Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte, 11 punkte, ir jam paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (1 mėnuo) ir jam paskirta galutinė subendrinta 19 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pirmus 3 metus kalėjime, likusius – pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šios bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. imtinai. A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki šis nuosprendis įsiteisės. A. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas. Priteista solidariai, be kita ko, ir iš A. K. 4 417 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos L. D. naudai, 4 050 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos L. K. naudai, 18 700 Lt turtinės ir 70 000 litų neturtinės žalos I. L. naudai.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis dalyje, A. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 punkto, 6 punkto, 11 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą ir A. K. paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (1 mėnuo) ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 17 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pirmuosius 3 laisvės atėmimo bausmės metus paskirta atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose. Panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai I. L. solidariai, be kita ko, ir iš nuteistojo A. K. priteista 18 700 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai I. L. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5. Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. birželio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. birželio 29 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 laisvės atėmimo bausmės – 2023 m. kovo 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 dienai – 4 metai 5 mėnesiai 21 diena.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

16. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai aprašyti bei išanalizuoti lygtinio paleidimo (ne)taikymo klausimui reikšmingi duomenys, taip pat tinkamai atsakyta į skundo argumentus, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, visų aplinkybių iš naujo nekartoja, akcentuodamas esminius skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis.

18. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra sprendimą priimančios institucijos prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020, 1S- 422-576/2023, 1S-435-806/2023).

19. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. K. buvo paskirta galutinė subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 d. buvo 4 metai 5 mėnesiai 21 diena. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, A. K. atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Visgi, reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt.

20. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už Lietuvos Respublikoje padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė paslėpęs ne mažiau kaip 14.947 g kokaino), BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe, tyčia, bendrais veiksmais, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės du žmones), kurios yra priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstamos veikos vertinamos tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamų veikų vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.

21. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Kartu pažymima, kad pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą (dalyvauja elgesio korekcijos programose, individualiose psichologinėse intervencinėse priemonėse), disciplinuotas elgesys, tačiau siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo tęstinis socialinės reabilitacijos priemonių vykdymas. Taigi Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarime konstatuota, kad nuteistasis nepasiekė reikšmingos pažangos, valdant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija vienbalsiai (5 prieš) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. socialinio tyrimo išvados vertinimo, 2019 m. spalio 10 d. nuteistajam buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. birželio 1 d., 2022 m. vasario 17 d., 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. lapkričio 10 d. bei 2024 m. gegužės 7 d. buvo patikslinti bei atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu nustatyta išliekanti vidutinė rizika, tačiau stebimi pozityvūs pokyčiai gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti skiltyse. Paskutinį kartą, t. y. 2024 m. gruodžio 10 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sutiktina, kad nuteistojo elgesys ženkliai pakito, tapo daug labiau disciplinuotas, tokie elgesio pokyčiai nulėmė tai, kad nuo 2022 m. kovo 16 d. nuteistasis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus, dar kiek daugiau nei po mėnesio jam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms išvykti į namus, kas rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį. Taigi byloje nustatyti duomenys, rodantys teigiamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, yra neabejotinai reikšmingi, tačiau, pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams.

23. Nors iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis mano, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje visi bausmės tikslai yra jau pasiekti, tačiau tikslinga pažymėti, kad paskutinio nuteistojo socialinio tyrimo metu konstatuoti vis dar devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; praeityje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; savivokos stoka. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, kadangi Komisijos socialinio tyrimo išvadoje konstatuojami ypatingai reikšmingi veiksniai, be kita ko, lėmę nuteistojo nusikalstamą elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. atžvilgiu konstatuoti dešimt statinių kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; ankstesni smurtiniai veiksmai; ankstesni režimo pažeidimai. Vertinant nuteistajam A. K. nustatytus apsauginius kriminogeninius veiksnius pažymėtina, kad Komisijos socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti tik penki apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje stebėta teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika; labiau disciplinuotas elgesys; artimi ryšiai su šeima, artimaisiais; turės darbą bei gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos; ganėtinai motyvuotas keisti savo elgesį, kurių skaičius, lyginant su nuteistajam nustatytais statiniais bei dinaminiais veiksniais, yra santykinai mažas ir jų neatsveria. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, už kokias nusikalstamas veikas A. K. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kokie kriminogeniniai veiksniai (statiniai, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti, dinaminiai ir apsauginiai, kurių skaičius ir pobūdis priklauso tik nuo paties nuteistojo aktyvaus veikimo) nustatyti jo atžvilgiu, nenustatė pagrindo spręsti, kad nuteistojo padaryta pažanga šiuo metu yra akivaizdi ir suponuoja pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

24. Vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį pažymėtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus paskatintas, iš jų – 1 kartą skatintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namuose (paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu skirta papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atliekant laisvės atėmimo bausmę) ir net 23 kartus baustas (būdamas karantine, vertė kitus nuteistuosius dirbti, prieš juos naudojo psichologinį ir fizinį smurtą; nustatytas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų; atsisakė gyventi jam paskirtame būryje; turėjo bevielio interneto (WI-FI) plokštę ir nešiojamojo kompiuterio mini vaizdo kamerą, kurie buvo paslėpti po suimtajam priklausančio kompiuterio kietuoju disku; turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ su SIM kortele „Pildyk“; suimtųjų patikrinimo ir kamerų techninės apžiūros metu, stovėdamas koridoriuje, elgėsi įžūliai, nevykdė pareigūno reikalavimo nusiraminti; atlikus nuteistojo esamų tatuiruočių ir ypatingų žymi patikrinimą, nustatyta, kad nuteistasis yra padaręs papildomą tatuiruotę ant kairio žasto ir kt.), nors nuobaudos nebegalioja, tačiau, pažymėtina, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Vertinant šiuos duomenis, turi būti atsižvelgta į tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010 m. birželio 29 d. Be to, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra jo pareiga ir savaime nesuponuoja pagrindo lygtiniam paleidimui. Visgi, pastebėtina ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistojo A. K. elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, tačiau, net ir esant atitinkamų pareigūnų priežiūrai, nuteistasis vis tiek buvo linkęs nepaklusti vidaus tvarkai.

25. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to vertinant nuteistojo A. K. galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, A. K. laisvės atėmimo bausmės metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: 2014 m. dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Pozityvaus mąstymo ugdymo ir neigiamų emocijos įveikos“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose; 2015 m. – 2016 m. dalyvavo programoje „Bendravimo įgūdžių ugdymas ir emocijų valdymas; 2018 m. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“; 2019 m. dalyvavo ir baigė „Relaksacijos (atsipalaidavimo)“ 10-ies užsiėmimų ciklą; 2019 m. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“; 2019 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos Caritas vykdomajame projekte „Kompleksinės pagalbos teikimas teistiems ir iš įkalinimo įstaigos išeinantiems asmenims, siekiant sėkmingos jų integracijos į visuomenę”; 2021 m. dalyvavo ir baigė individualią intervenciją „Emocijų stresinėse situacijose indentifikavimas ir valdymas“; 2021 m. baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“; nuo 2019 m. pradėjo dirbti pataisos įstaigoje, paskui tęsė darbinę veiklą UAB „O.“; įsitraukė į mokymosi procesą: 2017 m. (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą; 2018 m. (duomenys neskelbtini) įgijo elektros įrenginių remontininko; 2019 m. – avalynės gamintojo; 2020 m. – suvirintojo elektra rankiniu būdu; 2021 m. – baldžiaus profesines kvalifikacijas; 2024 m. įgijo oro vėdinimo ir kondensavimo sistemų montuotojo specialybę; dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (kultūriniuose renginiuose, sport turnyruose), po perkėlimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus (nuo 2023 sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimas specializuota atviro tipo bausmė atlikimo vieta), nuo 2022 m. kovo 21 d. vykdo individualią veiklą; nuo 2022 m. dalyvavo ir 2023 m. baigė kognityvinę elgesio pataisos programą „Tik tu ir aš“; 2022 m. atliko aplinkotvarkos darbus; 2022 m. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; nuo 2023 m. iki 2023 m. kiekvieną ketvirtadienį dalyvavo (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas“ užsiėmimuose; 2023 m. lankė grupinius užsiėmimus ir pan. Nors tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, indikuoja jo įsitraukimą, siekiant koreguoti elgesį, tačiau pačios savaime šios priemonės negali būti pripažintos pagrindu spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad, kaip minėta, didesnis A. K. įsitraukimas į dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio/požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

26. Vertindamas kitas reikšmingas aplinkybes teismas pastebi, kad A. K. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas penkis kartus, kartą Vokietijoje. Nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 16 metų amžiaus, pirmą kartą nuteistas 18 metų amžiaus. A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Itin reikšminga tai, kad anksčiau jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau toks pasitikėjimas didesnės įtakos nuteistajam nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Nors į šias aplinkybes atsižvelgė teismai skirdami nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo neatsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės materialinės naudos motyvacija, matomas pasirinktų veikų sunkumo didėjimas. Aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (5 iš 5 balsų balsavo prieš). Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog A. K. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o nurodytas nuteistojo aktyvias pastangas keistis teismas taip pat vertina teigiamai, tačiau vien tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

28. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į likusios neatliktos bausmės dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-300-919/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis 1S-26-497/2025 ir kt.). A. K. siekia būti paleistas lygtinai neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies – daugiau nei 4 metų. Nors neatliktos bausmės dalis negali būti esmine aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymas neatlikus tokio dydžio bausmės dalies, galimas tik esant visiškai nepriekaištingam nuteistojo elgesiui, nekylant jokių abejonių dėl galimos tolimesnės resocializacijos neizoliavus jo nuo visuomenės. Tačiau anksčiau paminėti duomenys tokios išvados šiuo metu daryti neleidžia.

29. Nors nuteistasis savo skunde akcentuoja šeiminius ryšius su žmona ir vaiku, kas, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys pasikeis ir toks išliks, visgi aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šeiminiai ryšiai savaime neapibūdina asmens nei teigiamai, nei neigiamai. Be jokios abejonės, A. K. šeiminiai ryšiai galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nesant akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant tokio elgesio riziką, vien stiprių šeiminių ryšių turėjimas nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

30. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad probacija valstybei kainuotų mažiau nei jo išlaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, būdamas laisvėje jis turėtų didesnes finansines galimybes atlyginti padarytą žalą, pačios savaime nesudaro pagrindo jo paleisti lygtinai. Juo labiau, kad ir nuteistojo skunde nurodomi argumentai, susiję su žalos atlyginimu, kuriuose nuteistasis pažymi ir kitų bendrininkų pareigą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, kartu akcentuodamas savo ir savo šeimos finansinę gerovę, rodo nepakankamai pozityvų jo požiūrį ir į nusikaltimo aukų artimųjų patirtus išgyvenimus.

31. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

32. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina Komisijai ir žemesniajam teismui, kad nuteistojo A. K. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotam. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jog paleistas lygtinai pakartotinai nenusikals, dėl to A. K. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, todėl nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.