Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo AB DNB bankas dėl netesybų priteisimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės išmokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Kamesta“ iš esmės siekia įrodyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, prieštaraujantį šioje teismo byloje anksčiau teismo priimtiems ir įsiteisėjusiems teismo sprendimams. UAB „Kamesta“ nurodoma situacija, kai teismai priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, prieštarauja teismo sprendimo privalomumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria remiasi UAB „Kamesta“, buvo priimta 2018 m. liepos 19 d., tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimtos kur kas anksčiau, todėl yra iš esmės neįmanoma tokia situacija, kad kasacinis teismas, kaip aukščiausios instancijos teismas visiškai kitoje byloje priimtų nutartį, kurioje nustatytos aplinkybės prieštarautų jau priimtiems ir įsiteisėjusiems teismo sprendimams. Taip būtų paneigiamas tiek teisinio apibrėžtumo, tiek įsitesėjusių teismo sprendimų privalomumo principas. Juolab, kad niekur Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje net nėra užsimenama, ar kritiškai vertinamos civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 nustatytos aplinkybės.

UAB „Kamesta“ papildomai kartu su prašymu pateikė Koncesijos ruožo techninį projektą. Šis įrodymas pateiktas pažeidžiant procesines įrodymų teikimo taisykles, todėl neturėtų būti priimtas. UAB „Kamesta“ nepateikė nei vieno argumento, kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau į bylą. Apeliaciniame procese naujų įrodymų teikimas yra iš esmės neįmanomas, išskyrus ypatingus atvejus, kai įrodymų šalis negalėjo pateikti anksčiau. UAB „Kamesta“ teikia naujus įrodymus net ne apeliaciniame procese, bet prašydama atnaujinti procesą, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Todėl naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, teikimas yra negalimas. Be to, UAB „Kamesta“ niekaip nepaaiškina, kaip Koncesijos ruožo techninis projektas paneigia ar gali paneigti šioje byloje teismų nustatytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) ruožas buvo pastatytas iki Koncesijos sutarties sudarymo, jog jis atsakovės nebuvo išnuomotas ir dėl to UAB „Kamesta“ neteisėtai skaičiavo koncesijos mokestį už per jį pravažiuojančius automobilius.

Atsisakytina atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi šioje proceso stadijoje teismas privalo patikrinti: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, kurioje buvo nustatyti faktai, kad ieškovė yra pastačiusi koncesijos ruožą - (duomenys neskelbtini) kairiojo prietilčio transporto mazgą ir tinkamai įvykdžiusi Koncesijos 27.1.2 punkte nustatytą pareigą įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą. Šios aplinkybės egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau buvo konstatuotos tik Kasacinio teismo nutartimi, kuri buvo priimta jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, t. y. nors aplinkybės, kad ieškovė pastatė koncesijos ruožą visa apimtimi ir tinkamai įrengė automobilių skaičiavimo sistemą bei teikė teisingus duomenis egzistavo, tačiau tapo neginčytinai žinomos tik jas konstatavus Kasacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 buvo sprendžiamas ginčas dėl priskaičiuotų ir mokėtinų koncesijos mokesčių už 2012 m. II, III, IV ketvirčių, 2013 m. I – IV ketvirčių ir vienkartinės metinės išmokos už 2012 m. dydžio, bei netesybų mokėjimo. Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė argumentais, jog ieškovė nepagrįstai skaičiuoja transporto priemones pravažiavusias per (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžą, kurias fiksuoja įrengti davikliai Loop3, Loop4, Loop5, ir Loop6, nes jie yra įrengti ne koncesijos ruože. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, jog davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių yra įrengti ne ieškovei UAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaityti šiuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sąskaitas faktūras už per (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) sankryžą pravažiavusius automobilius. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pagal Koncesijos sutartį pastatė (įrengė, rekonstravo ar pan.) kelią – gatvę (duomenys neskelbtini) kairiojo prietilčio transporto mazgą (duomenys neskelbtini) Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km (kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 13; T.8, b.l. 110). Byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų įrodymų – tarybos sprendimo, kito administracinio akto, sutarties ir kt. – apie tai, jog kelias – gatvė (duomenys neskelbtini) kairiojo prietilčio transporto mazgas (duomenys neskelbtini) Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km buvo perduotas ieškovei.

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) sankryžos neįėjimo į koncesijos ruožą ir tuo pačiu šioje sankryžoje esančių daviklių rodmenų neįtraukimo į koncesijos mokesčio apskaičiavimą, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartį koncesininkui buvo išnuomotas tik 2,7525 ha žemės sklypas, kuriame jau iki koncesijos sutarties buvo kitas Kauno miesto savivaldybės turtas – (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, tačiau koncesininkui pagal nuomos ar kokią kitokią įstatymuose numatytą sutartį, šis nekilnojamasis turtas koncesijos vykdymui perduotas nebuvo. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža pagal koncesijos sutarties 6.1 punkto nuostatą į koncesijos ruožą neįeina, dėl ko ginčo davikliai Loop1 - Loop6 buvo joje sumontuoti neteisėtai bei jų duomenys, kaip teisingai nustatė teismas skundžiamame sprendime, negalėjo būti naudojami koncesijos mokesčiui nustatyti.

Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-312-1075/2018 atkreipė dėmesį į tai, kad „Koncesijos sutartis yra ilgalaikė sutartis, kurios objektas susideda iš dviejų esminių dalių: koncesijos ruožo įrengimo ir koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros, iš kurių vieną dalį koncesininkas jau yra įvykdęs (pasirašytas statinio pripažinimu naudoti aktas)“ (LAT nutarties 38 p.). Kadangi pagal Koncesijos sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi pastatyti koncesijos ruožą - (duomenys neskelbtini) kairiojo prietilčio transporto mazgą (Sutarties 2.1. p., 1.6. p.), pareiškėjos nuomone, kasacinis teismas konstatavo, jog UAB „Kamesta” yra pastačiusi koncesijos ruožą - (duomenys neskelbtini) kairiojo prietilčio transporto mazgą.

Teismas sprendžia, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka visų pirmiau nurodytų požymių. Visų pirma, kaip ir nurodo pati pareiškėja, nurodytos aplinkybės buvo žinomos, tai pripažįsta pati pareiškėja. Antra, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje konstatuota, jog UAB „Kamesta” yra pastačiusi koncesijos ruožą - (duomenys neskelbtini) kairiojo prietilčio transporto mazgą. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių koncesijos sutarties vienašalį nutraukimą, esant esminiam sutarties pažeidimui aiškinimo ir taikymo, kadangi ieškovė ginčijo atsakovės vienašališkai nutrauktą Koncesijos sutartį dėl esminių jos pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi klausimo, ar (duomenys neskelbtini) ruožas patenka į koncesijos ruožą, netyrė ir dėl jo nepasisakė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi net ir negalėjo kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių šioje byloje, jog (duomenys neskelbtini) ruožas nepatenka į koncesijos ruožą, nes šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusių teismų sprendimų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nebuvo kasacine instancija civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 priimtiems 2016 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo ir 2017 m. gegužės 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimams. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktų netiria ir jų nenustatinėja, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 38 p. nurodytas teiginys, jog koncesininkas yra įvykdęs koncesijos ruožo įrengimą, nelaikytinas naujai nustatytomis esminėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, kurioje ginčas buvo sprendžiamas dėl neteisėtai priskaičiuoto koncesijos mokesčio.

Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje ir Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo nustatytos kardinaliai priešingos aplinkybės ir dėl automobilių skaičiavimo sistemos įrengimo tinkamumo bei apskaitos duomenų teisingumo, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, kurioje buvo nustatyti faktai, kad ieškovė yra ir tinkamai įvykdžiusi Koncesijos 27.1.2 punkte nustatytą pareigą įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą.

Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti esminę aukščiau nurodytų šių aplinkybių reikšmę išnagrinėtai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutarties 35 p. tik pasisakė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nurodęs, jog būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad UAB „Kamesta“ įrengta pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistema buvo netinkama. Nutartyje tik nurodyta, jog atsakovė neįrodė labai konkrečių aplinkybių, kad UAB „Kamesta“ įrengta automobilių skaičiavimo sistema tik į didesnę pusę skaičiuoja pravažiavusius automobilius, taip pat, kad UAB „Kamesta“ daro tyčinį poveikį gautiems duomenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra nustatyta, kad atsakovė neįrodė ar teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais nepagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ruožas nepatenka į koncesijos ruožą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir negalėjo atsakyti į klausimą, ar UAB „Kamesta“ pagrįstai skaičiuoja pravažiavusius automobilius (duomenys neskelbtini) ruože, nes minėtų aplinkybių žemesnės instancijos teismai net netyrė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tyrė ar atsakovė teisėtai nutraukė Koncesijos sutartį su UAB „Kamesta“ dėl esminių Koncesijos sutarties pažeidimų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes jos buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-583-657/2016 iš esmės tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose bei nėra esminės, todėl nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).

Dėl pateiktų įrodymų

UAB „Kamesta“ papildomai kartu su prašymu pateikė Koncesijos ruožo techninį projektą. CPK 369 straipsnio 2 dalis numato, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Teismo vertinimu, pateiktas Koncesijos ruožo techninis projektas nesusijęs su prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu – naujai paaiškėjusios aplinkybėmis, pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje. Be to, UAB „Kamesta“ net nenurodė jokių argumentų, kaip Koncesijos ruožo techninis projektas paneigia ar gali paneigti šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ruožas buvo pastatytas iki Koncesijos sutarties sudarymo, jog jis atsakovės nebuvo išnuomotas ir dėl to UAB „Kamesta“ neteisėtai skaičiavo koncesijos mokestį už per jį pravažiuojančius automobilius.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas atnaujinti, ar atsisakyti atnaujinti procesą, t. y. teismas sprendžia ir vertina tik tai, ar pareiškėja nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir ar jos prašyme nurodytos aplinkybės atitinka CPK numatytus proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, netiria iš naujo byloje esančių ir naujai pateiktų įrodymų. Tai galėtų būti daroma tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese, jei pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą būtų patenkintas (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovei UAB „Kamesta“ buvo atidėtas 2 513,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už prašymą atnaujinti procesą ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki procesinio sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, atmestus ieškovės UAB „Kamesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2 513,00 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovės UAB „Kamesta“.

Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovei iš pareiškėjos (ieškovės) priteistinos išlaidos už teisinę pagalbą – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius, jog už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą patyrė 1 183,99 Eur išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 8.8 punkte už prašymą atnaujinti procesą numatytas maksimalus dydis 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 2 127,00 Eur (2,5 x 850,80 Eur), todėl už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą prašomos priteisti 1 183,99 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose numatytų dydžių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365–368 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“, juridinio asmens kodas 259805810, buveinės adresas Liepų g. 23, Garliava, Kauno r. sav., 1 183,99 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 99 ct) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“, juridinio asmens kodas 259805810, buveinės adresas Liepų g. 23, Garliava, Kauno r. sav., 2 513,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trylika eurų) žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.