Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-199-755/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-25Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
2A-199-755/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02468-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
A. S., J. S.
Suinteresuotas asmuo
Z. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-199-755/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02468-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų A. S., J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2770-589/2019 pagal pareiškėjų A. S., J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. S., valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. S., J. S. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. M. mirties, palikimą, butą Panevėžyje priėmė velionės vaikaičiai -pareiškėjai.

2. Nurodė, kad nuo pat gimimo jie gyveno močiutės bute. Paaiškino, jog vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldėti I. M. turtą buvo jos duktė, pareiškėjų motina, kuri nuo 2015 metų yra gydoma Aknystos socialinės globos namuose. Nurodė, kad pareiškėjų motina Z. S. galimai dėl ligos ar kitų aplinkybių savalaikiam palikimo priėmimui jokių teisiškai reikšmingų veiksmų nesiėmė.

3. Tvirtino, jog pareiškėjai po senelės mirties ir toliau liko gyventi bute, ėmėsi faktiškai valdyti jį, rūpinosi ir rūpinasi butu, kaip savo, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

5. Nustatė, kad kad po palikėjos mirties, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pirmos eilės įpėdinė Z. S. nesikreipė, nors tokią teisę turėjo, todėl atsirado teisė palikimą priimti antrosios eilės įpėdiniams, velionės vaikaičiams.

6. Įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog po palikėjos mirties pareiškėjai liko gyventi ginčo bute ir juo naudojosi, tačiau naudojimosi pagrindas nepakito, t. y. jų faktiniai veiksmai pasireiškė naudojimosi butu kaip savo gyvenamąja patalpa, tačiau byloje nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjai po palikėjos mirties atliko kokių nors turto savininkui būdingų veiksmų.

7. Atkreipė dėmesį, jog butui taikytas areštas, pareiškėjai patvirtino esant susidarius skolų už butą, kurias ketino padengti. Darė išvadą, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo veiksmų, išreiškiančių jų valią įgyti palikimą, o tęsė iki palikimo atsiradimo pradėtus buto naudojimo veiksmus, kas jiems, kaip antros eilės įpėdiniams, nesukūrė nuosavybės teisių į paveldimą turtą.

8. Pažymėjo, jog byloje nenurodytos aplinkybės, kurios būtų sudariusios kliūtis per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjams priimti palikimą. Sprendė, kad pareiškėjams buvo žinoma apie palikimo atsiradimą, po senelės mirties likusį turtą, apie tai, kad jų motina dėl savo sveikatos būklės, tikėtinai nesikreips dėl palikimo priėmimo, tačiau daugiau kaip metus nesiaiškino paveldėjimo teisėtumo bei neatliko aktyvių veiksmų palikimo priėmimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. S., J. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą.

10. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jų pareiškimą, pažymi, jog buto dalies areštas ir nereguliariai mokėti komunaliniai mokesčiai nebuvo tam pagrindas. Pabrėžia, jog įpėdiniai, paveldėdami palikimą, paveldi ir skolas. Nenegia susidariusių skolų ir pasirengę jas padengti.

11. Nurodo, jog dėl teisinio neišprusimo ir menko išsilavinimo nežinojo, kaip jiems elgtis.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

13. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo jau yra priėmęs palikimą ir šio fakto paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas nepaneigia.

14. Tvirtina, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jie priėmė ginčo turtą. Pažymi, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai nemoka komunalinių mokesčių už butui teikiamas paslaugas, akivaizdu, kad jie nepriėmė ginčo turto faktiškai pradėdami jį valdyti.

15. Teigia, kad pareiškėjams buvo žinoma apie palikėjos mirtį, tačiau jie nebuvo apdairūs ir rūpestingi, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17. Nustatyta, kad A. S. ir J. S. yra Z. S. sūnūs, o Z. S. yra I. M. dukra (b. l. 8-10, 12, 25-26). (duomenys neskelbtini) mirė I. M. (b. l. 7). I. M. mirties dieną nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Mirusiosios dukra (pirmos eilės įpėdinė) Z. S. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia dalyje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įskaitant paveldėjimo teisinių santykių sritis, 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, jai nustatyta institucinė globa, o jos globėju ir turto administratoriumi paskirti Aknystos socialinės globos namai (b. l. 111-115).

18. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantai nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti juos priėmus močiutės palikimą faktiniu valdymu.

20. Kadangi juridinio fakto nustatymas nagrinėjamas ypatingąja teisena, teismui įstatymas nustato pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d., 444 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateiktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad šioje byloje teismas neatliko pareigos, numatytos CPK 444 striapsnio 8 dalyje (CPK 185 str.).

21. Kolegija nurodo, jog, nepaisant to, kad apeliantus atstovavo profesionalus atstovas – advokatas, šis faktas nepaneigė teismo pareigos pasiūlyti apeliantams pateikti įrodymus, susijusius su ginčo buto valdymu kaip savo. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad apeliantai nepateikė įrodymų apie mokėtus komunalinius mokesčius už ginčo butą, atliktus buto pagerinimo darbus, tačiau tokių įrodymų nepasiūlė apeliantams pateikti. Pastebima, jog palikimo priėmimą gali rodyti ne tik paveldimo turto pagerinimas( tvarkymas) ar mokesčių už jį (komunalinius patarnavimus) mokėjimas , bet kito palikėjo turto, pvz. namų apyvokos daiktų, palikėjo asmeninių daiktų ir pan. valdymas. Ar tokio turto palikėja paliko, jeigu taip, ar pareiškėjai juo ėmė naudotis , galimai naudojasi ir dabar. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nors jos teisiškai reikšmingos.

22. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog inicijuoti I. M. palikimo perėjimą valstybei procesą prašė AB „Panevėžio energija“, motyvuodama I. M. skola už butui suteiktas energijos teikimo paslaugas. Byloje nėra aiškintasi, kokiu laikotarpiu susidarė minėta energijos tiekėjo skola, kokio dydžio ji buvo pareiškimo pateikimo teismui metu. Šiuo atveju apeliantai teisingai nurodo, kad galima paveldėti ir palikėjos skolas. Taip pat nebuvo aiškintasi, ar už ginčo butą nebuvo mokėti kiti komunaliniai mokesčiai, nors tai irgi teisiškai reikšminga.

23. Konstatuotina, kad neišsiaiškinus bylai svarbių aplinkybių, nebuvo pagrindo pripažinti pareiškėjų pareiškimą neįrodytu (CPK 185 str.).

24. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino visų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių,t.y.neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas šios nutarties 21,22 punktuose, ir tada spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas ČinkaLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė