- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1-61-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-0082-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- K. S., V. S.
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė, Eugenijus Karažinas, Eugenijus Kara
- Kategorijos
sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Vilmai Žičkienei, Gintarei Prunskaitei, Daivai Paliokaitei, Živilei Osipovai,
vertėjams Vandai Žitkauskaitei, Audriui Krušnai, Natalijai Minakovai, Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), laisvės atėmimu dvejiems metams;
2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
3) Vilniaus miesto 1 -ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nekeisti darbo vietos be teismo sutikimo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, nustatyta mokėtina bauda – 16 MGL (602,56 eurų), baudą sumokėjęs,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį;
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2012 metų sausio mėnesio pabaigos, panaudojo netikrus dokumentus, K. S. organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „T.“ pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, bei veikdamas bendrininkų grupe su V. S. sukčiavo stambiu mastu, tai yra juridinio asmens – UAB „T.“, naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o būtent:
K. S., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. būdamas UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) akcininku, nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. liepos 8 d. būdamas šios įmonės direktoriumi, o nuo 2011 m. liepos 9 d., turėdamas naujai paskirto direktoriaus įgaliojimą veikti UAB „T.“ vardu, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2009 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas UAB „T.“ naudai ir interesams, veikdamas tyčia, susitarė su V. S., kad UAB „T.“ nuomojamose patalpose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), fiziniai asmenys atliks statybos ir remonto darbus, o V. S. pateiks jam kokios nors įmonės vardu išrašytus dokumentus, tame tarpe PVM sąskaitas faktūras, kuriuose bus nurodyti realiai UAB „T.“ nuomojamose patalpose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ir remonto darbai, kad K. S. šias V. S. pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtrauks į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, imituojant UAB „T.“ atsiskaitymus jas tariamai apmokės dokumentus išrašiusiai įmonei, po ko siekdamas panaikinti UAB „T.“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM), iš V. S. gautų PVM sąskaitų faktūrų duomenis kaip patirtas išlaidas – mažinančias mokėtino PVM sumą, įtrauks į atitinkamų mėnesių UAB „T.“ PVM deklaracijas, kurias pateiks valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu apgaule juridinio asmens UAB „T.“ naudai panaikins turtinę prievolę – sumokėti mokėtiną PVM.
Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, atlikus statybos ir remonto darbus UAB „T.“ nuomojamose patalpose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), V. S. žinodamas, kad UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ realiai jokių statybos bei remonto darbų UAB „T.“ neatliko, kad UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro bei įtrauktos į VMI mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI), kadangi nustatyta, kad šios įmonės registracijos ir deklaruojamu veiklos vykdymo adresu veiklos nevykdo, kad UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ VMI neteikė deklaracijų, nedeklaravo ir nemokėjo PVM, ir kad UAB „S. v.“ dar (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, pateikė K. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu pagamintus netikrus dokumentus, tai yra: 2010-04-01 datuotą Statybų rangos sutartį tarp UAB „M.“ ir UAB „T.“, 2010-05-28 ir 2010-06-30 datuotus UAB „M.“ atliktų darbų aktus atitinkamai Nr. 1 ir Nr. 2, 4 (keturias) UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras: 2010-04-26 serijos Nr. 001, 2010-05-28 serijos Nr. 002, 2010-06-23 serijos Nr. 003, 2010-09-15 serijos Nr. 09061, 2011-05-23 datuotą Statybų rangos sutartį tarp UAB „S. v.“ ir UAB „T.“, 2011-06-(diena nenurodyta), 2011-08-(diena nenurodyta), 2011-11-(diena nenurodyta) ir 2011-12-(diena nenurodyta) UAB „S. v.“ atliktų darbų aktus atitinkamai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, bei 18 (aštuoniolika) UAB „S. v.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2011-06-27 serijos PAL Nr. 25019, 2011-07-07 serijos PAL Nr. 25035, 2011-07-25 serijos PAL Nr. 25057, 2011-07-27 serijos PAL Nr. 25075, 2011-08-01 serijos PAL Nr. 25079, 2011-08-05 serijos PAL Nr. 25095, 2011-08-25 serijos PAL Nr. 25105, 2011-09-16 serijos PAL Nr. 25115, 2011-09-21 serijos PAL Nr. 25121, 2011-10-10 serijos PAL Nr. 25165, 2011-10-25 serijos PAL Nr. 25175, 2011-10-28 serijos PAL Nr. 25195, 2011-11-10 serijos PAL Nr. 25325, 2011-11-18 serijos PAL Nr. 25340, 2011-11-23 serijos PAL Nr. 25435, 2011-11-25 serijos PAL Nr. 25357, 2011-12-15 serijos PAL Nr. 25457, 2011-12-22 serijos PAL Nr. 25567, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB „T.“ sudarė statybų rangos sutartis su UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dėl statybos ir remonto darbų objektuose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir pagal kuriuos UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ neva atliko statybos bei remonto darbus minėtuose UAB „T.“ objektuose bendrai 1.501.272 Lt (434.798,42 EUR) sumai, tame tarpe 260.552 Lt (75.461,08 EUR) PVM, taip pat siekiant imituoti UAB „T.“ atsiskaitymus su UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ V. S. pateikė K. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu pagamintus netikrus pinigų gavimą neva patvirtinančius dokumentus, tai yra: UAB „M.“ pinigų priėmimo kvitus 2010-05-03 serijos CSA Nr. 0299075, 2010-05-04 serijos CSA Nr. 0299076, 2010-05-05 serijos CSA Nr. 0299079, 2010-05-13 serijos CSA Nr. 0299080, 2010-05-19 serijos CSA Nr. 0299081, 2010-05-28 serijos CSA Nr. 0299082, 2010-04-22 serijos CSA Nr. 0299083, 2010-06-04 serijos CSA Nr. 0299085, 2010-06-10 serijos CSA Nr. 0299087, 2010-06-21 serijos CSA Nr. 0299089, 2010-09-15 serijos CSA Nr. 0299071, ir UAB „Statybų v.“ pinigų priėmimo kvitus 2011-06-20 serijos CSA Nr. 04354105, 2011-06-28 serijos CSA Nr. 04354107, 2011-07-15 serijos CSA Nr. 04354109, 2011-07-25 serijos CSA Nr. 04354111, 2011-08-02 serijos CSA Nr. 04354115, 2011-08-10 serijos CSA Nr. 04354116, 2011-08-19 serijos CSA Nr. 04354119, 2011-08-25 serijos CSA Nr. 04354135, 2011-08-29 serijos CSA Nr. 04354118, 2011-08-29 serijos CSA Nr. 04354140, 2011-09-02 serijos CSA Nr. 04354143, 2011-09-07 serijos CSA Nr. 04354148, 2011-09-12 serijos CSA Nr. 04354155, 2011-09-15 serijos CSA Nr. 04354157, 2011-09-21 serijos CSA Nr. 04354159, 2011-09-26 serijos CSA Nr. 04354162, 2011-10-18 serijos CSA Nr. 04354210, 2011-10-20 serijos CSA Nr. 04354215, 2011-10-21 serijos CSA Nr. 04354230, 2011-10-28 serijos CSA Nr. 04354241, 2011-10-28 serijos CSA Nr. 04354175, 2012-01-04 serijos CSA Nr. 04356400, 2012-01-12 serijos CSA Nr. 04356412, 2012-01-20 serijos CSA Nr. 04356428, 2012-01-31 serijos CSA Nr. 04356450, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „T.“ neva grynais sumokėjo UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ bendrai viso 1.270.851 Lt (368.063,89 EUR).
K. S., žinodamas, kad V. S. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose užfiksuotos ūkinės operacijos nėra įvykusios šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kad realiai statybos ir remonto darbus objektuose atliko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti fiziniai asmenys, o ne UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, kad grynieji pinigai šioms įmonėms realiai sumokėti nebuvo, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymo UAB „T.“ metu UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro bei įtrauktos į VMI mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI), kadangi nustatyta, kad šios įmonės registracijos ir deklaruojamu veiklos vykdymo adresu veiklos nevykdo, kad UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ VMI neteikė deklaracijų, nedeklaravo ir nemokėjo pardavimo PVM sumų, tame tarpe išskirtų UAB „T.“ išrašytose sąskaitose faktūrose, ir kad UAB „S. v.“ dar (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 str. nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, pagal 14 str. 2d. nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už teisingų duomenų įrašymą į buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas „už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku“ bei „už buhalterinių įrašų teisingumą“, visus iš V. S. gautus UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ žinomai netikrus dokumentus perdavė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai I. K., nežinojusiai apie jo vykdomą nusikalstamą veiklą, bei davė nurodymus įtraukti šiuos žinomai netikrus dokumentus į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, nustatyta tvarka reikiamas sumas pagal V. S. pateiktus pinigų UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ priėmimo kvitus grynais pagal kasos išlaidų orderius išlaiduoti iš UAB „T.“ kasos ir perduoti jam, tai yra K. S., likusią tariamai grynais neapmokėtą UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą pagal V. S. pateiktus UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu surašytus prašymus pervesti į šiuose prašymuose nurodytų fizinių asmenų sąskaitas, o UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, tai yra išskirtas PVM sumas – kaip mažinančias UAB „T.“ mokėtiną PVM, įtraukti į atitinkamų mėnesių UAB „T.“ PVM deklaracijas ir pateikti jas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
I. K., nežinodama, kad K. S. pateiktuose UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dokumentuose nurodyti darbai nėra atlikti dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nežinodama, kad UAB „T.“ realiai jokių statybos bei remonto darbų iš UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ nepirko, kompiuterinės technikos pagalba paruošė ir atspausdino UAB „T.“ kasos išlaidų orderius 2010-05-11 Nr. 23, 2010-05-31 Nr. 46, 2010-06-21 Nr. 63, 2010-10-14 Nr. 223, 2011-07-12 Nr. 179, 2011-07-13 Nr. 181, 2011-07-15 Nr. 182, 2011-07-25 Nr. 184, 2011-08-02 Nr. 192, 2011-08-10 Nr. 218, 2011-08-19 Nr. 227, 2011-08-25 Nr. 233, 2011-08-29 Nr. 236, 2011-08-30 Nr. 237, 2011-09-02 Nr. 250, 2011-09-09 Nr. 270, 2011-09-12 Nr. 273, 2011-09-15 Nr. 275, 2011-09-21 Nr. 281, 2011-09-26 Nr. 283, 2011-10-18 Nr. 318, 2011-10-20 Nr. 322, 2011-10-21 Nr. 323, 2011-10-27 Nr. 328, 2011-10-28 Nr. 331, 2012-01-04 Nr. 2, 2012-01-12 Nr. 5, 2012-01-20 Nr. 9, 2012-01-31 Nr. 14, ir jų pagrindu iš UAB „T.“ kasos išlaidavo bei K. S. perdavė grynais bendrai 1.270.851 Lt (368.063,89 EUR), kitą dalį K. S. nurodymu pervedė į V. S. pateiktuose UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu surašytuose prašymuose nurodytų fizinių asmenų, nežinojusių apie V. S. ir K. S. vykdomą nusikalstamą veiką, atitinkamai – S. M. ir S. Š. bankines sąskaitas, o šie, V. S. prašymu, išgrynino šias pinigines lėšas ir perdavė V. S. grynais.
I. K., nežinant, kad K. S. pateiktuose UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dokumentuose nurodyti darbai ir apmokėjimai dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nėra atlikti, įtraukus į UAB „T." buhalterinę apskaitą minėtus žinomai netikrus juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ suteiktas paslaugas UAB „T.“, buvo įformintos neįvykusios ūkines – komercines operacijos tarp UAB „M.“, UAB „S. v.“ ir UAB „T.”, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “T.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, o remiantis K. S. iš V. S. gautais ir jai pateiktais bei į UAB „T.” buhalterinę apskaitą įtrauktais žinomai netikrais UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dokumentais, I. K. kompiuterinės technikos pagalba už laikotarpius nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30 ir nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 paruošus bei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus UAB „T.“ PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti K. S. ir V. S. žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „T.“ pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 260 552 Lt (75 461,08 EUR), taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, buvo organizuotas neteisingų duomenų apie UAB „T.“ pajamas, pelną bei turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai ir apgaule UAB „T.” naudai panaikinta didelės vertės turtinė prievolė – į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti mokėtino PVM bendrai 260 552 Lt (75 461,08 EUR) sumai.
Tokiu būdu K. S., laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2012 metų sausio mėnesio pabaigos, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., panaudojo žinomai netikrus UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dokumentus, K. S. organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „T.“ pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, bei bendrininkų grupe kartu su V. S. sukčiavo stambiu mastu, tai yra juridinio asmens – UAB „T.“, naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – į Lietuvos valstybės biudžetą sumokėti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 260.552 Lt (75.461,08 EUR), tuo bendrininkų grupe padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą didelę 260.552 Lt (75.461,08 EUR) turtinę žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. S. parodė, kad kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Daiktai ir dokumentai liko pas jo buvusią sugyventinę S. Š., kai jį, V. S. areštavo, pastaroji išvažiavo ir viską išvežė. Kai jis grįžo, jau nieko nebuvo. Galvojo, bus teismas ir paklaus S. Š., kur visa dokumentacija, bet ji neatvyko. Nepavyksta su ja susisiekti. Kreipėsi ir į policijos komisariatą dėl daiktų ir dokumentų vagystės. Dėl darbų UAB „T.“ objektuose –darbai buvo vykdomi ir jie padaryti. Buvo direktoriumi nuo 2008 m. ar 2009 m. Pamatė internete, kad yra konkursai dėl statybų. Prie Vilniaus važiavo žiūrėti projektų ir susipažino su K. S.. Matė, kad buvo gaisras, viskas buvo sudegę. Jis, V. S. pats neskaičiavo, kiek kas kainuos, nusiuntė subrangovui. Jie duoda kainas ir žiūri kiek realu už tokią kainą padaryti. Kai objekte susitiko su K. S., ten dar kažkas buvo, buvo tie, kuriuos taip pat samdė. Darbus atlikinėjo jų firma „M.“ ir „S. v.“, samdė subrangovą. Subrangovus pats rado, bendravo su jais, pasirašė sutartį. Objektuose susitikinėjo. Atliekant darbus, buvo pasiūlyta dar kita vieta prie Vilniaus. Ten taip pat buvo vykdomi darbai. Įmonėje „M.“ pasikeitė direktorius, ta įmonė buvo parduodama, todėl iš pradžių „M.“ darbus atlikinėjo, o po to „S. v.“. Nuo statybų jis, V. S., jau nueidinėjo. Buvo reikalaujama dokumentų, atvažiuodavo komisijos, žiūrėjo, kas padaryta. Iškildavo ir nesusikalbėjimų, bet viskas buvo sprendžiama. Žmonės pas juos keitėsi. Atsiskaitymas buvo grynais ir pervedimais. Pinigus pervesdavo jo, V. S., buvusiai merginai S. Š.. Jo paties sąskaitos buvo užblokuotos, jis buvo skolingas. Įmonei, kurią samdė, su kuria buvo susitarimas pagal sutartį, jis parašydavo savo kainą ir tada žinojo kokios sumos ir kiek pinigų. Tai buvo ir už prekes, ir už darbus. Įmonė vykdė visas funkcijas. Kada konkrečiai tapo „M.“ vadovu, nežino. Jis, V. S. pirko įmonę iš kito žmogaus, už kiek pirko, nežino. Tapo akcininku ir direktoriumi, ruošėsi užsiimti statybų verslu. Dirbo gal kokie 4 ar 5 žmonės. Po to, kai buvo sunkūs laikai, žmones atleisdavo. Kai sudarė su „T.“ sutartį, gal keletas asmenų dirbo, jų negali nurodyti. „T.“ dirbo jis ir samdyti darbuotojai iš kažkokios firmos, pastarieji buvo aprengti jų įmonės darbuotojų kostiumais. „M.“ darbuotojai nedirbo, tik jis, V. S., buvo kaip darbuotojas. Nežinojo, kad firmai bankrotas, buhalteriją tvarkė sena buhalterė, kuri išėjo iš darbo, nes jis jai nemokėjo atlyginimo. Duomenis jis, V. S. pats bandė teikti institucijai, kuri yrai ant kalno, VMI vežė mokesčius. Įmonė buvo pilnavertė. Jam, V. S. skambindavo žmonės, kuriems buvo skolinga įmonė, bet ten nedidelės sumos. Kai perėmė iš direktoriaus įmonę, ji funkcionavo. Jis, V. S., joje dar dirbo ankščiau. Sodrai teikė duomenis. Kad firma bankrutavo, sužinojo ar prieš tai, kai jį areštavo, ar kai jau išėjo, negali tiksliai atsakyti. Negali būti, kad buvo atvažiavęs pas B., kai buvo atleistas iš pareigų. Buvo taip, kad dokumentus perdavė P., kuris po jo, V. S., buvo direktorius. S. J. dirbo statybų versle. Pats pastarąjį matė ir jo dokumentus. Negalėjo pasakyti, kad neturėjo su „T.“ reikalų. Nežino, kiek sumokėjo mokesčių nuo padarytų darbų. Žinojo, kad „M.“ turi skolų, kad yra įsiskolinimas darbuotojams. K. S. prisistatė kaip normali firma. Apie juos internete galima pasiskaityti. K. S. jis neapgavo, kažko jis pats nežinojo. Ar jis, V. S., teikė VMI deklaracijas negali atsakyti. Pas jį, V. S. buvo laikoma dokumentacija kas buvo surišta su „T.“. Pasak V. S., teistumų jo naujų nėra, yra dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos grūdais, tiria 6 PK. Teismo posėdžio metu pateikęs dokumentus – atliktų darbų aktus, kuriuose užsakovas yra UAB „S. v.“, o rangovas UAB „R.“ bei pinigų priėmimo kvitus, kuriuose kaip paslaugas teikiantis asmuo nurodomas UAB „R.“ ir ją atstovaujantis asmuo L. G. (asmuo, priimantis pinigus), o už paslaugas mokantis asmuo – V. S., paaiškino, jog pastaruosius rado rūsyje pas senelį, jie įrodo, kad visi darbai atlikti pagal faktą. Šiai įmonei, su kuria buvo sudaryta sutartis, tik nepamena, kokia, pats asmeniškai mokėjo pinigus už darbus, kurie vyko pas K. S.. Firmos direktorė buvo L. G..
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisme kaltinamasis K. S. parodė, kad kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažįsta. 2009 rugsėjo mėn. „T.“ patalpose kilo gaisras. Pagal draudimo nuorodas jis turėjo surengti statybinių įmonių konkursą ir pateikti laimėtoją draudimui, jie patikrino įmonę. UAB „M.“ direktorius – V. S.. Jie padarė sąmatą, draudimas beveik mėnesį tikrino. Buvo patvirtinta, kad gali atlikti darbus. UAB „M.“ pradėjo valymo ir remonto darbus, (duomenys neskelbtini). Kai jis susitiko su „M.“ vadovu, pastarasis padarė gerą įspūdį. Paaiškino, kad turi patirtį statybos versle. Darbai buvo atliekami etapais. Atvažiuodavo komisija ir tikrindavo darbus, ir jų kokybę. Atsiskaitoma buvo dažniausiai grynais, taip pageidavo direktorius V. S.. Einant į pabaigą darbams, pradėjo įrenginėti patalpas, pritaikytas komercijai. V. S. kiekvieną dieną pasirodydavo su naujais žmonėmis, kurių nežinojo, nesikišo į jų pokalbius. Darbų pabaigoje V. S. pasakė, kad keičia įmonę, kodėl, nesigilino. Darbai padaryti. Draudimas patvirtino, kad darbai atlikti ir kokybiškai. Jis, K. S., matė kitos įmonės direktorių. Jis, K. S., epizodiškai ėjo direktoriaus pareigas, užsiiminėjo statybomis. Buvo skaidrumo stoka dėl V. darbo, todėl K. buvo paprašyta prižiūrėti pastarojo darbus. K. iš esmės buvo atsakingas už finansinį skaidrumą restorane. Iš tiesų, R. K. direktoriumi buvo tik formaliai, bet jis, K. S., pasirašinėjo visas sutartis. Statybinių darbų atlikimo aplinkybės K. buvo žinomos minimaliai. Kai prasidėjo patikrinimai, neturėdamas tokiuose reikaluose patirties, paklausė advokato. Advokatas K. P. pasakė jam, K. S., kad atsiuntė tokius parodymus, kokius turi pateikti, pasakė, kad taip lengviausia bus išsprendžiamas klausimas. Jo, K. S., išsakytos aplinkybės neatitiko faktinių aplinkybių. Tuo metu jis nesuprato kas vyksta. Suprato kodėl vyksta patikrinimai, tačiau, nurodydamas kitą įmonę, nebuvo įsigilinęs į viską. Kaltas gal dėl to, kad neturėjo patirties, nepasitikrino ar įmonė PVM mokėtoja. Buvo apgautas V. S., pastarasis arba nežinojo, arba nuslėpė, kad nėra PVM mokėtojas. Nei ,,Lietuvos draudimas" nepatikrino. Jis, K. S., eina apie 20 metų direktoriaus pareigas. Nėra ankščiau pasitikrinę nei vienos įmonės, kad jie nėra PVM mokėtojais. Kad veikiančios įmonės turi ofisus, jam, K. S. nebuvo reikalo tikrinti, jei V. S. atvažiuodavo pas juos. V. S. atveždavo sąskaitas faktūras. Pripažįsta, kad žala buvo padaryta biudžetui, bet nebuvo tyčia daryta. Pinigus ėmė dalį iš draudimo, iš apyvartos, didžioji dalis skolinamasi iš jo, K. S. giminaičio, iš aplinkos. Supranta, kad negalima sudaryti sutarčių su įmone, kuri nemoka PVM.
Apklausta teisme liudytoja J. J. parodė, kad K. S. buvęs sutuoktinis, šiuo metu bendrauja tik dėl vaikų, bendro gyvenamo ploto neturi. Apklausą atsimena miglotai. Pamena, kad jos klausė apie akcininkus, apie įgaliojimą, apie protokolus. Tą laikotarpį K. S. buvo akcininkas ir N. turėjo įgaliojimą, po to jai, J. J. perrašė įgaliojimą. Jai, J. J., paskambindavo H. ir paprašydavo pasirašyti dokumentus dėl pardavimo, gal dėl direktoriaus, nelabai gilindavosi. 2007 m. negyveno kartu su K. S., ji nedalyvaudavo jokioje veikloje. Jie tik pabendraudavo. Vaikai dažnai eidavo į restoraną. Jai iš šono žiūrint viskas atrodė normalu. Atsimena pasikvietė ją, J. J. dėl kažko, ten dirbo labai daug žmonių, labai skubėjo, artėjo ruduo, nesigilino. Firmoje buvo du akcininkai, ankščiau buvo tik K.. H. K. giminaitė, jie sugalvojo planą. Pastaroji norėjo pagerinti tą vietą ir norėjo prisidėti. Tuo metu direktorius buvo ar R. K., ar K. S.. Jai, J. J. nekilo įtarimų, pasitikėjo H., ką nurodydavo tą pasirašydavo. Jokių dokumentų pati neruošė. Kas rengė dokumentus, kuriuos pasirašydavo nematė. Kokia buvo statybų įmonė nežino, sprendžia, kad tai buvo statybininkai iš jų aprangos. Ar jai, J. J. matytas V. S. nežino. Per tą laikotarpį buvo ten porą kartų. Vaikai sakydavo, kad kažkas vyksta, kad skubama.
Apklaustas teisme liudytojas R. D. parodė, kad jo funkcijos restorane buvo ūkio dalies vedėjo. Po gaisro įsidarbino, kai pradėjo veikti restoranas „T.“. Tai buvo balandžio mėn., bendravo su direktoriumi V. G.. Remonto darbus teko matyti. Jis, R. D. pats padėjo kažkokią mašiną iškrauti, ar tai lentos buvo. Taip pat yra iškraudinėjęs vatą ,,Paroc". Remonto darbai vyko už lango, jis, R. D. dirbdavo viduje, darbo laikas jo nelabai normuotas. Jiems viduje padėdavo D. N.. Taip pat padėdavo dirbti pagalbinius darbus A. Š.. Pastarasis būdavo su statybininkais. Gal keturi asmenys būdavo statybose. Prie restorano jie restauravo aikštelę. Su statybininkais tik pasisveikindavo, artimai su jais nebendravo. Yra ten matęs V. S., pastarasis užeidavo į restoraną išgerti kavos. V. S. dažnai praeidavo. Mano, kad V. S. vadovavo statybos darbams. Pastarasis visą laiką būdavo švariai apsirengęs. Pasak R. D., K. S. jam žinomas, kai darbinosi per pirmą sutikimą, pastarasis buvo. K. S. užeidavo, ten kur dirbo. Būdavo, kad sueidavo ir persimesdavo žodžiu kitu. Buvo darbo sutartis, ant popieriaus buvo 2000 Lt. Direktorius V. mokėdavo grynais. Mokamas buvo tik atlyginimas. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pakelbus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „T.“ jis pradėjo dirbti kai jau buvo po gaisro ir po dalinio remonto. Jis UAB „T.“ dirbo ūkvedžiu, darbas buvo susijęs su ūkinės dalies priežiūra, todėl pradėjus dirbti ir pačiam teko prisidėti prie dalies remonto. Kiek jis matė, tai remonto darbams vadovavo jaunas vyriškis, vardu V., kurį vėliau atpažino iš fotonuotraukų kaip V. S.. Pastarojo brigadoje dirbo kokie 3-4 statybininkai, tačiau apie šiuos daugiau nieko pasakyti negalėjo, kadangi nežino nei jų vardų, nei kitų duomenų. Su juo iš UAB „T.“ darbuotojų prie statybų ir remonto buvo prisidėję A. Š., kuris buvo pagalbinis darbuotojas, ir D. N.. Jie visi tvarkydavo UAB „T.“ ūkinę dalį ir, jei reikdavo, padėdavo V. S. brigadai atlikti vieną kitą darbą. Kaip V. S. buvo pasamdytas darbams atlikti jis nežino, nes, kai jis buvo priimtas į UAB „T.“, V. S. jau dirbo. Kiek ir kokie tiksliai darbai buvo padaryti negali įvardinti, nes tiksliai nežino, jis daugiau buvo ūkvedys, nei statybininkas. R. D. parodė, kad matydavo, kaip su V. restorane dažnokai gerdavo kavą ir bendraudavo UAB „T.“ vadovas K. S.. Dėl statybos ir remonto darbų, kurie vyko UAB „T.“ kitame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), R. D. parodė, kad žino, jog ten vyko statybos ir remonto darbai, ten kažką pristatinėjo, bet jis ten nedirbo. Tiesiog buvo kelis sykius nuvykęs kai reikėjo paimti kokį automobilį ar kokį ūkinį įrankį. Kas ten atlikinėjo statybos ir remonto darbus tiksliai pasakyti negali, nes jis būdavo UAB „T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Ten, (duomenys neskelbtini), dažniau būdavo D. N., pats K. S. ir patalpų savininkas R. K.. Kas atsiskaitydavo su V. S. už atliktus statybos ir remonto darbus, R. D. nežino, bet jo nuomone tai darydavo vadovas K. S. (T. 3, b. l. 42-43) – patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Apklaustas teisme liudytojas K. M. parodė, kad buvo įgaliotas asmuo, paskirtas administruoti šią įmonę. Gal 2010 m. buvo viskas ne taip kaip turėtų būti. Nebuvo dokumentų. Kažkoks buvo antraeilis antspaudas, ne pagrindinis. Jis, K. M., išėjo iš darbo ir paliko taip kaip paėmė. Buvo administratoriumi trumpą laiką. Po jo, K. M. bylą perėmė K. Faktiškai nieko neperėmė ir nebuvo ką perdavinėti. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „S. v.“ ir bankroto administratoriumi paskyrus UAB „JURCONSULT GROUP“, bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie UAB „S. v.“ dokumentai ar antspaudai. Iš pradžių bankroto procedūrą vykdyti buvo įgaliotas jis, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., kuomet nutraukė darbo sutartį su UAB „JURCONSULT GROUP“, UAB „S. v.“ bankroto procedūrą perėmė administruoti kitas UAB „JURCONSULT GROUP“ bankroto administratorius A. K.. Jiems nebuvo perduotas pagrindinis UAB „S. v.“ antspaudas. Jiems buvo atiduoti UAB „S. v.“ antspaudas su užrašu „Dokumentams“ ar tai „Dokumentai“ ir antspaudas su UAB „S. v.“ rekvizitais. Jis negalėtų pasakyti, ar iš viso buvo matęs UAB „S. v.“ akcininką ir paskutinį direktorių V. S.. Į klausimą, kaip galėjo būti, kad po UAB „S. v.“ bankroto bylos iškėlimo, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S. v.“ vardu bendrovei UAB „T.“ buvo išrašyti dokumentai, tai yra pasirašyta statybos rangos sutartis, kuri patvirtinta apvaliu UAB „S. v.“ antspaudu, taip pat buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai, K. M. parodė, kad jam tokios aplinkybės nežinomos, minimu laikotarpiu įmonė jau buvo bankrutuojančios statuse, ir jokių PVM sąskaitų faktūrų dėl kokių nors darbų atlikimo išrašyti negalėjo, kaip ir negalėjo atlikti jokių darbų. K. M., peržiūrėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus UAB „S. v.“ dokumentus dėl sandorių su UAB „T.“ 2011 m. gegužės 23 d. datuotą sutartį su UAB „T.“, UAB „S. v.“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitus, UAB „T.“ kasos išlaidų orderius), pasikartojo, kad nieko paaiškinti negali. Dokumentuose nurodytas UAB „S. v.“ direktorius S. J. jam nepažįstamas. Kiek pamena, šios įmonės dokumentuose kaip šios įmonės paskutinis vadovas ir akcininkas figūravo V. S. (T. 3, b. l. 147-149) – liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Pasak K. M., ėmėsi priemonių, kad gautų įmonės dokumentus ir antspaudus, kreipėsi į tarnybą. Nebuvo įmonės direktoriaus, į ką kreiptis. Pagal dokumentus buvo direktorius, tačiau nebuvo nei dokumentų, nei žmogaus. Nebuvo kreiptasi į teismą dėl direktoriaus, nes iš esmės nebuvo paties direktoriaus. Tuo adresu, kur įmonė egzistavo nieko nebuvo, jokių dokumentų. Kažkur gal dokumentuose buvo parašai S.. Ką rado, tai tik FNTT skyriuje.
Apklaustas teisme liudytojas V. B. parodė, kad yra UAB „M.“ bankrutuojančios įmonės administratorius. (duomenys neskelbtini) teismas iškėlė bankroto bylą ir paskyrė jo, V. B., įmonę administratoriumi. Jis pradėjo ieškoti turto, dokumentų, tačiau jų negavo, įmonės savininko nerado. Rašė registruotus laiškus, bet jie grįžo, kreipėsi į teismą, kad nubaustų įmonės direktorių, pastarajam buvo paskirta 500 litų bauda ir atiduota antstoliams, antstoliai taip pat nerado. Kad gautų lėšas reikalingas buvo antspaudas ir buvo padarytas dublikatas, kuris yra dabar, tačiau tikrų įmonės antspaudų nematė ir negavo. Rašė į prokuratūrą, kad iškeltų baudžiamąją bylą. Po kiek laiko atėjo V. S., pastarasis nebuvo atleistas, ir jis, V. B., kaip administratorius privalėjo jį atleisti. Kada tiksliai buvo atėjęs S., gal po 2 mėnesių pastarasis atsirado ir sakė, kad neatleistas. Kada skelbiamas bankrotas yra informacija „Valstybės žiniose“. Matyt V. S. turėjo tą informaciją apie bankrotą. Atleidimo pagrindas – bankrotas. Asmuo informuojamas, kad įmonė bankrutavo. 7 ar 10 žmonių buvo priskaičiuotas atlyginimas. Kreipėsi į garantinį fondą ir buvo atiduotas užmokestis, iki 7000 Lt buvo atlyginimas.
Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad nieko nežino, su kaltinamuoju nieko bendro neturi, žino tik, kad yra byla. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „S. v.“ ir bankroto administratoriumi paskyrus UAB „JURCONSULT GROUP“, bankroto administratoriui jokie UAB „S. v.“ dokumentai ar antspaudai perduoti nebuvo. Pradžioje bankroto procedūrą vykdė UAB „JURCONSULT GROUP“ bankroto administratorius K. M., o nuo 2011 m. gruodžio 1 d., jis. Tačiau jokie UAB „S. v.“ dokumentai bei antspaudai nei jam, nei K. M. perduoti nebuvo. Bent jau jam nei buvęs UAB „S. v.“ akcininkas ir paskutinis direktorius V. S., nei prieš tai bankroto procedūrą administravęs K. M. nieko neperdavė. Jo žiniomis, Vilniaus miesto VPK Ekonominių nusikalstamų tyrimo skyriuje dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, t.y. dėl UAB „S. v.“ dokumentų paslėpimo, už ką V. S. buvo pateikti kaltinimai. Pagal jo turimų dokumentų kopijas matyti, kad 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto VPK Ekonominių nusikalstamų tyrimo skyriaus tyrėja grąžino K. M. du UAB „S. v.“ antspaudus, bet kur šie antspaudai jis nežino, galbūt K. M. juos perdavė jų direktoriui. Pagrindinis įmonės antspaudas bei dokumentai taip pat rasti ir jiems perduoti ir nebuvo. Į klausimą, kaip galėjo būti, kad po UAB „S. v.“ bankroto bylos iškėlimo, laikotarpiu nuo nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S. v.“ vardu bendrovei UAB „T.“ buvo išrašyti dokumentai, tai yra pasirašyta statybos rangos sutartis, kuri patvirtinta apvaliu UAB „S. v.“ antspaudu, taip pat buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai, A. K. parodė, jog tai neįmanoma, nes šiuo laikotarpiu įmonė jau buvo bankrutuojančios statuse, ir jokių dokumentų išrašyti ir pasirašyti negalėjo. Apie tai jam nieko nežinoma, todėl nieko paaiškinti negali. A. K., peržiūrėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus UAB „S. v.“ dokumentus dėl sandorių su UAB „T.“ 2011 m. gegužės 23 d. datuotą sutartį su UAB „T.“, UAB „S. v.“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitus, UAB „T.“ kasos išlaidų orderius), pasikartojo, kad nieko paaiškinti negali. Dokumentuose nurodytas UAB „S. v.“ direktorius S. J. jam išvis nežinomas, nes visuose dokumentuose, kaip šios įmonės paskutinis vadovas ir akcininkas figūravo V. S.. Tačiau ir šio asmens jis nėra gyvai matęs, nes jiems niekas nieko neteikė ir su jais nebendravo. (T. 3, b. l. 134-136) – liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Apklaustas teisme liudytojas A. Š. parodė, kad gal prieš 8 ar 7 ar 6 m. dirbo „T.“ pagalbiniu darbininku, pašluodavo terasą ar dar ką. V. S. ten matė, pastarasis buvo prarabas, atvežė statybininkams batus, drabužius. Nedaug kartų matė, gal kokius metus ten dirbo. Dar buvo 2 ar 3 statybininkai. Kitas kaltinamasis S. gyveno toje pačioje gatvėje, jis, A. Š. kitoje gatvės pusėje. Matė kaltinamuosius kartu. Jis, A. Š. nieko nematė, darė savo darbą, nedalyvavo statybose. S. ir jam, A. Š. duodavo darbus, ką pašluoti. Kai pastarasis atvažiuodavo, tai ir duodavo darbų, gal 2 ar 3 kartus į savaitę atvažiuodavo. Popieriuje buvo atlyginimas, buvo direktorius ir jam, A. Š. mokėjo. Matė kaip drabužius davė pats S., jam, A. Š. ar striukę davė, jokių užrašų ant drabužių nebuvo. Pastolių jokių nematė. Ten dirbdavo pora valandų, iš ryto reikėdavo sutvarkyti.
Apklaustas teisme liudytojas T. S. parodė, kad Š. nežino, nepažįsta. Dėdė prašė paskolinti pinigų, pasirašė sutartį ir paskolino 150 000 litų. Susitarė per buhalterę, darė pavedimus langams, kam reikėjo tam ir darydavo. Pervedė už langus. Tokių konkrečių dalykų negali atsakyti, kas susiję su statybomis. Dėl to bendravo su K.. Jis, T. S. skolino statyboms po gaisro, renovacijai, suprato, kad pardavinės patalpas ir kai parduos, tada jam atiduos pinigus. Jis, T. S. darė ne vieną, ir ne du pavedimus, ir fiziniams ir juridiniams asmenims. Jam, T. S. pavedimu buvo gražinti pinigai, nesigilino iš kur jam grąžino pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisme liudytojas D. N. parodė, kad buvo atsakingas už įmonės „T.“ elektros ir dujų ūkio priežiūrą, matydavo, kad kažkas vyksta, kai užvažiuodavo patikrinti. Jis, D. N. yra sakęs, kad yra matęs iš matymo V. S., pastarasis vykdė įvairius darbus. Jis tik K. S. pažįsta. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuomet buvo gaisras (duomenys neskelbtini), jis jau dirbo UAB „T.“. Šioje įmonėje jis dirbo elektriku. Kaip buvo surasti rangovai UAB „T.“ patalpoms remontuoti jis nežino, nes ten viską derino K. S.. Kiek jis pamena ir kiek matė, tai remonto darbams vadovavo jaunas vyriškis, kurio žino tik vardą – V., kitų duomenų nežino. V. vadovavo statybos ir remonto darbams. Jo brigadoje dirbo kokie 5-6 statybininkai, tačiau apie šiuos daugiau nieko pasakyti negali, kadangi nežino. Kartais, jei reikdavo kokios pagalbos, jiems eidavo padėti. Dar su juo iš UAB „T.“ darbuotojų prie statybų ir remonto buvo prisidėję ūkvedys R. D. ir pagalbinis darbuotojas A. Š.. D. N. parodė, kad jie visi su R. D. ir A. Š. buvo atsakingi už UAB „T.“ ūkinę dalį ir, jei reikdavo, padėdavo V. brigadai atlikti vieną kitą darbą. Kiek ir kokie tiksliai darbai buvo padaryti, jis negali įvardinti, nes tiksliai nežino, jis daugiau buvo elektrikas nei statybininkas. V. dažnokai matydavo restorane geriant kavą, bendraujant su UAB „T.“ vadovu K. S.. Dėl statybos ir remonto darbų, kurie vyko UAB „T.“ kitame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), D. N. parodė, kad žino, kad ten vyko statybos ir remonto darbai, ten iš gyvenamųjų patalpų buvo įrenginėjamos kavinės patalpos. Jis ten yra prisidėjęs prie elektros įrengimo. Kiek jam yra žinoma, šiuo adresu statybos ir remonto darbus atlikinėjo taip pat V. žmonės, tačiau tikslesnių detalių nežino. V. buvo matęs kelis sykius minėtu adresu, bet su juo nebendraudavo. Taip pat ir su statybininkais kurie ten dirbdavo, todėl jokių duomenų apie juos nežino. Kas atsiskaitydavo su V. už atliktus statybos ir remonto darbus, jis nežino. Jo akivaizdoje tokie dalykai nebuvo daromi. (T. 3, b. l. 48-49) – liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Pasak D. N., neatsimena ar buvo oficialiai įdarbintas. Dirbo susitarimo pagrindu, negavo atlygio iš „T.“. Su S. yra pažįstami. Gal kokius 5 kartus yra buvęs objekte. Žino, kad gaisras buvo kavinėje, degė. Matė, kad dirbo brigados su uniformomis, buvo įmonės užrašas ant uniformos. Matė, kad buvo padaryti nauji elektros darbai. Jis, D. N. buvo baigęs kursus, tai buvo valstybiniai kursai, turi pažymėjimą, kuris buvo išduotas. Per tuos metus nedirbo kitoje darbovietėje.
Apklausta teisme liudytoja I. G. parodė, kad kažkada buvo apklausta, neprisimena tokių senų įvykių, prašo paviešinti jos parodymus. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2011 metų pavasario, tikslios datos nepamena, turi įsigijusi 50 procentų UAB „T.“ akcijų. Savo akcijų paketą jai perleido K. S., kuris tuo metu buvo ir šios įmonės direktorius. Tikslių priežasčių, kodėl K. S. nutarė parduoti savo akcijas, ji nežino. Tegali pasakyti, kad jai akcijas pasiūlė pirkti jau kai ji dirbo UAB „T.“. UAB „T.“ pradžioje ji dirbo su renginių organizavimu, o vėliau prie baro darbo organizavimo. Kada tiksliai įsidarbino negali pasakyti, nes nepamena, bet tai buvo jau po gaisro, kuris įvyko restorane. I. G. parodė, kad 50 procentų UAB „T.“ akcijų valdė iki, panašiai, 2012 metų vidurio, tikslios datos nepamena, po ko jas vėl perleido K. S., nes, VMI pradėjus patikrinimus, K. S. pasakė, kad dėl visko kaltas jis, todėl panoro, jei būtų galima taip pasakyti, „atsikratyti“ UAB „T.“ akcijų ir neturėti jokių reikalų su tuo. K. S. sutiko, kad akcijos vėl būtų perrašytos jam, bet, kadangi jis neturėjo pinigų atsiskaityti pilnai už visas akcijas, jie pasirašė susitarimą dėl akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas. Visu laikotarpiu, tame tarpe ir tuo, kol ji buvo akcininkė, visus sprendimus UAB „T.“ dėl veiklos organizavimo ir kitų klausimų priiminėjo K. S., kuriuo buvo pasitikima, nes manoma, kad jis savo darbą gerai išmano. Kita UAB „T.“ akcininkė yra D. H., kurią ji pažįsta iš matymo. Kadangi D. H. gyvena Vokietijoje, kiek ji žino, D. H. interesus dėl UAB „T.“ atstovauti įgaliojo J. J., kurią ji taip pat žino iš matymo, pažįsta kaip buvusią K. S. žmoną. Kaip akcininkės nei ji, nei D. H. ar jos įgaliota atstovė kartu jokių sprendimų nepriiminėdavo, nes buvo pasitikima K. S.. Tarp akcininkų buvo tiesiog žodinis susitarimas, kad, kas liečia UAB „T.“ veiklą, viskuo rūpinasi ir sprendžia K. S.. Jei šis kažką nuspręsdavo, pateikdavo savo sprendimus jai ir kitai akcininkei, tačiau tai vykdavo atskirai. Tokių kaip visuotinių susirinkimų nebūdavo. Tiesiog visi pasirašydavo paruoštus sprendimus ir tiek. I. G. parodė, kad laikotarpiu, kuriuo ji buvo akcininke, sprendimus, kuriuose yra akcininkų parašai, paruošdavo ir pateikdavo K. S.. Ji mano, kad sprendimai buvo pateikiami pasirašyti kiekvienam akcininkui atskirai. I. G. pabrėžė, kad K. S., kaip vadovu, buvo pasitikima. Dėl R. K. paskyrimo direktoriumi ją informavo K. S.. Kokios priežastys dėl direktorių pasikeitimo - ji nežino, jai nebuvo aiškinama, tačiau, kadangi buvo pasitikima K. S., be to, R. K. buvo iš pažįstamų bendradarbių rato, nekilo abejonių, kad šis žmogus negali būti paskirtas UAB „T.“ direktoriumi. Sprendimas pakeisti direktorių buvo paruoštas ir pateiktas K. S.. Ji, kaip akcininkė, realiai UAB „T.“ sprendimų nepriminėjo, į veiklą nesikišo, tiesiog pasirašydavo reikiamus dokumentus. Apie tai, kad K. S. pareikšti įtarimai dėl UAB „T.“ mokesčių vengimo, ji nežinojo. Jei jis ką ir darė, tai tikrai savavališkai, be jos žinios. Dėl pinigų pervedimo į S. Š. asmeninę sąskaitą, I. G. paaiškino, kad ji S. Š. asmeniškai nepažįsta, jokių reikalų neturėjo. Ji pamena, kad iš savo sąskaitos yra dariusi S. Š. pinigų pavedimą, tačiau tai padarė K. S. paprašyta. Tuo metu UAB „T.“, kiek pamena, buvo gana sunki finansinė padėtis, ir K. S. paprašė jos paskolinti pinigų, ir kad pinigus pervestų iš karto į šios merginos sąskaitą. Kas jai pateikė sąskaitos duomenis, ji jau nepamena. Vėliau jai šie pinigai buvo grąžinti, ji jokių pretenzijų nei UAB „T.“, nei K. S. neturi. (T. 3, b. l. 5-7, 10-11) – liudytoja patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Pasak I. G., ji dalyvavo praktinėje veikloje, dirbo bare, rūpinosi prekių tiekimu ir prižiūrėjo personalą. Dirbo gal pusę metų ar metus. Turėjo pinigų ir norėjo į kažką investuoti. Tai jos, I. G. sprendimas. Neatsimena kokiomis aplinkybėmis neteko akcijų. Dirbo kai vyko gaisras. Atsimena vyrukus, buvo 3 ar 4, jiems ant nugaros buvo „M.“ užrašas. Jiems vadovavo S..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbė liudytojo S. M. parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. S., susipažino su juo draugų aplinkoje, tačiau jokių darbinių reikalų niekada neturėjo. Kiek jis žinojo, V. S. užsiėmė statybomis. Su pastaruoju nebuvo itin geri draugai, tiesiog pažįstami, bendraudavo epizodiškai, ne pastoviai. Toks atvejis, kad į jo sąskaitą, V. S. prašymu, būtų pervesti pinigai iš įmonės buvo, tik jis nepamena nei įmonės pavadinimo, iš kurios buvo pervesti, nei kada tiksliai tai buvo. V. S. jo paprašė, ar gali įmonė už atliktus darbus pervesti pinigus ir kad jis tuos pinigus nuimtų grynais. S. M. parodė, kad, kai jis pasiteiravo kam jam to reikia, V. S. paaiškino, kad jo įmonei iškelta bankroto byla, kad visos sąskaitos, tame tarpe ir jo, yra areštuotos, ir kad jokių problemų nebus, nes ta įmonė jam skolinga už statybos darbus. Nemanydamas, kad daro kažką blogo, sutiko. Kokios tiksliai sumos buvo pervestos, tiksliai jau nepamena, bet, jei neklysta, buvo daryti pavedimai du sykius. Vienu kartu buvo pervesta apie 17 000 Lt, kitu kartu apie 20 000 litų. Visus iš įmonės V. S. prašymu pervestus pinigus jis nuėmė grynais. Kiek pamena, kelis sykius tai darė per bankomatus, o kartą ar du ėjo į banką. S. M. patikino, kad visus pinigus, kurie buvo pervesti iš įmonės V. S. prašymu jis išgrynino ir atidavė pačiam V. S.. S. M. parodė, kad jam iš to jokios naudos nebuvo, tiesiog manė, kad padeda pažįstamam. Jam nekilo jokie įtarimai, kad čia gali būti kažkas neteisėto. Daugiau tokių prašymų iš V. S. pusės nebuvo. Jie su V. S. kartas nuo karto pabendraudavo, tačiau dabar santykiai visiškai nutrūkę. Paskutinį kartą V. S. matė apie 2012 metus, prieš jam patenkant į kalėjimą. S. M. taip pat parodė, kad nei su UAB „T.“, nei su UAB „M.“ jis neturi nieko bendro, šiuos pavadinimus girdi pirmą kartą. Kai buvo pervesti pinigai, jis tuo metu nesigilino iš kur jie pervesti, tiesiog nuėmė juos ir atidavė V. S.. (T. 2., b. l. 147-148).
Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbė liudytojos S. Š. parodymus. Ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nei S. J., nei T. S., nei I. G. asmeniškai nepažįsta, UAB „S. v.“ taip pat jai nieko nesako, UAB „T.“ žino, nes yra ne kartą pietavusi kavinėje tokiu pat pavadinimu. Bet, apibendrinus visus šiuos žmones ir UAB „T.“ pavadinimą, gali pasakyti, kad visa tai susiję su vienu jos pažįstamu, tai yra V. S.. Su šiuo ji draugavo laikotarpiu nuo 2010 metų pradžios iki panašiai 2012 metų. Pavedimai jos sąskaitoje buvo atlikti būtent V. S. prašymu. Tuo metu ji gyveno kartu su V. S., kai šis paprašė paslaugos leisti pasinaudoti jos banko sąskaita. V. S. jai tada paaiškino, kad yra teistas ir kad negali savo vardu turėti jokios banko sąskaitos. Ji nieko blogo negalvodama sutiko. Kartas nuo karto į jos banko sąskaitą kas nors iš V. S. pažįstamų pervesdavo pinigus, apie ką jis jai pasakydavo ir, kai ateidavo pinigai, V. S. pasakydavo kaip jam juos paduoti, ar dalimis nuimti per bankomatą, ar banko skyriuje išimti visus iš karto. S. Š. patikino, kad visi pinigai, kurie buvo pervesti į jos banko sąskaitą V. S. prašymu buvo išgryninti ir atiduoti jam. S. Š. parodė, kad, kadangi jie gyveno kartu, tai dažnai kartu važiuodavo ir ji nuimdavo pinigus. V. S. kartu būdavo ir, tiesiog pažiūrėjus bankomate likutį, pasakydavo, kiek tuo kartu nuimti. Paėmusi pinigus iš bankomato juos iš karto atiduodavo V. S.. Už ką buvo tie pinigai, V. S. jai niekada neaiškino, jis maždaug laikėsi tos nuomonės „mažiau žinosi – ramiau gyvensi“, o ji nelabai ir gilindavosi. K. S. žino iš matymo, kaip UAB „T.“ savininką. Dar tuo metu, kai gyveno su V. S., jie dažnai važiuodavo papietauti į UAB „T.“ restoraną, esantį (duomenys neskelbtini). V. S. turėjo kažkokių reikalų su K. S., nes, kai nuvažiuodavo, jie dažnai nueidavo kažkur pasikalbėti. Apie ką jiedu su K. S. kalbėdavo ji nežino, jų pokalbiuose nedalyvaudavo, bet, kiek pamena iš bendrų V. S. kalbų, K. S. kažkaip tai padėjo V. S. su verslu, lygtais skyrė pinigų ir kad V. S. jam turės atiduoti dalimis. Bet to nei patvirtinti nei paneigti negali, čia tik blankūs prisiminimai iš bendrų kalbų, kad V. S. turės atiduoti pinigus K. S.. S. Š. parodė, kad negali pasakyti, už kokias paslaugas buvo pervestos šių asmenų ir UAB „T.“ pinigų sumos, nes niekada neklausinėdavo, o V. S. neaiškindavo. Jai nekilo jokie įtarimai, kad čia gali būti kažkas neteisėto. Į klausimą, ar tuo metu, kai draugavo ir gyveno su V. S., jis taip pat dirbo statybų versle, S. Š. parodė, kad nežino, ji težinojo, kad V. S. turi kažkokį savo verslą, o kuo būtent užsiima, jai niekada nesakydavo. Į klausimą, ar tuo metu, kai lankydavosi UAB „T.“ restorane su V. S., vyko kokie nors statybos ar remonto darbai, S. Š. parodė, kad, kiek pamena, restoranas buvo lygtais po gaisro, matė, kad ten buvo remontuojamos patalpos. (T. 2, b. l. 155-158)
Teismas BPK 276 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatyta tvarka paskelbė liudytojo R. K. parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metais, tikslios datos nepamena, jo buvęs klasiokas K. S. paprašė laikinai pabūti K. S. įmonės UAB „T.“ direktoriumi. Tikslių aplinkybių, dėl ko K. S. jo prašė, o pats nepabuvo, nepamena. Sutikus jis buvo įdarbintas ir paskirtas UAB „T.“ direktoriumi. Direktoriumi R. K. tapo jau po to, kai UAB „T.“ priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo „T.“ restoranas, 2009 metų rugsėjo buvo įvykęs gaisras ir jau dalinai patalpos buvo suremontuotos, jau dalinai pritaikytos toliau tęsti veiklą. R. K. parodė, kad jis realiai jokių sprendimų, kaip UAB „T.“ direktorius, nepriiminėjo, buvo daugiau formalus direktorius. Restorano statybomis ir remontu rūpinosi K. S.. Jam tapus direktoriumi, remonto darbai adresu (duomenys neskelbtini), vis dar vyko. Šiose patalpose jis lankydavosi ir būdavo apie 1-2 dienas per savaitę, nes reikdavo pasirašyti įvairius dokumentus. Dokumentus pasirašyti jam paprastai pateikdavo UAB „T.“ buhalterė I. K., kuri jam paskambindavo bei pasakydavo, kad reikia atvažiuoti pasirašyti dokumentus bei paduodavo ir parodydavo, kur reikia pasirašyti. Jis dokumentų turinio įdėmiai neanalizuodavo, tiesiog pasitikėdavo ir pasirašydavo, ką reikia. Be dokumentų pasirašymo jis kartais su K. S. apeidavo remontuojamas patalpas, kuriose dar darbavosi statybininkai. K. S. jį supažindino su vaikinu, kurio vardas V., kurio jokių duomenų daugiau nežinojo, tačiau kaip vėliau iš nuotraukų atpažino – V. S.. Pastarasis jam buvo pristatytas kaip statybų remonto vadovas. R. K. asmeniškai su V. S. jokių reikalų nederino, asmeniškai nebendravo, tik matė kelis sykius šį prie darbininkų, kad vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), remontuotinas patalpas ir kad bendravo su K. S.. Dar yra porą kartų matęs V. S. restorano patalpose geriant kavą su K. S., gal sykį ar du buvo prie jų prisėdęs ir jis, bet apie ką kalbėjo, jau nepamena. Kaip suprato, būtent K. S. ir surado V. S. remonto darbams atlikti. Tačiau kada ir kaip, jis nežino, K. S. jam apie tai nieko neminėjo, o jis nesigilino. Bendraujant su K. S. jiems kilo idėja atidaryti dar vieną restoraną ir tam panaudoti jo, tai yra R. K., name esančias nenaudojamas apie 300 kvadratinių metrų patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Tad nenaudojamas patalpas nusprendė paversti komercinėmis, tai yra pakeisti paskirtį iš gyvenamųjų į komercines ir atidaryti restoraną. Čia vėl gi visais projektais ir statybomis rūpinosi tiktai K. S.. R. K. ir kiti patalpų bendrasavininkai į tai visai nesikišo. Jie kaip patalpų savininkai buvo pasirašę sutartį su UAB „T.“, kad ši įmonė atliks statybos remonto darbus ir kad šie darbai bus išskaičiuoti iš patalpų nuomos. R. K. pabrėžė, kad nors tuo metu jis ir buvo UAB „T.“ direktoriumi, visais statybos darbais rūpinosi K. S., tad dėl detalesnių duomenų, kaip buvo surasti statybininkai, kaip buvo derinami projektai ir t.t. reiktų klausti būtent K. S.. Jis tegali pasakyti, kad čia prie statybų jis ir vėl matė besisukiojantį V. S.. Pats asmeniškai su juo nieko nederindavo, tiesiog pasisveikindavo. V. S. matydavo bendraujant daugiausiai su K. S.. Atlikus statybos ir remonto darbus buvo pakeista tų patalpų paskirtis iš gyvenamųjų į komercines. Dalis patalpų, apie 30-40 kvadratų, buvo išnuomota įmonei, kurios pavadinimo nepamena. O kitose patalpose įrengtas restoranas. Tačiau šis veiklos tuo metu taip ir nepradėjo vykdyti, kadangi UAB „T.“ kiek susidūrė su finansiniais sunkumais, prasidėjo mokestiniai patikrinimai ir pan. Iš UAB „T.“ direktoriaus pareigų jis buvo atleistas tik 2013 metų vasarą, kaip tik panašiu laiku, kuomet K. S. pasakė, kad jis pats taps vadovu ir toliau pats tvarkysis su sunkumais, su kuriais susidūrė UAB „T.“. R. K., reziumuodamas savo parodymus, parodė, kad statybos remonto darbais, kurie buvo atlikti ir vykdomi adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), visada rūpinosi K. S.. Įmonių pavadinimus - UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, daugiau įsidėmėjo mokesčių inspekcijoje, kai davė paaiškinimus mokesčių inspektorei. Tačiau tuo metu, kai vyko statybos remonto darbai, jam šie įmonių pavadinimai neužstrigo, kad būtent jos atlieka statybos remonto darbus. Jis tiesiog matė V. S. ir nesigilino, kokie dokumentai ir kokių įmonių vardu dėl to buvo išrašyti. Tuo rūpinosi K. S.. Kaip V. S. susijęs su minėtomis įmonėmis R. K. nežino, niekada į tai nesigilino. Statybose matydavo vieną ir tą patį V. S., kitų asmenų, tai yra darbininkų, kurių būdavo 5-6, neįsidėmėjo. Dokumentus pasirašyti jam pateikdavo I. K.. Ar buvo pateikęs K. S. - nepamena, bet pagrinde tai darydavo I. K.. Tikslių visų UAB „T.“ akcininkų, išskyrus K. S., duomenų nežino. Realiai sprendimus darė K. S.. Į klausimą, ar žinojo, kad UAB „M.“, kurios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „T.“ dėl statybos remontų darbų adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose nurodytomis datomis, tai yra laikotarpiu nuo 2010-04-26 iki 2010-10-14, jau buvo įmonė, kuri nuo 2009-03-01 neteikė VMI deklaracijų, nuo 2009-12-30 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, R. K. atsakė, kad to nežinojo. Paprastai buhalterinės apskaitos dokumentais rūpinosi I. K.. Jis asmeniškai nežinojo ir to netikrino. Ar apie šias aplinkybes žinojo ir pats K. S., jis taip pat nėra tikras. Į klausimą, ar žinojo, kad UAB „S. v.“, kurios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „T.“ dėl statybos remontų darbų adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose nurodytomis datomis, tai yra laikotarpiu nuo 2011-06-27 iki 2011-12-22, jau buvo įmonė, kuri nuo 2009-09-01 neteikė VMI deklaracijų, nuo 2009-12-30 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, ir kad (duomenys neskelbtini) jai iškelta bankroto byla, R. K. atsakė, kad nežinojo ir nurodė, kad paprastai buhalterinės apskaitos dokumentais rūpinosi I. K.. Jis asmeniškai to nežinojo ir to netikrino. Ar apie šias aplinkybes žinojo ir pats K. S., jis taip pat nėra tikras. Jis supranta, kad kaip direktorius galėjo sukontroliuoti, kad to nebūtų įvykę, tačiau pilnai pasitikėjo K. S., manė kad jis viską kontroliuoja. (T. 3, b. l. 27-31)
2012 m. liepos 24 d. V. S. paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) nurodyta, kad jam buvo pateikti įvairių dokumentų kopijos, kuriose parašai prie jo pavardės yra ne jo. UAB „M.“ jis dirbo direktoriumi nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. birželio. UAB „M.“ teikė statybų paslaugas. UAB „M.“ jam dirbant šioje įmonėje jokių statybos paslaugų UAB „T.“ neteikė. Jis nežino kaip atsirado UAB „T.“, nes jis dirbdamas UAB „M.“ jokių darbinių reikalų su UAB „T.“ nevykdė ir su jos atstovais nebendravo. Jokių statybos sutarčių jam vadovaujant UAB „M.“ su UAB „T.“ nebuvo sudaryta, jokių statybų paslaugų jam vadovaujant UAB „M.“ neatliko UAB „T.“. Tuo metu kai jis pradėjo dirbti UAB „M.“ dirbo minėtoje įmonėje 5 ar 6 darbuotojai. UAB „T.“ jokiuose objektuose jam vadovaujant nedirbo nei vienas UAB „M.“ darbuotojas, bei nebuvo samdomi jokie subrangovai. PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ galėjo išrašyti naujasis savininkas, kuriam buvo parduota UAB „M.“ 2010 m. birželio mėnesį. Kas ant jam pateiktų dokumentų pasirašinėjo jis nežino, jau sakė, kad parašai ant dokumentų yra ne jo. Jis žino apie UAB „S. v.“, nes jai vadovavo nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. pavasario. Su S. J. nėra pažįstamas. Jokių pinigų iš UAB „T.“ jis nėra gavęs, už tai nėra niekur pasirašęs ir su minėta bendrove jokių ryšių neturi ir neturėjo (T. 1, b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S. parodė, kad jis buvo tiek UAB „S. v.“, tiek UAB „Mi.“ vadovu, tačiau kadangi praėjo nemažai laiko, jau tiksliai negali pasakyti, kokiais laikotarpiais buvo vadovu ir kuriais jau ne. Taip pat negali atsakyti į klausimą dėl įmonių bankrotų procedūrų ar dokumentų, tame tarpe antspaudų, kažkam perdavimo ar neperdavimo, nes praėjo nemažai laiko, be to, apie du metus praleido įkalinimo įstaigoje, o ten laikas buvo ne koks, labai daug kas pasimiršo. Tegali pasakyti, kad K. S. pažįsta kaip UAB „T.“ vadovą ir kad jo statybininkų brigada atlikinėjo statybos ir remonto darbus K. S. įmonei, o būtent objektuose, kurių adresai nurodyti pranešime apie įtarimą – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Kuri iš jo vadovaujamų įmonių UAB „M.“ ar UAB „S. v.“ ir kuriuose tiksliai iš šių objektuose atlikinėjo darbus jau nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Šiuose objektuose darbai vyko vieni paskui kitus, tai yra pirmiausiai buvo atliekami statybos ir remonto darbai po gaisro „T.“ restorane, adresu (duomenys neskelbtini), o po to jam K. S. pasiūlė atlikti ir statybos darbus (duomenys neskelbtini). Kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su K. S. ir kaip jo įmonėms buvo pasiūlyti darbai nepamena, bet nurodė, kad darbų ieškodavo skelbimuose ir dalyvaudavo konkursuose, siūlydamas statybos ir remonto paslaugas. Kiek darbuotojų būdavo jo statybininkų brigadoje, pasakyti negalįs, nes nepamena. Taip pat negali pasakyti, ar šie buvo įdarbinti jo įmonėse, ar juos samdydavo pavieniams darbams, nes būdavo ir patentininkų, ir įmonės darbuotojų. Tegali patvirtinti, kad tiek viename, tiek kitame UAB „T.“ objektuose, pagal sutartis su K. S. buvo atlikta daug darbų, bet ar visi iki galo buvo užbaigti, nepamena. Kas iš UAB „T.“ darbuotojų galėjo kartu daryti ar padėti daryti statybos ir remonto darbus UAB „T.“ objektuose, nepamena. Už atliekamus darbus buvo atsiskaitoma įvairiai, tiek grynais pinigais, tiek mokėjimo pavedimais. Kas mokėjo grynuosius, sumų dydžius, o taip pat ar jam tiesiogiai, ar per jo kokį nors įmonės darbuotoją, jau nepamena. Pranešime apie įtarimą nurodytos I. K. nepamena. Kas už atliktus darbus UAB „T.“ išrašė dokumentus, tai yra PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, taip pat kaip buvo sudarytos sutartys – nepamena. Dėl UAB „S. v.“ dokumentų neišsaugojimo jis buvo pripažintas kaltu, nuteistas ir jau atlikęs bausmę. Kaip buvo su UAB „M.“ dokumentais nepamena, šiai dienai jis neturi nei vienos iš šių įmonių dokumentų ir tikrai nežino kur jie yra. Į klausimą kas vis tik atliko remonto darbus UAB „T.“ objektuose ir kas išrašė šiai bendrovei dokumentus dėl darbų perdavimo bei sąskaitas dėl darbų apmokėjimo, jei, kaip nustatyta, surašytų dokumentų dėl darbų atlikimo bendrovei „T.“ laikotarpiu bendrovėse UAB „S. v.“ ir UAB „M.“ nedirbo nei vienas darbuotojas, abi bendrovės jau buvo išbrauktos iš PVM mokėtojų, V. S. parodė, kad šiais klausimais negali prisiminti ir tiksliau paaiškinti. O dėl to, kad šios įmonės buvo išbrauktos iš PVM mokėtojų, darbų atlikimo ir dokumentų išrašymo momentui ar laikotarpiui, jis nežinojo. Į klausimą ar pažįsta asmenį vardu S. M. ir kaip gali paaiškinti, kad UAB „T.“ už atliktus darbus mokėjimo likutį pervedė šiam asmeniui į asmeninę banko sąskaitą, V. S. parodė, kad asmenį vardu S. M. žino, bet jokių ryšių nepalaiko, o dėl pavedimo paaiškinti negali, nes nepamena. Ar S. M. jam yra perdavęs UAB „T.“ pagal UAB „M.“ vardu surašytą prašymą pervestas pinigines lėšas grynais ar kitokiu būdu, V. S. parodė, kad nepamena. Į klausimą, ar pažįsta asmenį vardu S. J., V. S. parodė, kad nepamena ar pažįsta. Taip pat V. S. negalėjo atsakyti, ar asmuo, vardu S. J., kurio duomenys nurodyti UAB „S. v.“ dokumentuose, išrašytuose UAB „T.“, ir asmuo vardu S. J., su kuriuo V. S. 2006-04-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo buvo nuteistas, yra vienas ir tas pats asmuo. Į klausimą, ar jis pažįsta S. Š. ir kaip gali paaiškinti, kad UAB „T.“ už atliktus darbus mokėjimo likutį pervedė šiam asmeniui į asmeninę banko sąskaitą, V. S. parodė, kad S. Š. pažįsta, tik dėl pavedimo paaiškinti negalįs, nes nepamena. Ar S. Š. jam yra perdavusi UAB „T.“ pagal UAB „S. v.“ vardu surašytą prašymą pervestas pinigines lėšas grynais ar kitokiu būdu, V. S. parodė, kad jam reiktų pasitikslinti. Taip pat negalėjo atsakyti, ar pažįsta I. G., T. S.. Paprašytas paaiškinti, kodėl 2012-07-24 duotame paaiškinime Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teigė, kad jam dirbant UAB „M.“, ši įmonė jokių statybos paslaugų UAB „T.“ neteikė, kad nebuvo sudaryta jokia statybos paslaugų sutartis, kad jis jokių reikalų su šia bendrove taip pat neturėjo ir su atstovais nebendravo, kad iš UAB „T.“ negavo jokių pinigų, ir kad su šia bendrove jokių ryšių neturi ir neturėjo, nurodė, kad nepamena. (T. 4, b. l. 128-130, 135-137, 148-149)
Ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-16 apklaustas K. S. parodė, kad jis nuo 2009-01-01 buvo UAB „T.“ direktorius. Po to, kai 2009 metų rugsėjo mėnesį kilo gaisras UAB „T.“ priklausančiame restorane adresu (duomenys neskelbtini), jis su draudimo bendrove sutarė, kad UAB „T.“ jį atstatys, o draudimo bendrovė apmokės atstatymo darbus. Tada jis nusprendė suorganizuoti konkursą ir jo laimėtojas, pasiūlęs mažiausią darbų kainą, turėjo atlikti atstatymo darbus. K. S. parodė, jog dabar jau neatsimena, kokios įmonės dalyvavo konkurse, tačiau tarp konkurso dalyvių tikrai nebuvo nei UAB „M.“, nei UAB „S. v.“. Konkursą laimėjo įmonė, kurios pavadinimo jis nepamena, tačiau pamena, jog jos direktoriumi prisistatė asmuo, vardu J.. Jie su J. suderino visas darbų sąlygas ir kainas, ir J. atsivežė darbininkų brigadą bei pradėjo atstatymo darbus. K. S. parodė, jog su J. sutarė, kad kai jis atliks kažkiek darbų, tada išrašys PVM sąskaitą faktūrą ir jis ją apmokės, kai gaus išmokas iš draudimo kompanijos. Atlikęs kažkiek darbų, J. pasakė, kad jo įmonė bankrutavo ir jis negali išrašyti PVM sąskaitos faktūros bei pasiūlė sumažinti darbų kainą. K. S. sutarė su J., jog J. atliks darbus be sąskaitų faktūrų. Tada K. S. prisiminė, kad iš matymo pažįstamas V., kaip vėliau iš nuotraukų atpažino – V. S., kurio jokių duomenų jis nežinojo, ir kuris tuo metu gyveno kažkur Užupyje, jam dar anksčiau buvo siūlęs parūpinti įmonių dokumentų, kai K. S. anksčiau buvo pasiskundęs, kad tiekėjai siūlo įvairias prekes gerokai pigiau, tačiau nenori išrašyti prekių pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl jis neturi kaip įtraukti šių prekių į įmonės buhalterinę apskaitą. V. jam už atlygį pasisiūlė parūpinti įmonių dokumentų. Kai J. pasakė, kad negalės išrašyti sąskaitų faktūrų, jis pasinaudojo V. S. pasiūlymu. V. S. jam pasakė, kad K. S. turi surašyti duomenis, kurie turi būti PVM sąskaitos faktūrose, o šis jam pristatys pilnai užpildytus dokumentus. V. S. už šią paslaugą paprašė po 50 litų už kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą. K. S. parodė, kad jis surašydavo faktiškai atliktus J. darbus ir sumas bei paduodavo V. S., o šis po kelių dienų atnešdavo pilnai užpildytas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu ir kitus dokumentus, o K. S. jam sumokėdavo po 50 Lt už vieną PVM sąskaitą faktūrą. Šias PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, išrašytus UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu, K. S. įtraukdavo į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o taip pat ir į deklaracijas. Faktiškai į apskaitą tokias sąskaitas įtraukdavo buhalterė jo, kaip direktoriaus, nurodymu. Sąskaitose buvo nurodyti faktiškai atlikti darbai ir teisingos sumos, kurias jis sumokėjo J., tačiau kitų įmonių vardu. K. S. parodė, kad jis netikrino, ar UAB „M.” ir UAB „S. v.” realiai vykdė veiklą, ar buvo PVM mokėtojos ir dėl šių įmonių dokumentų bendravo tik su V. S.. K. S. pripažino įtraukęs į UAB „T.” buhalterinę apskaitą UAB “M.” ir UAB „S. v.” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat, kad šios įmonės jokių darbų neatliko, ir tai, kad į UAB „T.“ deklaracijas įrašė bei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis, ir tuo valstybės biudžetui padarė bendrai 340 522 Lt turtinę žalą. Į klausimą, kodėl šie parodymai skiriasi nuo 2012-05-17 duotų paaiškinimų valstybinei mokesčių inspekcijai, kuomet K. S. teigė, kad į jį su pasiūlymu suremontuoti po gaisro nukentėjusias UAB „T.“ patalpas kreipėsi UAB „M.“ direktorius V. S., su kuriuo jis ir bendravo vėliau dėl visų UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ atliekamų statybos ir remonto darbų UAB „T.“, kad jis visiškai pasitikėjo V. S. ir šio įmonės teikiamų paslaugų teisėtumu, kad UAB „T.“ objektuose visada dirbdavo tie patys 3-7 darbininkai, kurie vilkėjo darbinius drabužius su užrašu “M.“, kad V. S. prašymu defektų pašalinimui buvo pasirašyta sutartis su UAB „S. v.“, tačiau visus darbus ir toliau atlikinėjo tie patys darbininkai, o visi statybos darbų atlikimo darbai buvo derinami su V. S., kad V. S. jam buvo pristatęs UAB „S. v.“ direktorių S. J., kurį jis matė tik keletą kartų, t.y. pasirašant sutartį, ir kai šis keletą kartų buvo atvykęs apžiūrėti objektą, bet daugiau apie šį nieko nežino, nesidomėjo, kadangi visi klausimai buvo sprendžiami su V. S., kad V. S. į objektą atvykdavo beveik kiekvieną dieną, kad visas UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ PVM sąskaitas faktūras atveždavo V. S., ir kad už atliktus darbus jis taip pat atsiskaitydavo su V. S., šiam sumokant grynais, įtariamasis K. S. atsakė, šie (2013-05-16 įtariamojo apklausos metu) duoti parodymai yra teisingai, o VMI pateikti paaiškinimai yra klaidingi, nes jis buvo išsigandęs ir manė, jog jei apie tikrąją situaciją žinos mažiau asmenų, jam nuo to bus geriau. R. K., nors ir buvo UAB „T.“ direktoriumi, tačiau nieko nežinojo apie jo, K. S., neteisėtus veiksmus, buvo tik laikinas direktorius, statytinis, o realiai įmonės veiklą toliau kontroliavo jis pats. Dėl UAB „T.” sutarčių su UAB „M.” ir UAB „S. v.”, K. S. parodė, kad sutartis jis ruošė pats asmeniškai, jas pasirašė ir padavė V. S., kuris atnešė sutartis jau su UAB „M.” ir UAB „S.v.” parašais ir antspaudais. Atliktų darbų aktus ruošė, spausdino ir pasirašė pats K. S., remdamasis J. pateiktais duomenimis apie realiai atliktus darbus, vėliau šiuos paruoštus dokumentus jis paduodavo V. S. pasirašyti. UAB „T.“ kasos išlaidų orderius spausdindavo buhalterė, jis pasirašydavo ir taip pat paduodavo kasos išlaidų orderius V. S., kad šis juos atneštų su įmonių atstovų parašais. UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitus pagal jo paduotus kasos išlaidų orderius jam atnešdavo jau pasirašytus V. S.. Į klausimą, iš kur buvo gauti asmens vardu „V. S.“ duomenys, kurie yra įrašyti UAB „T.“ kasos išlaidų orderiuose išrašytuose UAB „M.“, tai grafoje „gavėjo asmens liudijančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data ir vieta“ yra įrašyti duomenys „a/k (duomenys neskelbtini) asmens kortelė reg. Vilniaus VPK MV (19)“, K. S. atsakė, jog jam šiuos atspausdintus lapus buvo davęs V. S.. Į klausimą, iš kur buvo gauti asmens vardu „S. J.“ duomenys, kurie yra įrašyti UAB „T.“ kasos išlaidų orderiuose, išrašytuose UAB „S. v.“, tai grafoje „gavėjo asmens liudijančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data ir vieta“ yra įrašyti duomenys „asmens kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Išd. Vilniaus VPK MV (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini)“, K. S. atsakė, jog šiuos duomenis jam taip pat atspausdintus padavė V. S.. K. S. parodė, kad jis niekada netikrino šių duomenų tikrumo ir realiai nėra matęs šių asmenų dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-13 ir 2014-04-09 apklaustas K. S. pareiškė, kad 2013-05-16 duoti parodymai yra neteisingi ir parodė, kad V. S., prisistatęs UAB „M.” vadovu, buvo atrinktas iš kelių įmonių, kuris jam pasiūlė atlikti remonto darbus restorane. V. S. jam atrodė patikimas ir nesukėlė jokių įtarimų. Jie su V. S. susitarė dėl apmokėjimo grynaisiais pinigais už remonto darbus ir pasirašė sutartį. Sutartį sudaryti apsiėmė V. S., o jis tik davė UAB “T.” rekvizitus. Po kurio laiko V. S. jau atnešė jam UAB „M.” užantspauduotą ir jo paties pasirašytą sutartį. Visas PVM sąskaitas faktūras jam taip pat pateikdavo pats V. S., o jis šias apmokėdavo UAB “T.” patalpose (duomenys neskelbtini). Pasirašyti visus dokumentus pateikdavo V. S., K. S. jokių dokumentų neruošė. K. S. parodė, kad remonto darbus atliko 4-5 asmenys, kurie dirbo su apranga, ant kurios buvo parašyta “M.”, tačiau tų asmenų, kurie dirbo, jis įvardinti negalįs, nes nežino. K. S. parodė, kad jis su V. S. ne kartą vyko į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, taip pat draudimo bendrovės darbuotojas ne kartą buvo atvykęs į remontuojamas restorano patalpas apžiūrėti, kaip vykdomi darbai ir įvertinti, kad dalinai išmokėti draudimo išmoką. Draudimo bendrovė pareikalavo, jog darbus restorane turi prižiūrėti asmuo, turintis leidimą prižiūrėti statybos ir remonto darbus kultūros vertybių ir apsaugos departamento prižiūrimose zonose (turintis KVADO pažymėjimą), todėl V. S. susirado tokį asmenį, vardu T., kurio daugiau jokių duomenų nežino, pažymėjimo nematė. K. S. parodė, kad 2009 metų pabaigoje su tuo metu laikinu direktoriumi R. K. sutarė atidaryti dar vieną restoraną, kurio remontą taip pat atliko V. S. darbuotojai. Jam ir V. S. pasirašant sutartį, jie sutarė, kad sutartis bus sudaryta su kita V. S. statybų bendrove UAB “S. v.”. V. S. pristatė jam sutartį, pasirašytą S. J., kaip įmonės direktoriaus, vardu ir su UAB „S. v.” antspaudu, bei pabrėžė, jog viskam atstovaus pats V. S.. V. S. pasirūpino statybų projekto rengimu bei leidimu ir jo brigada (4-5 asmenys) atliko visus numatytus darbus. K. S. atliktiems V. S. darbams pretenzijų neturėjo, darbų aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikdavo V. S.. Kas ruošė dokumentus, K. S. įvardinti negalįs, tačiau mano, jog tai darė pats V. S., kuris betarpiškai viską darė ir viskam vadovavo, o pasirašyti galėjo ir įmonės direktorius S. J.. K. S. parodė, jog asmeniškai niekada nėra matęs S. J.. Pinigus už atliktus darbus tiesiogiai mokėjo V. S., o pinigų priėmimo kvitus V. S. atsinešdavo jau paruoštus. Pinigai V. S. buvo mokami UAB „T.” restorano, (duomenys neskelbtini), salėje, kiti asmenys pinigų mokėjimo metu nedalyvavo. Dokumentus, susijusius su atliktais darbais, K. S. pateikdavo buhalterei I. K., kad šie būtų įtraukti į UAB „T.” buhalterinę apskaitą. I. K. V. S. yra mačiusi, žinojo, kad šio komanda vykdo statybos ir remonto darbus, tačiau į nieką nesigilindavo, nes dirbdavo savo darbą, t.y. pildydavo dokumentus, kurių duomenis jis jai pasakydavo. K. S., kaip įmonės direktorius, pasakydavo, kiek pinigų reikia sumokėti V. S., o J. K. užpildydavo kasos išlaidų orderį, jį pasirašydavo ir paduodavo K. S. kartu su pinigais. Susitikimo su V. S. metu perduodavo jam pinigus ir kasos išlaidų orderius, o jis kasos išlaidų orderius ir kasos priėmimo kvitus grąžindavo jau pasirašytus UAB “S. v.” arba UAB „M.“ vardu. Į klausimą, iš kur buvo gauti pinigų gavėjo duomenys, kurie buvo įrašyti UAB „T.“ kasos išlaidų orderiuose, išrašytuose UAB „S. v.“, tai yra asmens tapatybės kortelė duomenys „Nr. (duomenys neskelbtini), išd. Vilniaus VPK MV (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) K. S. atsakė, kad prieš tai, kai buvo pasirašyta sutartis su UAB „S. v.“, į vieną iš susitikimų su V. S., kartu su juo atvyko nepažįstamas vyriškis, kurį V. S. jam nurodė kaip UAB „S. v.“ direktorių S. J.. K. S. nurodė, jog su juo nėra bendravęs. Susitikimo metu, V. S. padavė jam asmens tapatybės kortelę, kuri jam buvo pateikta kaip S. J., tačiau K. S. dokumento netikrino, tik atsišvietė ir kopijas perdavė I. K., kuri duomenis įtraukdavo išrašydama kasos išlaidų orderius. Į klausimą, ar 2014-02-13 apklausoje K. S. pasakytas teiginys, jog jis nėra matęs ir bendravęs su S. J. yra teisingas, K. S. atsakė, jog jis niekada nėra bendravęs su S. J., o matęs yra tik tą vienintelį kartą. K. S. parodė, kad pagal UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, buvo sumokėti visi pinigai – dalis grynais, dalis pavedimais per banką pagal V. S. pateiktus prašymus į S. Š. ir S. M. sąskaitas. Mokėjimai buvo atlikti ne tik iš UAB „T.” banko sąskaitos. Mokėjimus atliko ir jis pats kaip fizinis asmuo ir I. G. bei jo sūnėnas T. S., dirbęs baro darbuotoju. Į klausimą, kodėl skiriasi 2013-05-16 duoti parodymai nuo 2014-04-09 bei 2014-02-13 duotų parodymų, K. S. atsakė, jog nenorėdamas įtraukti nesusijusių asmenų, jis advokato patarimu prisiėmė kaltę ir pasakė versiją, kurią advokatas jam patarė, tačiau gavęs įtarimą sukčiavimu, nutarė sakyti tiesą. Į klausimą, ar keisdamas parodymus K. S. siekia išvengti atsakomybės, K. S. atsakė, jog jis jokios atsakomybės nevengė ir nevengia, supranta kaip įklimpo, tačiau jokios tyčios vengti atsakomybės ar sukčiauti neturėjo ir neturi. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-23 apklaustas K. S. parodė, kad S. M. ir S. Š. su UAB „T.” niekaip nesusiję. V. S. prašė, kad likutis sumos būtų pervestas šiems asmenims. Tai normali procedūra, kai įmonė kuriai yra skolingi, paprašo pervesti skolą jos kuriam nors kreditoriui, juo labiau, kad buvo pateikti rašytiniai prašymai, kuriuos jis ir pateikė ikiteisminiam tyrimui. Todėl šių asmenų tikrinti nematė būtinumo. Daugiau papildymų K. S. neturėjo, tik dar kartą pabrėžė, kad tarp jo ir V. S. jokio susitarimo daryti ką nors neteisėto nebuvo, jaučiasi apgautas, o dėl savo neapdairumo ir nepagrįsto pasitikėjimo V. S. jaučiasi kaltas. (T. 5, b. l. 21-22, 23-28, 35-36, 40-44, 48-50. 61-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J., UAB „T.“ akcininkė, parodė, kad ji nuo 2011-07-04 dienos turi D. H. įgaliojimą atstovauti šią kaip UAB „T.“ akcininkę viskame. Įgaliojimas išduotas iki 2021-07-04. Iki jos, kiek jai yra žinoma, įgaliojimą atstovauti D. H. turėjo I. K., nes pati D. H. gyvena Vokietijoje. J. J. parodė, kad D. H. valdo 50 procentų UAB „T.“ akcijų, tačiau visus sprendimus UAB „T.“ dėl veiklos organizavimo ir kitų klausimų, visu laikotarpiu priiminėjo anksčiau taip pat UAB „T.“ akcininku ir direktoriumi buvęs K. S., kuris buvo ir jos vyras. K. S. vėliau, kiek ji žino, savo akcijas perleido I. G.. Tačiau šią ji mažai žino. Jos dviese jokių sprendimų nepriiminėdavo, nes buvo pasitikima K. S.. Tarp akcininkų buvo tiesiog žodinis susitarimas, kad kas liečia UAB „T.“ veiklą, viskuo rūpinasi ir sprendžia K. S.. Jei šis kažką nuspręsdavo, pateikdavo savo sprendimus jai ir kitai akcininkei, tačiau tai vykdavo atskirai. Tokių kaip visuotinių susirinkimų nebūdavo, tiesiog visi akcininkai pasirašydavo paruoštus sprendimus ir tiek. Sprendimus, kuriuose yra akcininkų parašai, kalbant apie laikotarpį, kuriuo įgaliota yra ji, paruošdavo ir pateikdavo K. S.. J. J. nuomone, sprendimai buvo pateikiami pasirašyti kiekvienam akcininkui atskirai, nes tokiuose kaip susirinkimuose nedalyvaudavo. J. J. pabrėžė, kad K. S., kaip vadovu, buvo pasitikima, nepaisant jų asmeninio gyvenimo aplinkybių. Dėl R. K. paskyrimo direktoriumi ji gali pasakyti tą patį – tai, kad šis žmogaus paskirtas direktoriumi ją informavo K. S.. Kokios priežastys paskatino direktorių pasikeitimą ji nežino, jai nebuvo aiškinama, tačiau kadangi buvo pasitikima K. S., be to, R. K. buvo iš pažįstamųjų rato, nekilo abejonių, kad šis žmogus negali būti paskirtas UAB „T.“ direktoriumi. Sprendimas pakeisti direktorių buvo paruoštas ir pateiktas K. S.. Ji, kaip akcininkės įgaliota atstovė, realiai UAB „T.“ sprendimų nepriminėjo, į veiklą nesikišo, tiesiog, atstovaudama D. H., pasirašydavo reikiamus dokumentus. Apie tai, jog K. S. pareikšti įtarimai dėl UAB „T.“ mokesčių vengimo ji nežinojo. J. J. parodė, kad jei K. S. ką ir darė, tai tikrai savavališkai, be jos ir D. H. žinios. (T. 3, b. l. 1-2)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. S. dėl pinigų pervedimo į S. Š. asmeninę sąskaitą, parodė, kad jis S. Š. tikrai nepažįsta, nėra turėjęs su ja jokių reikalų, nėra jos matęs. Jis buvo padaręs pavedimą iš savo asmeninės sąskaitos į tokio asmens sąskaitą, bet tai darė dėdės K. S. paprašytas. Nes, kiek pamena, po kilusio kavinėje „T.“ gaisro K. S. buvo sunki finansinė padėtis dėl įmonės ir šis paprašė jo paskolinti pinigų bei pasakė, kad duomenis, kur tiksliai pervesti pinigus, jam pasakys įmonės buhalterė I. K.. Tad kur ir kiek pervesti pinigų duomenis jis gavo iš I. K.. Vėliau jam šie pinigai buvo grąžinti, jis jokių pretenzijų UAB „T.“ ar dėdei K. S. neturi. (T. 3, b. l. 13-14)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirbo UAB „T.“ pagalbiniu darbuotoju. Įmonei tuo metu vadovavo K. S.. Visus darbus, kuriuos turėjo padaryti, jam duodavo UAB „T.“ ūkvedys R. D.. Dar remonto darbuose kartais dalyvaudavo D. N., kuris irgi UAB „T.“ darbuotojas, elektrikas. Dėl gaisro ir vėliau vykusių remonto darbų A. Š. parodė, kad remonto darbus atliko statybininkų brigada, kuriai vadovavo prarabas, kurį vėliau atpažino iš nuotraukų kaip V. S.. Nei vieno statybininko jis jau nepamena, vardų nežino, jų buvo kokie du. Ar visada dirbdavo tie patys statybininkai, ar keisdavosi, jis nežino, bet visada būdavo kokie du asmenys. Jis su R. D. kartais atlikdavo kokius darbus, kai to paprašydavo V. S.. Būtent V. S. ir vadovavo visoms statyboms. V. S. jis matydavo su vadovu K. S. tai vaikštant po remontuojamas patalpas, tai kažką kalbant restorane. Jokių piniginių reikalų jis nežino. Yra girdėjęs apie kažkokius nesutarimus tarp V. S. ir K. S., tačiau nieko smulkiau ir tiksliau nežino. A. Š. nuomone, kad jei kas ką ir galėjo apgauti, tai V. S. K. S., kadangi V. S. jam visada labiau panašėjo į „aferiūgą“, o ne į verslininką. Kad K. S. mokėtų pinigus V. S. ar kitam asmeniui už statybos darbus, jis nematė. (T. 3, b. l. 35-37)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B., UAB „M.“ bankroto administratoriaus UAB „Bankro“ vadovas, parodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „M.“ ir bankroto administratoriumi paskyrus UAB „Bankro“, jokie UAB „M.“ dokumentai ar antspaudai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie UAB „M.“ dokumentai ar antspaudai, jis užsakė UAB „M.“ antspaudą, kad galėtų vykdyti reikiamas bankroto procedūras ir tvirtinti pasirašomus dokumentus. Bankroto iškėlimo dienai, t. y. (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi buvo N. P., kuris už reikalavimų nevykdymą ir dokumentų neperdavimą Vilniaus apygardos teismo buvo nubaustas bauda. Bankroto iškėlimo dienai UAB „M.“ buvo vienintelis neatleistas darbuotojas – V. S., kuris iki N. P. buvo UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi. Kadangi pagal bankroto įstatymą visi darbuotojai turi būti atleisti, buvo priimtas sprendimas atleisti ir V. S. iš UAB „M.“. Pas ką gali būti UAB „M.“ dokumentai ir ankstesni antspaudai jis net neįsivaizduoja. V. S. aiškino, kad dokumentus ir antspaudus atidavė N. P., o šio paklausti nepavyko, nes niekas jo nematė, nei jiems, nei antstoliui šio surasti nepavyko. (T. 3, b. l. 90-91)
2012 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (4.65)-06-77-12 dėl UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini)) (T., b. l. 123-138), atlikto patikrinimo metu, nustatyta, kad: UAB „T.“ įformino paslaugų įsigijimo dokumentus, pagal kuriuos sandoriai tarp Bendrovės ir uždarųjų akcinių bendrovių „M.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) bei UAB „S. v.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose (T. 1, b. l. 126).
tarp UAB „T.“ atstovaujamos direktoriaus K. S. ir UAB „M.“ atstovaujamos direktoriaus V. S. buvo sudaryta 2010-04-01 statybos rangos sutartis (T.1, b.l. 126, 30-32) ir 2010-05-28 bei 2010-06-30 pasirašyti UAB „M.“ atliktų darbų aktai atitinkamai Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 33, 34)UAB „T.“ 2010 m. balandžio – rugsėjo mėn., buhalterinėje apskaitoje įformino paslaugų įsigijimą iš UAB „M.“ pagal šios bendrovės vardu išrašytas 4 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 405 901 Lt, iš jų: 335 455 Lt už pateiktas medžiagas ir atliktus darbus pagal rangos sutartį, 70 446 Lt prekių pirkimo PVM (1 t. b.l. 126):2010-04-26 serijos Nr. 001 (t. 1, b. l. 35)2010-05-28 serijos Nr. 002 (t. 1, b. l. 36)2010-06-23 serijos Nr. 003 (t. 1, b. l. 37)2010-09-15 serijos (duomenys neskelbtini) Nr. 09061 (t. 1, b. l. 38).Pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio – rugsėjo mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių pirkimo PVM 70 446 Lt, kurį įtraukė į atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM atskaitą ir deklaravo ją atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose (t. 1, b. l. 126).UAB „M.“ įregistruota (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VMI sprendimu iš PVM mokėtojų registro išregistruota 2009-12-30 kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų ES narių. Nuo (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ turi bankrutuojančios įmonės statusą, nuo 2009-03-01 Vilniaus apskrities VMI deklaracijų neteikia, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM sumų, tame tarpe ir išskirtų UAB „T.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (t. 1, b. l. 126).Pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą 369 101 Lt grynais pinigais per Bendrovės kasą (t. 1, b. l. 127):2010-05-11 UAB „T.“ kasos išlaidų orderis (toliau KIO) Nr. 23 (1 t. b.l. 39) (pagrindas – UAB „M.“ pinigų priėmimo kvitai 2010-05-03 serijos CSA Nr. 0299075 (1 t. b.l. 40), 2010-05-04 serijos CSA Nr. 0299076 (1 t. b.l. 41) ir 2010-05-05 serijos CSA Nr. 0299079 (t. 1, b. l. 42))2010-05-31 UAB „T.“ KIO Nr. 46 (t. 1, b. l. 43) (pagrindas – UAB „M.“ pinigų priėmimo kvitai 2010-05-13 serijos CSA Nr. 0299080 (1 t. b.l. 44), 2010-05-19 serijos CSA Nr. 0299081 (1 t. b.l. 44), 2010-05-28 serijos CSA Nr. 0299082 (1 t. b.l. 46) ir 2010-04-22 serijos CSA Nr. 0299083 (t. 1, b. l. 47))2010-06-21 UAB „T.“ KIO Nr. 63 (t. 1, b. l. 48) (pagrindas – UAB „M.“ pinigų priėmimo kvitai 2010-06-04 serijos CSA Nr. 0299085 (t. 1, b. l. 49), 2010-06-10 serijos CSA Nr. 0299087 (t. 1, b. l. 50) ir 2010-06-21 serijos CSA Nr. 0299089 (t. 1, b. l. 51))2010-10-14 UAB „T.“ KIO Nr. 223 (t. 1, b. l. 52) (pagrindas – UAB „M.“ pinigų priėmimo kvitas 2010-09-15 serijos CSA Nr. 0299071 (t. 1, b. l. 53))Pagal VMI IMIS SODRA duomenis UAB „M.“ nuo 2009-09-15 iki patikrinimo akto surašymo dienos įdarbintas tik V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) kitų samdomų darbuotojų nėra (t. 1, b. l. 127, tai taip pat patvirtina VRM CDB duomenys – (t. 3, b. l. 53-64)UAB „M.“ 2009-01-30 įtraukta į VMI MOKSI (mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos) duomenų bazę, nes įmonė registracijos ir deklaruojamu veiklos adresu veiklos nevykdo (t. 1, b. l. 127) UAB „M.“ veiklos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-10-31 patikrinimui nebuvo pateikti, todėl sandorių su UAB „T.“ aplinkybių nebuvo galimybės nustatyti. Taip pat nebuvo galimybių nustatyti, ar grynieji pinigai iš UAB „T.“ 369 101 Lt buvo užpajamuoti bendrovės kasoje. UAB „M.“ iš PVM mokėtojų registro išregistruota nuo 2009-12-30 kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų ES narių. (t. 1, b. l. 127)Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „M.“ iškelta bankroto byla. Iki (duomenys neskelbtini) buvusi įmonės UAB „M.“ administracija bankroto administratoriui nėra perdavusi nei įmonės turto, nei dokumentacijos, todėl dokumentų patikrinimui bankroto administratorius nepateikė (t. 1, b. l. 127, teismo nutartis –(t. 3, b. l. 93)UAB „T.“ į PVM atskaitą įtraukė sumas pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas negaliojantis UAB „M.“ PVM mokėtojo kodas, kadangi ši įmonė nuo 2009-12-30 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. UAB „T.“ nepatikrino VMI duomenų bazėje ir neįsitikimo, kad minėta įmonė išrašė PVM sąskaitas faktūras ir atskira eilute išskyrė PVM sumą būdama jau išregistruota iš PVM mokėtojų registro (t. 1, b. l. 127)Sandorių vykdymo aplinkybių tarp šių dviejų ūkio subjektų, UAB „T.“ nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, taip pat Bendrovė nesiėmė būtiniausių priemonių, kad gautų informaciją apie įmonę, su kuria sudarinėjo sandorius. (t. 1, b. l. 128)Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šiuo atveju, darytina išvada, kad ūkinės operacijos, kurios atvaizduotos UAB „M.” išrašytose UAB „T.” PVM sąskaitose faktūrose yra neįvykusios tokiomis aplinkybėmis. UAB „T.“ į apskaitą įtraukė 70 446 Lt PVM pagal UAB „M.“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai šios įmonės suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 128)Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostatomis, atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos PVM sąskaitose faktūrose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus (PVM sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą privalo būti šio Įstatymo 80 str. 1 d. 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai) (t. 1, b. l. 128).UAB „T.“ nepagrįstai atskaitė 70 446 Lt pirkimo PVM pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios. (t. 1, b. l. 128).tarp UAB „T.“ atstovaujamos direktoriaus K. S. ir UAB „S. V.“ atstovaujamos direktoriaus S. J. buvo sudaryta 2011-05-23 statybos rangos sutartis (1 t. b.l. 128, 54-56) ir 2011-06-(diena nenurodyta), 2011-08-(diena nenurodyta), 2011-11-(diena nenurodyta) bei 2011-12-(diena nenurodyta) pasirašyti UAB „S. v.“ atliktų darbų aktai atitinkamai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (t. 1, b. l. 57, 58, 59, 60)UAB „T.“ 2011 m. birželio – gruodžio mėn., buhalterinėje apskaitoje įformino paslaugų įsigijimą iš UAB „S. v.“ pagal šios bendrovės vardu išrašytas 18 PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 1 095 371 Lt, iš jų: 905 265 Lt už pateiktas medžiagas ir atliktus darbus pagal rangos sutartį, 190 106 Lt prekių pirkimo PVM (t. 1, b. l. 128):2011-06-27 serijos PAL Nr. 25019 (t. 1, b. l. 61)2011-07-07 serijos PAL Nr. 25035 (t. 1, b. l. 62)2011-07-25 serijos PAL Nr. 25057 (t. 1, b. l. 63)2011-07-27 serijos PAL Nr. 25075 (t. 1, b. l. 64)2011-08-01 serijos PAL Nr. 25079 (t. 1, b. l. 65)2011-08-05 serijos PAL Nr. 25095 (t. 1, b. l. 66)2011-08-25 serijos PAL Nr. 25105 (t. 1, b. l. 67)2011-09-16 serijos PAL Nr. 25115 (t. 1, b. l. 68)2011-09-21 serijos PAL Nr. 25121 (t. 1, b. l. 69)2011-10-10 serijos PAL Nr. 25165 (t. 1, b. l. 70)2011-10-25 serijos PAL Nr. 25175 (t. 1, b. l. 71)2011-10-28 serijos PAL Nr. 25195 (t. 1, b.l. 72)2011-11-10 serijos PAL Nr. 25325 (t. 1. b. l. 73)2011-11-18 serijos PAL Nr. 25340 (t. 1, b. l. 74)2011-11-23 serijos PAL Nr. 25435 (t. 1, b. l. 75)2011-11-25 serijos PAL Nr. 25357 (t. 1, b. l. 76)2011-12-15 serijos PAL Nr. 25457 (t. 1, b. l. 77)2011-12-22 serijos PAL Nr. 25567 (t. 1, b. l. 78)Pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio - gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė paslaugų pirkimo PVM 190 106 Lt, kurį įtraukė į atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM atskaitą ir deklaravo ją atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose. (t. 1, b. l. 129).UAB „S. v.“ įregistruota (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VMI sprendimu iš PVM mokėtojų registro išregistruota nuo 2009-12-11 kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų ES narių. Nuo (duomenys neskelbtini) UAB „S. v.“ turi bankrutuojančios įmonės statusą, nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VMI deklaracijų neteikia, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM sumų, tame tarpe ir išskirtų UAB „T.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. (t. 1, b. l. 129).Pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą 751 750 Lt grynais pinigais per Bendrovės kasą (t. 1, b. l. 129):2011-07-12 UAB „T.“ kasos išlaidų orderis (toliau KIO) Nr. 179 (t. 1, b. l. 79) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-06-20 serijos CSA Nr. 04354105 (t. 1, b. l. 80))2011-07-13 UAB „T.“ KIO Nr. 181 (t. 1, b. l. 81) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-06-28 serijos CSA Nr. 04354107 (t. 1, b. l. 82))2011-07-15 UAB „T.“ KIO Nr. 182 (1 t. b.l. 83) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-07-15 serijos CSA Nr. 04354109 (t. 1, b. l. 84))2011-07-25 UAB „T.“ KIO Nr. 184 (1 t. b.l. 85) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-07-25 serijos CSA Nr. 04354111 (t. 1, b. l. 86))2011-08-02 UAB „T.“ KIO Nr. 192 (1 t. b.l. 87) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-08-02 serijos CSA Nr. 04354115 (t. 1, b. l. 88))2011-08-10 UAB „T.“ KIO Nr. 218 (1 t. b.l. 89) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-08-10 serijos CSA Nr. 04354116 (t. 1, b. l. 90))2011-08-19 UAB „T.“ KIO Nr. 227 (1 t. b.l. 91) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-08-19 serijos CSA Nr. 04354119 (t.1, b. l. 92))2011-08-25 UAB „T.“ KIO Nr. 233 (1 t. b.l. 93) (pagrindas – UAB „S.v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-08-25 serijos CSA Nr. 04354135 (t. 1, b. l. 94))2011-08-29 UAB „T.“ KIO Nr. 236 (1 t. b.l. 95) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-08-29 serijos CSA Nr. 04354118 (t. 1, b. l. 96))2011-08-30 UAB „T.“ KIO Nr. 237 (1 t. b.l. 97) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-08-29 serijos CSA Nr. 04354140 (t. 1, b. l. 98))2011-09-02 UAB „T.“ KIO Nr. 250 (1 t. b.l. 99) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-09-02 serijos CSA Nr. 04354143 (t. 1, b. l. 100))2011-09-09 UAB „T.“ KIO Nr. 270 (1 t. b.l. 101) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-09-07 serijos CSA Nr. 04354148 (t. 1, b. l. 102))2011-09-12 UAB „T.“ KIO Nr. 273 (1 t. b.l. 103) (pagrindas – UAB „S.v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-09-12 serijos CSA Nr. 04354155 (t. 1, b. l. 104))2011-09-15 UAB „T.“ KIO Nr. 275 (1 t. b.l. 105) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-09-15 serijos CSA Nr. 04354157 (t. 1, b. l. 106))2011-09-21 UAB „T.“ KIO Nr. 281 (1 t. b.l. 107) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-09-21 serijos CSA Nr. 04354159 (t. 1, b. l. 108))2011-09-26 UAB „T.“ KIO Nr. 283 (1 t. b.l. 109) (pagrindas – UAB „S.v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-09-26 serijos CSA Nr. 04354162 (t. 1, b. l. 110))2011-10-18 UAB „T.“ KIO Nr. 318 (1 t. b.l. 111) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-10-18 serijos CSA Nr. 04354210 (t. 1, b. l. 112))2011-10-20 UAB „T.“ KIO Nr. 322 (1 t. b.l. 113) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-10-20 serijos CSA Nr. 04354215 (t. 1, b. l. 114))2011-10-21 UAB „T.“ KIO Nr. 323 (1 t. b.l. 115) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-10-21 serijos CSA Nr. 04354230 (t. 1, b. l. 116))2011-10-27 UAB „T.“ KIO Nr. 328 (1 t. b.l. 117) (pagrindas – UAB „S.v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-10-28 serijos CSA Nr. 04354241 (t. 1, b. l. 118))2011-10-28 UAB „T.“ KIO Nr. 331 (1 t. b.l. 119) (pagrindas – UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitas 2011-10-28 serijos CSA Nr. 04354175 (t. 1, b. l. 120))Pagal VMI IMIS SODRA duomenis UAB „S. v.“ nuo 2009-11-06 įdarbintų asmenų nėra (1 t. b.l.129, tai taip pat patvirtina VRM CDB duomenys – (t. 3, b.l. 104-120)UAB „S. v.“ 2009-12-04 įtraukta į VMI MOKSI (mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos) duomenų bazę, nes įmonė registracijos ir deklaruojamu veiklos adresu veiklos nevykdo (t. 1, b.l.129)UAB „Statybų v.“ veiklos dokumentai už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 patikrinimui nebuvo pateikti, todėl sandorių su UAB „T.“ aplinkybių nebuvo galimybės nustatyti. Taip pat nebuvo galimybių nustatyti, ar grynieji pinigai iš UAB „T.“ 751 750 Lt buvo užpajamuoti bendrovės kasoje. UAB „S. v.“ iš PVM mokėtojų registro išregistruota nuo 2009-12-11 kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų ES narių. (t. 1, b. l. 130)(duomenys neskelbtini)Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį UAB „S. v.“ iškelti bankroto bylą ir kad nuo tos dienos jokia ūkinė veikla nebuvo vykdoma, jokių sutarčių nepasirašyta, PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos, su UAB „T.“ 2011 metais jokių sandorių įmonė nesudarė. (t. 1, b. l. 130, teismo nutartis – (t. 1, b. l. 141-143)UAB „T.“ į PVM atskaitą įtraukė sumos pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas negaliojantis UAB „S. v.“ PVM mokėtojo kodas, kadangi ši įmonė nuo 2009-12-30 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. UAB „T.“ nepatikrino VMI duomenų bazėje ir neįsitikino, kad minėta įmonė išrašė PVM sąskaitos faktūros ir atskira eilute išskyrė PVM sumą būdama jau išregistruota iš PVM mokėtojų (t. 1, b. l. 130)Sandorių vykdymo aplinkybių tarp šių dviejų ūkio subjektų, UAB „T.“ nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, taip pat Bendrovė nesiėmė būtiniausių priemonių, kad gautų informaciją apie įmonę, su kuria sudarinėjo sandorius. (t. 1, b. l. 130)Pažymėtina, kad 2011-05-23 statybos rangos sutartį, PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus, kaip UAB „S. v.“ atstovas, atsakingas už ūkinių operacijų turinį, nurodytas pasirašęs asmuo S. J. pagal IMSIS duomenų bazės SODRA duomenimis UAB „S. v.“ niekada nedirbo. Pagal Lietuvos gyventojų registro tarnybos duomenis (asmens duomenis) nustatyta, kad gyventojo S. J. su tokiu asmens kodu (a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nėra (t. 1, b. l. 130, tai taip pat patvirtina VRM CDB duomenys – (t. 3, b. l. 109-120, tarnybinis pranešimas – t. 3, b. l. 150)Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šiuo atveju, darytina išvada, kad ūkinės operacijos, kurios atvaizduotos UAB „S. v.” išrašytose UAB „T.” PVM sąskaitose faktūrose neįvyko tokiomis aplinkybėmis. UAB „T.“ į apskaitą įtraukė 190 106 Lt PVM pagal UAB „S. v.“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai šios įmonės suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 130)Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostatomis, atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos PVM sąskaitose faktūrose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus (PVM sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą privalo būti šio Įstatymo 80 str. 1 d. 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai) (t. 1, b. l. 130).UAB „T.“ nepagrįstai atskaitė 190 106 Lt pirkimo PVM pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios (t. 1, b. l. 130).Apibendrinant patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes daroma išvada, kad UAB „T.“ įtraukdama į apskaitą UAB „M.“, UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašyti neatitinkantys tikrovės duomenys (t.y. PVM sąskaitose faktūrose yra užfiksuotos ūkines operacijoj įvykusios ne šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir todėl jos neturi juridinės galios), pažeidė 2001-11-16 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, kurios suponuoja pareigą į apskaitą įtraukti visas tik vykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, t.y. Bendrovė įformino neįvykusias tokiomis aplinkybėmis ūkines operacijas iš viso už 1 501 272 Lt, iš jų 260 552 Lt PVM (t. 1, b. l. 131)Nustatytų faktų ir aplinkybių bei surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „T.”, pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 2 d. nuostatas, buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė UAB „M.“, UAB „S.v.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose atvaizduotos ūkinės operacijos tarp nurodytų ūkio subjektų realiai neįvyko (t. 1, b. l. 131)UAB „T.”, panaudodama tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 ir 9 dalių (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) nuostatas bei 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 str. nuostatas - 2010 m. balandžio rugsėjo mėn. ir 2011 m. birželio - gruodžio mėn. padidino PVM atskaitą 260 552 Lt PVM pagal UAB „M.“, UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kurios, remiantis mokesčių įstatymais ir buhalterinės apskaitos įstatymu, neturi juridinės galios. (t. 1, b. l. 131)PVM sąskaitų faktūrų išrašymo UAB „T.” metu UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro bei įtrauktos į VMI mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI), kadangi nustatyta, kad šios įmonės registracijos ir deklaruojamu veiklos vykdymo adresu veiklos nevykdo. UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ VMI neteikė deklaracijų nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM sumų, tame tarpe ir išskirtų Bendrovei išrašytose sąskaitose faktūrose (t. 1, b. l. 132)Patikrinimo metu, įvertinus UAB „T.“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, nustatyta, kad pagal akte minėtas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, t.y. įrašyti duomenys apie ūkines operacijas, kurios įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos apskaitos dokumentuose ir registruose, ir kurios susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 (t. 1, b. l. 132)UAB „T.”, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (nuo 2004-05-01 pagal 2004-01-15 LRĮ Nr. IX-1960) 64 str. 1 d. ir 9 d. bei 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 str. nuostatas, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30 ir nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 į atskaitomą pirkimo PVM įtraukė 260 552 Lt pirkimo PVM pagal juridinės galios neturintį dokumentą - UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ūkinės operacija neįvyko PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 134)Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčiu įstatymo Nr. IX-751 (galioja nuo 2002-07-01) 123 str. 2 d., jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), patikrinimo metu UAB „T.” papildomai apskaičiuojama mokėtina į biudžetą 260 522 Lt PVM suma (t. 1, b. l. 134)UAB „T.“ kasos knygoje įforminta, kad pagal kasos išlaidų orderius iš Bendrovės kasos nuo 2010-05-11 iki 2011-10-28 išmokėta 1 120 851 Lt: V. S. išmokėta 369 101 Lt, o S. J. 751 750 Lt. (t. 1, b. l. 134)K. S. Inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, jog pinigus už UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ atliktus darbus išmokėjo grynais pinigais V. S.. Tuo tarpu, V. S. Inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad pinigų iš Bendrovės nėra gavęs, teigė, kad asmens S. J. jis nepažįsta. (t. 1, b. l. 135)Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovės direktorius K. S. kasos išlaidų orderiuose pasirašė, jog išmokėjo iš Bendrovės kasos pinigus V. S. (369 101 Lt) o minėtas asmuo pateiktame paaiškinime nurodo, kad iš UAB „T.“ tokios pinigų sumos (369 101 Lt) niekada nėra gavęs, todėl ši išmokėta pinigų suma priskiriama UAB „T.“ direktoriui K. S. pajamoms (t. 1, b. l. 134-135)Bendrovės išmokėtas sumas negalima vienareikšmiškai priskirti jas išmokėjusio asmens K. S. su darbo santykiais nesusijusioms A klasės pajamoms, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ Bendrovei adresuotame 2010-04-27 Pranešime apie nuostolių atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad dėl (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos UAB „T.“ kavinės patalpos, ir dėl to patirta 232398 Lt nuostolių. AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą Bendrovei išmokėti 157132 Lt tiesioginių atkūrimo į stovį prieš įvykį kaštų draudimo išmoką. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytose patalpose šiuo metu Bendrovė vykdo veiklą, todėl statybos darbai galimai buvo atlikti ir už šiuos darbus Bendrovė atsiskaitė, tačiau ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 135)Vadovaujantis minėto Įstatymo 6 str., 20 str. ir 23 str. 1 dalies nuostatomis, nuo išmokėtos 1 120 851 Lt sumos apskaičiuojama 168 128 Lt (1 120 851 Lt x 15 %) gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų (t. 1, b. l. 136) Mokesčių administratorius neturi įrodymų kad remonto darbai objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikti ir, kad K. S. šiomis lėšomis (dalimi jų) neatsiskaitė būtent už Bendrovei atliktas remonto paslaugas (t. 1, b. l. 137)Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas savo argumentams pagrįsti neturi pakankamai įrodymų, taip pat pakankamai įrodymų mokesčio ir su juo susijusių sumų skaičiavimams pagrįsti ar paneigti, šalims susitarus, kad nepakankami šalių pateikti įrodymai yra esminė tokio Susitarimo prielaida, taip pat pripažįstant MAĮ įtvirtintus visuotinio privalomumo ir teisingumo principus, šalys susitaria, kad Bendrovė iš šio Susitarimo III dalyje nurodytų sumų privalo sumokėti 80 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (t. 1, b. l. 137, 2012-10-10 UAB „T.“ ir VMI susitarimas – t. 1, b. l. 140-141)Atsižvelgiant į Inspekcijos ir UAB “T.” 2012-10-10 sudarytą susitarimą, pagal patikrinimo aktą Bendrovei apskaičiuojama 340 552 Lt mokesčių (t. 1, b. l. 137), tame tarpe:260 552 Lt pridėtinės vertės mokestis80 000 Lt gyventojų pajamų mokestis nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų (t. 1, b. l. 123-138)
Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad internete pamatė skelbimą, jog yra paskelbtas konkursas dėl UAB „T.“ statybos darbams atlikti. Nuvažiavęs apžiūrėti projektų, susipažino su K. S.. Statybos ir remonto darbus UAB „T.“ objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atlikinėjo UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, bei samdė subrangovą, vėliau teisme pateikdamas subrangovo UAB „R.“ dokumentus. Jam tuo metu nebuvo žinoma, kad šios įmonės bankrutavusios. Atsiskaitoma buvo grynais ir pavedimu, pinigus pervesdavo į jo buvusios merginos S. Š. ir S. M. banko sąskaitas, nes jo paties banko sąskaitos buvo užblokuotos, jis turėjo skolų. Kas tvarkė įmonių dokumentus nurodyti negalėjo, jis K. S. neapgavo, kažko jis pats nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo V. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirminiame paaiškinime, teiktame valstybinei mokesčių inspekcijai, jis nurodė priešingas aplinkybes nei teisminio bylos nagrinėjimo metu – paaiškino, kad nei UAB „M.“, nei UAB „S. v.“ jokių ryšių su UAB „T.“ apskritai neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad K. S. pažįsta kaip UAB „T.“ vadovą ir kad jo statybininkų brigada atlikinėjo statybos ir remonto darbus K. S. įmonei, objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Už atliekamus darbus buvo atsiskaitoma įvairiai, tiek grynais pinigais, tiek mokėjimo pavedimais. Kad UAB „M.“ ir UAB „T.“ buvo išbrauktos iš PVM mokėtojų, darbų atlikimo ir dokumentų išrašymo momentui ar laikotarpiui jis, V. S. nežinojo. Daugelio aplinkybių prisiminti negalėjo.
Kaltinamasis K. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų nepripažino, kaltę pripažino tik dėl to, kad nepasitikrino ar UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ yra PVM mokėtojos. Kai susitiko su V. S., pastarasis padarė gerą įspūdį, buvo įsitikinęs, kad šios įmonės iš tiesų atlieka numatytus darbus. Po sutarties pasirašymo V. S. su savo darbuotojais atliko darbus, iš pradžių viename objekte, vėliau kitame. Pripažįsta, kad žala buvo padaryta biudžetui, bet tai nebuvo tyčia padaryta. Pinigus atsisiskaitymams ėmė dalį iš draudimo, iš apyvartos, didžioji dalis skolintasi iš jo, K. S. giminaičio, iš aplinkos. Kaltinamojo K. S. parodymai viso proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. teigė, kad neatsimena kokios įmonės dalyvavo konkurse, tačiau tarp konkurso dalyvių tikrai nebuvo nei UAB „M.“, nei UAB „S. v.“. Konkursą laimėjo įmonė, kurios pavadinimo jis, K. S. nepamena, tačiau pamena, kad jos direktoriumi buvo J.. Atlikus kažkiek darbų, J. pasakė, kad jo įmonė bankrutavo ir jis negali išrašyti PVM sąskaitos faktūros, bei pasiūlė sumažinti darbų kainą, bet be sąskaitų faktūrų. Tada prisiminė, kad V. S. jam, K. S. anksčiau buvo siūlęs parūpinti įmonių dokumentų, kai anksčiau buvo pasiskundęs, kad tiekėjai siūlo įvairias prekes gerokai pigiau, tačiau nenori išrašyti prekių pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl jis neturi kaip įtraukti šių prekių į įmonės buhalterinę apskaitą. V. S. jam, K. S. pasiūlė parūpinti įmonių dokumentų. Kai J. pasakė, kad negalės išrašyti sąskaitų faktūrų, jis, K. S. pasinaudojo V. S. pasiūlymu. V. S. pasakė, kad jis, K. S. turi surašyti duomenis, kurie turi būti PVM sąskaitoje faktūrose, o šis jam pristatys pilnai užpildytus dokumentus. V. S. už šią paslaugą paprašė 50 litų už kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą. Jis, K. S. surašydavo faktiškai atliktus J. darbus ir sumas bei paduodavo V. S., o šis po kelių dienų atnešdavo pilnai užpildytas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu ir kitus dokumentus, o jis sumokėdavo V. S. po 50 Lt už vieną PVM sąskaitą faktūrą. Šias PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus jis, K. S. įtraukdavo į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o taip pat deklaracijas. Pirminiame paaiškinime, duotame valstybinei mokesčių inspekcijai, K. S. nurodė iš esmės panašias aplinkybes kaip ir teisme, papildomai nurodydamas, kad kelis kartus yra asmeniškai bendravęs su S. J., pasirašęs su juo sutartį. Vėlesnėse apklausose K. S. parodymus vėl keitė. K. S. parodymų keitimo priežastį teismui nurodė tai, jog jis patirties neturėjo, jam advokatas nurodė duoti tokius parodymus, tuo metu jis nesuprato kas vyksta, nurodydamas kitą įmonę nebuvo įsigilinęs į viską.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip pastarųjų gynybinę poziciją, nes jie prieštarauja kitai byloje surinktų įrodymų visumai.
Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atliko UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) patikrinimą. Šio patikrinimo, kurio rezultatai užfiksuoti 2012 m. spalio 11 d. patikrinimo akte (T. 1, b. l. 123-138), metu nustatyta, jog UAB „T.“ ir UAB „M.“ 2010 m. balandžio 1 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuri pasirašyta UAB „T.“ vadovo K. S. ir UAB „M.“ direktoriaus V. S., be to, UAB „T.“ 2011 m. gegužės 23 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „S. v.“, kuri pasirašyta UAB „T.“ vadovo K. S. ir (kaip nurodyta) UAB „S. v.“ direktoriaus S. J. (T. 1, b. l. 30-31, 54-56). UAB „T.“ 2010 m. balandžio – rugsėjo mėn. buhalterinėje apskaitoje įformino paslaugų įsigijimą iš UAB „M.“, o laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki gruodžio mėn. paslaugų įsigijimą iš UAB „S. v.“ pagal šių bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras (T. 1, b.l. 35-38, 61-78). Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „M.“ sąskaitose faktūrose yra V. S. ir K. S. parašai, tuo tarpu UAB „S. v.“ sąskaitose faktūrose yra S. J. parašai, tačiau UAB „T.“ atstovų parašų nėra. Matyti, jog apskritai bendrovė pagal pateiktas sąskaitas įformino ūkines operacijas už 1501272 Lt. UAB „M.“ suteiktų paslaugų vertė 335 455 Lt, o UAB „S. v.“ suteiktų paslaugų vertė 905 265 Lt, atitinkamai pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio – rugsėjo mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių pirkimo PVM 70446 Lt, o pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovė laikotarpiu nuo 2011 m. birželio – gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių pirkimo PVM 190106 Lt (bendroje sumoje 260552 Lt PVM) ir juos įtraukė į atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM ataskaitą bei deklaravo ją atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose. Atlikti statybos darbai įforminti atliktų statybos darbų aktuose (T.1, b. l. 33-34, 57-60). Pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą 369 101 Lt grynaisiais pinigais per bendrovės kasą, o pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovė atitinkamai išmokėjo 751 750 Lt (bendroje sumoje 1 120 851 Lt), pinigų išmokėjimo pagrindu nurodant atitinkamai UAB „M.“ ir „S. v.“ pinigų priėmimo kvitus, kuriuose užfiksuota, kad UAB „T.“ grynais mokėjo UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ (UAB „M.“ kvitai pasirašyti K. S. ir V. S., o UAB „S. v.“ kvitai pasirašyti tik, kaip nurodoma, šios įmonės direktoriaus S. J.) (T.1, b. l. 39-53, 79-120). Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad, vis tik, ūkinės operacijos, atvaizduotos pirmiau minėtų bendrovių UAB „T.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose, tarp nurodytų ūkio subjektų realiai nevyko. Inspekcija visų pirma atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „M.“ nuo 2009 m. gruodžio 30 d., o UAB „S. v.“ nuo 2009 m. gruodžio 11 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruotos iš PVM mokėtojų registro ir įtrauktos į VMI mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI), kadangi nustatyta, kad šios įmonės registracijos ir deklaruojamu veiklos vykdymo adresu veiklos nevykdo. UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ mokesčių administratoriui PVM deklaracijų neteikė, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM sumų, tame tarpe išskirtų UAB „T.“ išrašytose sąskaitose faktūrose. Inspekcijos išvadą dėl UAB „M.“ (iš dalies) bei UAB „S. v.“ galimybės atlikti ūkines operacijas taip, kaip tai atvaizduota šių bendrovių PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo įtrauktos į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, patvirtina ir faktas, jog (duomenys neskelbtini) UAB „S. v.“, o (duomenys neskelbtini) ir UAB „M.“ iškeltos bankroto bylos (T. 3, b. l. 93, 141-143). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, jog UAB „M.“ šioje byloje aktualiu laikotarpiu iš esmės buvo nemoki. Šiuo aspektu dėl UAB „S. v.“ svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pastarajai bendrovei Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byla iškelta dar iki rangos sutarties su UAB „T.“ sudarymo, tokiu būdu, tiek pati sutartis sudaryta, tiek PVM sąskaitos faktūros bei kiti dokumentai, šios bendrovės vardu buvo išrašyti UAB „T.“ tuo metu, kai bendrovė teismo jau buvo pripažinta bankrutavusia ir jai paskirtas bankroto administratorius. Šiame kontekste svarbūs liudytojų K. M. ir A. K., vykdžiusių UAB „S. v.“ bankroto procedūras, parodymai. Pastarieji liudytojai iš esmės analogiškai nurodė, jog bankroto administratoriui jokie UAB „S. v.“ dokumentai ar antspaudai perduoti nebuvo, nagrinėjamu aktualiu laikotarpiu įmonė jau turėjo bankrutuojančios statusą ir jokių dokumentų išrašyti ir pasirašyti negalėjo, kaip ir negalėjo atlikti jokių darbų. Analizuojant minėtų liudytojų parodymus, čia pat aptartina ir dar viena svarbi aplinkybė dėl asmens, UAB „S. v.“ vardu pasirašiusio rangos sutartį bei susijusius dokumentus – S. J., kuris, kaip nurodoma pastaruosiuose dokumentuose, neva, ėjo UAB „S. v.“ direktoriaus pareigas. Apklausiami K. M. ir A. K. tvirtino, jog toks asmuo kaip S. J. jiems apskritai nežinomas, pagal turimus įmonės dokumentus, UAB „S. v.“ paskutinis vadovas buvo V. S.. Tuo tarpu kaltinamieji V. S. ir K. S. proceso metu nurodė turėję vienokį ar kitokį kontaktą su S. J.. Svarbu pažymėti, jog kaltinamųjų parodymai dėl šios aplinkybės nenuoseklūs, proceso metu kito. V. S. 2012 m. liepos 24 d. VMI teiktame paaiškinime nurodyta, jog S. J. jam nėra pažįstamas (T.1, b. l. 21)., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo prisiminti, ar tokį asmenį pažįsta (T. 4., b.l. 135-137), o teismo posėdžio metu parodė, kad S. J. dirbo statybų versle, pats pastarąjį matė ir jo dokumentus. (T. 6, b. l. 124). Atitinkamai ir K. S. dėl šio asmens davė prieštaringus paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu jis pirmiausia tvirtino, jog V. S. jam buvo pristatęs UAB „S. v.“ direktorių S. J., kurį jis matė tik keletą kartų, t. y. pasirašant sutartį, ir kai šis keletą kartų buvo atvykęs apžiūrėti objektą, bet daugiau apie šį nieko nežino, nesidomėjo. Vėliau iškėlė versiją, jog V. S. pristatė jam sutartį, jau pasirašytą S. J., kaip įmonės direktoriaus, vardu ir su UAB „S. v.” antspaudu, bei pabrėžė, jog viskam atstovaus pats V. S., o asmeniškai jis pats niekada nėra matęs S. J.. Dar vėliau patikslino, jog jis niekada nėra bendravęs su S. J., o matęs yra tik tą vienintelį kartą (T. 1, b. l. 24-26, T. 5, b. l. 40-44, 48-50), paskutinio paaiškinimo iš esmės laikėsi ir apklausiamas teisme (T. 6, b. l. 124-126). Pažymėtina, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis S. J. UAB „S. v.“ niekada nedirbo (T. 3, 109-120). Dar daugiau, Inspekcijai atliekant operatyvų patikrinimą, pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, jog gyventojo S. J. su tokiu asmens kodu (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje apskritai nėra. Kita vertus, nors ir neturėdamas teisinių priemonių nustatyti esant ryšį su nagrinėjama byla, teismas mano esant reikalinga atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog asmuo, vardu ir pavarde S. J. (kitu asmens kodu), kartu su V. S. bei kitais asmenimis nuteistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (T. 4, b. l. 18-41). Kreiptinas dėmesys, kad visi šioje byloje aktualūs kasos išlaidų orderiai, pinigų priėmimo kvitai tarp kaltinime aktualių įmonių, juos atstovaujančių asmenų nuo 2011 metų liepos mėnesio pasirašyti S. J., o V. S. nuo 2011-09-23 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendį. Sprendžiant, ar UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ byloje svarbiu laikotarpiu galėjo vykdyti veiklą UAB „T.“ naudai, t. y. atlikti statybos darbus, kaip tai išplaukia iš UAB „T.“ pateiktų dokumentų, vertinimo, paminėtini ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog UAB „M.“ nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. įdarbintas tik vienas darbuotojas – V. S. (T. 3, b. l. 58-64), tuo tarpu UAB „S. v.“ byloje aktualiu laikotarpiu darbuotojų apskritai neturėjo (T. 3, b. l. 109-120). Šie duomenys suponuoja išvadą, jog minėtos įmonės byloje nagrinėjamu laikotarpiu, pirmiausia, neturėjo žmogiškųjų resursų statybos darbams atlikti. Tačiau vien šių formalių duomenų kategoriškoms išvadoms dėl pareikštų kaltinimų nepakanka, ypač, įvertinus tai, jog tiek kaltinamųjų K. S. ir V. S., tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai šiuo aspektu išsiskyrė, dėl to jie analizuotini ir vertintini. Kaltinamasis K. S. parodymus šioje dalyje proceso metu keitė. Štai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis visų pirma nurodė, jog jo paaiškinimas duotas VMI, kuomet teigė, kad visus statybos ir remonto darbus UAB „T.“ objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliko AB „M.“ ir UAB „S. v.“, jog viską derino su V. S., UAB „T.“ objektuose visada dirbdavo tie patys 3-7 darbininkai, kurie vilkėjo darbinius drabužius su užrašu “M.“, o V. S. prašymu defektų pašalinimui buvo pasirašyta sutartis ir su UAB „S. v.“, tačiau visus darbus ir toliau atlikinėjo tie patys darbininkai, yra neteisingas ir tvirtino, jog darbus atliko įmonė, kurios pavadinimo nepamena, o jos direktorius vardu J., su kuriuo ir suderino visas darbų sąlygas ir kainas, ir būtent J. atsivežė darbininkų brigadą bei pradėjo atstatymo darbus. Sąskaitose, kurias jam už užmokestį parūpino V. S., buvo nurodyti faktiškai atlikti darbai ir teisingos sumos, kurias jis sumokėjo J., tačiau UAB „M.” ir UAB „S. v.” vardu, kadangi J. įmonė bankrutavo ir pastarasis tokių dokumentų išrašyti negalėjo (T. 5, b. l. 23-28). Vėliau apklaustas K. S. savo poziciją vėl iš esmės pakeitė, grįžo prie panašių paaiškinimų, kuriuos buvo nurodęs VMI ir pareiškė, jog dėl statybos darbai UAB „T.“ objektuose buvo patikėti UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, viską derino su V. S., remonto darbus atliko 4-5 asmenys, kurie dirbo su apranga, ant kurios buvo parašyta “M.”, tačiau tų asmenų, kurie dirbo, jis įvardinti negalįs (T. 5, b. l. 40-44). Apklausiamas teisme kaltinamasis pasiliko prie paskutiniųjų paaiškinimų, jog dėl darbų susitarta su UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, viskam vadovavo V. S., kuris kiekvieną dieną pasirodydavo su naujais žmonėmis, kurių jis pats nežinojo. Kaltinamasis V. S. taip pat davė prieštaringus parodymus. Štai duodamas paaiškinimus VMI, jis nurodė, jog su UAB „T.“ apskritai nėra turėjęs jokio ryšio (T. 1, b. l. 21), o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, poziciją pakeitė bei parodė, jog jo statybininkų brigada atlikinėjo statybos ir remonto darbus K. S. įmonei, objektuose, kurių adresai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau kuri iš jo vadovaujamų įmonių UAB „M.“ ar UAB „S. v.“ ir kuriuose tiksliai iš šių objektuose atlikinėjo darbus jau nepamena (T.4, b. l. 128-130). Teisme V. S. iškėlė dar kitą versiją, jog statybos darbams atlikti, be kita ko, buvo samdomas subrangovas UAB „R.“, buvo sudaryta sutartis, firmos direktorė buvo L. G.. Objektuose dirbo samdomi darbuotojai, kurie buvo aprengti jo įmonės darbuotojų kostiumais. Tai įrodančius dokumentus, jis rado rūsyje pas senelį. Taigi, matyti, jog kaltinamųjų parodymai, dėl to, kas atliko statybų darbus bendrovės „T.“ statybų objektuose, išliko prieštaringi viso proceso metu. Teismo vertinimu, siekiant nustatyti tiesą byloje, svarbūs liudytojų parodymai, kurie, viena vertus, paneigia, kita vertus, patvirtina vienas ar kitas kaltinamųjų proceso metu nurodytas aplinkybes. Teisme apklaustas liudytojas R. D. parodė bei teismui paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog jis UAB „T.“ dirbo ūkvedžiu, remonto darbams adresu (duomenys neskelbtini), vadovavo V. S., kurio brigadoje dirbo kokie 3-4 statybininkai, nei jų vardų, nei kitų duomenų nežino, padėjo jiems kartą mašiną iškrauti, ar tai lentos buvo. Žino, jog ir (duomenys neskelbtini). vyko statybos ir remonto darbai, tačiau, kas juos tiksliai atliko, pasakyti negali, nes šiuo adresu nebūdavo. Apklaustas teisme liudytojas A. Š. parodė, jog dirbo „T.“ pagalbiniu darbininku, V. S. objekte matė, pastarasis buvo prarabas, duodavo ir jam darbus, liepdavo pašluoti. V. S. atvežė statybininkams, kurių buvo 2-3, batus, drabužius, jam, A. Š., ar striukę davė, jokių užrašų ant drabužių nebuvo. Svarbūs ir liudytojos I. K., UAB „T.“ buhalterės, parodymai. Pastaroji apklausiama teisme parodė bei teismui paskelbus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog buvo vykdomi darbai, matė vaikščiojančius žmones su kombinezonais, darbams vadovavo V. S.. VMI davė ne visai teisingus paaiškinimus ta prasme, jog anąsyk teigė mačiusi dirbant darbininkus, apsirengusius drabužiais su UAB „M.“ skiriamaisiais ženklais. Iš tiesų ji nei UAB „M.“ nei UAB „S. v.“ vadovų, atstovų ar darbuotojų su skiriamaisiais ženklais, iš ko galima būtų spręsti, kad tai būtent tų įmonių atstovai, nėra mačiusi. Tokius paaiškinimus jai nurodė sakyti K. S.. Teisme apklaustas liudytojas D. N. parodė matęs, kad dirbo brigados su uniformomis, buvo įmonės užrašas ant uniformos, teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti paaiškinimai yra teisingi. D. N. anąsyk parodė, kad dirbo UAB „T.“ elektriku, kiek matė, statybos darbams (duomenys neskelbtini), vadovavo V. S., jo brigadoje dirbo kokie 5-6 statybininkai, tačiau apie šiuos daugiau nieko pasakyti negali, kadangi nežino. Jis pastariesiems kartais padėdavo. Kitame UAB „T.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vyko statybos ir remonto darbai, yra prisidėjęs prie elektros įrengimo, kiek jam yra žinoma, šiuo adresu statybos ir remonto darbus atlikinėjo taip pat V. žmonės, tačiau tikslesnių detalių nežino. Liudytoja I. G. apklausiama teisme parodė, jog atsimena statybvietėje vyrukus, buvo 3 ar 4, jiems ant nugaros buvo „M.“ užrašas. Jiems vadovavo V. S.. Iš teisme pagarsintų liudytojo R. K. parodymų matyti, jog statybose jis matė vieną ir tą patį V. S., kitų asmenų, tai yra darbininkų, kurių būdavo 5-6, neįsidėmėjo. Tuo metu, kai vyko statybos remonto darbai, jam nei UAB „M.“ nei UAB „S.v.“ pavadinimai, kad būtent jos atlieka statybos remonto darbus, neįstrigo (T. 3, b. l. 27-31). Teismas, įvertinęs prieštaringus kaltinamųjų bei teisme apklaustų liudytojų parodymus tiek atskirai, tiek kaip bendrą visumą, sprendžia, jog iš jų išplaukia sekančios išvados. Pirma, neginčijama, kad remonto ir statybų darbai UAB „T.“ objektuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išties vyko. Ši išvada neprieštarauja ir mokestinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms. Antra, asmenys, atlikę remonto ir statybos darbus UAB „T.“ objektuose, susiję su V. S. – šioje dalyje sutapo tiek kaltinamojo K. S., tiek minėtų liudytojų paaiškinimai, tai, jog V. S. jų buvo atpažintas, kaip asmuo, kuravęs remonto ir statybos darbus užfiksuota ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose. Trečia, ir svarbiausia, nėra pagrindo manyti, jog asmenys, atlikę remonto ir statybos darbus UAB „T.“ objektuose, kaip nors susiję su UAB „M.“ ar UAB „S. v.“. Ši išvada, turint omenyje ir prieštaringus kaltinamųjų parodymus, grindžiama liudytojų R. D. ir A. Š., betarpiškai dalyvavusių remonto ir statybos darbuose, parodymais, iš kurių matyti, jog V. S. vadovaujami darbininkai ant darbinių drabužių neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, kaip yra teigęs kaltinamasis K. S.. Tą patį patvirtino ir įmonės buhalterė I. K., kuri prisipažino anksčiau procese davusi priešingus paaiškinimus K. S. nurodymu. Liudytojas R. K. taip pat nurodė, jog statybų metu jam nei UAB „M.“, nei UAB „S. v.“ pavadinimai, kad būtent šios įmonės atlieka statybos remonto darbus, neįstrigo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, byloje nenustatytas pastarųjų tikslas kaip nors pakenkti kaltinamajam K. S.. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas D. N., taip pat betarpiškai dalyvavęs remonto ir statybos darbuose, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė matęs, kad dirbo brigados su uniformomis, buvo įmonės užrašas ant uniformos. Vis tik, teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi tokia liudytojo pozicija atsirado tik bylą jau nagrinėjant teisme, praėjus daug laiko nuo paties įvykio, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apie jokius skiriamuosius įmonių ženklus ant remonto ir statybų darbus atlikusių darbininkų drabužių jis neužsiminė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šio liudytojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitų liudytojų parodymams. Teismas taip pat vertina kritiškai ir nėra linkęs tikėti ta liudytojos I. G. parodymų dalimi, jog ji atsimena statybvietėje vyrukus, buvo 3 ar 4, jiems ant nugaros buvo „M.“ užrašas, kadangi ji, kaip buvusi UAB „T.“ akcininkė iš dalies gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Atskirai pasisakytina dėl V. S. iškeltos versijos, jog statybos darbams atlikti buvo samdomas subrangovas UAB „R.“. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši kaltinamojo versija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu. V. S., davęs tokius parodymus, tame pačiame posėdyje nepateikė jokių šią poziciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų, o tik vėlesnių teismo posėdžių metu teismui pristatė dokumentus – atliktų darbų aktus, kuriuose užsakovas yra UAB „S. v.“, o rangovas UAB „R.“ bei pinigų priėmimo kvitus, kuriuose kaip paslaugas teikiantis asmuo nurodomas UAB „R.“ ir ją atstovaujantis asmuo L. G. (priimantis pinigus), o už paslaugas mokantis asmuo – V. S., mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama pagal objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus, ir kurie neva įrodo, jog darbams atlikti išties buvo samdomas subrangovas. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikti dokumentai susiję išimtinai su UAB „S. v.“. Iš prokurorės teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, jog toks asmuo, kaip L. G. įmonėje „R.“ niekada nedirbo. Dar daugiau, teismas, ir pats būdamas aktyvus, pateikė užklausą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bei gavęs išplėstinį išrašą su istorija, nustatė, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB „R.“ direktorėmis buvo Z. J. ir R. K. (T. 6, b. l. 173). Be to dalis pateiktų pinigų priėmimo kvitų yra išrašyti laikotarpiu, kai V. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindą abejoti kaltinamojo V. S. į bylą pateiktų dokumentų tikrumu iš esmės, sprendžia, jog be prieštaringų paties kaltinamojo V. S. parodymų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „T.“ statybos darbams atlikti būtų samdomi subrangovai, todėl šią kaltinamojo versiją laiko nepagrįsta.
Įvertinęs tiek nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamųjų parodymus, tiek liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes, taip pat pirmiau aptartus įrodymus, kuriuose užfiksuoti duomenys dėl UAB „M.“ ar UAB „S. v.“ dirbančių asmenų, tai, jog aplinkybė, kad UAB „T.“ objektų statybos darbams buvo samdomi subrangovai, byloje iš esmės nepasitvirtino bei bendrai mokestinio patikrinimo metu nustatytus faktus, apie UAB „M.“ ar UAB „S. v.“ galimybę vykdyti veiklą nagrinėjamu laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad UAB „T.“ objektuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto ir statybos darbus atliko asmenys, kurie yra susiję su kaltinamuoju V. S., epizodiškai padedant UAB „T.“ darbuotojams, tačiau ne UAB „M.“ ar UAB „S. v.“ darbuotojai. Apibendrinant, UAB „T.“ pateiktuose dokumentuose atsispindintys duomenys apie UAB „T.“ ir UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ ryšius, atliktus ir apskaitytus statybos bei remonto darbus, kaip ir atsiskaitymus už juos, neatitinka tikrovės, tokiu būdu, šie dokumentai taipogi laikytini netikrais (ir BK 300 straipsnio prasme). Byloje nekyla abejonių, jog UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ vardu dokumentus teikė V. S., o UAB „T.“ vardu priėmė K. S.. Ši išvada išplaukia jau vien remiantis pačių kaltinamųjų pozicijomis.
Kaip jau minėta, pagal UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ vardu pateiktus dokumentus UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą grynaisiais pinigais per bendrovės kasą. Pagal aktualiu laikotarpiu UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą 369 101 Lt grynaisiais pinigais per bendrovės kasą, o pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovė atitinkamai išmokėjo 751 750 Lt (bendroje sumoje 1 120 851 Lt). Aplinkybę, jog už atliekamus darbus buvo atsiskaitoma grynais nurodė patys kaltinamieji K. S. bei V. S.. Ją patvirtino ir liudytoja I. K., paaiškindama, jog už atliktus remonto darbus tiesiogiai grynais pinigais atsiskaitinėjo K. S.. I. K. taip pat parodė, kad visus duomenis, reikalingus išrašyti kasos išlaidų orderius dėl UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, jai buvo davęs K. S.. Svarbu pažymėti ir tai, jog K. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė papildomus dokumentus, susijusius su UAB „T.“ bei UAB „M.“ ir UAB „S. v.“, kurių nebuvo pateikusi VMI – UAB „T.“ kasos išlaidų orderius ir UAB „S. v.“ pinigų priėmimo kvitus bei UAB „M.“ prašymus UAB „T.“ apmokėjimo likutį pervesti į sąskaitas, priklausančias S. M. ir S. Š. (T. 2., b. l. 7-20). Tyrimo metu nustatyta, jog į S. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. S. bei UAB „T.“ sąskaitų pervesta pervesta 62 300 Lt, o į S. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „T.“ bei I. G. ir T. S. (asmenų, susijusių su UAB „T.“) pervesta 92 000 Lt (T. 2, b. l. 121-130, 130-136). Kaltinamasis T. S. šias aplinkybes patvirtino, jų neginčijo ir V. S.. Liudytoja I. K. nurodė, jog būtent ji iš UAB „T.“ bankinės sąskaitos atliko bankinius mokėjimo pavedimus, pagal K. S. pateiktus dokumentus, be to, ir liudytojai T. S. ir I. G. patvirtino, K. S. prašymu darę pavedimus. Iš teisme paskelbtų S. M. parodymų matyti, jog V. S. jo paprašė, ar gali įmonė už atliktus darbus pervesti pinigus ir kad jis tuos pinigus nuimtų grynais, kadangi jo įmonei iškelta bankroto byla, kad visos sąskaitos, tame tarpe ir jo, yra areštuotos, ir kad jokių problemų nebus, nes ta įmonė jam skolinga už statybos darbus, visus pinigus, kurie buvo pervesti iš įmonės V. S. prašymu jis išgrynino ir atidavė pačiam V. S. (T. 2. b. l. 147-148). Iš teisme paskelbtų S. Š. parodymų matyti, jog V. S. paprašė leisti pasinaudoti jos banko sąskaita, kadangi yra teistas V. S. ir kad negali savo vardu turėti jokios banko sąskaitos. Visi pinigai, kurie buvo pervesti į jos banko sąskaitą V. S. prašymu buvo išgryninti ir atiduoti jam. K. S. kažkaip padėjo V. S. su verslu, lygtais skyrė pinigų ir kad V. S. jam turės atiduoti dalimis. Bet to nei patvirtinti, nei paneigti negali (T. 2, b. l. 155-158). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, jog dokumentuose nurodyti darbai, nėra atlikti juose nurodytomis aplinkybėmis, o būtent, kad UAB „T.“ iš tiesų jokių statybos bei remonto darbų iš UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ nepirko, jų pagrindu tik vyko piniginių lėšų judėjimas. Jos buvo išlaiduotos iš UAB „T.“ kasos ir grynais buvo perduotos K. S., kita dalis pervesta į V. S. pateiktuose, UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu surašytuose, prašymuose į nurodytų fizinių asmenų, S. M. ir S. Š., bankines sąskaitas, ir šie asmenys V. S. prašymu pinigus išgrynindavo bei pagal parodymus atiduodavo jam. Įvertinus tai, jog dokumentuose atsispindintys ūkiniai saitai bei ūkinės operacijos tarp UAB „T.“ ir UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ iš tiesų pripažintini niekiniais, atitinkamai ir aptartas lėšų judėjimas negali būti suprantamas, kaip atsiskaitymas už paslaugas, kurių „M.“ bei UAB „S. v.“ UAB „T.“ realiai nesuteikė.
Kreiptinas dėmesys, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo dalis išlaiduotų ir pavedimu pervestų piniginių lėšų sumokėtos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, realiai atlikusiems statybos ir remonto darbus UAB „T.“ nuomojamuose objektuose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o kitą dalį nenustatytomis dalimis K. S. ir V. S. pasidalino tarpusavyje. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai leistų pastarąją poziciją patvirtinti, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip tiksliai nenustatyta ir neesminė. Kitos, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės kaltinime paliktinos kaip svarbios, susijusios su nagrinėjamomis veikomis.
Aukščiau aptarti UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ vardu pateikti dokumentai, kurie, kaip nustatyta, neatitinka tikrovės, buvo įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumus reglamentuoja 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574. Įstatyme numatyti reikalavimai kaip turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita, nustatant, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, įpareigojama visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius tinkamai fiksuoti, pagrįsti apskaitos dokumentais ir kt., taip pat atsakingi subjektai ir kt. Buhalterinės apskaitos tvarkymas, pažeidžiant įstatyme numatytus reikalavimus, pripažįstamas apgaulingu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtinai kilus BK 222 straipsnyje numatytiems padariniams. Pastebėtina, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, ir tada būtent įmonės vadovas laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013). Pažymėtina ir tai, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, už buhalterinės apskaitos organizavimą apskritai atsako ūkio subjekto vadovas, jis ir privalo garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų nustatyti, jog UAB „T.“ vadovas K. S., UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ pateiktus dokumentus, neatitinkančius tikrovės, perdavė bendrovės buhalterei, I. K., kuri, nieko neįtardama, įtraukė pastaruosius į bendrovės buhalterinę apskaitą. Vadovaujantis I. K. parodymais, UAB „M.“ ir „S. v.“ dokumentus, kaip ir kitų paslaugų pardavėjų dokumentus, jai ant stalo padėdavo K. S., tad ji, kaip ir visus kitus, tiesiog paimdavo ir juos įtraukdavo į apskaitą. Apskaitą tvarkė tik pagal pateikiamus dokumentus, realiai nei pardavėjų, nei parduodamų paslaugų netikrindavo. Ji tiesiog vykdė faktinio direktoriaus K. S. nurodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais, juolab, kad jos atsakomybės klausimo proceso metu nekėlė ir pats kaltinamasis K. S., priešingai, patvirtino, jog aptariamus dokumentus į UAB „T.“ apskaitą faktiškai įtraukdavo buhalterė jo, kaip direktoriaus, pavedimu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog būtent K. S., kaip bendrovės vadovas, atsakingas už UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ vardu pateiktų dokumentų, kurie, kaip nustatyta, neatitinka tikrovės, įtraukimą į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą bei iš to išplaukiantį, neatitinkantį įstatymo reikalvimų, t.y. apgaulingą, UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaip jau minėta, pagal BK 222 baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Kaip matyti, VMI atlikto UAB „T.“ patikrinimo metu nustatyta ir atitinkamai patikrinimo akte užfiksuota, jog įvertinus UAB „T.“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras UAB „M.“ bei UAB „S.v.“ vardu į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, t. y. įrašyti duomenys apie ūkines operacijas, kurios įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos apskaitos dokumentuose ir registruose, ir kurios susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 (T. 1., b. l. 123-138). Taigi, baudžiamajame įstatyme numatyti kilę padariniai, nagrinėjamu atveju, byloje kompetentingos įstaigos konstatuoti. Pirmiau aptartų išvadų kontekste pasisakytina ir apie K. S. galimybę būti atsakingu subjektu apskritai, kadangi pagal juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „T.“, byloje aktualiu laikotarpiu, UAB „T.“ direktoriaus pareigas ėjo du asmenys – K. S. ir R. K. (T.2, b. l. 96-105). Pažymėtina, jog K. S. kurį laiką (nagrinėjamu laikotarpiu) buvo ir bendrovės akcininku. Iš teisme paskelbtų R. K. parodymų matyti, kad 2011 metais K. S. paprašė jo laikinai pabūti UAB „T.“ direktoriumi, sutikus, buvo įdarbintas, tačiau realiai šių pareigų nėjo, visus sprendimus bendrovės vardu ir toliau priiminėjo K. S.. R. K. tiesiog pasirašinėjo jam pateikiamus dokumentus. Statybos remonto darbais, kurie buvo atlikti ir vykdomi adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), visada rūpinosi K. S.. Jis tiesiog matė V. S. ir nesigilino, kokie dokumentai ir kokių įmonių vardu dėl to buvo išrašyti. Tuo rūpinosi K. S.. Su V. S. pats jokių reikalų netvarkė (T. 3, b. l. 27-31). Teismo posėdžio metu ir pats kaltinamasis K. S., patvirtino, jog R. K. direktoriumi buvo tik formaliai, o jis, K. S., pasirašinėjo visas sutartis. Statybinių darbų atlikimo aplinkybės R. K. buvo žinomos minimaliai. Kaltinamasis V. S. taip pat nurodė iš esmės bendravęs tik su K. S.. Tai, jog UAB „T.“ vardu sprendimus priėmė K. S., matyti ir iš UAB „T.“ akcininkių J. J., I. G. bei kitų bendrovėje dirbusių liudytojų parodymų. Taigi būtent K. S. byloje svarbiu laikotarpiu buvo faktinis UAB „T.“ vadovas, atsakingas už pastarosios veiklą, taigi ir tinkamas atsakomybės subjektas BK 222 straipsnyje numatytos, įstatymo uždraustos veikos, prasme. Dėl kaltinamojo K. S. tyčios pasisakytina vėliau, analizuojant ją kaip dalį bendros tyčios, siekiant galutinio nusikalstamo rezultato.
Pagal į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą įtrauktus minėtus, neatitinkančius tikrovės, juridinės galios neturinčius dokumentus apie neva UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ suteiktas paslaugas UAB „T.“, kuriais buvo įformintos iš tiesų tarp minėtų įmonių neįvykusios ūkinės operacijos, bendrovės „T.“ buhalterė I. K. už laikotarpius nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30 ir nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 paruošė ir pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „T.“ PVM deklaracijas. Liudytojos I. K. parodymais nustatyta, jog mokesčių inspekcijai deklaracijas ji teikė dokumentų, kuriuos jai pateikė K. S. pagrindu. Šios aplinkybės kaltinamasis K. S. proceso metu neginčijo, taigi iš esmės jis ir yra atsakingas už minėtų PVM deklaracijose esančių duomenų pateikimą atsakingai institucijai. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „T.“ PVM deklaracijose buvo įrašyti UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys apie UAB „T.“ pirkimo ir mokėtiną PVM. Įtraukus į bendrovės apskaitą netikrus dokumentus, ir jų pagrindu padarius atitinkamus įrašus PVM deklaracijoje, pastaroji taip pat tapo suklastota. BK 220 straipsnyje kriminalizuota veika, kuri pasireiškia įrašymu į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikimu juos valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių. Teismo vertinimu, K. S. realizavo minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Dėl kaltinamojo K. S. tyčios pasisakytina analizuojant ją kaip dalį bendros tyčios, siekiant galutinio nusikalstamo rezultato.
Teismo vertinimu, pirmiau aptarti kaltinamųjų veiksmų seka, kuomet V. S. K. S. (UAB „T.“ atsakingam asmeniui) pateikė UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, neturi juridinės galios, o pastarasis, juos priėmęs, perdavė bendrovės „T.“ buhalterei, nežinančiai apie šias aplinkybes, ir ši įformino neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „M.“, UAB „S. v.“ ir UAB „T.” (įtraukė dokumentus į buhalterinę apskaitą), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “T.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, be to, pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „T.“ PVM deklaracijas, kuriose buvo atitinkamai įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „T.“ pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 260 552 Lt (75 461,08 EUR), buvo nukreipta įgyvendinant pagrindinį vieningą nusikalstamą sumanymą – UAB „T.” naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos valstybės biudžetą sumokėti pridėtinės vertės mokestį 260 552 Lt (75 461,08 EUR). Dėl minėtų veikų, galiausiai pateikiant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai suklastotas deklaracijas, buvo nepagrįstai sumažinta apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma (padidinta apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma), dėl to Lietuvos Respublikos valstybė patyrė bendrą didelę 260 552 Lt (75 461,08 EUR) turtinę žalą. Taigi, netikrų dokumentų panaudojimas, apgaulingas UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas bei neteisingų duomenų apie UAB „T.“ pajamas, pelną ir turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai šiuo atveju kartu pasireiškė ir kaip kitos nusikalstamos veikos – sukčiavimo padarymo būdas (apgaulė). Pažymėtina, jog nors prokuroras kaltinamajame akte nurodė, kad objektyvusis byloje nagrinėjamos veikos požymis – turtinės prievolės išvengimas apgaule, teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagą, veika reiškėsi būtent turtinės prievolės panaikinimu apgaule. Kadangi teismų praktikoje formuluojama būtinybė tiksliai nustatyti sukčiavimo objektyvųjį požymį, teismas atitinkamai keičia ir kaltinimą. Pažymėtina, jog veikos kvalifikavimui apskritai tai esminės įtakos neturi. Kaip jau minėta, sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl veikos atsiras turtinė žala, ir to nori bei siekia. Nagrinėjamu atveju, svarbu aptarti kaltinamųjų tyčios įvykdyti sukčiavimą klausimą, juolab, kad ją analizuojant, atitinkamai atsiskleis ir kitų jiems inkriminuotų veikų subjektyvioji pusė.
Teismas pažymi, jog siekiant patvirtinti ar paneigti, kad kaltinamųjų V. S. bei K. S. veiksmai (V. S. ir K. S. panaudojant netikrus dokumentus, K. S. organizuojant apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai bei abiejų bendrais veiksmais apgaule panaikinant didelės vertės turtinę prievolę UAB „T.“ naudai, ir taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui), buvo tyčiniai, iš esmės reikalinga patvritinti ar paneigti pastarųjų poziciją, kad jie nežinojo, jog tiek UAB „M.“, tiek UAB „S. v.“ byloje aktualiu laikotarpiu nevykdė jokios veiklos.
Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų nustatyti, kad V. S., kaip šių įmonių vadovas, negalėjo nežinoti, kad UAB „M.“ nuo 2009 m. gruodžio 30 d., o UAB „S. v.“ nuo 2009 m. gruodžio 11 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruotos iš PVM mokėtojų registro ir įtrauktos į VMI mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI), kaip įmonės nevykdančios veiklos, o UAB „S. v.“ dar (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, kaip kad (duomenys neskelbtini) įvyko ir su UAB „M.“. Štai teisme apklaustas liudytojas V. B., UAB „M.“ bankroto administratoriaus UAB „Bankro“ vadovas parodė, jog bankroto iškėlimo dienai UAB „M.“ buvo vienintelis neatleistas darbuotojas – V. S.. Kadangi pagal bankroto įstatymą visi darbuotojai turi būti atleisti, buvo priimtas sprendimas atleisti ir V. S. iš UAB „M.“. V. S. buvo pas jį atėjęs. Jo manymu, V. S. turėjo informaciją apie bankrotą, juolab, kad tai buvo jo atleidimo pagrindas. Nors įmonės bankroto iškėlimo dienai UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi buvo N. P. (T. 3, b. l. 53-57), kuriam, V. S. teigimu, jis ir perdavė visą bendrovės dokumentaciją, teismas abejoja, ar šis asmuo realiai ėjo vadovo pareigas. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus Vyriausiosios tyrėjos L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyti pastarojo gyvenamąją ir realią buvimo vietą bei jį apklausti liudytoju nepavyko (T. 3, b. l. 100), to nepavyko padaryti ir bankroto administratoriui. Liudytojo nurodytą aplinkybę, jog „M.“ iki pat bankroto buvo įdarbintas vienintelis darbuotojas – V. S. patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas (T. 3, b. l. 58-64). Kaip nurodė liudytojai K. M. ir A. K., vykdę UAB „S. v.“ bankroto administravimo veiksmus, paskutinis jiems žinomas įmonės vadovas ir akcininkas buvo būtent V. S., tai patvirtina ir išrašo iš juridinių asmenų registro apie UAB „S. v.“ duomenys (T. 3., b. l. 104-108). Iš teisme paskelbtų S. M. parodymų matyti, jog V. S. jo paprašė leisti pervesti pinigus į jo sąskaitą, kadangi jo įmonei iškelta bankroto byla (T. 2. b. l. 147-148). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog V. S., nurodydamas, jog jis, būdamas UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vadovu, neturėjo galimybės žinoti apie tai, jog jo įmonės pripažintos nevykdančiomis veiklos, UAB „S. v.“ dar (duomenys neskelbtini),, o (duomenys neskelbtini), ir UAB „M.“ iškeltos bankroto bylos, tiesiog siekia išvengti atsakomybės.
Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis K. S. tvirtino buvęs apgautas V. S., kuris arba nežinojo, arba nuslėpė, kad jo įmonės nėra PVM mokėtojos. Teismas šią kaltinamojo versiją taip pat vertina kritiškai ir mažai tikėtina, jog bendrovės vadovas, kuris, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, turi ilgametę vadovavimo patirtį, įmonės vardu sudarydamas labai didelės vertės sandorį dėl rimtų statybos ir remonto darbų, nepatikrino juridinio – finansinio įmonių, su kuriomis sudaro sutartis, statuso bei kitų reikšmingų aplinkybių, ypač kai tokia informacija apie įmones yra viešai prieinama. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog K. S. iš pat pradžių žinojo UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ padėtį, stiprina ir tai, jog jis viso proceso metu nuolat keitė parodymus tiek iš esmės – pvz., jog statybos darbus atliko ne jog darbus atliko įmonė, kurios pavadinimo nepamena, o jos direktorius vardu J., su kuriuo ir suderino visas darbų sąlygas ir kainas, ir būtent J. atsivežė darbininkų brigadą bei pradėjo atstatymo darbus, o sąskaitose, kurias jam už užmokestį parūpino V. S., buvo nurodyti faktiškai atlikti darbai ir teisingos sumos, kurias jis sumokėjo J., tačiau UAB „M.” ir UAB „S. v.” vardu, kadangi J. įmonė bankrutavo ir pastarasis tokių dokumentų išrašyti negalėjo, tiek detalėse – pvz. dėl S. J. dalyvavimo aktualiuose kaltiimui įvykiuose, taip klaidindamas tyrimą atliekančius pareigūnus, taip pat tai, kad liepė liudytojai I. K. teikti VMI melagingus paaiškinimus. Vertintina, jog K. S. aplinkybės dėl UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ buvo iš anksto žinomos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog tiek V. S., tiek K. S. žinojo, kad UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ yra nevykdančios veiklos, neturi žmogiškųjų išteklių darbams atlikti bei tyčia susitarė dėl fiktyvių sandorių. Tokiu būdu, UAB „T.“ objektuose atlikus darbus (kuriuos, kaip nustatyta atliko ne UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ darbuotojai), V. S., žinodamas, jog jie netikri (kadangi juose užfiksuoti duomenys apie ūkines operacijas tarp ūkio subjektų, kurios realiai neįvyko), tyčia pateikė K. S., o šis, taip pat žinodamas, jog jie neatitinka tikrovės, juos priėmęs, tyčia perdavė bendrovės buhalterei, nurodydamas įtraukti juos į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, tai yra išskirtas PVM sumas – kaip mažinančias UAB „T.“ mokėtiną PVM, įtraukti į atitinkamų mėnesių UAB „T.“ PVM deklaracijas ir pateikti jas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ką pastarajai ir padarius, buvo nepagrįstai padidinta pirkimo ir sumažinta mokėtino PVM suma bei tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, apgaule (kuri pasireiškė pirmiau aptartais veiksmais), UAB „T.” naudai panaikinta didelės vertės turtinė prievolė – į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti mokėtiną PVM, kas iš esmės ir buvo galutinis nusikalstamas sumanymas. Teismo vertinimu, kaltinamieji suvokė visų savo veiksmų esmę, jų pasekmes bei pastarųjų siekė.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, jog tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmai nurodyti kaltinime reiškėsi abiejų kaltinamųjų bendru susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais. Kaip jau minėta abu kaltinamieji žinojo šiuo atveju atliekamų savo veiksmų esmę, pasekmes ir be abejo abu prie šios veiklos prisidėjo.
Įvertinęs tai, kas aptarta aukščiau, teismas sprendžia, jog įrodyta, kad K. S. veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., panaudojo žinomai netikrus UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ dokumentus, o K. S. dar gi organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 ir organizavo neteisingų duomenų apie UAB „T.“ pajamas, pelną ir turtą pateikiamą valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, bei abu, veikdami bendrininkų grupe, sukčiavo stambiu mastu, tai yra juridinio asmens UAB „T.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos valstybės biudžetą sumokėti pridėtinės vertės mokestį 260 552 Lt (75 461,08 EUR), taip padarydami Lietuvos Respublikos valstybei bendrą didelę 260 552 Lt (75 461,08 EUR) turtinę žalą.
K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi apgaule UAB „T.“ naudai panaikintos turinės prievolės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pagal 300 straipsnio 3 dalį, kadangi panaudojo netikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelės žalos (teismų praktikoje didele žala paprastai pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai), pagal 220 straipsnio 1 dalį, kadangi organizavo neteisingų duomenų apie UAB „T.“ pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, pagal 222 straipsnio 1 dalį, kadangi organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi apgaule UAB „T.“ naudai panaikintos turinės prievolės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pagal 300 straipsnio 3 dalį, kadangi panaudojo netikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelės žalos.
Pažymėtina, jog kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja veikų sutaptimi, kadangi nepadarius bent vienos iš jų, nebūtų pasiektas pagrindinis tikslas (sumanymas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tai atitinkamai turi įtakos sprendžiant bausmių, skirtinų už padarytas veikas, bendrinimo klausimą.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Patikslintu ieškiniu prašoma iš kaltinamųjų solidariai priteisti 20955,53 Eur, iš jų – 390,41 Eur PVM ir 20565,12 Eur GPM.
Ieškinyje nurodoma, jog jis paremtas UAB „T.“ mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, o būtent ir ta, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, teigtina, kad UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose (UAB „M.“ suteiktų paslaugų vertė 335455 Lt ir 70446 Lt PVM; UAB „S. v.“ suteiktų paslaugų vertė 905265 Lt ir 190106 Lt PVM) nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „T.“ ir minėtų įmonių neįvyko šiose sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis ir UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios. UAB „T.“ į atskaitomą pirkimo PVM įtraukdama 260552 Lt pirkimo PVM sumą pagal juridinės galios neturinčias UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pažeidė 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. nuostatas. Nustatyta ir tai, jog pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą 369 101 Lt grynaisiais pinigais per bendrovės kasą, o pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovė atitinkamai išmokėjo 751 750 Lt (bendroje sumoje 1 120 851 Lt), pinigų išmokėjimo pagrindu nurodant atitinkamai UAB „M.“ ir „S. v.“ pinigų priėmimo kvitus, kuriuose užfiksuota, kad UAB „T.“ grynais mokėjo UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ (UAB „M.“ kvitai pasirašyti K. S. ir V. S., o UAB „S. v.“ kvitai pasirašyti tik, kaip nurodoma, šios įmonės direktoriaus S. J.). Mokestinio patikrinimo metu, Vilniaus AVMI ir UAB „T.“ pasirašė susitarimą Nr. (4.65)-257-15 dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio. Šio susitarimo objektas – gyventojų pajamų mokestis. Susitarime konstatuota, kad patikrinimo metu surinkta informacija neleidžia padaryti išvados, kad Vilniaus AVMI turi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti, kadangi: bendrovės išmokėtas sumas (viso 1120851 Lt) negalima vienareikšmiškai priskirti jas išmokėjusio asmens K. S. su darbo santykiais nesusijusioms A klasės pajamoms, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ bendrovei adresuotame 2010-04-27 Pranešime apie nuostolių atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad dėl (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos UAB „T.“ kavinės patalpos, ir dėl to patirta 232398 Lt nuostolių. AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą bendrovei išmokėti 157132 Lt tiesioginių atkūrimo į stovį prieš įvykį kaštų draudimo išmoką. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytose patalpose tuo metu bendrovė vykdė veiklą, todėl statybos darbai buvo atlikti ir už šiuos darbus bendrovė atsiskaitė, bet ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Be to, susitarime konstatuota, kad mokesčių administratorius neturi įrodymų, jog remonto darbai objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikti ir, kad K. S. šiomis lėšomis (dalimi jų) neatsikaitė būtent už bendrovei atliktas remonto paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas savo argumentams pagrįsti neturi pakankamai įrodymų, taip pat pakankamai įrodymų mokesčio ir su juo susijusių sumų skaičiavimams pagrįsti ar paneigti, šalys susitarė, kad UAB „T.“ privalo sumokėti 80000 Lt GPM. UAB „T.“ GPM įsiskolinimas valstybės biudžetui pagal minėtą patikrinimo aktą -80000 Lt, o PVM - 156543 Lt. UAB „T.“ GPM įsiskolinimas valstybės biudžetui pagal minėtą patikrinimo aktą - 80000 Lt, o PVM - 156543 Lt, viso 236543 Lt, tačiau atsižvelgiant į K. S. mokėjimus, civilinis ieškinys patikslintas ir šiuo metu reiškiamas (sumas jau nurodant eurais) dėl 390,41 Eur PVM ir 20565,12 Eur GPM priteisimo solidariai iš kaltinamųjų.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.
Pripažinus kaltinamuosius K. S. bei V. S. kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, konstatuotina ir tai, jog būtent dėl jų neteisėtų veiksmų, žala, šiuo atveju, padaryta Lietuvos Respublikos valstybei, kuri byloje atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, o įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Vis tik, teismo nuomone, atlygintina tik ieškinio dalis, susijusi su nesumokėtu PVM mokesčiu t. y. 390,41 Eur.
Kaip jau minėta, Mokestinio patikrinimo aktu nustatyta, jog pagal UAB „M.“ bei UAB „S. v.“ vardu pateiktus dokumentus UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą grynaisiais pinigais per bendrovės kasą. Pagal už kaltinime minėtą laikotarpį UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „T.“ įformino pinigų išmokėjimą 369 101 Lt grynaisiais pinigais per bendrovės kasą, o pagal UAB „S. v.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovė atitinkamai išmokėjo 751 750 Lt (bendroje sumoje 1 120 851 Lt). Kita dalis pervesta į V. S. pateiktuose, UAB „M.“ ir UAB „S. v.“ vardu surašytuose, prašymuose į nurodytų fizinių asmenų, S. M. ir S. Š., bankines sąskaitas, ir šie asmenys V. S. prašymu pinigus išgrynindavo. Būtent dėl per bendrovės kasą išlaiduotų 1 120 851 Lt, kurių negalima vienareikšmiškai priskirti jas išmokėjusio asmens K. S. su darbo santykiais nesusijusioms A klasės pajamoms, kadangi nustatyta, jog darbai bendrovės objektuose buvo atlikti, mokesčių administratorius, negalėdamas įrodyti, jog šiomis lėšomis (dalimi jų) nebuvo atsiskaityta būtent už bendrovei atliktas remonto paslaugas, pasiūlė sumokėti sutartą 80000 Lt (20565,12 Eur) GPM, o mokesčių mokėtojas sutiko. Teismo vertinimu, GMP mokestis šiuo atveju nėra aktualus byloje pagal pareikštą kaltinimą, kadangi teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta dalis per bendrovės kasą išlaiduotų bei S. M. ir S. Š. bankines sąskaitas pervestų lėšų buvo sumokėta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, realiai atlikusiems statybos ir remonto darbus UAB „T.“ nuomojamuose objektuose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o kitą dalį nenustatytomis dalimis K. S. ir V. S. pasidalino tarpusavyje. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl GPM sumokėjimo jau yra pasirašytas susitarimas, kurio nesilaikant, mokestis reikalaujamas įstatymuose nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl 20565,12 Eur GPM priteisimo, netenkintinas.
Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, jog šioje byloje advokatas Eugenijus Karažinas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. S.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 341,61 Eur.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nutarė pripažinti kaltinamojo V. S. gynėjo dalyvavimą būtinu. Taigi, valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas. Be to minėtas prašymas teismui pateiktas 2017 metų vasario 3 d., o BPK 106 str. 2 d. (2016-12-20 įst. red.) nebenumato galimybės priimant nuosprendį nuspręsti išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Dėl išdėstyto prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestinas.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems K. S. ir V. S., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę K. S., atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus, du apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos, valstybei padaryta didelė žala. Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe. Tiriant K. S. asmenybę, nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, išsituokęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre neįrašytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas, už nusikalstamas veikas skirtinoms bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytas veikas, būtent laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraus teisingumo ir protingumo kriterijams. K. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už BK 182 straipsnio 2 dalies, 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą bausmės vidurkį.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti K. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, numatanti, jog teismas gali atidėti vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į tai, jog nauja straipsnio redakcija sunkina kaltinamojo padėtį, t. y. juo panaikinta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, kaip tai buvo numatyta nuo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusioje straipsnio redakcijoje, teismas vadovaujasi būtent šios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir aplinkybes, K. S. asmenybę – teisiamas pirmą kartą, nedirbantis, 55 metų amžiaus, išsituokęs, savo noru atlygino didelę dalį turtinės žalos, bylos ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas teisme truko pakankamai ilgą laiko tarpą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taigi, K. S. suteiktinas šansas pasimokyti iš savo elgesio ir pasitaisyti. Bausmės vykdymo atidėjimas nustatytinas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.
K. S. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos, valstybei padaryta didelė žala. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe. Tiriant V. S. asmenybę, nustatyta, kad jis teistas, šiuo metu keturis kartus, tame tarpe ir už sukčiavimą, taigi, akivaizdu, jog jis iš savo nusikalstamo elgesio nepasimokė, išvadų nedarė; nebaustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas veikas V. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgus į prieš tai aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, nustatant BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes, didesnes už minimalias.
Kaip minėta teismas dėl ankščiau nuosprendyje aptartų argumentų turi pagrindą abejoti kaltinamojo V. S. į bylą pateiktų dokumentų tikrumu iš esmės, jog statybos darbams atlikti buvo samdomas subrangovas UAB „R.“, teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, apie tai privalo pranešti prokurorui, kuris pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui.
V. S. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis FNTT, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.
Bylos 1 tome paskutiniame lape esančiame voke esantis CD, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugojimui prie bylos.
K. S. 2014-01-20 pateikti dokumentai prie baudžiamosios bylos -97 lapai paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. S. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau, nei 7 (septynioms) paroms, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL (564,9 Eur) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią K. S. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
V. S. (V. S.) taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis FNTT, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš K. S. ir V. S. (V. S.) solidariai priteisti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 390,41 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. S. (V. S.) netenkinti.
Bylos 1 tome paskutiniame lape esančiame voke esantį CD nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugojimui prie bylos.
K. S. 2014-01-20 pateiktus dokumentus prie baudžiamosios bylos -97 lapai palikti saugoti prie bylos.
Apie V. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str., pranešti prokurorui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.