Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, Giedrei Stankevičienei, Dariui Komandieriui, Jūratei Urbaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva., teista 2017-07-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 4 mėnesiams, bausmę atlikusi 2017-12-15, teistumas neišnykęs,

R. Č. tyčia nužudė šeimos narį. 2018-06-17, apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu su savo vyru V. Č., tyčia sudavė pastarajam nemažiau kaip 1 smūgį peiliu į krūtinės ląstą, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su III tarpšonkaulinio, III šonkaulio, kairio plaučio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais, dėl ko komplikavusis vidiniu nukraujavimu ir širdies tamponada V. Č. mirė.

Kaltinamoji R. Č. teisme kalta prisipažino dalinai ir parodė, kad V. Č. – jos sutuoktinis. Santuokas sudaryta prieš 13 metų. Gyveno (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Vaikų neturėjo, tačiau kartu gyveno kaltinamosios vaikai, gimę iki santuokos - (duomenys neskelbtini) metų duktė ir (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Vaikai namo grįždavo tik savaitgaliais, nes mokėsi (duomenys neskelbtini), gyveno bendrabutyje. Pripažįsta, kad tiek pati kaltinamoji, tiek jos sutuoktinis V. Č. piktnaudžiavo alkoholiu, pastaruoju metu abu niekur nedirbo. Šeima buvo įtraukta į rizikos šeimų grupę, ją lankydavo savivaldybės socialiniai darbuotojai. Išgėrus šeimoje kildavo ginčai, konfliktai. Pastaraisiais metais tiek kaltinamoji, tiek jos miręs vyras buvo teisti už smurtą prieš šeimos narius. Abu bandė gydytis nuo alkoholizmo, koduotis, bet nesėkmingai. Kaltinime nurodytą dieną V. Č. nuo pat ryto girtavo su kaimynais kieme, malkinėje. Per dieną šešiese ar septyniese išgėrė tris butelius degtinės ir alaus. Kaltinamoji pavedžiojo šunį ir išėjo pas kaimynę L. M., švęsti jos anūko krikštynų. Čia su ja ir kitais svečiais visą dieną gėrė. Tai buvo pirmosios kaltinamosios didelės išgertuvės po daugiau kaip dviejų mėnesių blaivumo, nes buvo užsikodavusi. Per dieną du kartus buvo grįžusi namo ir abu kartus matė V. Č. miegantį. Apie 21 val. grįžusi namo, rado vyrą atsibudusį, besiklausantį muzikos. Kilo ginčas. Kaltinamoji išjungė muzika, vyras ėmė reikalauti lytinių santykių, priekaištauti dėl tariamos neištikimybės, įžeidinėti. Žodis po žodžio, vyras sudavė jau gulinčiai lovoje kaltinamajai į veidą, ji pašoko. Abu nubėgo į virtuvą. Čia vyras pirmas sugriebė peilį. Kilo grumtynės. Jų metu kaltinamajai pavyko atimti peilį. Laikydama atimtą peilį rankoje ir besigindama nuo vyro, netyčia įdūrė V. Č. į krūtinės sritį. Nenorėjo vyro nužudyti, tik pagąsdinti peiliu. Po dūrio, vyras susiėmė už krūtinės, nuėjo į miegamąjį, atsisėdo ant lovos ir paprašė kviesti greitąją. Kaltinamoji išsigando, išmetė peilį už viryklės, pati nežino kodėl ir kaip išdaužė miegamojo langą ėmė šaukti pagalbos iš kiemo. Kažkas iškvietė greitąją ir policiją. Atiminėdama peilį iš vyro pati patyrė sužalojimų - vyras peiliu įpjovė dešinės rankos dilbį ir nestipriai rankos delną.

2018-06-18, 02:25- 02:26 R. Č. apžiūrėta (duomenys neskelbtini) PK patalpose. Apžiūros metu be kitų sužalojimų ratas apie 4 cm. ilgio įpjovimas ant dešinės rankos dilbio vidinės pusės ir du įdrėskimai šalia. Ant kairės ir dešinės rankų plaštakų ir pirštų rastos kraujo dėmės (t. 1, b.l. 142- 149). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2030/2018(01) nurodoma, kad 2018-06-18, 11:30 val., R. Č. apžiūrėta areštinės kameroje. Jos žodžiais 2018-06-17, apie 21:30 val. įvyko konfliktas su vyru, kurio metu jis alkūnė sudavė R. Č. į dešinio skruosto sritį, po to peiliu sužalojo dešinę ranką. Atėmusi peilį iš vyro, dūrė pastarajam į krūtinės sritį. R. Č. nustatytos dešinio dilbio, dešinės plaštakos I-o, III-o ir V-0 piršto pjautinės žaizdos, padarytos paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu įrankiu - peiliu, 1 paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018-06-17. Nustatyta sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito. Pasisakyti, kuris iš sužalojimų buvo padarytas anksčiau, o kuris vėliau - nėra galimybės. Sužalojimai, tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios ranka. Tiriamosios rankose yra nustatyti pjautiniai sužalojimai, kurie galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių, ty. dengiantis rankomis, arba sugriebiant žalojusį įrankį dešine plaštaka. Sužalojimai, kurie nustatyti dešiniame dilbyje padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, dešinėje plaštakoje - mažiausiai 3. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusių daiktų kiekį, formą ar dydį. Tiriamoji sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiuose padėtyse ir įvairiai išsidėstę tarpusavyje su užpuoliku. (b. l. 140-141).

2017-06-18, 22:26 val. R. Č. nustatytas 2,27 promilių girtumas (t. 1, b.l. 84).

Tolimesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu R. Č. nurodo, kitokias aplinkybes apie tai, kaip jos rankose atsirado peilis. R. Č. nurodo, kad konflikto metu susijaudinusi pati pagriebė peilį nuo mikrobangų krosnelės virtuvėje. Apklausta įtariamąja kitą dieną po įvykio 2018-06-18,11:00 – 12:15 val. R. Č. nurodė, kad jai vakare grįžus namo, kilo ginčas su V. Č.. Pastarasis sudavė ranka į R. Č. į veidą. Kaltinamoji įsiuto ir pagriebusį peilį, kuris pasitaikė virtuvėje ant mikrobangų krosnelės, sudavė juo vyrui į krūtinę (t. 1, b.l. 102- 104). Analogiškai įvykio aplinkybes R. Č. nurodė jos 2018-06-19 parodymų patikrinimo vietoje metu ir 2018-06-22 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 100-109, 120- 129).

2018-06-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra dviejų aukštu gyvenamasis daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini) butas. Užėjus į butą patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje durys veda į pereinamą miegamąjį kambarį. Kambario dešinėje stovi nepaklota dvigulė lova. Lovos pusė esanti arčiau durų ir kilimas arti tos vietos ištepta dėmėmis, panašiomis į kraujo. Kambario lango stiklas išdaužtas. Kambario viduryje, prie panašiomis į kraują dėmėmis suteptos lovos dalies ant nugaros guli vyro kūnas. Tokiomis pat dėmėmis išteptos kojos. Lavonas tik su apatinėmis kelnaitėmis. Jos ties lytiniais organais išteptos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kairėje krūtinės dalyje matosi nedidelė, apie 1,5 cm durtinė žaizda. Apžiūrėjus marškinėlius taip pat jie toje vietoje perpjauti. Daugiau žaizdų vyro kūne nerasta. Virtuvėje, tarpe tarp krosnies ir dujinės viryklės rastas ir paimtas virtuvinis peilis. Buto aplinka labai netvarkinga (asociali) (b. l. 12-46).

Ekspertizės aktu Nr. ES 164/2018(01) ištirtas peilis, rastas įvykio vietoje, tarpe tarp krosnies ir dujinės viryklės. Paimtos 3 nuoplovos nuo peilio geležtės ir 2 nuoplovos nuo abiejų peilio rankenų pusių. Ant antros nuoplovos, paimtos apie 5 cm nuo geležtės smaigalio rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su V. Č. DNR profiliu. Kitose mėginiuose žmogaus kraujo nerasta (t. 3, b.l. 66- 67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 780/2018(01) nurodyta, kad:

1. V. Č. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su III tarpšonkaulinio, III šonkaulio, kairiojo plaučio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu ir širdies tamponada (kairėje krūtinplėvės ertmėje - 750 g skysto kraujo ir 445 g kraujo krešulių, širdiplėvėje - 275 g skysto kraujo ir 55 g kraujo krešulių).

2. V. Č. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2018-06-18 d., 00 vai. 15 min.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

3. V. Č. lavono kraujyje rasta 3,80%o etilo alkoholio, šlapime rasta 4,95%o etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tyrimo objektai bus saugomi VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino - 2019-06-21. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5977/2018 (01).

4. Atsakyta išvados 1 -me punkte.

5. Ištyrus V. Č. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti:

5.1.1. Durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su III tarpšonkaulinio, III šonkaulio, kairio plaučio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais. Ši žaizda padaryta duriančių - pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležties tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio atgal, iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn, kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plaučių ir širdies sužalojimų.

5.1.2. Odos nubrozdinimai veide ir dešinėje rankoje padaryti kietais bukais daiktais, netrukus prieš mirtį, mirties metu ar tuoj po mirties, tai rodo nubrozdinimų morfologiniai ypatumai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus po 5.1.1 papunktyje nurodyto sužalojimo. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

5.1.3. Pjautinė žaizda kairėje šlaunyje padaryta pjaunančio daikto poveikyje, 2-4 parų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo žaizdos morfologiniai ypatumai. Ši žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta paties nukentėjusiojo sau pačiam.

5.2. Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 3,80%o etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 4,95%o etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas.

6. Nukentėjusiojo tyrimo metu sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiam ginantis nuo smūgių, nenustatyta.

7-8. Po išvados 5.1.1 papunktyje nurodyto sužalojimo padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus iki kelių - keliasdešimties minučių laikotarpyje, po to dėl kraujavimo ir širdies tamponados jis prarado sąmonę ir mirė. Kiti jam nustatyti sužalojimai įtakos jo sąmonei ir mirčiai neturėjo.

9. Išvados 5.1.1 papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas paveikus žalojančiu objektu iš priekio, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti esant jam bet kokioje padėtyje.

10-11. VTMT Kriminalistikos laboratorijai paimta krūtinės žaizda ir III šonkaulio sužalota dalis, tai tinka įrankio identifikacijai. Pateikus galima žalojusi įrankį, paimti objektai bus ištirti ir sugretinti su pateiktu žalojančiu įrankiu.

12. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti: 5.1.1 papunktyje nurodytas sužalojimas - kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, 5.1.2 papunktyje nurodytas sužalojimas - netrukus prieš mirtį, mirties metu ar tuoj po mirties, 5.1.3 - 2-4 parų laikotarpyje iki mirties.

13. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus.

14. Duomenų, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, nenustatyta.

15. Duomenų, kad nukentėjusysis sirgo kokia nors liga nenustatyta. (t. 1, b. l. 188-195)

Teismo medicinos ekspertas J. P. 2018-06-19 apklaustas kaip specialistas parodė, kad V. Č. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su III tarpšonkaulinio, III šonkaulio, kairiojo plaučio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu ir širdies tamponada (kairėje krūtinplėvės ertmėje - 750 g skysto kraujo ir 445 g kraujo krešulių, širdiplėvėje - 275 g skysto kraujo ir 55 g kraujo krešulių). V. Č. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2018-06-18 d., 00 val. 15 min.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Ištyrus V. Č. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: 1.1.Durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su III tarpšonkaulinio, III šonkaulio, kairio plaučio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais. Ši žaizda padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio atgal, iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plaučių ir širdies sužalojimų. 1.2. Odos nubrozdinimai veide ir dešinėje rankoje padaryti kietais bukais daiktais, netrukus prieš mirtį, mirties metu ar tuoj po mirties, tai rodo nubrozdinimų morfologiniai ypatumai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus po 1.1 papunktyje nurodyto sužalojimo. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. 1.3. Pjautinė žaizda kairėje šlaunyje padaryta pjaunančio daikto poveikyje, 2-4 parų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo žaizdos morfologiniai ypatumai. Ši žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta paties nukentėjusiojo sau pačiam. Nukentėjusiojo tyrimo metu sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiam ginantis nuo smūgių, nenustatyta. Po durtinės pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos padarymo padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus iki kelių – keliasdešimties minučių laikotarpyje, po to dėl kraujavimo ir širdies tamponados jis prarado sąmonę ir mirė. Kiti jam nustatyti sužalojimai įtakos jo sąmonei ir mirčiai neturėjo. 1.1.papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas paveikus žalojančiu objektu iš priekio, tai yra duriant iš viršaus, kairės ir priekio į apačią, dešinę ir nugarą (vertikalioje padėtyje esančios krūtinės atžvilgiu). Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti esant jam bet kokioje padėtyje. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti: 1.1 papunktyje nurodytas sužalojimas - kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, 1.2 papunktyje nurodytas sužalojimas - netrukus prieš mirtį, mirties metu ar tuoj po mirties, 5.1.3 - 2-4 parų laikotarpyje iki mirties. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus. Duomenų, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, nenustatyta. Duomenų, kad nukentėjusysis sirgo kokia nors liga nenustatyta. Nukentėjusiojo tyrimo metu rastas pilvo odos randas su siūlių žymėmis rodo, kad jam buvo atlikta pilvo ertmės atvėrimo operacija. (t. 1, b.l. 57-59).

Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad V. Č. buvo jos brolis. Apie jo mirtį sužinojo kitos dienos ryte. Palaidojo savo lėšomis. Bendraudavo telefonu ir kartais susitikdavo pas tėvą, bet tėvas prieš 6 metus mirė. Motinos neturi, augo atskirai, pas skirtingas močiutes, dėl to nebuvo artimi. Buvo laikotarpių, kai brolis negerdavo, kurdavo planus, ieškodavo darbo, tuomet ryšiai sustiprėdavo, dažniau kalbėdavo telefonu, tačiau po pirmos algos brolis vėl imdavo vartoti alkoholį.

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad gyvena su R. Č. ir jos šeima viename name nuo 2011 metų. R. Č. gyveno su vyru ir dviem vaikais. Vaikai iš mokyklos grįždavo tik savaitgaliais. R. Č. su vyru daug gėrė. 2018-06-17 eidama į kiemą vandens sutiko sūnų. Šis perspėjo į lauką geriau neiti, nes dūžta Č. buto stiklai. Išėjusi į kiemą pamatė R. Č., kažką rėkiančią per išdaužtą savo antrame aukšte esančio buto langą. Prieš tai įvykio dieną nei R. Č., nei V. Č. nematė. Jokio triukšmo iš Č. buto negirdėjo.

Liudytoja V. D. teisme parodė, kad R. Č. jos kaimynė, butai vienoje laiptinėje, antrame namo aukšte. Tiek R. Č., tiek V. Č. piktnaudžiavo alkoholiu. V. Č. niekur nedirbo, gerdavo už pinigus, kurių duodavo R. Č., o ši- gaudavo įvairias pašalpas. V. Č. išgėręs kartais klausydavosi garsios muzikos. Anksčiau smurtaudavo prieš R. Č., tačiau pastaruoju metu iki mirties tokių atvejų neprisimena. R. Č. išgėrusi ir supykusi garsiai rėkdavo, grasindavo V. Č.. Barniai tarp jų kildavo neretai. V. Č. girtavo nuolat, o R. Č. kabinosi į gyvenimą, užsikoduodavo, būdavo ilgi blaivumo laikotarpiai, rūpinosi vaikais. Įvykio dieną liudytoja namuose nebuvo, grįžusi vakare pamatė išdaužtą Č. buto lango stiklą ir kieme stovintį policijos automobilį. Apie įvykį sužinojo iš kaimynų.

Liudytoja L. P. teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja su rizikos šeimomis. Šiuo metu esu perkelta į stacionarių socialinių paslaugų centro darbuotojos pareigas. Su R. Č. šeima kaip su viena iš rizikos šeimų dirbo apie 10 metų maždaug iki 2015 m. Abu sutuoktiniai Č. piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktavo tarpusavy. Dažniausiai tokie incidentai kildavo pašalpų dieną. Atėjusi į darbą liudytoja sužinodavo apie naują smurto artimoje aplinkoje atvejį. Už smurtą artimoje aplinkoje buvo bausti tiek V. Č. tiek R. Č.. Prisimena atvejį, kai V. Č. smurtavo ir prieš R. Č. dukrą bei buvo sužalojęs jai ranką. Apie kaltinime nurodyto įvykio aplinkybių nežino.

2017-07-21 Ukmergės rajono teismo baudžiamuoju įsakymu R. Č. teista pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2017-06-10, apie 20:20 val., namuose apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, virtuviniu peiliu sudavė V. Č. peiliu į pažastį, nežymiai sutrikdydama pastarojo sveikatą (t. 1, b.l. 166- 169).

Ukmergės rajono savivaldybės pažymoje nurodoma, kad R. Č. šeima įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo pagrindas - girtavimas, socialinių įgūdžių stoka. Šeimoje kildavo nemažai problemų dėl sutuoktinių pomėgio svaigintis alkoholiu. R. Č. ir V. Č. buvo gydyti nuo alkoholio priklausomybės, tačiau gydymas nepadarė jokio poveikio ir teigiamų pokyčių (t. 1, b.l. 82).

Kaltinamoji R. Č. esminių jai inkriminuojamojo nusikaltimo objektyviosios pusės požymių neginčija - nuosekliai daugelyje apklausų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodo, kad ginčo metu, sudavė savo sutuoktiniui smūgį virtuviniu peiliu į krūtinę, dėl ko V. Č. patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus. Po to peilį išmetė ant grindų. Be kaltinamosios parodymų, šį faktą patvirtina kiti bylos duomenys- 2018-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, DNR ekspertizės aktas Nr. Nr. M 780/2018(01), kuriuo nustatyta, kad ant pačios R. Č. nurodyto peilio rasta V. Č. kraujo, V. Č. teismo medicininės ekspertizės išvada ir specialisto J. P. parodymai, kaltinamosios kaimynės J. R. parodymai. Įvertinus visus šiuos duomenis visumoje, teismui nekyla abejonių, jog kaltinamoji padarė kaltinime nurodytus veiksmus, sukėlusius jos šeimos nario, sutuoktinio V. Č. mirtį.

Tačiau kaltinamoji R. Č. skirtingose tyrimo stadijose skirtingai aiškina kokiomis aplinkybėmis jos rankose atsirado peilis. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji nurodė, kad ginčo metu, po sutuoktinio jai į veidą suduoto smūgio, spontaniškai sugriebė virtuvėje ant mikrobangų krosnelės gulėjusį peilį, kuriuo ir sudavė mirtiną smūgį savo vyrui. Tačiau teisme kaltinamoji nurodė, kad peilį atėmė iš sutuoktinio, kuris pirmasis jį sugriebė ir puolė kaltinamąją. Ta patį kaltinamoji nurodė savo teismo medicininės apžiūros metu iš karto po įvykio.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir teisminio bylos nagrinėjimo metu papildomai surinktus duomenis, t. y. DNR ekspertizės aktą Nr. ES 164/2018(01), daro išvadą, kad nė vienos, nei kitos kaltinamosios versijos patvirtini arba paneigti nepakanka duomenų. Išnaudojus galimybes abejonėms dėl to, kurie kaltinamosios parodymai teisingi pašalinti, darytina išvada, kad tiek viena, tiek kita kaltinamosios nurodyta versija yra galima. R. Č. naudingesnes įvykio aplinkybes patvirtina faktas, kad iš karto po įvykio jai nustatytos pjautinės žaizdos dilbyje ir plaštakose, kurios pagal eksperto išvadą galėjo būti padarytos peiliu, kaltinamosios nurodytu būdu ir laiku. Nors kaltinamoji ir nenurodė tokių aplinkybių tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau jas nurodė iš karto po įvykio teismo medicinos ekspertui, o vėliau pakartojo teisme. Nors tikėtina ir kita versija, jog R. Č. pjautines žaizdas patyrė išdaužusi lango stiklą. Tačiau kaip jau minėta, nei šios nei pirmosios versijos kategoriškai patvirtinti arba paneigti nepakanka duomenų, o visos galimybės surinkti papildomus duomenis išnaudotos- stiklo šukės įvykio vietos apžiūros metu nepaimtos ir neapžiūrėtos, įvykio metu kaltinamoji vilkėjo marškinėliais trumpomis rankovėmis, todėl sulyginti ant jos rankų rastų pjautinių žaizdų su atitinkamais pažeidimais ant drabužiu rankovių, nėra galimybių. Kitų įvykio liudytojų nėra.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti). Remiantis išdėstytu, kilusios abejonės aiškinamos R. Č. naudai ir teismas konstatuoja, kad kaltinamoji konflikto su savo sutuoktiniu V. Č. metu atėmė iš jo virtuvinį peilį ir tuo pačiu peiliu sudavė jam smūgį į krūtinę, kas ir sukėlė V. Č. kaltinime nurodytus sužalojimus ir jo mirtį.

Konstatavus tokias aplinkybes, svarstytinas būtinosios ginties sąlygų ir galimo būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

Teismo nuomone, būtinosios ginties sąlygų nebuvo, todėl negali būti konstatuota nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Būtinoji gintis, kaip jau minėta, galima tada, kai puolimas yra pavojingas, realus, tačiau kaltinamoji atėmusi iš sutuoktinio peilį, pavojų savo sveikatai ir gyvybei likvidavo ir nuo šio momento, realaus pavojaus kaltinamosios sveikatai nebeliko. Vadinasi nebebuvo ir būtinosios ginties sąlygų. Vertinant užpuoliko ir besiginančio jėgų santykį, pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, dažnų abipusių konfliktų iniciatoriais ir smurtautojais būdavo tiek kaltinamoji tiek jos sutuoktinis. Tai matyti pavyzdžiui iš kaimynės J. R. parodymų, kuomet ji girdėdavo kaltinamąją šaukiant „aš tave vis tiek papjausiu“. Socialinės darbuotojos L. P. parodymų. Iš 2017-07-21 Ukmergės rajono teismo baudžiamuoju įsakymo matyti, kad kaltinamoji jau vieną kartą buvo įvykdžiusi savo grasinimus prieš V. Č. ir sužalojusi jį peiliu. Taigi, darytina išvada sutuoktinių jėgų santykis konflikto metu buvo apylygis. Nepaisant viso to, suvokdama, kad realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai nebegresia, kaltinamoji tyčia sudavė peiliu savo sutuoktiniui į gyvybiškai pavojingą vietą- širdies sritį ir taip jį nužudė. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip nužudymas, esant lengvinančiai aplinkybei- veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), bet ne būtinoji gintis ar būtinosios ginties ribų peržengimas.

Kaltinamoji nurodo, kad nenorėjo atimti gyvybės V. Č., smūgi peiliu sudavė spontaniškai, tikėjosi, kad viskas baigsis tokiomis pasekmėmis, kaip ir anksčiau panaudojant peilį. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla esant ne tik tiesioginei, bet ir netiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017).

Teismas atmeta kaltinamosios parodymus apie tai, kad jos smūgis peiliu buvo impulsyvus, spontaniškas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji jau ir anksčiau grasino panaudoti peilį prieš savo sutuoktinį, be to, jau vieną kartą buvo sužalojusi jį peiliu, vadinasi šiuos veiksmus kaltinamoji buvo numačiusi kaip tam tikrą galimybę ir išmokusi bei dariusi anksčiau. Nors nėra duomenų, kad kaltinamoji siekė būtent nužudyti V. Č., tačiau ji panaudojo pavojingą gyvybei įrankį- peilį, sudavė smūgį į pavojingą kūno vietą- širdies sritį krūtinėje. Vadinasi negalėjo nenumatyti pavojingų gyvybei tokių savo veiksmų pasekmių ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes visumoje teismas konstatuoja, kad R. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Dėl bausmės

Vadovaujantis BK 54 str. 2 d. skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji R. Č. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskirtas prie labai sunkių. BK 129 str. 2 d. sankcija numato vienintelės rūšies- laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų bausmę. Nusikaltimas baigtas, nusikaltino kaltės forma- netiesioginė tyčia.

Nusikaltimas, už kurį R. Č. teisiama dabar, vertintinas kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), nes ji nusikalto būdama teista pagal BK 140 str. 2 d., 2017-07-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir šis pirmasis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. R. Č. taikyta administracinė atsakomybė už ANK 481 str. pažeidimą, už tai, kad 2017-10-13 necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas vykdžiusios socialinės darbuotojos garbę ir orumą (t. 1, b.l. 162). R. Č. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo pagrindas- girtavimas ir socialinių įgūdžių stoka. R. Č. gydyta nuo alkoholio priklausomybės, tačiau gydymas nepadarė teigiamo poveikio. Kaltinamoji turi vieną nepilnametį vaiką- M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 58). Vaikas 2018-06-22 apgyvendintas (duomenys neskelbtini) globos centre, kuris paskirtas ir laikinu įstatyminiu vaiko atstovu (t. 1, b.l. 82).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, taip pat tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

BK 61 str. 2 d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. R. Č. nustatytos dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės ir viena- sunkinanti atsakomybę aplinkybė. Be to- kaltinamosios kaltės forma- netiesioginę tyčia, tai daro jos veika mažiau pavojinga, nei to paties įstatymo dispozicijoje numatyta veika, jei ji padaryta esant tiesioginei tyčiai. Įvertinus šias ir kitas išdėstytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes visumoje, teismas mano, kad R. Č. skirtina minimali įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10000 € neturtinei žalai atlyginti, ir 1906,72 € laidojimo išlaidoms atlyginti (t. 1, b.l. 70- 72). Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusioji pateikė UAB „Liūdesio ašara“ prekių užsakymo lapą ir kasos kvitą iš kurių matyti, kad už laidojimo paslaugas įmonei sumokėta 706,72 Eur (t. 1, b.l. 72). Likusi laidojimo išlaidų dalis pagrįsta nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad jau pateikusi civilinį ieškinį gavo 304 € laidojimo pašalpą, kunigui sumokėjo 100 €, transporto išlaidos 50 €. Likusios išlaidos bus patirtos ateityje ir susijusios su kapo priežiūra. Tokiu būdu neatlygintų laidojimo išlaidų suma sudaro 706,72+100+50-304=552,72 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad bylose dėl kvalifikuoto nužudymo, nužudytojo broliams ir seserims priteisiamos sumos svyruoja nuo 2000 € iki 1000 € (kasacinės bylos Nr. 2K-292-489/2015, 2K-162-895/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018).

Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos dvi aplinkybės- tai kaltinamosios turtinė padėtis ir nukentėjusiosios bei nužudytojo artumas, emocinis ryšys, kuris tiesiogiai lemia nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos stiprumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji jokio turto ir pajamų neturi, gyveno iš pašalpos. Jos turtinė padėtis bloga. Kitą vertus- nukentėjusiosios ir jos brolio emocinis ryšys iš esmės buvo nutrūkęs dar vaikystėje. Jie nebuvo artimi. Nukentėjusioji pati teisme nurodė, kad neturėdami tėvo jie augo pas skirtingus globėjus. Susitikdavo tik pas tėvą namuose. Tačiau tėvas prieš 6 metus mirė. Bendraudavo tik kartais- telefonu. Taigi, darytina jau minėta išvada, kad nukentėjusios ir mirusiojo emocinis ryšys nebuvo artimas ir stiprus. Be to, atsižvelgtina ir į žalą padariusio asmens kaltę. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais nustatyta, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Įvertinus visumoje visas minėtas aplinkybes, teismo nuomone, nukentėjusiajai priteistina minimali suma neturtinei žalai atlyginti tose ribose, kuriose yra susiformavusi teismų praktika analogiškose bylose.

Vadovaujantis BPK 303 str. 2 d., teisėjų kolegija nusprendė:

R. Č. pripažinti kalta pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir skirti laisvės atėmimą 8 metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendis įsiteisės- skirti kardomąją priemonę- suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-06-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš R. Č. 552,72 € laidojimo išlaidoms atlyginti ir 2000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus, nurodytus 2018-06-21 kvite serija BBB Nr. LS003290 (t. 1, b.l. 53), po nuosprendžio paskelbimo grąžinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK, Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, o nuosprendžiui įsiteisėjus- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.