- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-622-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00925-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. Z.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17022-527/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei D. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – E. K. (buvusi S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės D. Z. ieškovės naudai 1 514,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. birželio 24 d. vandeniu buvo užpilta patalpa, plane pažymėta indeksu 3-6, esanti (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi E. S.. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad po 2016 m. birželio 6 d. užliejimo buvo sulietos patalpos lubos bei sulietas turtas – baldai bei nagų freza, po 2016 m. birželio 14 d. užliejimo – patalpų lubos bei sulietas turtas – vonelė UCC003, o po 2016 m. birželio 24 d. užliejimo – patalpų lubos, patalpose buvusios spintelės ir šviestuvas. Įvykių metu minėta patalpa ieškovės buvo apdrausta Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 28 d.) (toliau – Taisyklės), pagal kurių nuostatas draudimo išmoka už sugadintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio, įvertinus dvigubą draudimą, nevisišką draudimą (išskyrus atvejus, kai draudžiama pirmąja rizika) bei kitus draudimo išmokos mažinimo pagrindus, numatytus Taisyklėse ir (ar) draudimo sutartyje. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad patalpų remonto kaina dėl 2016 m. birželio 6 d. užliejimo sudarė 603,24 Eur, nuostolio suma už sugadintą nagų frezą – 526 Eur, baldų remonto kaina – 368,42 Eur, iš viso nuostolis – 1 497,66 Eur. Ieškovė draudėjai išmokėjo 1 069,61 Eur dydžio draudimo išmoką (1 497,66 Eur nuostolio suma – 313,05 Eur mažinimo suma – 115 Eur besąlyginė išskaita). Dėl 2016 m. birželio 14 d. užliejimo ieškovė pagal draudėjos pateiktus dokumentus apskaičiavo ir išmokėjo 180 Eur už valymo paslaugas, 7 Eur už avarinės tarnybos iškvietimą bei 20 Eur už santechniko paslaugas, iš viso – 207 Eur. Dėl 2016 m. birželio 24 d. užliejimo ieškovė apskaičiavo, kad nuostolio suma sudarė 237,98 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį sudarė 7 Eur avarinės iškvietimas įvykio dieną, t. y. 2016 m. birželio 24 d., bei 230,98 Eur apšvietimo remontas. Iš viso ieškovė draudėjai išmokėjo 1 514,59 Eur (1 069,61 Eur draudimo išmoka už 2016 m. birželio 6 d. įvykį + 207 Eur už 2016 m. birželio 14 d įvykį + 237,98 Eur draudimo išmoka už 2016 m. birželio 24 d. įvykį). Visų paminėtų įvykių metu ieškovės apdrausta patalpa ir joje esantis turtas, priklausęs draudėjai, buvo užpiltas iš viršuje esančių patalpų, kurios priklauso atsakovei, t. y. atsakovei priklauso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpos, pažymėtos indeksais nuo 1-41 iki 1-43, nuo 1-69 iki 1-73, nuo 1-75 iki 1-78, 1-80, 1-89, 1-101, 1-102, nuo 1-104 iki 1-107, 1-109, 1-110, 1-111. Virš ieškovės apdraustos patalpos, kuri yra pirmame namo aukšte, antrame aukšte yra patalpos, pažymėtos indeksais 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, dalis patalpos 1-75. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą bei patalpų planus, darytina išvada, kad virš ieškovės apdraustos patalpos yra tik atsakovei priklausančios patalpos, iš kurių dvi – tualeto patalpos. Aplinkybę, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas iš viršuje esančių patalpų, pavirtina žalų eksperto vertintojo visais atvejais užfiksuoti patalpos apgadinimo požymiai – visais atvejais buvo sulietos patalpų lubos. Tai užfiksuota fotonuotraukose bei pranešimuose-apskaičiavimuose. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 24 d gavus iškvietimą ir nuvykus nustatė šio užpylimo priežastį, t. y. vandens pratekėjimą iš unitazo bakelio tarpinės (pridedamoje pažymoje yra nurodyta, kad pratekėjimas nustatytas bute, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip netikslumas, nes, kaip matyti iš jau pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, virš E. S. priklausančių patalpų antrame aukšte yra tik administracinio pobūdžio patalpos). Atsižvelgiant į užliejimų pobūdį, tikėtina, kad ir ankstesni užpylimai, įvykę 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 14 d., buvo dėl netvarkingos atsakovei priklausančios santechninės įrangos. Žalos administravimo metu ieškovė ekspertizės neatliko, todėl atitinkamų dokumentų pateikti negali. E. S., teikdama paaiškinimus civilinės bylos Nr. e2-166-598/2018 metu, nurodė, kad jai priklausančios patalpos apliejimai tęsėsi tol, kol atsakovei priklausančiose tualeto patalpose vyko remontai. Taigi šios aplinkybės, ieškovės nuomone, įrodo, kad užliejimai nėra susiję su bendro naudojimo inžinerinės įrangos defektais ar kitais galimais šaltiniais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovė tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti užliejimo židinį ir neprivalo įrodinėti vandens pratekėjimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad teismui pateikiama pakankamai įrodymų, patvirtinančių užliejimo židinį, o aplinkybes, kad vandens prasiskverbimą galėjo sąlygoti bendroji inžinerinė įranga ar kitos aplinkybės privalo įrodyti atsakovė, o ne ieškovė. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių patalpų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė D. Z. prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsiliepimą į pradinį ieškinį ir jame išsakytus argumentus. Atsiliepime į pradinį bei patikslintą ieškinius atsakovė nurodė, kad ieškovė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau kreipėsi į teismą, atsakove dėl nesuprantamų priežasčių nurodydama J. R.. 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 nusprendė ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės patirtas J. R. 460 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byla buvo nagrinėjama dėl 2019 m. birželio 24 d. apipylimo ir 237,98 Eur žalos priteisimo, byloje buvo teiktas patikslintas ieškinys ir dėl kitų dviejų 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 14 d. apipylimo epizodų, tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir byla buvo nagrinėjama tik dėl 2016 m. birželio 29 d. (teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patikslino įvykio datą – 2016 m. birželio 24 d.) apipylimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie patalpas, iš kurių, jos teigimu, įvyko apdraustų patalpų apliejimas, t. y. jų neidentifikavo, nenurodė patalpoms suteikto adreso valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, tiesiog deklaratyviai įvardino jas antro aukšto patalpomis, nors tai yra trijų aukštų 1 246,03 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastatas, nuosavybės teise valdomas ne vieno savininko. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ir teigė, kad antro aukšto patalpos VĮ Registrų centre nesunumeruotos, tačiau nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, susipažinus su registro duomenimis, matyti, jog ir antro aukšto patalpoms yra suteikta numeracija, nurodyti patalpų savininkai. Be to, ieškovė nepateikė teismui taip pat jokių įrodymų, kad atsakovė yra antro aukšto patalpų, iš kurių, jos teigimu, įvyko apliejimas, savininkė ar teisėta valdytoja. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė J. R. nuosavybės teise neturėjo ir neturi jokių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įregistruota ir jokių patalpų valdymo fakto (pavyzdžiui, nuomos sutartis). Vien tai, kad antro aukšto patalpų lange buvo nurodytas atsakovės kontaktinis telefono numeris ir atsiliepusi juo atsakovė nurodė adresą, kuriuo siųsti pretenziją, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ir yra patalpų savininkė ar teisėta valdytoja. Taip pat tokio pagrindo nesudaro ir aplinkybės, jog atsakovė kontaktavo su trečiuoju asmeniu E. S. dėl apliejimų, ar kad atsakyme į pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovė nenurodė, jog ji nėra patalpų savininkė. Tai, kad ji nėra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, atsakovė aiškiai nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų tikrąjį patalpų savininką, netikslino ieškinio, nurodydama kitą atsakovą (ar bendraatsakovį), kaip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog į bylą atsakove patraukta J. R. yra minėtų patalpų savininkė ar faktinė valdytoja. Kaip paaiškino atsakovės atstovė, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), antrame aukšte nuosavybės teise valdo atsakovės mama, o atsakovės telefono numeris nurodytas tik dėl to, kad ji netoli dirba ir jai būtų patogu besikreipiantiems patalpas aprodyti. Atsakovės pagalba artimam giminaičiui disponuoti savo turtu (nurodant savo kontaktinį telefono numerį galimiems interesantams, adresą pretenzijai siųsti ir pan.) nėra pagrindas laikyti jos turto savininke ar teisėta valdytoja, atitinkamai ir atsakinga už tinkamą, kitų asmenų teisių nepažeidžiantį, turto eksploatavimą. Atsižvelgiant į į tai, ieškinys buvo atmestas. Teismo sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo. Ieškovė ieškinyje visiškai nenurodė esminių faktinių aplinkybių, susijusių su jos reikalavimo pagrįstumu ir civilinės atsakomybės sąlygomis (išskyrus žalos dydžio paskaičiavimus, kurie taip pat yra neaiškūs ir dviprasmiški), ieškinys iš esmės grindžiamas tik teisiniais argumentais. Ieškinyje nenurodyta, kokios yra faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys būtent atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, t. y. kad žala atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo valdomo buto. Šiuo atveju teismui nėra pateikti jokie įrodymai bei ieškinyje nenurodytos aplinkybės, kokiu būdu ir kokie asmenys nustatė, kad patalpų užpylimo šaltinis buvo būtent atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos, kokia užpylimo priežastis, ar negalėjo būti bendrų namo komunikacijų gedimas ir pan. Iš nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios patalpos daugiabutyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g., buvo užlietos, nes šiame pastate esančios patalpos yra valdomos ne vieno savininko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 463,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (463,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,42 Eur žyminio mokesčio ir 2,42 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovei 193,17 Eur jos turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, likusioje dalyje ieškinį atmetė, grąžino ieškovei 5 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį, priteisė valstybei iš ieškovės 6,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas padarė išvadą, kad virš ieškovės naudojamos patalpos 3-6 yra tik atsakovei priklausančios patalpos, iš kurių dvi – tualeto patalpos.
6. Teismas konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas atsakovę įvardinti kaip asmenį, atsakingą už 2019 m. birželio 6, 14 ir 24 d. užpylimais trečiajam asmeniui padarytą žalą.
Šalies argumentai
7. Teismas laikė, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisėto pagrindo iš atsakovės priteisti 230,98 Eur, ieškovės rizika sumokėtus trečiajam asmeniui kaip draudimo išmoką už apšvietimo remontą (dėl 2016 m. birželio 24 d. įvykio).
9. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog draudimo išmokos išmokėjimo metu atsakovė jau buvo nustatyta kaip kaltininkė ir / ar jog įstatymų nustatyta tvarka buvo įrodyta jos kaltė (dėl 2016 m. birželio 24 d. įvykio).
10. Teismas, negalėdamas patikrinti draudėjai išmokėtos 603 Eur sumos paskaičiavimo teisingumo, ieškovei dėl to bylos nagrinėjimo atidėti neprašius, teisinga, sąžininga ir protinga suma, kuri kaip draudimo išmoka galėjo būti išmokėta draudėjai, laikė tik 316,28 Eur sumą (iš kurios besąlyginė 60 Eur išskaita yra minusuota), kuri ieškovės buvo paskaičiuota už lubų perdažymą su papildomais darbais 2016 m. birželio 10 d. (dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio).
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovę 466,37 Eur sumoje, dėl ko ieškinio reikalavimas dėl šios sumos prieisimo nebuvo patenkintas (dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio).
12. Teismas konstatavo, jog ieškovei už žalą dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio iš atsakovės priteistina tik 316,28 Eur suma, likusioje dalyje reikalavimą atmetant kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
13. Teismas, vadovaujantis argumentais, išdėstytais prie 2016 m. birželio 24 d. įvykio, konstatavo, jog šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog draudimo išmokos išmokėjimo metu atsakovė jau buvo nustatyta kaip kaltininkė ir / ar jog įstatymų nustatyta tvarka buvo įrodyta jos kaltė (dėl 2016 m. birželio 14 d. įvykio).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. (pažymėtina, kad ieškovės nurodyta – 2019 m. gruodžio 20 d. – sprendimo priėmimo data laikytina rašymo klaida) sprendimo dalį, kuria ieškovei nebuvo priteista 1 051,31 Eur žalos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo, savo iniciatyva nusprendė taikyti besąlyginę išskaitą, numatytą Verslo turto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir draudėjos E. K. (ikisantuokinė pavardė – S.). Tokiu būdu teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą deliktinės atsakomybės atveju, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Ieškovė turi teisėtą pagrindą reikalauti visos draudėjai išmokėtos draudimo išmokos, be frančizės išskaitymo.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, mažino priteistinos žalos dydį, teigdamas, kad ieškovė nepateikė visų draudimo išmokų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų, būtent dėl 466,37 Eur draudimo išmokos. Su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti. Minėtos draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas 2017 m. spalio 24 d. į civilinę bylą Nr. e2-166-598/2018. Ši byla buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-17022-527/2019, joje surinkta informacija teismo, kaip matyti iš sprendimo, buvo vertinama ir analizuojama priimant sprendimą, taigi teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad 466,37 Eur draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas. Priešinga teismo išvada patvirtina tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami netinkamai.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė privalėjo įrodyti visų ieškinio reikalavimų materialųjį ir procesinį pagrįstumą. Visi įrodymai turėjo būti pateikti į nagrinėjamą bylą, o ne tiesiog nurodoma, kad buvo ar nebuvo pateikta anksčiau nagrinėtoje byloje, kurios šalimi nebuvo atsakovė, todėl civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 esantys įrodymai neturėjo būti vertinami priimant sprendimą net atskirai jų nenurodžius ir neįvertinus.
16. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių besąlyginės išskaitos taikymą, ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis).
20. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).
21. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad draudėjai E. K. (buvusi pavardė S.) priklausančios patalpos užliejimo šaltinis buvo atsakovei D. Z. priklausančios patalpos ir, kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės, kaip patalpų savininkės, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovė nesugebėjo naudotis jai priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko ne tik draudžiamasis įvykis, bet ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).
23. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo sulietos tris kartus. Dėl 2016 m. birželio 24 d. įvykio 2016 m. liepos 6 d. draudimo išmokos apskaičiavimas (žalos bylos Nr. 1732030) patvirtina, jog buvo paskaičiuota 237,98 Eur draudimo išmoka, nurodžius, jog šiuo atveju draudimo suma yra 67 000 Eur, besąlyginė išskaita – 0 Eur, o nuostolio suma paskaičiuota taip: 230,98 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą serija FRV Nr. 005 ir 7 Eur už avarinės iškvietimą pagal kvitą. 2016 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė trečiajam asmeniui 237,98 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi ,,įvyk. 16-06-24 byl. 1732030“. Dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavusi, kad patalpų remonto kaina sudaro 603,24 Eur, nuostolis už sugadintą nagų frezą – 526 Eur, baldų remontas – 368,42 Eur, visas nuostolis – 1 497,66 Eur, draudėjai išmokėjo 1 069,61 Eur draudimo išmoką (1 497,66 Eur nuostolio suma – 313,05 Eur mažinimo suma – 115 Eur besąlyginė išskaita). Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1723948 patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d., remiantis LD sąmata, buvo apskaičiuota 603,24 Eur draudimo išmoka, kurią, kaip matyti iš SEB mokėjimo nurodymo, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 25 d. pervedė draudėjai, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, jog tai ,,išmoka už ,,16-06-06 byl. 1723948“. Iš ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 pateiktos 2016 m. birželio 10 d. turto remonto sąmatos žalos byloje Nr. 1723948 matyti, kad ieškovė už lubų perdažymą su papildomais darbais (plėvelinė apsauga, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas bei baldų išnešimas–sunešimas) pradžioje buvo paskaičiavusi 316,28 Eur išmoką pagal sąmatinę 376,28 Eur sumą, sumažintą 60 Eur išskaita. Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1723950 taip pat patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d., remiantis suderinta baldų remonto suma 368,42 Eur bei nagų frezos suma 526 Eur, draudimo išmoką sumažinus 313,05 Eur suma bei 115 Eur išskaita, buvo apskaičiuota 466,37 Eur draudimo išmoka. Dėl 2016 m. birželio 14 d. įvykio draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1577003 patvirtina, jog 2017 m. spalio 12 d., remiantis PVM sąskaita faktūra (už patalpų valymą) (180 Eur), 2016 m. birželio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ kvitu Nr. 1750930 (7 Eur) ir kvitu (santechniko paslaugos) (20 Eur), buvo apskaičiuota 207 Eur draudimo išmoka, kurią, kaip matyti iš SEB mokėjimo nurodymo, ieškovė 2016 m. liepos 18 d. pervedė draudėjai.
24. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).
25. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad analizuodamas ir vertindamas byloje esančių įrodymų visumą dėl žalos dydžio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl besąlyginės išskaitos taikymo.
26. Byloje nustatyta, kad visų trijų įvykių metu patalpa, pažymėta indeksu 3-6, esanti (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi E. S., ieškovės buvo apdrausta Verslo turto draudimu. Verslo turto draudimo liudijimo serija LD Nr. 106721145 priedas prie draudimo liudijimo Nr. 354990431 patvirtina, jog draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis – nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.; draudimo objektai – įrengimai (draudžiamų įrengimų sąrašas pridedamas), esantys (duomenys neskelbtini); draudimo suma – 13 100 Eur; įrengimų draudimo besąlyginė išskaita vandens, vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo atveju – 115 Eur, kitais atvejais – 0 Eur. Verslo turto draudimo liudijimo serija LD Nr. 104799285 priedas prie draudimo liudijimo Nr. 360925889 patvirtina, jog draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 13 d.; draudimo objektai – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), plotas 57 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma – 67 000 Eur atkūrimo verte; statinių draudimo besąlyginė išskaita – 60 Eur.
27. Pažymėtina, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aiškios ir nedviprasmiškos sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, o teismas negali keisti jų prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).
28. Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.) 22.1 punkte numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei įstatymų nustatyta tvarka įrodyta jų kaltė, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios Taisyklių 22.1 punkto sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai, o turi būti aiškinamos taip kaip nurodyta sąlygose, nepaneigiant sutarties laisvės principo. Jau minėta (nutarties 25 pastraipa), Verslo turto draudimo liudijimuose nėra jokių išimčių dėl besąlyginės išskaitos taikymo. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, jos taisyklių, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, t. y. sutartis su taisyklėmis sudaroma prisijungimo būdu, dėl to aiškinant draudimo sutarties ir jos taisyklių sąlygas, reikia vadovautis draudimo sutarčių apdraustojo naudai aiškinimo ypatumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).
30. Prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-166-598/2018 medžiaga ir joje priimtame 2018 m. balandžio 9 d. sprendime, kuriuo ieškinys atmestas, konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų tikrąjį patalpų savininką, netikslino ieškinio, nurodydama kitą atsakovą (ar bendraatsakovį), ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog į bylą atsakove patraukta J. R. yra minėtų patalpų savininkė ar faktinė valdytoja, leidžia teigti (CPK 179 straipsnio 4 dalis), kad ne tik ginčo užpylimo metu (2016 m. birželio 6, 14 ir 24 dienomis), bet ir minėtos bylos nagrinėjimo metu (byla iškelta 2017 m. gegužės 8 d., sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 9 d.) ieškovė nežinojo ir į bylą nepateikė patvirtinančių įrodymų apie asmenį, atsakingą už užpylimu draudėjai padarytą žalą.
31. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog draudimo išmokos išmokėjimo metu atsakovė dar nebuvo nustatyta kaip kaltininkė ir įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įrodyta jos kaltė. Vadinasi, tokiu atveju yra taikoma besąlyginė išskaita, kurios dalyje draudimo išmoka nėra mokama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, skaičiuodama draudimo išmoką už to paties apipylimo metu sugadintą įrangą – nagų frezą – besąlyginę 115 Eur dydžio išskaitą minusavo, kas reiškia, jog Taisyklių 22.1 punktas įrangos draudimui pačios ieškovės nebuvo taikytas, kas tik patvirtina 60 Eur išskaitos taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priteistinos žalos dydis turi būti mažinamas besąlyginės išskaitos ribose, nes ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, nepagrįstai jos nesumažinusi besąlyginės iškaitos dydžiu, neįgijo teisės reikalauti besąlyginės išskaitos dydžio iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės, vadovaujantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, susijusius su trečiojo asmens turtui padarytos žalos mastu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo padarytų nuostolių apskaičiavimą, įvertino realiai padarytus nuostolius ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ji pateikė draudimo išmokos apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino ieškovės apskaičiuotą draudimo išmoką, paremti vien apeliantės subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių paskaičiavimų, naujų įrodymų ir objektyvių argumentų, kurie patvirtintų jos apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.
33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei 10 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, joje atkreipė ieškovės dėmesį ir į tai, kad nepateikti visi dokumentai, pagrindžiantys draudėjos turėtas išlaidas, kurios buvo atlygintos. Tačiau nežiūrint į tai, šalindama ieškinio trūkumus ir sumažinusi ieškinio sumą nuo 1 514,59 Eur (pradiniame ieškinyje tokia pat suma nurodyta ir išmokėta draudėjai) iki 1 069,61 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė leistinais objektyviais įrodymais nepagrindinė visos patikslintame ieškinyje nurodytos prašomos priteisti ir draudėjai išmokėtos sumos (atmestų reikalavimų dalyje sumos detaliai aptartos skundžiamame sprendime ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, atsižvelgiant ir į tai, jog apeliaciniame skunde pateikiame tik bendri teiginiai, jog teismas nepagrįstai sumažino žalos dydį).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo bendro pobūdžio nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos – jai palankios – faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis pačios ieškovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei visa bylos medžiaga.
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neprideda tai patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.