Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams T. V., M. V., jo įstatyminei atstovei J. V., pareiškėjų atstovui advokatui Arvydui Pieneliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. V., M. V., atstovaujamo J. V., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities VMI, D. D., B. Č., D. M., Biržų rajono 1- ajam notaro biurui, dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. V. posėdžio metu pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad su teta D. M. bendravo savo senelio turto paveldėjimo klausimais. Apie senelio mirtį sužinojo sekančią dieną, dalyvavo jo laidotuvėse. Po laidotuvių jam skambino D. M. ir sakė, kad reikės dokumentų. Prašomus dokumentus išsiuntė faksu, nes tuo metu neturėjo galimybių atvažiuoti iš Kauno. Teta kalbėjo, kad jis dovanotų jai savo dalį; tačiau jis to nenorėjo. Kai prieš tai buvo atvykęs į Biržus, teta jam buvo davusi 100 Lt, kad susitvarkytų dokumentus, jog galėtų jai padovanoti savo dalį. Tačiau jis nenorėjo padovanoti savo dalies, o kadangi dokumentus buvo nusiuntęs, galvojo, kad to pakanka. Pas notarą nuvykęs nebuvo, galvojo, kad teta viską tvarko. Žino, kad palikimą sudaro nekilnojamas turtas – žemė, pastatai. Pirmą kartą susidūrė su tokia paveldėjimo procedūra. Kai mirė tėtis, viską tvarkė jo mama, todėl tų procedūrų gerai nepamena; savo palikimo dalies atsisakė mamos naudai. Pripažino, kad pas notarą tada gal ir buvo nuvykęs; jam tada buvo vos 18 metų, mokėsi 12 klasėje. Pareiškėjas prašo priežastis, dėl ko laiku nepriėmė senelio palikimo pripažinti svarbiomis ir praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: mirties liudijimo matyti, kad Biržų rajono 1- ojo notaro biuro notarė Violeta Deveikienė 2013-06-12 pranešimais Nr. S-258 ir S-257 informavo M. V. ir T. V., kad Biržų rajono 1- ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po jų senelio A. V., mirusio 2013-02-12, mirties, kad jie praleido terminą palikimui priimti ir nurodė 10 d. terminą nuo šio pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo apie tai nedelsiant pranešant notaro biurui (b.l. 7, 8). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. V. sutuoktinė K. V. mirė 1990-02-25 (b.l. 9, 12). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. V. mirė 2013-02-13 (b.l. 10). Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjų tėvas S. V. mirė 2010-05-22 (b.l. 11, 13). Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. V., miręs 2013-02-13, yra S. V. mirusio 2010-05-22, tėvas (b.l. 12). Iš 2013-03-12 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties matyti, kad B. Č. ir D. D. padovanojo joms priklausančią dalį paveldėjimo teisių, likusių po tėvo A. V., mirusio 2013-02-12, nedetalizuodamos viso sudarančio turto, savo seseriai D. M..

Palikimas atsirado galiojant LR CK 5.50 straipsnio 2 dalies redakcijai: atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-258/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-391/2008, priimtoje 2008-07-19, konstatuota, jog praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių.

Byloje yra nustatyta, kad palikėjas yra pareiškėjų senelis, pareiškėjai yra įpėdiniai, pagal įstatymą paveldintys jų mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį atstovavimo teise. Suinteresuoti asmenys D. D., B. Č., D. M. yra palikėjo A. V. dukterys ir pareiškėjų tetos.

P. T. V. kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodo, jog sąžiningai klydo manydamas, kad palikimo priėmimo procedūras sutvarkys jo teta suinteresuotas asmuo D. M., su kuria jis dėl senelio palikimo priėmimo bendravo telefonu bei nusiuntė jai dokumentų, reikalingų notarui, kopijas, bei manė, kad jam nereikia dėl palikimo priėmimo asmeniškai kreiptis į notarų biurą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, T. V. dėl paveldėjimo visus klausimus derino su D. M.; siuntė jai faksu dokumentus. Teismas sutinka su pareiškėjų atstovo pozicija, kad tokie suinteresuoto asmens veiksmai galėjo suklaidinti pareiškėją ir galėjo leisti jam suprasti, kad iš suinteresuotų asmenų yra geranoriškas noras įtraukti jį su broliu į paveldėtojų sąrašą, ir kad toks dokumentų pateikimas yra tinkamas ir kad suinteresuoti asmenys sutvarkys visus reikalus už jį su broliu. Pareiškėjai nuo palikimo atsiradimo pradžios suinteresuotiems asmenims - palikėjo dukterims - buvo pareiškę norą priimti palikimą. Tai įrodo faktas, kad T. V. siuntė D. M. reikiamus dokumentus (gimimo liudijimus, tėvo mirties liudijimą), ir pagrįstai tikėjosi, kad jis su broliu bus įtraukti į paveldėjimo bylą ir vėliau nuvykę pas notarą, gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai su mama gyvena gana Kauno rajone, iki Biržų miesto gana didelis atstumas, kelionėms reikėjo pinigų. 2013-06-15 gavę notaro pranešimus, susisiekė su suinteresuotu asmeniu D. M., tarėsi dėl susitikimo pas notarą, 2013-06-20 patys buvo nuvykę pas notarą. Sutartą dieną D. M. pas notarą nebeatvyko. Tai rodo, kad pareiškėjai nebuvo pasyvūs mirus A. V.. Abu pareiškėjai – įpėdiniai, paveldintys atstovavimo teise, yra itin jauno amžiaus, vienas iš pareiškėjų yra nepilnametis, abu teisiškai neišprusę. Atmestinas suinteresuoto asmens D. M. atstovo advokato P. Svirskio argumentas, kad T. V. savo teises įgyvendino nepateisinamai nerūpestingai ir aplaidžiai, kadangi jis prieš 3 metus priėmė savo mirusio tėvo palikimą, todėl turėjo žinoti paveldėjimo procedūrai keliamus įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad priimdamas savo tėvo palikimą, T. V. buvo ką tik sulaukęs pilnametystės, palikimą sudarė tik automobilis, paveldėjimo reikalus pagrinde tvarkė jo motina ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo išprusęs teisiniais klausimais. Teismas sprendžia, kad svarbios aplinkybės lėmusios termino praleidimą yra susijusios su asmenų tarpusavio santykiais – jų nesusikalbėjimu, ir tarpusavio pareigų suvokimo prasme. Kaip matyti iš šalių pasisakymų teisme, suinteresuotas asmuo D. M. norėjo, kad pareiškėjai taip pat padovanotų jai savo turimo paveldėti turto dalis, to ji ir tikėjosi. Tačiau pareiškėjas T. V. pripažino, kad jis nenorėjo padovanoti jam tenkančios palikimo dalies. Dėl to ir kilo šalių nesusikalbėjimas.

Nepilnamečio pareiškėjo motina, įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pati asmeniškai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Paveldėtojas J. V. negalėjo įgyvendinti savo teisių pats dėl to, kad neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl tai gali padaryti tik per atstovą pagal įstatymą – motiną, kurios užsiėmimas nesusietas su teise, kuri neapsaugojo savo sūnaus turtinių teisių, ir todėl buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. J. V., pareiškėjo M. V. įstatyminė atstovė, į teismą dėl leidimo išdavimo (palikimui priimti ar atsisakyti jį priimi) nesikreipė. Vadinasi, T. V., pagal įstatymą atstovaujamas J. V., neatsisakė palikimo dalies. Įvertinus tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėjas M. V. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečių, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (LR CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjo interesus. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas T. V. ir nepilnamečio J. V. įstatyminė atstovė nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs. Tai, kad pareiškėjo motina, kaip įstatyminė jos atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (vienas mėnuo ir dvylika dienų nuo termino palikimui priimti pabaigos) nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Be to, atsižvelgtina į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į A. V. palikimą suinteresuotam asmeniui D. M. dar nėra išduotas.

Kaip matyti iš bylos šalių paaiškinimų, paveldimą turtą sudaro žemės sklypas ir gyvenamasis pastatas. Advokatas P. Svirskis nurodo, kad nepilnametis pareiškėjas nesugebėtų pasirūpinti palikimu. Tačiau, kaip matyti iš suinteresuotas asmens D. M. parodymų, ji žemės sklypą planuoja nuomoti. Teismas mano, kad gaunamos pajamos iš turto nuomos galėtų būti skirtos pareiškėjų, tame tarpe ir nepilnamečio pareiškėjo poreikių tenkinimui, jų mokslams, pagerintų turtinę padėtį ir leistų užsitikrinti stabilesnę ateitį. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (LR CPK 178 straipsnis), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, darytina išvada, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, dėl ko šis terminas pratęstinas (LR CK 5.57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjams T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-02-12.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.