Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1374-390/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
e2A-1374-390/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09399-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
Atsakovas
mažosios bendrijos ADL Security Systems, mažajai bendrijai „ADL Security Systems“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1374-390/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09399-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos ADL Security Systems apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „ADL Security Systems“ dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė Energetikos reguliavimo tarnyba ir viešoji įstaiga Lietuvos metrologijos inspekcija, Rytų regiono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 25 405,04 Eur skolą už elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., 233,96 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 577 Eur žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad šalys 2018 m. gegužės 22 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį (toliau – sutartis) dėl elektros energijos persiuntimo į atsakovės valdomus objektus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė per ginčo laikotarpį sumokėdavo ne už visą persiųstą elektros energiją, todėl susidarė 25 405,04 Eur skola. Ieškovės pateikti duomenys iš elektros skaitiklio yra autentiški ir juos suklastoti praktiškai neįmanoma. Elektros skaitiklio GAMA 300 Nr. 02160348, tipas G3B.144.230 (toliau – elektros skaitiklis) metrologinė patikra galiojo. Elektros skaitiklis buvo sugadintas tyčia ir po 2020 m. gruodžio 2 d. Galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį sąžiningai deklaruodavo elektros energijos skaitiklio duomenis ir atsiskaitydavo. Nesuprantama, kodėl tokie dideli neatitikimai tarp deklaruotų bei užfiksuotų duomenų. Atsakovės įsitikinimu, skaitiklis buvo sugedęs, todėl kilus ginčui, turėtų būti apskaičiuojamas vidutinis suvartojamas kiekis ir pagal tai išrašoma PVM sąskaita faktūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 25 405,04 Eur skolą už elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., 233,96 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (25 639,00 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 577 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas nurodė, kad byloje susiklostė situacija, kad ieškovė, kaip elektros energijos tiekėja, siekia apmokėjimo už patiektą energiją pagal sugedusio (prijungtas prie bylos) elektros skaitiklio parodymus, todėl svarbu nustatyti, ar jis sugedo (buvo sugadintas ne dėl ieškovės kaltės) po ginčo skolos skaičiavimo laikotarpio (t. y. po 2020 m. gruodžio 2 d.) ir ar elektros skaitiklis visą laikotarpį (t. y. nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.), už kurį paskaičiuota ginčo 25 104,86 Eur skola garažui (patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)), tinkamai veikė.

7. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 6 d., ieškovės darbuotojas nurašė elektros skaitiklio rodmenis, kuriuos užfiksavo užduotyje, 2020 m. gruodžio 1 d. gavo užduotį atjungti elektros apskaitos prietaisą, nes atsakovė nesumoka skolos. Duomenys nurašyti 2020 m. gruodžio 2 d., kurie užfiksuoti užduotyje, kurios skiltyje „Detalizavimas“ nurodyta, kad „atjungti iki 2020 m. gruodžio 7 d., skola 25 104,86 Eur“. Elektros energijos tiekimas nutrauktas 2020 m. gruodžio 2 d. Atsakovei prašant patikrinti skaitiklio rodmenis ir įvertinti skaitiklio biometrinę paklaidą, nurodant, kad skaitiklis sugadintas, elektros skaitiklio duomenys ieškovės darbuotojo nurašyti 2021 m. birželio 21 d. užduotyje. Būtent 2021 m. birželio 21 d. patikrinus elektros apskaitos prietaisą nustatyta, kad skaitiklis aprūkęs. Taigi, byloje nėra duomenų, jog iki 2020 m. gruodžio 2 d. elektros skaitiklis buvo sugadintas ir dėl to buvo netinkamas apskaičiuoti tiekiamos elektros energijos kiekį. Be to, elektros skaitiklio metrologinė patikra taip pat galiojo.

8. Teismas, atsižvelgęs į liudytojos UAB „Elgama – Elektronika“ 2022 m. kovo 10 d. rašto 23 punkte paaiškinimą, kad elektros suvartojimo įrašus skaitiklio atmintyje galima pakeisti tik atidarius skaitiklio korpusą (t. y. pažeidus plombas), taip pat ekspertų (skaitiklis) buvo pateiktas ekspertizės centrui, kuris išvadoje nurodė, kad elektros skaitiklis yra sugadintas) paaiškinimus, kad elektros skaitiklio plombos nebuvo pažeistos, o pažeidimai įvyko dėl dirbtinai sukeltų didelio dažnio indukcinių srovių, darė išvadą, kad ginčo skaitiklio duomenys nebuvo keičiami ir yra autentiški, kad ieškovės kaltės dėl elektros skaitiklio gedimo nėra.

9. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog elektros skaitiklis buvo sugadintas iki 2020 m. gruodžio 2 d. ir dėl to netinkamai buvo apskaičiuotas tiektos elektros energijos kiekis, už kurį susidarė ginčo suma, ieškinį tenkino. Dėl kitų atsakovės argumentų teismas nepasisakė kaip neturinčių įtakos bylos rezultatui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Šiuo atveju teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tarp šalių ir skundžiamą sprendimą priėmė vertindamas, ar atsakovė įrodė, kad nesuvartojo ieškovės nurodyto energijos kiekio.

10.2. Teismas nusprendė, kad atsakovė suvartojo ieškovės nurodytą elektros energijos kiekį, nors rėmėsi sugedusio skaitiklio duomenimis bei ignoravo atsakovės neginčytinus įrodymus, kad ieškovė turėjo galimybę manipuliuoti ir keisti teismui pateiktus rodmenis. Taip pat iš viso nevertino atsakovės pateiktų argumentų, kad atsakovė pagal sumontuotą automatuką (80A) ir laidus, netgi neturėjo jokių galimybių sunaudoti ieškovės nurodyto elektros energijos kiekio per visus 2020 metus, maksimaliais pajėgumais elektrą naudojant 24 valandas per parą (kas realiai niekada nebuvo daroma). Taip pat neatsižvelgė į įprastą atsakovės sunaudotą energijos kiekį. Tenkino ieškinį visa apimtimi, nevertinęs, kad atsiskaitymo pagrindu gali būti laikomi tik tinkamai veikiančio skaitiklio duomenys.

10.3. Teismas nenustatė, kada tiksliai įvyko skaitiklio gedimas, tačiau darė prielaidą, kad po to, kai ieškovė fiksavo skaitiklio duomenis. Taip pat neįvertino tai, kad skaitiklio tinkamas veikimas yra priskirtinas ieškovės atsakomybei, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie atliekamus skydo darbus bei to, kad skaitiklio gedimas gali būti siejamas būtent su skydo remontu. Netinkamai vertino ir liudytojų - ieškovės darbuotojų, paaiškinimus dėl aplinkybių nurašant skaitiklio duomenis ir ieškovės teismui pateiktų užduočių formų nepildymo.

10.4. Teismas visiškai nevertino aplinkybių dėl UAB „Elgama-Elektronika“ nešališkumo atliekant patikrą savo gaminamų skaitiklių, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dydžio 3 punktui. Akivaizdu, kad tokia patikra nėra teisinga ir teisėta. Todėl ginčo skaitiklis nebuvo tinkamas elektros energijai apskaityti ir ieškinys visiškai nepagrįstas.

10.5. Teismas neobjektyviai, neišsamiai ir neteisingai motyvavo sprendimą.

10.6. Byloje nustatyta, kad skydą tvarkė ir darbus atliko ieškovės pasitelktas subrangovas UAB „Vytrita“ bei būtent po šių darbų vykdymo buvo nuimtos plombos bei skydas paliktas be plombų. Tik po kurio laiko objektą apžiūrėjus ieškovės atstovams ir nustačius nesant plombų, buvo atliktas plombavimas. Teismas į bylą neįtraukė skydo darbus atlikusio subrangovo UAB „Vytrita“ į bylą, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Taip pat šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinus sprendimą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Išvadą duodančios institucijos viešosios įstaigos Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – Inspekcija), Rytų regiono skyrius, išvadoje nurodė, kad elektros energijos apskaitos prietaiso (toliau – EAP) metrologinė patikra galiojo ir jokių duomenų, jog 2020 m. gruodžio 2 d. EAP buvo sugedęs nėra. EAP buvo pateiktas ir Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuris atliko elektros skaitiklio trasologinę ekspertizę. Atsižvelgiant į aplinkybes, būtent atsakovė buvo suinteresuota EAP sugadinimu, nes tikėjosi nuginčyti duomenų patikimumą ir nesitikėjo, jog duomenys buvo nuskaityti. Teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, patikrino visas atsakovės keliamas versijas, jog ieškovė klastojo duomenis, tačiau tai, jog buvo suklastoti duomenys, nustatyta nebuvo.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais dėl elektros energijos kiekio Atsakovės pateikti skaičiavimai yra klaidingi, t. y. paskaičiuota tik viena fazė (turėtų būti skaičiuojama trys fazės). Be to, ieškovės duomenų bazėje yra kaupiama informacija apie rodmenų deklaravimą ir rodmenų nurašymą. Iš duomenų palyginimo matyti, jog vartotojas negerai deklaravo rodmenis, o kai buvo nurašyti teisingi faktiniai rodmenys, nepagristai ginčija juos.

11.3. Nagrinėjant bylą ieškovė pateikė eilę rašytinių įrodymų, nurodė teisinį reglamentavimą, pagrindžiantį jos poziciją, kad atsakovė privalo apmokėti skolą, teismas į bylą įtraukė išvadą duodančias institucijas, kurių išvados yra palankios būtent ieškovei, taip pat buvo atlikta elektros skaitiklio trasologinė ekspertizė, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus. Todėl, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 22 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 58003-52312/180326, kurios pagrindu atsakovės objektams, garažo paskirties patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekė elektros energiją. Atsakovė sudarytos sutarties sąlygomis įsipareigojo už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą tinkamai ir laiku atsiskaityti. Nustatyta, kad tiekiamos elektros energijos kiekį fiksavo elektros skaitiklis GAMA 300 Nr. 02160348, kurio tipas G3B.144.230.

14. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nevykdė pareigos kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove už elektros energijos persiuntimo paslaugą. Todėl susidarė iš viso 25 405,04 Eur skola už elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. Kadangi atsakovė įsiskolinimo nepadengė, ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės priteisti 25 405,04 Eur skolą už elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., 233,96 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Atsakovė atsikirtinėdama su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko ir įrodinėjo, kad dėl elektros skaitiklio gedimo arba klaidos 2020 m. spalio 6 d. nurašant duomenis (parodymus) buvo išrašyta PVM sąskaita už ginčo 25 104,86 Eur sumą, konstatuojant, jog suvartota 266 381 k w elektros energijos.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu elektros skaitiklio metrologinė patikra galiojo ir byloje nenustatyta, kad elektros skaitiklis buvo sugadintas iki 2020 m. gruodžio 2 d. ir dėl to netinkamai buvo apskaičiuotas tiektos elektros energijos kiekis, už kurį susidarė ginčo suma. Teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktus duomenis elektros skaitiklis sugadintas po 2020 m. gruodžio 2 d., gedimą dirbtinai sukėlus didelio dažnio indukcinėmis srovėmis, t. y. ne dėl ieškovės kaltės. Byloje taip pat nenuginčyta, kad ieškovės pateikti duomenys iš elektros skaitiklio yra autentiški ir juos suklastoti įmanoma iš esmės tik teroriškai, o galios dedamoji mokama net ir nutraukus elektros energijos tiekimą.

17. Apeliantė su apylinkės teismo priimtu sprendimu nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu bei vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu neįtraukė skydo darbus atlikusio subrangovo UAB „Vytrita“ ir tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

18. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Papildomai akcentuotina, kad siekiančio įstoti į bylą trečiuoju asmeniu asmens teisinis suinteresuotumas turi būti tiesioginis. Tai reiškia, kad teismo sprendimas turės tiesioginį poveikį besikreipiančio asmens teisėms ir pareigoms. Kitokio pobūdžio į bylą siekiančio įstoti asmens galimos sąsajos su byloje nagrinėjamu klausimu nesudaro pakankamo pagrindo šį asmenį įtraukti į bylą trečiojo asmens statusu.

19. Nagrinėjamu byloje atveju, tarp šalių ginčas vyksta dėl skolos priteisimo už elektros energijos persiuntimą. Kaip nurodo pati apeliantė, kad UAB „Vytrita“ atliko subrangovo funkcijas vykdydama skydo darbus. Tai reiškia, kad UAB „Vytrita“ ginče tarp šalių nedalyvauja, todėl ir negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kitokio pobūdžio sąsajos su byloje sprendžiamu ginču nėra teisinis pagrindas į bylos nagrinėjimą įtraukti UAB „Vytrita“ dalyvaujančiu byloje asmeniui. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo aptartas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

20. Kitais apeliantė apeliacinio skundo argumentais, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, o ieškovės pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir kitas procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).

23. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

24. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas vertino aplinkybes nustatytas teismo sprendimo 11-13 punktuose ir pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad byloje neįrodyta, jog iki 2020m. gruodžio 1d. elektros skaitiklis galiojant jo metrologinei patikrai, fiksavęs elektros apskaitą buvo sugadintas ir dėl to buvo netinkamai apskaičiuotas atsakovei tiekiamos energijos kiekis. Apylinkės teismas nustatydamas faktus rėmėsi ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad duomenys esantys elektros skaitiklyje galėjo būti nurašyti ir atsakovei nedalyvaujant ir ieškovės darbuotojų vykdomi patikrinimai buvo atliekami, kai atsakovės elektros skaitiklis dar nebuvo sugadintas ( sugedęs). Akcentuotina, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį nurodyta išvada yra dokumentas turintis didesnę įrodomąją galią. Dokumentai nurodyti šiame straipsnyje pripažįstami prima facie ir yra tokie, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Pažymėtina, kad dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą įrodinėjamas aplinkybes nepateikia, bet tik skirtingai vertina byloje esančius įrodymus ir siūlo teismui daryti tik atsakovei palankias išvadas. Kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija, aptartu klausimu, ginčo esmės nekeičia ir nesuponuoja priešingų išvadų.

25. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kurios buvo pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti skolą už elektros energijos persiuntimą. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi ieškovės ieškinyje, atsakovės atsiliepime bei proceso dalyvių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, Valstybinės institucijos duotą išvadą bei įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) sprendžia, kad byloje nenustatytas elektros skaitiklio sugadinimo faktas po 2020m. gruodžio 2d. ir, kad ieškovės netinkamai buvo apskaičiuotas patiektos elektros energijos kiekis. Nenustačius tokio aptarto elektros skaitiklio sugadinimo fakto, apeliacinis teismas pripažįsta, kad šioje nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad ieškovė įrodė atsakovės pažeidimą vykdant šalių sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ieškinio patenkinimo ir 25 405,04 Eur skolos iš atsakovės už elektros energijos persiuntimą priteisimo.

27. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės ginčui tarp šalių spręsti neturi, todėl neanalizuotini.

28. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigos naštą tarp šalių ir priėmė teisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė