- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 1-68-598/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00658-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2011 m. liepos 31 d. apie 4.00 val., apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose (duomenys neskelbtini) ., peržengdama būtinosios ginties ribas, tarpusavio konflikto su A. K. metu, virtuviniu peiliu tyčia dūrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajam A. K. į peties, juosmens, krūtinės, pilvo sritis, padarydama durtines-pjautines žaizdas dešinio peties srityje, juosmens kairėje, krūtinės dešinėje: vieną ties I šonkauliu ir vieną ties II šonkauliu, pilvo kairėje su žarnos sužalojimu bei krūtinės kairėje su kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kuo sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.
Kaltinamoji R. R. kalta prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2011-07-31 apie vidurnaktį į namus atėjo girtas nukentėjęs. Davė pinigų ir ji išėjo pirkti degtinės. Vyko taikios išgertuvės, bet A. K. pradėjo spjaudyti ir pūsti nosį ant kiliminės dangos. Pareiškus pastabą, A. K. jai plaštaka sudavė į veidą. Tuomet įsikišo A. R. ir liepė eiti A. K. namo. Pastarasis A. R. nustūmė nuo lovos, ant kurios abu sėdėjo, ant grindų. Kai ji sutuoktinį vėl pasodino ant lovos ir šis A. K. liepė eiti namo, A. K. A. R. permetė per save , pargriovė ant grindų ir drabužiais pradėjo smaugti. Matydama, kad vyras neišsivaduos, ji nurėjo A. K. atitraukti už rankos, tačiau jis jai įspyrė į koją. Tada ji A. K. traukė už kojos. Nukentėjusysis jai spyrė ir nuo smūgio ji suklupo. Ant grindų rado nukritusį peilį, kuriuo A. K. dūrė du kartus į kairį šoną. Iš išgąsčio neprisimena, kad būtų dūrusi daugiau kartų. Tik tuomet A. K. paleido sutuoktinį, kurį ji pradėjo gaivinti. Atsigavus A. R. nukentėjusįjį išlydėjo lauk. Pripažįsta, kad dūrė nukentėjusiajam peiliu, bet tai darė gindama savo vyrą, nes jam grėsė reali grėsmė, nes A. K. jį būtų pasmaugęs. Pripažįsta Sodros ir Ligonių kasų pareikštus civilinius ieškinius. A. K. civilinio ieškinio nepripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad kaltinamoji R. R. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 27-34).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. , apklaustas teisme paaiškino, kad 2011-07-30 vakare jis atvažiavo pas mamą į Šilų km. Kur gyvena ir brolis. Su broliu išgėrė po butelį 0,5 ltr. talpos degtinės ir broliui nuėjus miegoti, jis išėjo pas kaimynus R. R. R. dar davė pinigų alkoholiui. Grįžusi kaimynė pasakė, kad jis jos meilužis, A. R. užpyko. Kadangi abu sėdėjo ant lovos, A. R. sėdėjęs jam iš dešinės, atsistojo, pakėlė jį už krūtų ir nuo stalo paimtu peiliu įdūrė du kartus į pilvą. Kitus sužalojimus padarė R. R.. Dėl girtumo grumtynių ar muštynių su R jis neprisimena ir įvykio nuosekliai papasakoti negali. Reiškia civilinį ieškinį 122,45 Lt turtinei žalai atlyginti – tai sudaro pinigai išleisti vaistams ir 30 000 Lt – neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė šoką, išgąstį, nepatogumai jam ir šeimai bei baimė dėl ateities.
Liudytojas A. R., apklaustas teisme paaiškino, kad 2011-07-31 naktį namuose su žmona išgėrinėjo ir atėjo A. K.. Dėl girtumo įvykio neprisimena, jokio konflikto neprisimena. Jo drabužiai suplėšyti nebuvo ir jis pats nesijautė sužalotas.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad liudytojas A. R. patvirtino duotus parodymus (1 t. b.l. 104-107).
Liudytojas A. K., apklaustas teisme paaiškino, kad jam būnant pirty pakvietė mama, o kieme gulėjo dėdė A. K., jis buvo kruvinas. Dėdė pasakė, kad jį „pripjovė“ kaltinamoji.
Liudytoja O. K., apklausta teisme, paaiškino, kad vyro brolis atvažiavo iš vakaro ir namuose vartojo alkoholį, o apie 23 val. išėjo pas kaimynus. Apie 3 val. išgirdus beldimą į langą, ji išėjo į kiemą ir rado A. K. sužalotą, kuris pasakė, kad jį papjovė „Trepas“, t.y. A. R.. Vėliau ligoninėje A. K. sakė, kad jį žalojo abu R.
Liudytojas V. K., apklaustas teisme, paaiškino, kad pas jį atvažiavo brolis, vakare abu gėrė, o po to brolis išėjo pas R. Apie 3 val. jį pažadino žmona iš kurios jis ir sužinojo apie sužalotą brolį. Brolis buvo sąmoningas ir jam pasisakė, kad jį sužalojo „Trepas“, t.y. A. R.. Konflikto priežastis jam nežinoma.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2011-07-31 apžiūrėta įvykio vieta namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant lauko durų staktos kairės pusės raudona dėmė, virš lauko durų pakabinta užuolaida taip pat su raudonomis dėmėmis. Virtuvėje ant pastatomos spintelės guli peilis, kurio geležtė su raudonos spalvos dėmėmis, virtuvėje prie durų esantis kilimėlis su tolygiai išsidėsčiusiomis raudonos spalvos dėmėmis. Vienas kambarys netvarkingas, o kitas kambarys negyvenamas (1 t. b.l. 4-13).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti peiliai, paimti 2011-07-31 įvykio vietos apžiūros metu. Virtuvėje ant pastatomos spintelės rastas peilis pagamintas pramoniniu būdu, rankena plastmasinė, juodos spalvos, geležtė balto metalo, ant kurios užrašas „TIPO collection“, geležtės ilgis 7,7 cm, plotis plačiausioje vietoje 1,5 cm. Ant geležtės dėmės panašios į kraują (b.l.14-15).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtos marškiniai, paimti 2011-08-016 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pas A. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad marškiniai vyriški, medvilniniai, languoti, žalios ir šviesiai rusvos spalvos, susegami priekyje 4 sagomis iš kurių 3 nėra. Priekyje kairėje pusėje prisiūta kišenė, kuri truputį atplyšusi ir už kišenės medžiaga suplėšyta. Marškiniai sutepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Marškinių priekinėje kairėje pusėje yra dvi pjautinės skylės: 32 cm nuo apatinės marškinių dalies, 12 cm nuo susegamos dalies krašto, ilgis 1,5 cm. Antroji skylė 14 cm nuo apatinės marškinių dalies, 16 cm nuo susegamos, ilgis 1,7 cm. Nugarinėje marškinių dalyje marškinių pusėje yra dvi skylės skirtinguose šonuose, pirma 11,6 cm nuo marškinių apačios, ilgis 1,3 cm, kita 11,5 cm , ilgis 1,5 cm. Dešinėje rankovėje ties alkūne pjautinė skylė, kurios ilgis 1,7 cm. (1 t. b.l.30-31).
Specialisto išvada Nr. G 2446/11(02) nustatoma, kad A. K. nustatyta durtinės-pjautinės žaizdos dešinio peties srityje, juosmens kairėje, krūtinės dešinėje, kiaurinės-durtinės žaizdos krūtinės kairėje su kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo kairėje su žarnos sužalojimu, krauju pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu, šešis ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kiaurinės žaizdos krūtinės kairėje, pilve, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b.l.34-35).
Specialisto išvada Nr. G2111/11(02) nustatoma, kad objektyviai ištyrus A. R. ir ištyrus medicininius dokumentus sužalojimo žymių nekonstatuota (1 t. b.l. 109).
Asmens blaivumo testu Nr.1383 nustatyta, kad 2011-07-31 06:59 R. R. nustatytas 2,05 promilės girtumas (1 t. b.l. 118).
Slapto sekimo protokolu nustatoma, kad A. R. papasakojo A. K. sužalojimo aplinkybes ir prisipažno sužalojusi A. K. (1 t. b.l. 142-143).
Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolu nustatoma, kad R. R. atpažino peilį, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir kuriuo ji sužalojo A. K. (2 t. b.l.18-20).
Specialisto išvada Nr. G 2319/11(02) nustatoma, kad R. R. konstatuota dešinės plaštakos ir šlaunų sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir šlaunyse. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti besiginant (2t. b.l.43).
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamoji sužalojo A. K.. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau šešis smūgius, o būtent: į peties, juosmens, krūtinės, pilvo sritis, padarydama durtines-pjautines žaizdas dešinio peties srityje, juosmens kairėje, krūtinės dešinėje: vieną ties I šonkauliu ir vieną ties II šonkauliu, pilvo kairėje su žarnos sužalojimu bei krūtinės kairėje su kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 34-35). Kaltinamajai R. R. padarytas dešinės plaštakos ir šlaunų sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir šlaunyse. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti besiginant (2 t. b.l.43). Tačiau kaltinamoji byloje iškėlusi gynimosi versiją. Todėl teismas, analizuodamas įvykio aplinkybes, nagrinėja BK 28 straipsnio taikymo galimybes ir byloje pasisako dėl būtinosios ginties situacijos.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009, 2K-59/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad A. K. pradėjus spjaudyti ir šnirpšti namuose ant kilimo tarp jo ir R. R. kilo žodinis konfliktas ko pasėkoje nukentėjusysis R. R. sudavė stiprų smūgį į veidą. Vėliau konfliktas kilo tarp R. R. sutuoktinio ir A. K., kurios peraugo į grumtynes. Šį faktą neigia nukentėjusysis, tačiau teismas jo parodymais abejoja, nes jo parodymai neatitinka įrodymų viseto. Nukentėjusysis pripažino buvęs girtas ir dėl girtumo negalįs nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybių. Kaltinamoji visada davė nuoseklius parodymus ir ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisme, bet tokie parodymai užfiksuoti ir slapto sekimo protokole. Todėl kaltinamajai ginant sutuoktinį A. K. jai du kartus spyrė į kojas ir nuo smūgių ji nukrito, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai įvyko pavojingas kėsinimasis į tokią svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Kėsinimasis buvo realus, o ne įsivaizduojamas. Be to, jis buvo ir akivaizdus. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. R. R. panaudojo smurtą, t. y. atsakydama į pavojingą kėsinimąsi peiliu dūrė A. K. po to, kai šis smurtavo prieš jos sutuoktinį ir ją. Šioje situacijoje nukentėjo pasikėsinęs į A. R. ir jos sveikatą asmuo.
Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Pagal teismų praktiką išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Šioje baudžiamojoje byloje dėl kėsinimosi pobūdžio, tai ir besikėsinantis asmuo, ir besiginantis asmuo pažeidė tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą. Nukentėjusysis fiziškai stipresnis už kaltinamąją, tačiau kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį suduodama jam ne mažiau šešių smūgių peiliu, iš kurių žaizdos krūtinėje ir pilve gyvybiškai pavojingos, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta sunkiai. Kaltinamajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to A. R. sužalojimai nekonstatuoti. Taip pat atsižvelgtinai ir į tai, kad kaltinamosios tokią reakciją galėjo sukelti girtumas.
Šių aplinkybių visetas teismui duoda pagrindą teigti, kad kaltinamoji veikė peržengdama būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis). Todėl R. R. veika iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d.
Nukentėjęs pareiškė 122,45 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti Teismas konstatuoja, kad byloje pareikštas nukentėjusio A. K. ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pilnai tenkintinas, nes įrodytas ir pagrįstas bylos duomenimis. Taip pat nukentėjusysis pareiškė 30 000,- Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nukentėjusio prašoma priteisti 30 000,- Lt neturtinė žala yra neprotinga, todėl jo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismas 2010-04-29 nutartyje Nr. 1S-140/2010 yra suformavęs praktiką, jog LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nereglamentuoja susitarimui dėl žalos atlyginimo (arba nagrinėjamu atveju dėl ieškinio pripažinimo) keliamų reikalavimų, tačiau teismas įgyvendindamas baudžiamojo proceso paskirtį, numatytą LR BPK 1 str., turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tai bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio pripažinimo klausimą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusio A. K., bet ir į pagrįstus R. R. interesus, t. y. į jos turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, R. R. ieškinio dalies dėl 30 000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažinimas nepagrįstai suteikia kitai šaliai (nukentėjusiam A. K.) perdėtą pranašumą, tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas aiškiai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, suformuotai teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio baudžiamosiose bylose, sunkiai ekonominei valstybės padėčiai, kas yra konstatuota Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295, (Žin. 2009, Nr. 125-5380).
Teismui nustačius, kad kaltinamosios R. R. veiksmais A. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, kad nukentėjęs neabejotinai jautė skausmą, smurtą, dvasinius nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Įvertinus tai, kad kaltininkė fizinį smurtą prieš nukentėjusį naudojo pradėjusi veikti būtinosios ginties situacijoje, tačiau būtinosios ginties ribas peržengusi, tai prašomas priteisti neturtinės žalos dydis žymiai mažintinas. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Teismo įsitikinimu, CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiojo A. K. patirtos neturtinės žalos dydis yra 15 000 Lt.
Taip pat baudžiamojoje byloje prašoma padengti 1500,- Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ( susipažinimas su byla, civilinio ieškinio paruošimas ir dalyvavimas posėdyje). Lietuvos Respublikos CPK 88 str. numato išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iš kaltinamosios.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 5427,96 Lt už nukentėjusio A. K. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 5427,96 Lt, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamosios R. R..
Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodydamas, kad A. K. netekus darbingumo dėl kito asmens kaltės laikotarpiu nuo 2011-07-31 iki 2011-11-07 buvo išmokėta ligos pašalpa ir Valstybiniam socialiniam draudimo fondui padaryta 1597,08 Lt žala. Ieškovas savo ieškinį grįsdamas teisiniais argumentais, remiasi LR civilinio kodekso 6.290 str., 6.263 str., 6.280 str. bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo informacinės sistemos duomenimis (www.lrkt.lt) nustatyta, kad LR Konstituciniame Tesime yra gauti dviejų bendrosios kompetencijos teismų prašymai (Bylos Nr. 12/2011 ir 13/2011) dėl LR civilinio kodekso 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, ribos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui bei dėl LR civilinio kodekso 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašymai pateikti analogiškose bylose, kuriose ieškovas VSDFV kreipėsi dėl žalos atlyginimo regreso tvarka už išmokėtą netekto darbingumo pensiją nukentėjusiems asmenims.
Kadangi neaiškus civilinio ieškinio dydis, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą ir ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. R. R. padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str.). R. R. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, charakterizuojamas nepatenkinamai. Byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalimą padarė peržengusi būtinosios ginties ribas. Sunkinančia jos atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą R. R. skirtina vienintelė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai peilis sunaikintinas, A. K. marškiniai grąžintini nukentėjusiajam, raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai, 4 vnt. vakutainerių su rankų nuoplovų pavyzdžiais, 2 kompaktinės plokštelės su garso įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (LR BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 135 str. 1 d.), ir ją nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. R. faktinio sulaikymo dienos.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-31 iki 2011-08-12.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 122,45 Lt (šimtą dvidešimt du litus ir 45 ct) turtinei žalai atlyginti, 15 000,- Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1500,- Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai įm. kodas191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 5427,96 Lt Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt septynis litus ir 96 ct).
Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – peilį sunaikinti, A. K. marškinius grąžintini nukentėjusiajam, raudonos spalvos dėmių pavyzdžius, 4 vnt. vakutainerių su rankų nuoplovų pavyzdžius, 2 kompaktines plokšteles su garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.