Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-520-278/2018

teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02468-2018-4

2018 m. liepos 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5368-589/2018 pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. S. ir J. S. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po močiutės I. M. mirties – 2016 m. lapkričio 22 d., priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2018 m. gegužės 4 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, tai yra, pateikti pažymą iš notarų biuro, jog niekas po I. M. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir niekam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, pateikti prie pareiškimo pridėto gimimo liudijimo vertimą į lietuvių kalbą, pateikti duomenis apie suinteresuoto asmens – pareiškėjų motinos Z. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, sveikatos būklę – kokia liga suinteresuotas asmuo serga ir ji gali suprasti savo veiksmus, ar nėra pripažinta neveiksnia, ar ribotai veiksnia. 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėjai teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai duomenų apie Z. S. liga neteikia, o Panevėžio m. 1-asis Notaro biuras, kuris pagal teritorinį principą atlieka paveldėjimo priėmimo procedūras, į jų prašymą neatsiliepė – pareiškėjų neoficialiomis žiniomis notarė serga. Prašė teismo šiuos duomenis išreikalauti. Prie pareiškimo pridėjo gimimo liudijimo vertimą į lietuvių kalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.Teismas nurodė, jog pareiškėjai pateikė gimimo liudijimo iš rusų kalbos vertimą, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2018 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (1.6-5)-300 „Dėl informacijos pateikimo“, 2018 m. balandžio 23 d. prašymą, adresuotą Panevėžio miesto 1-ąjam notarų biurui bei nurodė, kad notarė į jų prašymą neatsiliepė, nes, jų žiniomis, ji serga. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nustatytu terminu pareiškėjai pareiškimo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumus pašalinti, nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. S. ir J. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Nurodo, kad patikslintame pareiškime pateikė įrodymus, jog kreipėsi dėl teismo nurodytų duomenų gavimo, tačiau jų negavo bei prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsniu, išreikalauti trūkstamus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjų A. S. ir J. S. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties bei atskirojo skundo argumentus, pareiškėjų byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepašalino 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų bei pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir CPK 447 straipsnyje numatytus papildomus keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 447 straipsnis). Bendrosios procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų nuostatos (CPK 111, 135 straipsniai) ir CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus pateikti turi visų pirma bylos šalis, nagrinėjamu atvėju pareiškėjas. CPK 198 ir 199 straipsniai numato dalyvaujančiam byloje asmeniui galimybę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių pats proceso dalyvis negali gauti. Tačiau šiomis įstatymo normomis pareiškėjas gali naudotis tik tada, kai yra išnaudojęs visas kitas galimybes pats surinkti bylai reikšmingus įrodymus.Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjai A. S., J. S., vykdydami 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi jiems nustatytus įpareigojimus, 2018 m. gegužės 3 d. teismui pateikė patikslintą pareiškimą ir pridėjo gimimo liudijimo bei jo vertimo į lietuvių kalbą kopijas, 2018 m. balandžio 23d. prašymų (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams bei Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J. kopijas su korespondencijos išsiuntimą patvirtinančiais duomenimis (b.l. 22-23), (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2018 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (1.6-5)-300 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog pagal 2018 m. balandžio 23 d. prašymą informacijos teikti negali, nes nėra raštiško pacientės sutikimo teikti informaciją apie jos sveikatos būklę tretiesiems asmenims (b.l. 24), dėl informacijos iš notaro apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus pareiškėjai nurodė, jog jų žiniomis notarė serga, į jų prašymą atsakymas nebuvo gautas bei prašė teismo išreikalauti negautą informaciją.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau ir minėta, procesiniai įstatymai asmenims inicijuojantiems civilinį procesą – šiuo atveju pareiškėjams, numato pareigą pateikti jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, tokių įrodymų, (ne)buvimas ir(ar) jų (ne)pakankamumas turi įtakos sprendžiant pareiškimo (ne)tenkinimo klausimą, bet negali būti kliūtis pareiškėjui kreiptis į teismą.Nagrinėjamu atveju, pareiškėjams dėl objektyvių priežasčių negavus teismo nurodytų duomenų patiems, ir jiems pateikus teismui tai patvirtinančius duomenis – siųstų prašymų kopijas bei (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atsisakymą suteikti informaciją, akivaizdu, jog patiems pareiškėjams gauti informaciją apie suinteresuoto asmens Z. S. sveikatos būklę, nesant pačios Z. S. sutikimo, nėra galimybių. Tačiau šiuos duomenis gali išsireikalauti teismas. Tokį prašymą teismui pareiškėjai ir pateikė teismui, teikdami patikslintą pareiškimą. Aplinkybė, jog nebuvo gautas atsakymas iš Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje iš esmės nesudarė kliūčių tolimesniam bylos procesui (CPK 7 straipsnio 1 dalis) ir nebuvo pakankamas pagrindas, įvertinus pareiškėjų elgesį, pareiškimą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiems asmenims. Pažymėtina, jog proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai taip pat reikalauja, kad ir patys dalyvaujantys byloje asmenys rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir sąžiningai naudotųsi procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjai turi būti aktyvūs bei gali pakartotinai kreiptis į notarą dėl teismo reikalaujamų įrodymų, kuriuos pagal įstatymų reikalavimus jie gali gauti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjai nepateikė visų teismo nurodytų įrodymų, tačiau pateikė duomenis, jog siekė šiuos įrodymus gauti ir dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių to padaryti negalėjo, nesudarė pagrindo, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą konstatuoti, jog šie trūkumai yra esminiai, sudarantys kliūtis tolimesnei bylos eigai. Dėl paminėto, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.