Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl netesybų priteisimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės išmokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Luminor Bank akcinei bendrovei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kamesta“ 2018-01-24 kreipėsi į teismą prašydama Kauno apygardos teismo 2016-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 Kauno miesto savivaldybės administracijai priteistų sumų sumokėjimą atidėti dviem metams, bet ne ilgiau nei įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1213-480-2018.

Ieškovė 2018-02-05 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo pagal Kauno apygardos teismo 2016-12-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/20162017 pagrindu 2017-12-11 išduotą vykdomąjį raštą, vykdymo sustabdymą, iki bus išspręstas UAB ,,Kamesta” prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi nutarė sustabdyti išieškojimą antstolės Redos Stašenienės vykdomoje vykdomojoje byloje 0106/18/00080 pagal Kauno apygardos teismo 2017-12-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-583-657/2016 iki bus išspręstas UAB ,,Kamesta” prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad yra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

Teismas sutiko su ieškove, kad UAB „Kamesta“ banko sąskaitos areštas 304 743,62 Eur sumai ženkliai sutrikdytų įmonės ūkinę – finansinę veiklą, trukdytų išmokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams bei atlikti mokestinius mokėjimus. Tokiu būdu būtų daroma žala ne tik ieškovei, bet ir socialiai reikšmingiems interesams.

Teismas pažymėjo, kad taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos interesai nenukentėtų, kadangi antstolės Redos Stašenienės 2018-01-19 turto arešto aktas patvirtina, kad UAB ,,Kamesta” turi turto, kurio pakaktų vėlesniam sprendimu priteistų sumų išieškojimui ieškovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinimo atveju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bloga skolininko finansinė padėtis nėra pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kamesta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio (šiuo atveju – prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą (šiuo atveju – prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo) iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo (šiuo atveju – prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo) bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (šiuo atveju – prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo) (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2018-03-12 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos (ieškovės) UAB „Kamesta“ prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmiau nurodytas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau galimai preliminariai patvirtina prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepagrįstumą ir paneigia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant prašymui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tikėtinai pagrįstam (prima facie) ir aplinkybių, kurios patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbą bei reikalingumą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Kamesta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.