- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-75-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02468-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- A. S., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po I. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ šio buto. Suinteresuotu asmeniu byloje įtraukė Z. S., savo motiną, kuri šiuo metu yra gydoma (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. pareiškimą – sustabdyti. Kreiptis į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl Z. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje.
3. Teismas sprendė, kad byloje gautas medicininis išrašas patvirtina, kad Z. S. yra pragnozuojamas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, asmenybės sutrikimas ir kt. Z. S. ne tik gyvena (duomenys neskelbtini), bet turi sveikatos problemų, dėl kurių gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų, kad Z. S. yra pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta globa, o jos interesus galėtų tinkamai atstovauti globėjas, byloje nėra.
4. Z. S. yra mirusios I. M. dukra, todėl teismas negali nagrinėti bylos dėl juridinę reikšmė turinčio fakto, kai yra pirmos eilės įpėdiniai.
5. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonėms dėl suinteresuoto asmens galimybės suprasti savo atliekamus teisinius veiksmus šioje srityje, teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą bei kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir Anykščių rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl Z. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. S. ir J. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
7. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, nes įstatymai numato tik dviejų kategorijų bylas, kuriose teismas yra aktyvus, t. y. darbo ir šeimos.
8. Teigia, kad teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, nes suinteresuotas asmuo Z. S. buvo informuota apie motinos mirtį, bet jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Todėl vienokio ar kitokio neveiksnumo nustatymas Z. S., neturi įtakos pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjimui.
9. Atkreipia dėmesį, kad savo ketinimus perimti paveldėtą turtą jau yra pareiškusi Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos, kuria byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nustatęs fakultatyvų bylos stabdymo pagrindą - suabejojęs suinteresuoto asmens Z. S. veiksnumu (CPK 164 str. 4 d.).
16. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes tai nėra darbo ar šeimos byla. Su tokiais argumentais negalima sutikti.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumą, kuris siejamas išimtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiškia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, būdamas teisiškai visiškai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiškai negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savarankiškai priima sprendimus dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, netoleruotina tiek paties asmens, tiek ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų apsaugos požiūriu.
18. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 str. 1 d.) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 str. 4 p.) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str.) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 str.) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 str. 3 p.). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytą terminą atitinkamos procedūros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt.
19. Nagrinėjamu atveju byloje, esant pakankamai duomenų, kurie leistų abejoti suinteresuoto asmens Z. S. gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pagrįstai sustabdė bylą ir kreipėsi į kreiptis į globos (rūpybos) instituciją ir prokurorą, prašydamas įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str.) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 str.) procedūrą. Nesustabdžius bylos suinteresuotas asmuo teisiškai dar būdamas veiksniu, negalėtų savęs tinkamai atstovauti byloje, tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės ir teisėtai interesai.
20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
21. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.