Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl netesybų priteisimo ir pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės išmokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu iš dalies patenkinęs atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kamesta“ priteisė atsakovei be pagrindo įgytą 251 474,67 Eur sumą bei 5-ių proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. sausio 24 d. ieškovė UAB „Kamesta“ pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl 2016 m. birželio 27 d. sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriame prašė teismo priteistų sumų sumokėjimą atidėti 2-iems metams, bet ne ilgiau nei įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje civilinėje Nr. e2-1213-480/2018.Ieškovė nurodė, kad priteista sumokėti suma yra didelė, todėl bendrovė neturi galimybės iš karto jos sumokėti. UAB ,,Kamesta“ apsunkinta finansinė padėtis susidarė dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos netinkamo 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties vykdymo, numatyto koncesijos mokesčio sistemingo nemokėjimo. UAB „Kamesta“ yra pateikusi ieškinį atsakovei dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija, pasinaudodama aplinkybe, kad bendrovei ,,Kamesta“ dėl užsitęsusių bylinėjimosi procesų dar nėra priteistas koncesijos mokesčio įsiskolinimas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, pastaroji reikalauja, kad būtų išieškotos jai iš UAB ,,Kamesta“ priteistos koncesijos mokesčio permokos sumos. Bylinėjimosi procesai dėl įsipareigojimų nevykdymo, negali tapti priemonėmis, padedančiomis išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir naudojama kitos sutarties šalies žlugdymui. Nepaisant to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sistemingai nemoka koncesijos mokesčių, UAB ,,Kamesta“ savo sąskaita turi dengti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo eksploatavimo išlaidas: einamuosius mokėjimus pagal koncesijos sutartį, atlyginimus darbuotojams, mokėjimus paslaugų teikėjams, mokesčius valstybei, taip pat kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas bankui už kreditą, gautą koncesijos sutartyje numatyto transporto mazgo statybai. UAB ,,Kamesta“ yra įdarbinusi 248 darbuotojus, kuriems privalo mokėti atlyginimus.UAB ,,Kamesta“ 2017 m. pabaigoje turėjo 66 865,98 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), kuris buvo atidėtas ir yra įvykdytas, todėl, jeigu būtų patenkintas šis prašymas ir įmonė galėtų toliau sėkmingai dirbi, atitinkamai galėtų sudaryti ir naują sutartį dėl VSDFV mokėjimų atidėjimo naujam laikotarpiui. UAB ,,Kamesta“ yra sudariusi kreditavimo sutartį, pagal kurią negrąžinto kredito likutis 2018 m. sausio 23 d. yra 1 942 771,12 Eur. Didelė dalis UAB ,,Kamesta“ turto yra įkeista AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. balandžio 14 d. Finansavimo limito sutartį. Abi sutartis UAB ,,Kamesta“ vykdo, tačiau iš karto sumokėjus priteistą sumą atsakovei, ir realizavus dalį bendrovės veiklai reikalingo turto, bendrovės veiklos apimtys sumažėtų ir atitinkamai kiltų grėsmė ir kreditorinių įsipareigojimų bankams vykdymui, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, sužlugdžius bendrovę, valstybės biudžetas netektų didelių sumų iš bendrovės surenkamų mokesčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad ieškovė teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą sieja su Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1213-480/2018 išnagrinėjimu. Teismo vertinimu, toks atidėjimo terminas yra neapibrėžtas (civilinė bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ilgą laiką), todėl visiškai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, atsakovės teisėti lūkesčiai. Be to, patenkinus tokį prašymą, ieškovei būtų sudaryta galimybė nevykdyti teismo sprendimo net ir pasikeitus jos turtinei padėčiai. Kita vertus, teigti, kad išnagrinėjus minėtą civilinę bylą atsiras ieškovės UAB „Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priepriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl pareiškėjos turtinė padėtis neabejotinai pagerės, nėra pagrindo. Ateityje galbūt atsirasianti galimybė įskaityti priešpriešines išieškotinas sumas, nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą nevykdyti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo.Iš prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų (įsiskolinimo VSDFV ir įmokų mokėjimo atidėjimo sutarties, kreditavimo sutarčių, taikos sutarties, pažymos apie mokesčių sumokėjimą), teismas nustatė, kad ieškovė vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, todėl turėjo galimybę bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimą ir atsakovės atžvilgiu, tačiau geranoriškai teismo sprendimo nevykdė, nėra sumokėjusi nei dalies priteistos sumos, tačiau prašo konkrečiu kalendoriniu terminu neapibrėžtam terminui atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo patenkinimas pažeistų kitos proceso šalies teisėtus lūkesčius, neužtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyros, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino (CPK 178 str., 284 str. 1 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Kamesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nutartis priimta, netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą (CPK 284 str. 1 d.).Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad prašyme nurodytas sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra neapibrėžtas. Bendrovė tinkamai pagrindė, kodėl sprendimo įvykdymo atidėjimą ir savo turtinės padėties pagerėjimą sieja su būsimo sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1213-480/2018 įsiteisėjimu. Nurodytoje byloje atsakovė net neginčija dalies bendrovės reikalaujamos priteisti koncesijos mokesčio sumos. Be to, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. daliniame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-865-178/2017, buvo išaiškinta, jog vien tai, kad šalis sudaro sutartį, kurią vėliau laiko sau nenaudinga, nesuteikia pagrindo nei vienašališkai jos nevykdyti, nei ją nutraukti nesant įstatymuose ar sutartyje numatytų sąlygų arba jas sukuriant; atsakovė privalo sumokėti bendrovei koncesijos mokesčius ir už laikotarpius, kada koncesijos sutartis buvo neteisėtai vienašališkai nutraukta. Teismas atmetė prašymą visiškai nevertindamas to, kad bendrovės laikiną sunkią finansinę padėtį inter alia sąlygojo atsakovės sistemingas nesąžiningas atsisakymas mokėti koncesijos mokestį arba bent pačios atsakovės neginčijamą koncesijos mokesčio dalį. Dėl to bendrovė yra priversta ne tik pažeistas teises ginti teisme, bet ir savo sąskaita dengti viešosios infrastruktūros objekto – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo – eksploatavimo išlaidas: mokėjimus pagal koncesijos sutartį, mokesčius valstybei bei palūkanas bankui už kreditą, gautą koncesijos sutartyje numatyto transporto mazgo statybai.Prašymas atmestas neįvertinus, ar jo patenkinimas sukels kokias nors itin neigiamas pasekmes atsakovei. Atsakovė per visą sprendimo vykdymo laikotarpį gaus už indėlių palūkanas bankuose didesnes, t. y. 5-ių proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Be to, atsakovė tik 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. daugiau nei po 7 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi atsakovė nesiėmė jokių veiksmų pakeičiant jos teisėtus lūkesčius pažeidžiančią situaciją.Dėl sprendimo įvykdymo iš karto bendrovė nebegalės tęsti normalios ūkinės veiklos, įskaitant tinkamai užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą tiek bankams pagal 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį, 2017 m. balandžio 14 d. finansavimo limito sutartį, tiek tiekėjams, pablogintų galimybes atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, o tai lemtų visišką bendrovės veiklos sutrikimą.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, prijungti prie bylos naujus dokumentus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą surašė ir pasirašė bendrovės darbuotojas Č. P., laikinai einantis įmonės generalinio direktoriaus pareigas. Prie atskirojo skundo pateiktas įgaliojimas, patvirtinantis, kad Č. P. laikinai eina bendrovės vadovo pareigas. Kadangi kartu su atskiruoju skundu nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys Č. P. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, laikytina, kad toks skundas surašytas/paduotas asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Toks dokumentas negalėjo būti teikiamas teismui, o jei buvo pateiktas, neturėjo būti priimtas, kaip surašytas/pateiktas asmens, neturinčio teisės jį surašyti/paduoti. Kadangi paminėti trūkumai paaiškėjo jau po to, kai buvo priimtas atskirasis skundas ir byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turėtų nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą ir jo toliau nebenagrinėti (CPK 315 str. 5 d.).Tarp šalių yra kilęs teisminis ginčas dėl 867 437,38 Eur sumos mokėjimo pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį. Byla šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Tačiau ieškovė nutyli, kad šioje byloje atsakovė ne tik ginčija ir nesutinka su UAB „Kamesta“ pateiktais nepagrįstais reikalavimais, bet ir yra pateikusi priešieškinį dėl 171 515,73 Eur permokos pagal koncesijos sutartį priteisimo. Byloje vyksta ginčas dėl koncesijos sutarties vykdymo, ginčo baigtis yra neaiški ir paaiškės tik galutinai išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus joje priimtam sprendimui. Tokiu būdu ieškovės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad jos finansinė padėtis esą ženkliai pagerės, nes iš atsakovės bus priteista 867 437,38 Eur suma, neturi jokio pagrindo ir yra spekuliatyvūs.UAB „Kamesta“ iškraipo faktinę situaciją, teigdama, kad esą atsakovės sistemingas nesąžiningas atsisakymas mokėti koncesijos mokestį sukėlė sunkią jos finansinę padėtį, nes Kauno miesto savivaldybės administracija esą neteisėtai buvo nutraukusi koncesijos sutartį. Atsakovė iš tiesų nutraukė koncesijos sutartį dėl sistemingo nesąžiningo ieškovės elgesio, piktybiško ir nuolatinio sutarties nevykdymo. UAB „Kamesta“ užginčijus šį koncesijos sutarties nutraukimą, tarp šalių prasidėjo atitinkamas teisminis ginčas, kuris tebesitęsia iki šiol; byla šiuo klausimu bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame teisme. 2018 m. kovo 6 d. kasacinis teismas priėmė nutartį, kuria atsakovės kasacinį skundą pripažino priimtinu nagrinėti ir įrašė kasacinį skundą į nagrinėtinų bylų sąrašą. Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, kad atsakovė koncesijos sutartį buvo nutraukusi neteisėtai, o tuo labiau kad dėl to esą susiklostė sunki apeliantės finansinė padėtis, neturi jokio pagrindo. Be to, pati UAB „Kamesta“ su koncesijos sutartimi savo bendros ateities nesieja, kadangi atsiuntė atsakovei raštą, kuriuo pageidauja nutraukti koncesijos sutartį. Taigi, nėra jokių galimybių, kad koncesijos sutartis toliau bus vykdoma ir apeliantės finansinė padėtis dėl to pagerės, kas leis vėliau atsiskaityti su atsakove.UAB „Kamesta” nutyli, kad ji ir kitiems savo kreditoriams yra skolinga didžiules sumas. 2018 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateiktas antstolio R. S. patvarkymas Nr. S-2330 „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis“, iš kurio matyti, kad UAB „Filtrėja“ apeliantės atžvilgiu yra pradėjusi 289 990,35 Eur skolos išieškojimą. Dėl šios priežasties, net ir nevykdant atsakovės naudai priimto sprendimo (atidėjus jo vykdymą), UAB „Kamesta” bus tokioje pačioje ir net dar blogesnėje finansinėje situacijoje, kadangi kitas kreditorius siekia išieškoti dar didesnę sumą, nei priteista atsakovei. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantės bloga finansinė padėtis iš esmės susijusi ne su atsakovės įsipareigojimų vykdymu pagal koncesijos sutartį, o su netinkamu pačios bendrovės veiklos organizavimu. Administracija nėra vienintelis apeliantės klientas, bendrovė nuolat dalyvauja kituose didelės vertės projektuose, tad sieti blogą savo padėtį išimtinai su Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais nėra jokio priežastinio ryšio, o atidėjus sprendimo vykdymą, apeliantės finansinė situacija nė kiek nepagerės. UAB „Kamesta“ teiginiai apie tai, kad reikėtų atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios jos finansinės padėties, yra teisiškai nereikšmingi ir negali būti pagrindu tokiam vykdymo atidėjimui. Įstatymas nenumato tokio konkretaus pagrindo sprendimo vykdymo atidėjimui, kaip sunki skolininko finansinė padėtis. Taip pat yra nepriimtina, kad kiti apeliantės kreditoriai, kas jie bebūtų turėtų prioritetą atsakovės ir jos reikalavimų atžvilgiu. UAB „Kamesta“ yra privatus juridinis asmuo, kuris gali turėti įvairių skolinių įsipareigojimų, susitarimų su savo kreditoriais, finansuotojais, tačiau pastarųjų asmenų atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai ar jų vykdomi išieškojimo procesai neturi ir negali turėti jokios įtakos jau priimtam teismo sprendimui bei jo vykdymui. CPK 606 straipsnyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymas nenumato jokios pareigos išieškotojui, kada jis privalo pateikti vykdyti jo naudai išduotą vykdomąjį raštą, nes tai yra išimtinai išieškotojo teisė ir prerogatyva. Ginčo atveju atsakovė tikėjosi konstruktyviai išspręsti visus nesutarimus su apeliante, todėl vykdomąjį raštą vykdymui pateikė ne iš karto. Šiame kontekste apeliantės argumentai apie savalaikį vykdomojo rašto nepateikimą vykdyti yra daugiau nei absurdiški, nes UAB „Kamesta“ buvo suteikta daugiau nei 7 mėnesiai pasiruošti sprendimo įvykdymui, sukaupti tam reikalingas lėšas, tačiau ji to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė naujus įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1213-480/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutarties kopiją, UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. 818 kopiją dėl koncesijos sutarties nutraukimo, antstolio R. S. patvarkymo Nr. S-2330 kopiją, kuriuos prašė prijungti prie bylos.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės naujai pateikti įrodymai yra aktualūs sprendžiant nutarties dėl ieškovės prašymo atidėti sprendimo įvykdymą atmetimo teisėtumą ir pagrįstumą, dalį įrodymų atsakovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes juos gavo po skundžiamos nutarties priėmimo, šie įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 str., 281 str.). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282-283 str.) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 str.). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Tačiau nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principų (CPK 17 str.).Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Kamesta“ savo prašymą atidėti 2016 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymą dėl 251 474,67 Eur sumos bei 5-ių proc. dydžio procesinių palūkanų iš ieškovės priteisimo, iš esmės grindė dvejopo pobūdžio aplinkybėmis – kitų, tarp ieškovės ir atsakovės vykstančių (vykusių), tesiminių ginčų duomenimis ir sunkia savo finansine padėtimi. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą ieškovė susiejo su Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1213-480/2018 išnagrinėjimu.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1213-259/2018 (buvęs bylos Nr. e2-1213-480/2018) pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčių, netesybų ir palūkanų priteisimo (ieškinio suma – 964 129,54 Eur). Ieškovės tvirtinimu, atsakovė Kauno miesto savavaldybės administracija nurodytoje byloje neginčija dalies reikalaujamos priteisti koncesijos mokesčio sumos, todėl net iš dalies patenkintas UAB „Kamesta“ reikalavimas nurodytoje byloje padengtų 2016 m. birželio 27 d. sprendimu iš jos priteistą koncesijos mokesčio permokos skolą Kauno miesto savivaldybės administracijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo vykdymo atidėjimo terminas negali būti betarpiškai susiejamas su kitos nagrinėjamos bylos tikėtinu rezultatu, nes tai iš esmės prieštarauja sprendimo vykdymo atidėjimo instituto išimtiniam pobūdžiui bei esmei. Minėta, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks atidėjimo terminas yra neapibrėžtas. Šiuo atveju neapibrėžtumas pasireiškia ne tik kalendoriniu teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminu, bet ir paties būsimo teismo sprendimo rezultatu. Nors ieškovė yra įsitikinusi, kad jos ieškinio reikalavimo dalis bus patenkinta ir dėl to jos finansinė padėtis pagerės, tačiau iš minėtos bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė ne tik nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, bet taip pat yra pareiškusi priešieškinį dėl 171 515,73 Eur permokos pagal koncesijos sutartį grąžinimo bei palūkanų priteisimo. Taigi, vienareikšmiškai teigti, kad išnagrinėjus minėtą civilinę bylą atsiras ieškovės UAB „Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priepriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl pareiškėjos turtinė padėtis neabejotinai pagerės, nėra jokio pagrindo.Ieškovė tvirtina, kad jos sunkią finansinę padėtį iš esmės nulėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos sistemingas nesąžiningas atsisakymas mokėti koncesijos mokestį. Šią aplinkybę ieškovė grindžia Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-865-178/2017, kuriuose Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališkas 2005 m. rugpjūčio 1 d. nutraukimas pripažintas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Iš į bylą pateiktos kasacinio teismo nutartis matyti, kad byla šiuo klausimu dar bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame teisme. Pačios ieškovės prašymo, pateikto pirmosios instancijos teismo bei atskirojo skundo argumentai paneigia aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos elgesys (vienašališkas koncesijos sutarties nutraukimas, sistemingas koncesijos mokesčių nemokėjimas) įtakojo ypatingai prastos finansinės padėties bendrovėje susidarymą. Kaip nurodė pati ieškovė, ji net ir atsakovei neteisėtai nutraukus koncesijos sutartį buvo ir yra pajėgi mokėti einamuosius mokėjimus pagal koncesijos sutartį, atlyginimus darbuotojams, mokėjimus paslaugų teikėjams, mokesčius valstybei, taip pat kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas bankui už kreditą, gautą koncesijos sutartyje numatyto transporto mazgo statybai. Taigi, ieškovė iš esmės turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą atsakovės atžvilgiu. Be to, įvertinus turtinės padėties dinamišką prigimtį, tai, kad ieškovė nuolat dalyvauja kituose didelės vertės projektuose, ieškovės finansinę padėtį sieti su vienintelės jos klientės veiksmais yra nepagrįsta. Iš byloje esančio antstolio R. S. patvarkymo Nr. S-2330 „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis“, matyti, kad kita ieškovės kreditorė UAB „Filtrėja“ bendrovės atžvilgiu yra pradėjusi 289 990,35 Eur skolos išieškojimą. Be to, nustatyta aplinkybė leidžia spręsti, kad net ir patenkinus ieškovės reikalavimą minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018, ieškovė nebūtinai imsis priemonių sprendimui įvykdyti, nes akivaizdu, kad turi ir kitų skolinių įsipareigojimų. Apeliantės argumentas dėl atsakovės ilgo nesikreipimo į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, akivaizdžiai patvirtina, kad pati ieškovė ilgiau nei 7 mėn. nesiėmė jokių veiksmų šiam sprendimui įvykdyti. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, civilinio proceso įstatymas nenumato pareigos išieškotojui, kada jis privalo pateikti vykdyti jo naudai išduotą vykdomąjį raštą vykdymui. Šiuo atveju būtent apeliantė, pasinaudodama Kauno miesto savivaldybės administracijos delsimu, galėjo imtis priemonių sprendimui vykdyti, tačiau akivaizdu, kad ieškovė net ir turėdama galimybę įvykdyti bent dalį sprendimo, elgėsi pasyviai. Nors UAB „Kamesta“ teigia, kad sprendimo vykdymo atidėjimas iš esmės nesukels atsakovei jokių neigiamų pasekmių, tačiau akivaizdu, kad jau dabar apeliantei ilgą laiką nevykdant teismo sprendimo yra pažeidžiami atsakovės interesai bei teisėti lūkesčiai. Bylos duomenimis atskirąjį skundą pateikė bei pasirašė ieškovės darbuotojas Č. P. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kaip teisingai nurodė atsakovė, byloje nėra duomenų apie šio bendrovės darbuotojo įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tačiau iš byloje esančios teisinių paslaugų sutarties bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atskirąjį skundą per EPP pateikė bei elektroniniu parašu pasirašė apeliantę byloje atstovaujantis advokatas S. B. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai įrodo, kad atskirąjį skundą iš esmės surašė, pasirašė bei pateikė apeliantė atstovas – advokatas, todėl šie atsakovės argumentai dėl netinkamo subjekto atmestini. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.