- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-437-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18519-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. L. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L. (D. L.) po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu sūnui išlaikymo neteikia. Teigė, kad ieškovė pati dėl mažamečio vaiko priežiūros šiuo metu dirba nepilnu etatu, todėl jos pajamos nedidelės. Sūnus tinkamą išlaikymą gauna tik dėl senelių – ieškovės tėvų teikiamos paramos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d nutartimi ieškovės prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 330 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę priteisto nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys yra nepilnamečio vaiko D. L. (D. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
5. Spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis 924 Eur, atskaičius mokesčius – 676,96 Eur, o vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu vaiko išlaikymui ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę sumą – po 350 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų. Nutartyje nurodoma, kad prie ieškinio pridėtoje vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 702-735 Eur suma: 230-240 Eur maistui; 65 Eur drabužiams ir avalynei; 71 Eur žaislams ir lavinimo priemonėms, 22 Eur vaistams ir vitaminams, 59 Eur būreliui; 20 kurui; 88 Eur buto komunalinėms išlaidoms apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas įvertino, kad, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis, ieškovės pajamas sudaro socialinio draudimo išmoka, kurios dydis yra apie 397,93 Eur per mėnesį ir 812,82 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Teismas nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra 2 018 Eur (neatskaičius mokesčių). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ duomenimis, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ ,,Regitra“ informacinės sistemos duomenimis, abiejų šalių vardu yra registruota po vieną transporto priemonę.
8. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali išsamiai nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Byloje dar nėra surinkti visi išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį bei kiekvieno iš jų turimas galimybes teikti atsakovės nurodomo dydžio išlaikymą, juos teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taigi spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką vaikams priteistino išlaikymo dydžio klausimu, bei preliminariai nustatytą tėvų turtinę padėti. Anot teismo, įvertinus, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 330 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Teismas vertino, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas R. L. (toliau – atsakovas, apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirajame skunde nurodo, kad:
9.1. Teismas neturėjo pilnos informacijos, todėl paviršutiniškai išanalizavo atsakovo finansines galimybes mokėti laikiną 330 Eur kasmėnesinį išlaikymą vaikui. Atsakovas neturi objektyvių galimybių mokėti teismo priteisto laikino išlaikymo. Atsakovo vidutiniškai gaunamos darbo pajamos sudaro apie 1 000 – 1 100 Eur „į rankas“. Apelianto teigimu, ieškovė sąmoningai nutylėjo kelias svarbias aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
9.2. Svarbi aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, t. y. dukrą B. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią jis vienas pats augina ir visa finansinė jos išlaikymo našta taip pat tenka tik jam vienam, nes dukros motina yra mirusi. Atsižvelgiant į teisėtų interesų pusiausvyrą, t. y. kad abiem vaikams turi būti teikiamas toks pats išlaikymas, todėl iš gautų pajamų reikia išskirti ir dukros išlaikymui 330 Eur. O tai reiškia, kad atsakovui lieka tik apie 440 Eur.
9.3. Atsakovas su ieškove turi bendrą kreditorinį įsipareigojimą bankui už būstą, kurio įmoka kas mėnesį sudaro 533,76 Eur. Šias įmokas visada mokėjo vienas atsakovas, ieškovė nei karto neprisidėjo prie būsto paskolos, net ir tuomet, kai jau nebevedė bendro sutuoktinių ūkio. Atsižvelgiant į įmokos dydį, priteistą laikino išlaikymo dydį bei turimą dar vieną išlaikomą vaiką, atsakovui ne tik, kad nelieka pačiam pragyventi, tačiau jis nebeišgalės ir vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantas pažymi, kad turi kalbos defektą, mikčioja, neturi aukštojo išsilavinimo, nemoka lietuvių kalbos. Šios objektyvios priežastys, anot apelianto, turi įtakos jo darbingumui ir galimybėms užsidirbti didesnes lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui ir jo paties pragyvenimui.
9.4. Nors ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vidutinių išlaidų vaiko išlaikymui per mėnesį lentelę, tačiau ją išanalizavus bei patikrinus kvitus, pridėtus prie ieškinio, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodytos 702-735 Eur sumos, reikalingos šalių sūnaus išlaikymui. Pabrėžia, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl teismo priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo (330 Eur), kartu su ieškovės pareiga teikti tokį patį išlaikymą ir įvertinus nuo sausio mėnesio gausimus vaiko pinigus (96 Eur), yra didesnė suma, nei nurodo ieškovė išleidžianti vaikui per mėnesį.
9.5. Nors ieškovė nurodė, kad maistui per mėnesį išleidžia apie 240 Eur, tačiau pateikti kvitai tokios sumos neįrodo. Apelianto manymu, 150-175 Eur vaiko maistui yra pakankama suma, užtikrinanti pilnavertę vaiko mitybą. Mažai tikėtina, kad vaiko drabužiams ir avalynei kas mėnesį yra išleidžiama 170 Eur suma. Suprantama, kad vieną mėnesį vaiko poreikiai drabužiams gali būti didesni, kitą mažesni, bet tikrai ne tokia suma, kurią nurodo ieškovė. Apelianto manymu, 50 Eur vidutinė kas mėnesio suma drabužiams ir batams yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius rengtis pagal sezoną. Suprantama, kad vaiko vystymuisi reikalingi žaislai, knygos ir kita, bet nėra poreikio kas mėnesį išleisti 71 Eur, pilnai pakaktų 20 Eur kas mėnesį skirti vaiko lavinimui. Pagal pateiktus kvitus matyti, kad vitaminams ir vaistams per mėnesį pakanka 10 Eur. Apelianto teigimu, šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymui kas mėnesį pakanka iš viso apie 496 Eur, todėl 200 Eur (496 Eur – 96 Eur = 400; 400/2 = 200) išlaikymo dydis iš atsakovo būtų laikytinas protingo dydžio ir pakankamas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė J. L. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. Šiuo atveju nustatytas laikinas išlaikymo dydis mažesnis nei ½ šiuo metu esančio MMA (676,96 Eur). Teigia, kad nors atsakovas nurodė, kad ne visas ieškovės nurodytas išlaikymas pagrįstas jos pateiktais kvitais ir kitais mokėjimo dokumentais, tačiau, anot ieškovės, to iš esmės ir neįmanoma padaryti, nes ne visi kvitai išsaugomi, dalis maisto perkama turgavietėse ir kita. Paaiškina, kad vaikas turi specialių poreikių – iki šiol nekalba, tuo tarpu eilė prie šios srities specialistų sudaro apie metus, todėl vaikui taikoma terapija nuotoliniu būdu Londone esančių logopedų. Tai lemia papildomas išlaikymo išlaidas.
10.2. Atsakovo pateikta pažyma nepagrindžia tikrųjų jo pajamų, nes atsakovas specialiai pasirinko tokį laikotarpį, kai jo pajamos buvo mažiausios. Teigia, kad atsakovo nurodytos pajamos ženkliai mažesnės nei tos, kurios buvo nurodytos siekiant gauti kreditą, todėl galima numanyti, kad atsakovas specialiai siekia sumažinti savo pajamas, kad išvengtų pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo vaikui vykdymo. Pažymi, kad atskaičius mokesčius, atsakovo atlyginimas sudaro 1 260,89 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas gimė, mokėsi ir gyvena Lietuvoje, turėjo visas galimybes išmokti lietuvių kalbą, tačiau pats pasirinko nesimokyti lietuvių kalbos ir nesiintegruoti į gyvenimą Lietuvoje, tačiau tokia pozicija negali būti priežastimi išlaikymo dydžio mažinimui. Pasak ieškovės, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo mikčiojimas turi įtakos jo darbui pagal turimą profesiją.
10.3. Nors atsakovas teigia, kad jam nepakaks lėšų dukros išlaikymui, tačiau neatskleidžia, kokia yra jo dukros išlaikymo suma. Atsakovas nurodo, kad dukros motina yra mirusi, tačiau neatskleidžia, kokio dydžio našlaičių pensija jai yra mokama (našlaičių pensija šiuo atveju pakeičia vieno iš tėvų teikiamą išlaikymą).
Šalies argumentai
10.4. Nors atsakovas teigia, kad jis negali mokėti nustatyto laikino išlaikymo, nes moka kreditą už butą, tačiau kredito už butą mokėjimas neturi nieko bendro su vaiko išlaikymu. Ieškovė paaiškina, kad ieškiniu prašo butą priskirti jos asmenine nuosavybe, o už jam tenkančią dalį, atsakovui bus išmokėta kompensacija. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į kreditą suteikusį SEB banką, prašydama nustatyti, kad kreditas būtų mokamas iš jos sąskaitos, tačiau mokėjimo sąskaitos pakeitimui reikalingas paties atsakovo sutikimas, kurio atsakovas iki šiol nesuteikė. Pažymi, kad atsakovas taip pat neatskleidžia, kad visas kitas buto išlaikymo išlaidas (net ir tada, kai atsakovas gyveno bute), mokėjo ieškovė, kuri taip pat moka trijų draudimų išlaidas, kurie buvo privaloma sąlyga gauti būsto kreditą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsakovo R. L. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (priteistas laikinas išlaikymas vaikui kasmėnesinėmis 330 Eur dydžio išmokomis), pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
14. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas R. L. teikia naujus įrodymus – apelianto tapatybės kortelės kopija, apelianto dukros gimimo liudijimo kopija, mirties išrašo kopija, pažymos apie apelianto darbo užmokestį, darbo užmokesčio pavedimo kopija, mokėjimo už būsto paskolą išrašai. Apeliantas prašo prijungti teikiamus įrodymus, teigia, kad jie svarbūs teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, be to, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, todėl jis negalėjo minėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui.
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prie atskirojo skundo pateiktus įrodymus sprendžia, kad jie susiję su nagrinėjamu klausimu, atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, be to, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą nutartį, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas atsakovui apie tai nepranešus, todėl pateikti įrodymai priimtini.
16. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. L. teikia naujus įrodymus – vaiko išlaikymo išlaidas patvirtinančią bankinio mokėjimo pavedimo kopiją, logopedo išlaidas pagrindžiantį mokėjimą, draudimo, būsto išlaikymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. sausio 19 d. taip pat gautas ieškovės prašymas prijungti papildomus įrodymus – logopedo išvada ir jos vertimas į lietuvių kalbą.
17. Sprendžiant dėl naujų (papildomų) įrodymų prijungimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, yra reikšmingi įvertinant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų bei atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl priimtini ir vertintini visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo R. L. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 330 Eur. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo priteistą laikiną išlaikymą sumažinti iki 200 Eur.
19. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam tikrų duomenų, netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovo vidutiniškai gaunamos darbo pajamos sudaro apie 1 000 – 1 100 Eur „į rankas“, akcentavo, kad augina nepilnametę dukrą, kurios išlaikymo našta tenka vienam apeliantui, nes dukros motina yra mirusi. Apeliantas papildomai nurodė, kad kartu su ieškove turi bendrą kreditorinį įsipareigojimą bankui už būstą, kurio įmoka kas mėnesį sudaro 533,76 Eur, tačiau apeliantas šį kreditorinį įsipareigojimą dengia vienas. Apeliantas taip pat teigia, kad priteistas laikinas išlaikymas turėtų būti sumažintas, nes ieškovė gauna 96 Eur dydžio vaiko išmoką iš valstybės, taip pat kvestionuoja ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės pagrįstumą.
20. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
21. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šiuo atveju ieškovė, kaip matyti iš visų teismui teiktų procesinių dokumentų, iš esmės detalizuoja vaiko poreikius, paaiškina bei pagrindžia jų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visas išlaidas pilnai objektyviai pagrįsti yra sudėtinga, ypatingai tokias išlaidas, kaip, pavyzdžiui, maistui, vaistams, vitaminams aprangai, kurui ir panašiai, tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo ieškovės nurodyto kas mėnesį sūnaus poreikiams tenkinti nurodomo dydžio vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįsto ir neproporcingai per didelio.
23. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, taip pat pagrįstai įvertino, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis atskaičius mokesčius – 676,96 Eur.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad priteistina laikinojo išlaikymo suma turėtų būti mažinama valstybės skiriamos vaiko išmokos suma. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, nors valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
25. Šiame kontekste taip pat kritiškai vertinti apelianto argumentai, jog išlaikymo ginčo šalių nepilnamečiam sūnui mažinimą turėtų sąlygoti ta faktinė aplinkybė, jog atsakovui tenka išlaikyti nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos, kurios motina yra mirusi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad tokiu atveju jis neabejotinai patiria papildomų nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovė, atsakovas neatskleidė, kokio dydžio našlaičių pensija yra mokama dukrai, taip pat apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog tokios išmokos apskritai negauna (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliantu, kad priteisto išlaikymo mažinimą pagrindžia tai, kad apeliantas apsiima ginčo šalių būsto kredito prievolės mokėjimą. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad kreipėsi į kreditą suteikusį SEB banką, prašydama nustatyti, kad kreditas būtų mokamas iš jos sąskaitos, tačiau mokėjimo sąskaitos pakeitimui reikalingas paties atsakovo sutikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ginčo šalių pozicija sudaro pagrindą prielaidai, jog šalys turi realią galimybę susitarti dėl būsto kredito prievolės pasidalinimo, todėl tokiu atveju būsto kredito prievolė neturėtų daryti esminės įtakos atsakovo pareigai teikti teismo nustatytą išlaikymą nepilnamečiam sūnui.
26. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi sūnaus poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl sūnaus išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiame kontekste atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai dėl jo gaunamo užmokestis (kuris, Sodros duomenimis, nėra pastovus ir kiekvieną mėnesį yra skirtingas) kadangi viena vertus, analizuojamu atveju sprendžiama dėl atsakovo pareigos ir galimybių teikti sūnui išlaikymą, kita vertus, šiuo metu sūnui nuolatos gyvenant su ieškove, pastarajai būtent ir tenka didžioji dalis su vaiko išlaikymu susijusių išlaidų. Pastebėtina, kad ieškovė dirba ne pilnu etatu ir gauna reikšmingai mažesnį darbo užmokestį nei atsakovas, atsižvelgiant į tai, pastarasis turi pareigą proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
27. Nagrinėjamuoju atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė iš esmės pusę minimalios mėnesinės algos sudarantį išlaikymą (330 Eur), todėl ši suma laikytina pakankama užtikrinti būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Kaip jau buvo nurodyta, realūs būtini vaiko poreikiai bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl šiuo metu sprendžiant laikino išlaikymo klausimą, nėra pagrindo sumažinti išlaikymo vaikui kaip nurodo atsakovas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir tėvų pareigomis materialiai išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovo R. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.