- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-25-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38524-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. B., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Kernavės būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Ulma Construccion Baltic“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo skolininkė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-8589-734/2019. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ulma Construccion Baltic“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Kernavės būstas“ naudai priteisė 1866,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8589-734/2019 nutarė pakeisti UAB „Kernavės būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018 jos reikalavimo teisių perėmėju A. B.. Dėl 2019 m. vasario 6 d. nutarties UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ir 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/2019 nutarė atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti iš UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ A. B. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų;
1.2. procesą atnaujinti prašo remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019 patenkino UAB „Kernavės būstas“ bankroto administratoriaus ieškinį ir nusprendė pripažinti negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Kernavės būstas“ perleido A. B. visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus, atsiradusius jos atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-289-734/2018. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą bei patikslino šio sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (civilinė byla Nr. e2A-840-232/2020);
1.3. pareiškėjos nuomone, reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento yra esminė nauja aplinkybė, kaip ji suprantama CPK 366 straipsnio 1 dalies prasme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis bei po to Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis buvo priimtos remiantis išimtinai reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Todėl šios sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento sudaro žymų faktinių duomenų skirtumą nuo teismo turėtų duomenų nutarčių priėmimo metu. Jeigu teismui būtų buvęs žinomas faktas, kad sutartis yra negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento, tai iš esmės būtų pakeitę proceso šalių materialinių teisinių santykių teisinę kvalifikaciją, o teismo sprendimas būtų buvęs priešingas lyginant su tuo koks buvo priimtas nutartyse, t.y . pirmosios instancijos teismas būtų atmetęs pareiškėjo A. B. prašymą pakeisti UAB „Kernavės būstas“ nauju išieškotoju (A. B.);
1.4. kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo po nutarčių priėmimo, šios aplinkybės negalėjimo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. e2S-581-392/2019 nagrinėjimo metu, taip pat tapo žinomos tik po nutarčių įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
3. Teismas nurodė, kad procesas gali būti atnaujinamas tik pirmosios instancijos teismo byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl išieškotojo pakeitimo. Tačiau pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje pradinis išieškotojas pakeistas jo teisių perėmėju, tačiau ne pagrindinėje pirmos instancijos byloje, o apeliacinės instancijos teismo byloje.
4. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008, 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). CPK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad ji reiškia tai, jog siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
5. A. B. savo kaip pradinio išieškotojo UAB „Kernavės būstas“ teisių perėmėjo dalyvavimą procese grindė 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria UAB „Kernavės būstas“ perleido A. B. visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus, atsiradusius skolininko UAB „Ulma Construccion Baltic“ atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-289-734/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-8589-734/2019, minėtos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pakeitė atsakovę UAB „Kernavės būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018 pagal priimtą 2018 m. spalio 16 d. sprendimą jos reikalavimo teisių perėmėju A. B., taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, išduoti A. B. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantės UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/201 konstatavo, kad galimas kreditorių teisių pažeidimas, nenuginčijus reikalavimo perleidimo sutarties, nėra pakankamu pagrindu atsisakyti pakeisti proceso šalį.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019, kuriuo reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, priimtas ir įsiteisėjo po teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo. Teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu procesinių teisių perėmimo pagrindu esanti reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta, ji galiojo ir nebuvo ginčijama teisme. Vien įrodymų buvimas, jog reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia reikalavimo teisės perleidėjo kreditorių teises, savaime nėra pagrindas laikyti sutartį negaliojančia ar nesudaryta. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019 pripažinta negaliojančia Pauliano ieškinio pagrindu, o minėtą ieškinį pareiškė ne UAB ,,Ulma Construccion Baltic“, o kitas asmuo, esantis reikalavimo teisės perleidėjo UAB „Kernavės būstas“ kreditoriumi.
7. Tokios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėję aplinkybės – teismo sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartis, esanti išieškotojo pakeitimo pagrindu, neegzistavo teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu, o atsirado po jo priėmimo. Skolininko sudarytas kreditoriaus interesus pažeidžiantis sandoris nėra niekinis, o nuginčijamas. CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu Pauliano iešinio pagrindu, sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog toks sandoris nebuvo sudarytas ir negaliojo teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu. Taigi, išieškotojo pakeitimo metu naujasis kreditorius A. B. buvo įgijęs iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininką UAB ,,Ulma Construccion Baltic“, reikalavimo perleidimo pagrindu esanti sutartis buvo sudaryta ir galiojo.
8. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia ne dėl to, jog ji pažeistų skolininko UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ teises, o dėl to, jog ji pažeidė skolininko kreditoriaus, visiškai nesusijusio su pareiškėju teises. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tokio sandorio sudarymui būtų reikalingas pareiškėjo, kaip skolininko sutikimas, apie reikalavimo perleidimą pareiškėjui buvo pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Todėl teismas, pakeisdamas išieškotoją, turėjo pagrindą konstatuoti, jog reikalavimo perleidimas įvyko, kas yra pakankamas pagrindas tenkinti naujojo kreditoriaus prašymą bei pakeisti išieškotoją jo teisių perėmėju.
9. Sprendimo vykdymo atgręžimas neįtakotų pareiškėjo kaip skolininko teisių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ pradiniam kreditoriui UAB „Kernavės būstas“, liktų galioti, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Taigi, proceso atnaujinimas ir teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo panaikinimas niekaip neįtakotų pareiškėjo, kaip skolininko, prievolių bei jų masto.
10. Pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai teismo sprendimo priėmimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta po teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo atsiradusi aplinkybė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis, esanti išieškotojo pakeitimo pagrindu, buvo pripažinta negaliojančia Pauliano ieškinio pagrindu, nepaneigia teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį civ. b. Nr. eA2-23244-608/2020 ir ieškovo UAB „ULMA Construccion Baltic“ prašymą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/2019. Nurodė, kad:
11.1. nesutinka, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalį procesas gali būti atnaujinamas tik pirmosios instancijos teismo byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl išieškotojo pakeitimo;
11.2. teismų praktikoje yra pažymima, kad procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Įstatyme vartojama sąvoka „užbaigtose“ bylose reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės. Užbaigta civilinė byla yra tokia byla, kurioje civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-4352-866/2017);
11.3. kadangi sprendimo vykdymo atgręžimas vykdytinas tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-581-392/2019 sukeltų pasekmių, laikytina, jog proceso atnaujinimu šioje byloje būtų įgyvendintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas;
11.4. pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-840-232/2020 buvo nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistu; patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimų perleidimo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Todėl skundžiamos nutarties teiginys, jog nėra pagrindo laikyti, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta ir negaliojo teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, tiesiogiai prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarčiai, prieštarauja ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams;
11.5. teismas suklydo vertindamas tikruosius ieškovo ketinimus dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo. Ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo aiškiai išdėstyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/2019 atskirąjį skundą atmetus, teismas A. B. (o ne UAB „Kernavės būstas“) naudai priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, šios neteisėtos nutarties pagrindu iš ieškovo antstolis neteisėtai nuskaičiavo 779,19 Eur. Atgręžus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/2019 įvykdymą, UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ iš A. B. turėtų būti priteisiama 779,19 Eur suma, kuri buvo išieškota neteisėtai šios nutarties pagrindu. Taigi, proceso atnaujinimas ir šios nutarties panaikinimas įtakos UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ teises ir pareigas;
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu iš ieškovės UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ atsakovės UAB ,,Kernavės būstas“ naudai priteisė 1866,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8589-734/2019 nutarė pakeisti UAB „Kernavės būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018 jos reikalavimo teisių perėmėju A. B.. Dėl 2019 m. vasario 6 d. nutarties ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ir 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/2019 nutarė atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ A. B. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Kernavės būstas“ perleido pareiškėjui A. B. visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus, atsiradusius UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-289-734/2018, pripažinta negaliojančia. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi palikto iš esmės nepakeistą bei patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (civilinė byla Nr. e2A-840-232/2020).
17. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiškėja, jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Esminės naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. e3K-3-643-219/2015).
18. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe, turinčia reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, pareiškėja nurodo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimą negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pareiškėjos teigimu, jeigu teismui būtų buvęs žinomas faktas, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento, atsakovė UAB „Kernavės būstas“ nebūtų pakeista jos reikalavimo teisių perėmėju A. B., o apeliacinės instancijos teismas iš UAB ,,Ulma Construccion Baltic“ nebūtų priteisęs reikalavimo teisių perėmėjo A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
20. Klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta po teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo atsiradusi aplinkybė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis, esanti išieškotojo pakeitimo pagrindu, buvo pripažinta negaliojančia actio Pauliano ieškinio pagrindu, nepaneigia teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
21. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019, kuriuo 2018 m. gruodžio 18 d. sudaryta reikalavimo perleidimo pripažinta negaliojančia, priimtas ir įsiteisėjo jau po teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo. Taigi, teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu procesinių teisių perėmimo pagrindu esanti reikalavimo perleidimo sutartis galiojo ir nebuvo ginčijama teisme. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019 pripažinta negaliojančia actio Pauliano ieškinio pagrindu, kurį pareiškė UAB „Kernavės būstas“ kreditorius UAB „Stilmeda“, kuris savo procesines teises perleido BUAB „Kernavės būstas“, kai jai buvo iškelta bankroto byla. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuginčijimas actio Pauliano ieškinio pagrindu, sukėlė teisines pasekmes tik BUAB „Kernavės būstas“ kreditoriams (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavom jog skolininko sudarytas ir kreditoriaus interesus pažeidžiantis sandoris nėra niekinis sandoris, o yra nuginčijamasis sandoris. Kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo nuginčyta actio Pauliano ieškinio pagrindu ir teisines pasekmes sukėlė tik BUAB „Kernavės būstas“ kreditoriams, be to, buvo nuginčyta jau įsiteisėjus nutartims dėl išieškotojo pakeitimo, laikytina, kad teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta ir galiojo, todėl teismas, pakeisdamas išieškotoją, turėjo pagrindą konstatuoti, jog reikalavimo perleidimas įvyko, kas yra pakankamas pagrindas tenkinti naujojo kreditoriaus prašymą bei pakeisti išieškotoją jo teisių perėmėju. Pažymėtina ir tai, kad kreditorius UAB „Stilmeda“ tokio ieškinio apskritai galėjo nereikšti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, pagrįstai iš bylą pralaimėjusios UAB ,,Ulma Construccion Baltic“, A. B. naudai priteisė šio asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ne dėl to, jog ji pažeistų skolininko (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ teises, o dėl to, jog ji pažeidė skolininko kreditoriaus, visiškai nesusijusio su pareiškėju teises. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamas atvejis niekaip neįtakotų pareiškėjo, kaip skolininko, prievolių bei jų masto, o sprendimo vykdymo atgręžimas neįtakotų pareiškėjo kaip skolininko teisių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Kernavės būstas“, liktų galioti, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tokiu būdu antstolio išieškotos iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ piniginės lėšos būtų grąžintos ne skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ulma Construccion Baltic“, o pradinio kreditoriaus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ kreditoriams.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
23. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį bei pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ir turėjo pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjai nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.