Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnamečio U. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. Č., jei atsakovo V. M. turtinė padėtis leidžia, nustatyti maksimaliai patenkinantį nepilnamečio U. M. poreikius išlaikymo dydį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui U. M.. Tarnyba neprieštarauja, kad A. Č. kaip nepilnamečio vaiko motina bei įstatyminė atstovė, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise (el. b. l. 22-26, 40-44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys yra nepilnamečio U. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šias aplinkybes patvirtina gimimo liudijimas, 2016 m. vasario 2 d. išduotas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus AB Nr. 051900 įrašo Nr. 27.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė.

8. Šiuo metu nepilnametis U. M. gyvena kartu su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas. Institucija pateiktoje teismui 2020 m. lapkričio 30 d. išvadoje Nr. 3SD - 6275 nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečio U. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. Č. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

9. Ieškovė, su kuria gyvena šalių vaikas, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: tėvas V. M. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, t. y. vaiką paima penktadienį nuo 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas V. M. bendrauja su vaiku kalendoriniais poriniais metais per Šv. Velykų šventes pirmą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes antrą dieną nuo 10 val. iki 15 val., o kalendoriniais neporiniais metais per Šv. Velykų šventes antrą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes pirmą dieną nuo 10 val. iki 15 val., vaiką pasiimant su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas V. M. bendrauja su vaiku tėvo dieną, t. y. birželio pirmąjį sekmadienį vaiką paima nuo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė.

10. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

11. Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaiko poreikius, dienos režimą, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tenkintina. Tačiau šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaikų interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/20; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

13. Ieškovė nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki sūnaus pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. Č.. Nurodė, kad per mėnesį vaiko išlaikymui skiria apie 400 Eur.

14. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalinga skirti maistui apie 100 eurų, vaistams ir vitaminams apie 10 eurų, rūbams ir avalynei apie 60 eurų, komunaliniams patarnavimams ir transportui apie 50 eurų, buities apyvokos daiktams, baldams ir asmens higienos priemonėms apie 90 eurų, papildomos būtinos išlaidos darželio lankymui, lavinimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms apie 90 eurų (žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, lavinimo priemonės ir pan.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui ir auginimui per mėnesį iš viso reikalinga apie 400 eurų.

15. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, vaiko amžių (5 metai), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 400 Eur nepilnamečio vaiko poreikių per mėnesį suma yra pagrįsta. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausias teismas vienoje iš savo nutarčių suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį ( žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.). Iš Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio 2020 m. lapkričio 9 d. pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė A. Č. gauna 100,23 Eur dydžio išmoką vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui U. M. reikalingas per mėnesį 400 Eur išlaikymas, nurodyta suma mažintina atimant iš nurodytos sumos ieškovės gaunamą išmoką vaikui. Dėl nurodytų aplinkybių nepilnamečiui U. M. reikalinga mėnesio išlaikymo suma, suapvalinus į didesnę pusę būtų 300 Eur (400 Eur – 100,23 Eur = 300 Eur).

16. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio 2020 m. lapkričio 9 d. pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė A. Č. gauna apie 100 Eur dydžio vaikui išmoką, nuo 2020 m. birželio mėn. nebegauna socialinės pašalpos. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, laukiasi antro vaiko, kuris turėtų gimti 2021 m. balandžio mėnesį, yra išlaikoma būsimo vaiko tėvo, jai finansiškai padeda mama. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad nuosavybės teise turi automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaiko poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą sūnui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jos būtinuosius poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečio vaiko interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo auklėjimui, priežiūrai). Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų registruoti vaiko teisių pažeidimai byloje nėra.

17. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, priteisto laikino išlaikymo neteikia taip pat. Duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, gauna 179,20 Eur socialinės paramos išmoką (už 2021 m. sausio mėn.), yra registruotas užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruoto jo vardu (el. b. l. 65, 67, 68). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Duomenų, jog atsakovas išlaikytų bei rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, įrodymų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi būtų apribotos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, tačiau šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nė kiek neprisideda prie savo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi juo, visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie sūnaus U. M. išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad esant tokiai situacijai, kai nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik vienas iš tėvų, o kitas yra visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų, teisingas ir protingas išlaikymo santykis yra atitinkamai ieškovei 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 45 p.). Įvertinus ieškovės gaunamas išmokas vaikui – savivaldybės mokami 100,23 Eur per mėnesį vaiko pinigai, 2/3 dalys reikalingo šalių nepilnamečiam sūnui Ugniui išlaikymo sumos būtų suapvalinus į didesnę pusę – 200 Eur ((400 Eur – 100,23 Eur ) : 3 × 2 = 200 Eur) per mėnesį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteisia 200 Eur išlaikymą.

18. Šalys informuojamos, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

19. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

20. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 4 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., skaičiuojant mėnesinę sumą po 200 eurų. Duomenų apie tai, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui minėtu laikotarpiu būtų teikęs išlaikymą, nėra. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

21. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo faktą ginčo laikotarpiu, įsiskolinimo laikotarpiu nepilnamečio vaiko poreikiai buvo panašūs, išskyrus ugdymo įstaigos lankymą ir su tuo susijusias išlaidas. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 2 d. raštas Nr. V11-20 (1.9.) (el. b. l. 69), iš kurio nustatyta, kad U. M. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., jo nereikėjo vežioti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mažesnio vaiko poreikiai buvo mažesni, teismas iš atsakovo priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. po 150 Eur, nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. po 200 Eur. Visa išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 3 700 Eur (150 Eur x 22 mėn + 200 Eur x 2 mėn).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies.

23. Šioje byloje ieškovei teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, A. Č. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2021 m. kovo 2 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.32Mr)PT-1538matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygi 245,95 Eur (el. b. l. 64). Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, iš jų du visiškai (t. y. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis), trečias (dėl išlaikymo įsiskolinimo) – 77 procentus, laikytina, kad buvo patenkinta bendrai 92 procentai reikalavimų (100 proc. + 100 proc. + 77 proc. / 3). Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina 226,27 Eur suma (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

24. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur (100 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) bei 83 Eur (3700 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 212 Eur žyminio mokesčio. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

26. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

27. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

28. Ieškovė šioje byloje yra mažamečio vaiko U. M. atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo mažamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas mažamečiui U. M. mokant po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 centų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. M. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, t. y. vaiką paima penktadienį nuo 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas V. M. bendrauja su vaiku kalendoriniais poriniais metais per Šv. Velykų šventes pirmą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes antrą dieną nuo 10 val. iki 15 val., o kalendoriniais neporiniais metais per Šv. Velykų šventes antrą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes pirmą dieną nuo 10 val. iki 15 val., vaiką pasiimant su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas V. M. bendrauja su vaiku tėvo dieną, t. y. birželio pirmąjį sekmadienį vaiką paima nuo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,27 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 27 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 212,00 Eur (du šimtus dvylika eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.