvykio metu važiuodama vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutu, stovėdama laikėsi už turėklo, todėl Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 3-664 redakcija), reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu S. V., turintis ilgametę vairavimo patirtį, privalėjo suvokti, kad pasukant automobilį į dešinį kelkraštį iškart už iš autobusų stotelės išvažiuojančio maršrutinio autobuso ir neduodant jam kelio, net ir nesant pasekmių, yra pavojingas ir keliantis pavojingą situaciją vairavimas. Institucijos įgaliota atstovė S. V. papildomai pažymėjo, kad S. V. yra nubaustas už pavojingos situacijos sukėlimą. Vaizdo įrašuose aiškiai matosi, kad autobusas jau važiavo tiesiai, nekeisdamas krypties. Tai, kad S. V. rodė posūkio signalą, jam nesuteikia pirmumo teisės. Kadangi S. V. keitė eismo kryptį, jis turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau to nepadarė (b. l. 23). Liudytojas K. B. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu vairavo autobusą. Pamatė keliu važiuojantį automobilį, pats važiavo tiesiai. S. V. vairuojamas automobilis „užsuko“ ir liudytojas buvo priverstas staigiai stabdyti, o keleivė, kuri stovėjo autobuse, pargriuvo. Maršrutiniame autobuse keleivė galėjo stovėti, tam yra nurodytos stovėjimo vietos. Liudytojas tiesiai važiavo todėl, nes matė keliu važiuojantį automobilį. Kai pamatė automobilį, automobilis dar nerodė posūkio signalo. Liudytojas rodė kairįjį posūkio signalą ir pradėjo lėtai važiuoti tiesiai, norėdamas praleisti pro jį važiuojantį automobilį, kuris turėjo praleisti liudytojo vairuojamą autobusą į važiuojamąją kelio dalį. Po įvykio su S. V. nesiaiškino, padėjo nukentėjusiajai, kvietė policiją. Buvo apklaustas policijos pareigūnų. Liudytojas vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) m. Autobusas judėjo pirmyn, kad kiti vairuotojai jį „įleistų“ į kelio juostą (b. l. 35). Liudytoja Z. A. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad prieš įvykį mėgindama išlipti iš autobuso atsistojo, pasakė autobuso vairuotojui, kad netoliese norės išlipti ir įsikibo į turėklą. Atsimena, kad autobusas tik pajudėjo ir „susimėtė“, ji parvirto. Nesuprato, kas įvyko. Susidaužė ausį ir galvą, ligoninėje negulėjo. Po įvykio S. V. atvyko ir jos atsiprašė, buvo pasimetęs, pats nieko nesuprato (b. l. 35).

13. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra objektyviai užfiksuotos nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybės. Vaizdo įraše „L20221019142629026“ užfiksuota, kad maršrutinis autobusas sustoja. Netrukus minėtas autobusas pradeda pamažu važiuoti tiesiai į priekį, tada pasirodo pakankamai greitai važiuojantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. vairuojamas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris staigiai pasuka į dešinę iškart už važiuojančio maršrutinio autobuso, šiek tiek pavažiuoja ir sustoja. Autobusas staigiai sustabdomas. Vaizdo įraše „L20221019144835269” užfiksuota Z. A., kuri stovi įsikibusi į maršrutiniame autobuse esantį turėklą. Autobusas pradeda važiuoti ir po to staigiai sustoja, dėl to minėta moteris pargriūva ant autobuso grindų, autobuso vairuotojas prieina jai padėti.

14. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent S. V., vairavusio automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėti veiksmai (KET 4, 9, 101, 179 punktų reikalavimų nesilaikymas) sąlygojo 2022 m. spalio 19 d. įvykio kilimą ir buvo pagrindinė jo priežastis, todėl apeliantas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog 2022 m. spalio 19 d. eismo įvykio aplinkybės yra aiškiai ir kokybiškai užfiksuotos byloje esančiais objektyviais įrodymais – šios nutarties 13 punkte aptartais vaizdo įrašais. Dar kartą peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus yra akivaizdu, jog juose užfiksuotas aplinkybes apylinkės teismas aprašė ir įvertino teisingai, todėl S. V. apeliaciniame skunde pateikiama subjektyvi versija apie eismo įvykio kilimo priežastis ir eigą neatitinka bylos įrodymų visumos ir yra atmestina.

15. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

16. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

18. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

19. Apygardos teismo vertinimu S. V. neskyrus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Nors apeliantas yra teisus teigdamas, kad vien tik jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažinimas automatiškai negali užkirsti kelio svarstyti galimybės taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas klausimą, tačiau, įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą apygardos teismas taip pat nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo S. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą šiuo klausimu.

20. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už S. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, analizuojamu atveju S. V. buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti 200 Eur dydžio bauda ir trumpesnė negu ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vidurkis specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo trukmė – 4 mėnesiai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog S. V. paskirta administracinio poveikio priemonė yra perteklinė, nes dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nebuvo padaryta jokia reali žala, o Z. A. patvirtino, kad apeliantui jokių pretenzijų neturi, nebuvo sukelta jokių ilgalaikių žalingų pasekmių. Apygardos teismas su tokiais argumentais sutikti negali, nes akivaizdu, jog dėl apelianto neteisėtų veiksmų kilo šioje nagrinėjamas eismo įvykis dėl kurio Z. A. parkrito autobuse, susitrenkė galvą ir ausį, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkių ir negrįžtamų šio eismo įvykio padarinių jos sveikatai. Tokie apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į tai, jog visos administracinio nusižengimo teisenos metu S. V. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, kėlė versijas dėl galimos kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltės, yra nepagrįsti ir vertintini kaip apelianto siekis sumenkinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – pavojingai vairavo pažeisdamas KET reikalavimus, o tai lėmė eismo įvykio kilimą. Nagrinėjamu atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin sunkių ir negrįžtamų tokio neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. S. V., būdamas brandaus amžiaus asmuo, ir žinodamas, jog teisė vairuoti yra būtina jo darbui ir susisiekimui, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (pavojingo vairavimo pažeidžiant KET reikalavimus) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo darbo interesai, nesudaro pakankamo pagrindo neskirti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės. Nors apeliantas teigia, jog ir 200 Eur dydžio bauda jam yra pakankamai didelė, tačiau apygardos teismas pažymi ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog su 2022 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo S. V. buvo siūloma iki 2022 m. gruodžio 16 d. sumokėti 85 Eur dydžio baudą, kuri sudaro pusę ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui, ir perspėta apie administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmes, tačiau apeliantas pats pasirinko šio administracinio nurodymo nevykdyti, dėl to jam buvo priimtas Institucijos 2023 m. sausio 18 d. nutarimas, kuriuo jam buvo taikyta griežtesnė administracinė atsakomybė.

21. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas pavojingo transporto priemonių vairavimo pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad S. V. jau daug metų dirba vairuotoju, yra atsakingas vairuotojas, jo darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, atsiprašė Z. A., o tokio pobūdžio nusižengimai iš esmės jam nėra būdingi, nesuteikia pagrindo apskritai neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog S. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo daug kartų baustas už su transporto priemonių vairavimu susijusius nusižengimus, todėl niekaip negalima teigti, kad jis yra pavyzdingas vairuotojas ir jam nėra būdinga daryti su transportu susijusius administracinius nusižengimus.

22. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones S. V. yra būtina jo darbui, susisiekimui, vykimui pas medikus dėl onkologinės ligos. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbu, susisiekimu, vykimu pas gydytojus dėl sveikatos būklės, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir S. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad S. V. privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos S. V. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Nors apeliantas teigia, jog neturėdamas teisės vairuoti neteks darbo, tačiau būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.

23. Apygardos teismas konstatuoja, jog S. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu S. V. būtų galima neskirti administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad 4 mėnesių sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas S. V. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

24. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė