Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-848-280/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
2S-848-280/2013
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00523-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė
Suinteresuotas asmuo
D. M., D. D., B. Č., Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, Biržų rajono 1-ojam notarų biurui
Pareiškėjas
T. V., M. V.
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-848-2802013

teisėja Edita Jusevičienė Proceso Nr. 2-15-3-00523-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.3; 102.5; 122.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-628-948/2013 pagal pareiškėjų T. V. ir M. V., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. V., pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., B. Č., D. M., Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai bei Biržų rajono 1-ojam notarų biurui dėl termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai T. V. ir M. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. V., kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, prašydami pratęsti terminą priimti palikimą po jų senelio A. V. mirties Nurodė, kad jie 2013-06-15 gavo Biržų r. 1-jo notarų biuro notarės V. Deveikienės pranešimus, kad jie yra I-os eilės įpėdinio jų tėvo S. V., mirusio 2010-05-24, ir jų senelio A. V., mirusio 2013-02-12, įpėdiniai. Jie praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kuris gali būti pratęstas, nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis. Svarbiomis priežastimis pareiškėjai nurodė tai, kad su palikėjo A. V. dukromis buvo sutarę, jog jie bus įtraukti įpėdiniais, joms buvo pateikti dokumentai, buvo susitarta vykti pas notarą, jomis pasitikėjo. Aplinkybę, kad pareiškėjai rūpinosi palikimo priėmimu, patvirtina tai, jog notarė apie jų ketinimus žinojo. Pareiškėjas M. V. yra nepilnametis, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nepratęsus termino palikimui priimti, nukentėtų jų, o ypač nepilnamečio M. V., interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pratęsė pareiškėjams terminą palikimui priimti po A. V. mirties. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra įpėdiniai, paveldintys jų mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį po pareiškėjų senelio A. V. mirties atstovavimo teise. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas T. V. visus paveldėjimo klausimus derino su teta D. M., faksu jai siuntė dokumentus, pagrįstai tikėjosi, kad jie su broliu bus įtraukti į paveldėjimo bylą ir vėliau, nuvykę pas notarą, gaus paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau sutartą dieną pareiškėja D. M. pas notarą neatvyko. Abu pareiškėjai yra itin jauno amžiaus, vienas jų nepilnametis, teisiškai neišprusę, gyvena Kauno rajone, iki Biržų miesto tolima kelionė. Teismas sprendė, kad svarbios aplinkybės, lėmusios termino praleidimą, susijusios su paveldėtojų tarpusavio santykiais – jų nesusikalbėjimu ir tarpusavio pareigų suvokimu. Kadangi pareiškėjas M. V. yra nepilnametis, jo motina, įstatyminė atstovė, per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, neapsaugojo jo turtinių teisių, o nepilnametis pats negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl to, kad neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl buvo praleistas terminas palikimui priimti. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėjas M. V. praleido ne dėl savo kaltės, pažeistų jo interesus. Atsižvelgtina, kad praleisto termino trukmė (vienas mėnuo ir dvylika dienų) nėra nepateisinamai didelė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas pratęstinas (CK 5.57 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl tų įrodymų ir jais patvirtinančių bylos baigčiai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleista teismo išvardytų įrodymų įrodomoji reikšmė, nei jų tarpusavio santykis, teismas iš esmės rėmėsi tik pareiškėjų ir M. V. įstatyminės atstovės parodymais, nevertino suinteresuotų asmenų parodymų. Pareiškėjai pageidavimą priimti palikimą išreiškė jau praleidus kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą. Pareiškėjai apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto po palikėjo mirties, nes dalyvavo laidotuvėse. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymu nustatytų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šiuo atveju teismas privalėjo nustatyti, kad pareiškėjai per įstatymu nustatytą terminą išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jie negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai palikimo dukterims buvo išreiškę norą priimti palikimą, nepagrįsta įrodymais. Pareiškėjas T. V. dokumentus faksu siuntė jau pasibaigus terminui palikimui priimti. Teismas konstatavo, kad T. V. terminą palikimui priimti praleido dėl nesusikalbėjimo tarpusavio pareigų suvokimo prasme, tačiau tai negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios T. V. negalėjo atlikti veiksmų dėl palikimo priėmimo. Teismas nevertino suinteresuotų asmenų parodymų, kad pareiškėjams buvo aiškinta, jog dėl palikimo priėmimo reikia atvykti pas notarą asmeniškai. Pažymėtina, kad nei notaras, nei įpėdiniai neturi pareigos ieškoti kitų galimų įpėdinių. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas M. V. po palikimo atsiradimo išreiškė norą palikimą priimti, todėl pratęsti terminą šiam pareiškėjui taip pat nebuvo pagrindo. Pareiškėjai, atsiradus palikimui, buvo pasyvūs, pageidavimą priimti palikimą išreiškė tik gavę notaro pranešimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjai T. V. ir M. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Neteisinga apeliantės išvada, kad skundžiama nutartis nesuprantama ir nemotyvuota. Apeliantės nesutikimas su teismo išvadomis savaime nereiškia nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Jos nurodyti argumentai dėl teismo įrodymų vertinimo nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai naikinti, nes įstatymas nenustato kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios priežastys dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis. Teismas tai nustato įvertinęs bylos įrodymus ir, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011, Nr. 3K-3-14/2012 ).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų T. V. ir nepilnamečio M. V., gimusio 1998-09-16, kurį pagal įstatymą atstovauja pareiškėjų motina J. V., tėvas S. V. mirė 2010 m. gegužės 24 d. (b. l. 11, 13). Pareiškėjai, siekia paveldėti po jų senelio A. V., mirusio 2013 m. vasario 12 d., jiems priklausančią palikimo dalį, tačiau praleido CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir, vadovaudamiesi CK 5.57 str., kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškimą dėl termino pratęsimo palikimui priimti grindžia tuo, kad šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nurodydami, kad jie po senelio mirties išreiškė norą paveldėti jo turto dalį, visus dokumentus faksu buvo perdavę mirusiojo dukroms ir tikėjosi, kad jos atliks visus formalumus pas notarą. Be to, M. V., būdamas nepilnametis, dėl savo amžiaus negalėjo tinkamai įgyvendinti savo subjektinę teisę – kreiptis į notarę tiesiogiai dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas palikimo priėmimo terminą, laikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis faktines aplinkybes, kad palikėjo mirties momentu vienas iš pareiškėjų M. V. buvo nepilnametis, paveldėjimo klausimą su palikėjo dukra D. M. derino jo brolis T. V., gim. 1990-11-13, siuntė šiai dokumentus ( pretendentų tėvo mirties liudijimą, savo gimimo liudijimus) ir pagrįstai tikėjosi, kad jie bus įtraukti į paveldėjimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjai po palikėjo A. V. mirties dėl palikimo priėmimo tarėsi su suinteresuotu asmeniu D. M.. D. M. patvirtino, kad ji 2013 m. kovo 12 d. turėjo faksu atsiųstus pareiškėjų dokumentus (b. l. 92). Šios aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotiems asmenims po palikėjo mirties buvo žinoma, jog pareiškėjai pretenduoja į jų senelio palikimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjų motina J. V. paaiškino, kad D. M. jos sūnui T. V. davė 100 Lt paveldėjimui reikalingų dokumentų tvarkymui, paveldėjimo klausimą su tetomis derino sūnus T. V., ji pasitikėjo vyro seserimis ir neapgynė vaikų interesų (b.l. 93). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų jauną amžių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nurodyti suinteresuotų asmenų veiksmai galėjo leisti pareiškėjams suprasti jų norą įtraukti pareiškėjus į paveldėtojų ratą ir tikėti, jog, pateikus faksu dokumentų kopijas D. M., suinteresuoti asmenys sutvarkys jų įtraukimą į paveldėjimo bylą. Kitu atveju visiškai nesuprantami D. M. veiksmai priimant pretendentų į palikimą dokumentus. Nenustatyta, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie palikimo priėmimo tvarką, kurios būdami jauni, mažai patyrę, galėjo ir nesuvokti.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnametis M. V., neturėdamas civilinio procesinio veiksnumo, pats negalėjo įgyvendinti savo teisių, o J. V., būdama įstatymine atstove, neapsaugojo jo turtinių interesų. T. V., būdamas jauno amžiaus, neturėdamas gyvenimiškos patirties ir tikėdamas, kad suinteresuoti asmenys – jų tetos geranoriškai sutvarkys paveldėjimo formalumus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai T. V. ir nepilnametis M. V. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, atsižvelgtina į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas tik apie mėnesį laiko.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, aiškiai išdėstė motyvus, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Laimutė SankauskaitėZina MickevičiūtėRamunė Čeknienė