- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-721-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02468-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- A. S., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. S., Valstybės įmonei
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4508-223/2020 pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. S., Valstybės įmonei (toliau ir VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. S. ir J. S. pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė jie, velionės vaikaičiai.
2. Nurodė, kad jie nuo gimimo gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pagal viešojo registro duomenis nuosavybės teise priklauso jų senolei I. M., mirusiai (duomenys neskelbtini). Teigė, kad vienintelė pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymą yra jų motina Z. S., kuri yra gydoma Aknystos socialinės globos namuose ir dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau jie po I. M. mirties liko gyventi jos bute, t. y., ėmė faktiškai valdyti šį butą, rūpinosi juo kaip savo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-07-08 sprendimu pareiškėjų pareiškimas atmestas ir iš jų valstybės naudai priteista po 16,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų senolė I. M. mirė (duomenys neskelbtini), po palikėjos mirties liko jos vardu registruotas ir paveldėtinas turtas: 3-jų kambarių butas. Konstatavo, kad pareiškėjai yra palikėjos vaikaičiai ir antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nustatė, kad palikėjos dukra ir pareiškėjų motina pirmos eilės įpėdinė Z. S. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po I. M. mirties į Anykščių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybės įmonė (toliau ir VĮ) Turto bankas.
5. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio nuostatas įgyvendindami savo teisę į palikimą įpėdiniai A. S. ir J. S. palikimo priėmimo veiksmus po senolės I. M. mirties turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Nurodė, kad palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena.
6. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini). deklaravo iki senolės mirties: A. S. – (duomenys neskelbtini), o J. S. – (duomenys neskelbtini), ir šie jų veiksmai, be abejonės, buvo atlikti su buto savininkės I. M. sutikimu ir negali būti prilyginami veiksmams, įgyvendinant nuosavybės teisę į butą. Konstatavo, kad kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog per 3 mėnesius priėmė palikimą, pareiškėjai nepateikė, nors tą buvo įpareigoti padaryti teismo 2020-04-24 ir 2020-05-20 nutartimis. Nurodė, kad teismo iniciatyva iš AB „Panevėžio energija“ išreikalautų duomenų apie mokamus mokesčius nustatyta, jog po palikėjos I. M. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas nei vienas mokėjimas, o skola nuo 466,13 Eur padidėjo iki 1 678,40 Eur. Minėtų aplinkybių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, nes gyvenamosios vietos deklaravimas ir faktinis gyvenimas bute, tiek iki I. M. mirties, tiek ir po jos, nemokant mokesčių už butą, nėra palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir jo valdymas nuosavybės teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. S. ir J. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-07-08 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad po I. M. mirties liko skola už komunalinius patarnavimus – 466,13 Eur, kuri vėliau didėjo, nes jie abu yra bedarbiai, nors ir intensyviai ieško darbo. Tvirtina, kad rūpinasi butu kaip savo, butas yra tvarkingas, švarus, prižiūrimas, taip pat naudoja ir valdo visus mirusios močiutės namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, o atsiradus pajamoms padengs skolą už komunalinius patarnavimus.
9. Tvirtina, kad nei jie, nei jų advokatas, pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo informuoti apie teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat jiems nebuvo pranešta apie priimtą sprendimą. Mano, jog dėl pirmosios instancijos teismo dirbtinai sukurtos situacijos, kai nei jie, nei jų atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, liko neatskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, palikimą po I. M. mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Tai, kad šiuo metu nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, nepaneigia fakto, kad I. M. palikimas yra jau priimtas. Pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, jog jie priėmė ginčo turtą, todėl nurodytas teiginys, kad po I. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali būti laikomas įrodytu.
12. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, kas lėmė pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).
14. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
15. Priimti sprendimą teismas gali tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis, todėl teisė būti išklausytam yra viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia įgyvendinti rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Įstatymų leidėjas aiškiai reglamentuoja teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarką, be to, būtent teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, pasirenka, kokiu iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytųjų būdų yra tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-199-755/2020 panaikinus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-03 sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-04-24 nutartimi pareiškėjams buvo nurodyta iki 2020-05-15 pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad jie per 3 mėnesius priėmė palikimą, pateikti rašytinius įrodymus apie mokamus mokesčius, atliktus buto pagerinimo darbus, išaiškinta teisė kviesti liudytojus ir galimybė prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių pareiškėjai patys negali gauti (b. l. 154). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2019-08-28 buvo sudarę atstovavimo sutartis su advokatu (b.l. 119-120), todėl, vadovaujantis CPK 118 straipsnio nuostatomis bei byloje nesant duomenų, jog pareiškėjai būtų išreiškę prašymą procesinius dokumentus gauti asmeniškai, jiems skirti procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami jų atstovui. Nustatyta, kad 2020-04-24 nutartis buvo siunčiama tik pareiškėjams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau duomenų apie šios nutarties įteikimą byloje nėra, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėta nutartis būtų siųsta pareiškėjų atstovui. Pasibaigus 2020-04-24 nutartimi nustatytam terminui, civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimą 2020-05-20 nutartimi buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020-07-08, o pareiškėjams papildomai nurodyta pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus (b.l. 164). Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo šaukimas į 2020-07-08 vyksiantį teismo posėdį pareiškėjui J. S., jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas, o pareiškėjui A. S. įteiktas asmeniškai 2020-05-26 (b.l. 166, 168), tačiau pareiškėjų atstovui apie teismo posėdžio datą nepranešta. Kaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, jokių įrodymų teismui nepateikė, o teismas sprendė pareiškėjams neįrodžius, jog jie yra priėmę palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas vienam iš pareiškėjų, neleidžia konstatuoti, kad apie teismo posėdžio vietą bei laiką pareiškėjai buvo informuoti tinkamai, taip pat, jog jiems buvo suprantama jų procesinė pareiga pateikti teismui papildomus įrodymus, reikšmingus nagrinėjant jų pareiškimą, ypač įvertinus aplinkybę, kad 2020-04-24 nutartis apeliantams įteikta nebuvo bei faktą, jog pareiškėjai buvo pavedę jų interesus byloje atstovauti advokatui, kuriam jokie procesiniai dokumentai, nei teismo nutartys dėl papildomų įrodymų pateikimo, nei teismo šaukimas ar pranešimas nebuvo siunčiami. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs pareiškėjams bei jų atstovui, tuo tinkamai neįgyvendino informavimo pareigos bei iš esmės eliminavo pareiškėjų teisę būti išklausytiems teismo posėdžio metu bei kartu teikti bylai išspręsti reikšmingus įrodymus. Apeliantams šia aplinkybe grindžiant apeliacinį skundą, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
18. Konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
19. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjui J. S. grąžintinas 50 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 20 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Išaiškinti J. S., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaudamasi teismo nutartimi.