- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-26-497/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- R. T.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo Tomo Kaminsko (toliau ir – gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-2339 (toliau – nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu atsisakyta nuteistajam R. T. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime pažymima, kad likę kriminogeninių dinaminių veiksnių, kurie reikalauja tęstinio dalyvavimo priemonėse. Be to, R. T. neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje, todėl negali vykdyti probacijos sąlygų, atsižvelgiant į nuteistojo socialinę padėtį.
3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. T. gynėjas advokatas T. Kaminskas pateikė skundą Vilniaus apylinkės teismui, kuriuo iš esmės prašė panaikinti Komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir nuteistojo R. T. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. T. gynėjo skundą dėl Komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir išaiškinimai
5. Skundu nuteistojo R. T. gynėjas advokatas T. Kaminskas prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. R-25-2339. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Komisijos nutarimo. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išspręsti iš esmės: nuteistojo R. T. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nustatyti tikslingas taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnyje.
5.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bausmės vykdymo principams, teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietą įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą esant visoms lygtinio paleidimo sąlygoms, keliant realiai neįvykdomus reikalavimus.
5.2. Skunde nurodomos BVK 82 dalies nuostatos ir pažymima, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siejamas su dviem sąlygomis – nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pažymima, kad R. T. atitinka abi lygtinio paleidimo sąlygas, nes atliko pusę paskirtos bausmės ir jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.
5.3. Skunde nurodomi skundžiamos nutarties motyvai, be kita ko, cituojamas teismo motyvas, jog tam, kad taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, neturi likti jokių abejonių nuteistojo galimybe toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės. Gynėjo teigimu, reikalavimas, kad neliktų jokių abejonių yra subjektyvus ir realiai neįgyvendinamas.
5.4. Objektyviai įvertinus nuteistojo bylos medžiagą, nėra jokių pagrįstų abejonių, kurios leistų manyti, jog nuteistasis nepasitaisė ir ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę (anksčiau neteistas), bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, (kur jau faktiškai vyksta nuteistojo integracija į visuomenę), suėmimo ir bausmės atlikimo laikotarpiu buvo charakterizuojamas tik teigiamai, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo bausmės atlikimo vietoje, tik dabar jam nėra sudaromos sąlygos dirbti laisvėje, bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvavo įvairiose nuteistųjų užimtumo priemonėse ir programose, taip pat ir psichologinėse, mokosi lietuvių kalbos, sistemingai skatintas septynis kartus už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, taip pat už aktyvų dalyvavimą nuteistųjų užimtumo priemonėse ir programose. Nors baustas du kartus, tačiau drausminių nuobaudų neturi daugiau nei metus laiko, aktyviai dalyvauja nuteistųjų socialinėje veikloje.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Teismo manymas, kad R. T. turi mąstymo ir elgesio bei su šia sritimi susijusių jo emocinės gerovės ir nuostatų sričių problemų paremtas išimtinai specialisto vertinimu ir jo paaiškinimais. Specialistas nurodė, kad šias minėtas problemas nuteistasis turėtų spręsti konsultuojantis su psichologu, dalyvaujant psichokorekcijos, intervencinėse programose, orientuotose į savęs pažinimą, problemų atpažinimą ir jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau ir kitiems analizę, pavyzdžiui, programoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo analizė“. Tačiau skunde pažymima, kad šie reikalavimai realiai neįgyvendinami, nes visos priemonės ir programos laisvės atėmimo vietų įstaigoje vyksta lietuvių kalba, tą posėdžio metu pripažino ir specialistas, jog jo rekomenduotos priemonės ir programos Vilniaus kalėjime nėra įgyvendinamos rusų kalba. Gynėjas kelia klausimą ar pagrįstai iš nuteistojo reikalaujama įgyvendinti šias priemones, įpareigojant mokytis lietuvių kalbą, kai tai nėra privaloma užsieniečiams. Taip pat ar pateisinama esant aplinkybių visumai dėl progresyvaus bausmės atlikimo, papildomai kelti gana formalius reikalavimus dėl psichologinių savybių ugdymo.
5.6. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę penkis metus atliko Marijampolės kalėjime, kuriame iš jo nebuvo reikalaujama mokėti lietuvių kalbą. Atitinkamai, pareigūnai su juo bendraudavo rusų kalba ir visose priemonėse ir programose, taip pat ir psichologo konsultacijose jis dalyvavo bendraudamas rusų kalba. Perkėlus nuteistąjį į Vilniaus kalėjimą atsirado formalus reikalavimas jam mokėti lietuvių kalbą, kadangi šioje įstaigoje priemonės ir programos negali būti įgyvendinamos rusų kalba, dėl to jis ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Tačiau jo kalbos mokėjimas šiuo metu tikrai nėra pakankamas tam, kad jis galėtų dalyvauti specialisto rekomenduotose priemonėse ir programose. Gynėjo teigimu, kalbos mokėjimas bet kokiu atveju yra naudingas, tačiau įstatymas nenumato reikalavimo mokėti lietuvių kalbą tam, kad nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.7. Gynėjo nuomone, negalėjimas dalyvauti rekomenduotose priemonėse ir programose dėl nuteistojo kalbos nemokėjimo negali sudaryti pagrindo apskritai netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymi, kad nuteistasis nuo 2024 m. birželio 13 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo įstaigoje (Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose). Tai reiškia, kad dalį laiko jis gyvena įprastą gyvenimą laisvėje su tam tikrais suvaržymais, kad turi tam tikru laiku būti laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir laikytis įstaigos taisyklių. Būnant laisvėje nuteistajam nėra taikoma jokia kontrolė ir jis nedaro jokių pažeidimų, sėkmingai integruojasi į visuomenės gyvenimą. Todėl jis galėtų ir nuolatos gyventi laisvėje taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis jaučiasi tam pasiruošęs. Lietuvių kalbos nemokėjimas iš tiesų nėra jokia kliūtis nuteistajam išėjus į laisvę, juo labiau, kad didelė dalis visuomenės Vilniaus apskrityje kalba rusų kalba.
Žemesnės instancijos teismas
5.8. Teismas tinkamai neįvertino, kad nuteistasis turi užsitikrinęs gyvenamąją vietą laisvėje, taip pat gali įsidarbinti ir labai to nori, sutinka su bet kokiomis probacijos sąlygomis ir yra pasiryžęs laikytis teismo nustatytų įpareigojimų lygtinio paleidimo metu. Teismui buvo pateikti duomenys apie nuteistojo gyvenamąją vietą ir darbą. Taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laisvėje nori gyventi Lietuvoje pas draugą, su kuriuo kartu atliko laisvės atėmimo bausmę ir gauna jo palaikymą. Probacijos laikotarpiu nuteistasis norėtų gyventi Lietuvoje ir dirbti jam pasiūlytą darbą, tačiau negali to padaryti dėl „Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo“ įstatymo (toliau – Ribojimų įstatymas) galiojimo ir taikomų ribojimų Rusijos piliečiams, taip pat dėl Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytų reikalavimų, kurių nuteistasis neatitinka. Skunde pažymima, kad R. T. nori atlikti darbo praktiką, tačiau pataisos įstaiga neleidžia, reikalaudama turėti leidimą gyventi ar dirbti.
5.9. Gynėjas akcentuoja, jog reikšminga problema yra tai, kad nuteistasis R. T. yra Rusijos Federacijos pilietis, dėl ko jis negali gauti leidimo gyventi arba dirbti Lietuvos Respublikoje, visiškai nepriklausomai nuo jo valios. Manytina, kad niekas tiksliai nežino, kaip spręsti tokią situaciją, kai Rusijos Federacijos pilietis nuteisiamas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje, neturėdamas leidimo gyventi ar dirbti, kas formaliai užtikrintų jo teisėto buvimo šalyje pagrindą.
Žemesnės instancijos teismas
5.10. Teismas pripažino, kad nuteistojo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su probacijos vykdymo galimumu. Tokiu būdu teismas išvengė reikšmingo klausimo sprendimo, ar nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neturėdamas leidimo gyventi arba dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis klausimas yra reikšmingas išspręsti individualią teisinę situaciją ir kartu pasiekti apibrėžtą aiškumą.
5.11. Komisijos nutarime buvo nurodyta, kad kadangi R. T. neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje, įžvelgiamos problemos, nes asmuo negalėtų vykdyti probacijos sąlygų, atsižvelgiant į socialinę nuteistojo padėtį. Skundžiamoje teismo nutartyje nespręstas klausimas dėl galimumo nuteistajam vykdyti probacijos sąlygas, neturint leidimo gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl kyla teisinio neaiškumo klausimas ir nuteistasis turi žinoti, ar jo atžvilgiu apskritai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas bet kuriam kitam nuteistajam yra garantuojama įstatymo. Nuteistasis turi pagrįstą lūkestį, kad bausmės vykdymo sąlygos jam turėtų būti taikomos tokios pačios kaip ir kitiems nuteistiesiems remiantis nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principą. Taip pat nuteistasis tikisi teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo užtikrinimo, kad bausmės švelninimui nebūtų keliami pertekliniai reikalavimai, kurie sunkina nuteisto užsieniečio teisinę padėtį.
5.12. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė vykdamas tranzitu per Lietuvos valstybės teritoriją. Taigi iki bausmės atlikimo jis realiai neturėjo jokio leidimo gyventi nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Advokatu manymu, teisėtas jo buvimo Lietuvoje pagrindas nuo pat suėmimo iki teismo nuosprendžio priėmimo ir bausmės vykdymo metu turėtų būti laikomi teismo procesiniai sprendimai, kadangi faktiškai jis nebuvo deportuotas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvoje be leidimo gyventi. Tokią išvadą, manytina, patvirtina BVK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, tačiau taip pat ir teismo nuosprendžiai ar nutartys.
5.13. Skunde pabrėžiama, kad galiojant Ribojimų įstatymui (galiojimo laikas iki 2025 m. gegužės 2 d. su galimybe įstatymo galiojimą pratęsti) būdamas laisvėje nuteistasis jokiomis aplinkybėmis negalėtų gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Net ir pasibaigus įstatymo galiojimui jam, kaip nuteistajam Migracijos departamente negalės būti išduotas leidimas gyventi, kadangi jis neatitinka jokių Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytų sąlygų dėl leidimo išdavimo. Todėl reikalavimas nuteistajam turėti leidimą gyventi Lietuvoje tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų visiškai nepagrįstas, kadangi faktiškai neįgyvendinamas ir dėl to pažeidžiantis nuteistojo teises.
5.14. Gynėjo teigimu, tokios teisinės situacijos, kai Rusijos Federacijos pilietis nuteistas iki Ribojimų įstatymo priėmimo ir jam negali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, kol kas nereglamentuoja jokie teisės aktai. Todėl įvairios institucijos skirtingai interpretuoja teisės normas dėl reikalavimo nuteistam užsieniečiui turėti leidimą gyventi Lietuvoje pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnį ir iki šiol nėra vienos aiškios pozicijos. Remiantis minėta nuostata, užsienietis norėdamas gyventi Lietuvoje turi gauti leidimą iš Migracijos departamento. Tačiau tas pats Migracijos departamentas dabar yra sustabdęs leidimų išdavimą Rusijos Federacijos piliečiams vadovaujantis Ribojimų įstatymu. Taigi padėtis atrodo yra be išeities, nuteistasis R. T. negali gauti leidimo gyventi Lietuvoje kol galioja Ribojimų įstatymas, jam nėra taikomos jokios išimtys leidimui gauti, o reikalavimas laukti kol baigs galioti minėtas įstatymas su sąlyga, kad galiojimas bus dar pratęstas, būtų akivaizdus nuteistojo teisių pažeidimas, į ką iš tiesų ir krypsta visa ši situacija.
5.15. Gynėjo vertinimu, Ribojimų įstatymas taikomas įprastinėmis sąlygomis ir laisviems Rusijos piliečiams bei nėra visa apimtimi taikomas iki įstatymo priėmimo ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims bei lygtinai paleidžiamiems kurie faktiškai yra Lietuvos teritorijoje. Kitu atveju susidarytų situacija, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie turi Rusijos Federacijos pilietybę būtų diskriminuojami dėl jų tautybės ir pilietybės karo aplinkybių kontekste, o tai būtų itin šiurkštus tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų pažeidimas. Ribojimų įstatymas visiškai nereglamentuoja pavienių situacijų dėl nuteistų Rusijos piliečių teisinio režimo Lietuvoje. Todėl, manytina, kad tik teismas yra kompetentinga institucija konkrečiu atveju galinti nustatyti nuteistojo teisinį režimą bausmės atlikimo metu.
5.16. Gynėjo vertinimu nuteistojo R. T. teisėto buvimo Lietuvoje pagrindas yra nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Priešingu atveju nebūtų įmanoma paaiškinti, kaip nuteistasis gali atlikti bausmę ir faktiškai gyventi Lietuvoje, neturėdamas tam leidimo. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo gyvenimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kai nuteistajam suteikiama daug didesnė judėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. Laikant, kad nuteistasis Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai, dabartinis nuteistojo judėjimas laisvėje turėtų būti traktuojamas kaip neteisėtas. Tačiau dabartinis nuteistojo teisinis režimas jam leidžia tai daryti, nes jis turi atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Todėl, lygtinai paleisto nuteistojo teisėto buvimo pagrindu būtų teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo.
5.17. Reikšmingas ir klausimo dėl reikalavimo turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis reikalavimas, keliamas alternatyviai su reikalavimu turėti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau nuteistasis negali gauti leidimo dirbti ne tik dėl Ribojimų įstatymo, tačiau ir todėl, kad neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties numatytų reikalavimų.
5.18. Nuteistasis, kurio atžvilgiu lygtinis paleidimas yra prižiūrimas visos likusios laisvės atėmimo bausmės metu ir apibrėžiamas kaip bausmės tąsa, švelnesnėmis sąlygomis. Lygtinai paleidžiamų asmenų teisinę padėtį papildomai reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kuris nenumato jokių teisės normų dėl reikalavimo lygtinai paleistiems užsieniečiams turėti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje.
6. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimų negauta.
7. Gynėjas pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos Lietuvos Kalėjimų tarnybos atsakymą į R. T. prašymus išaiškinti kodėl jam neskiriamos resocializacijos programos ir nesuteikiamas psichologas Vilniaus kalėjimo atviruosiuose namuose. Atsakyme nurodoma, kad Vilniaus kalėjime oficialiai vartojama tik valstybinė – lietuvių kalba. Pažymima, kad Resocializacijos skyriaus specialistų vykdomos priemonės ir renginiai organizuojami lietuvių kalba ir R. T. gali nesuprasti jų turinio. Taip pat nurodoma, kad R. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nerodė pastangų mokytis lietuvių kalbos, kas galėtų palengvinti siekti resocializacijos tikslų, dalyvavimas visose resocializacijos priemonėse grįstas savanoriškumo principu.
II. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo R. T. gynėjo advokato T. Kaminsko skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
8. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo netaikyti R. T. lygtinio paleidimo yra teisėta ir pagrįsta. Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo tolimesnė resocializacija gali būti tęsiama probacijos metu.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. R. T. yra atlikęs pusę bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, todėl atitinka formalųjį BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindą, tačiau vien atitikimo minėtoms sąlygoms nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Remiantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo privalu atsižvelgti į socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotus duomenis, o lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
10. Gynėjo nurodomos aplinkybės (šios nutarties 5.4 punktas) tai yra, jog R. T. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atviroje bausmės atlikimo vietoje, dirbo bausmės atlikimo metu, dalyvavo nuteistųjų užimtumo priemonėse ir programose, skatintas 7 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi ir kt., teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti kad nuteistojo integraciją į visuomenę lengvintų ir apsauginiai kriminogeniai veiksniai – ryšių su artimaisiais palaikymas, turimos profesinės kvalifikacijos, paleidimo atveju turima gyvenamoji ir darbo vieta, deklaruojami pro-socialūs tikslai ir tikinimas, jog jų pavyks pasiekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Tačiau, kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, (detaliai aptaręs nuteistojo bausmės atlikimo režimus ir jų lengvinimą, priemones ir programas, kuriose dalyvavo nuteistasis, paskatinimus, nuobaudas ir kt.), nors R. T. elgesys bausmės atlikimo vertintinas teigiamai, šiuo metu dar kyla abejonių nuteistojo galimybe toliau būti resocializuojam neizoliuotam nuo visuomenės.
11. T. K. nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentuoti nepakankami nuteistojo problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, tai vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis paviršutiniškai vertina savo elgesį, neįsigilina į pasekmes. Skunde teisingai nurodoma, kad minėtos aplinkybės remiasi išimtinai specialisto vertinimu, tačiau pagrindo abejoti Vilniaus kalėjimo specialisto kompentencija nėra, juolab, kad nepakankamas problemų ir sprendimo įgūdžių konstatavimas remiasi ir objektyviais duomenimis – pildydamas savęs vertinimo anketą nuteistasis nesugebėjo išskirti nei vienos probleminės srities. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad ankstesnėje 2024 m. sausio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys taip pat nurodytas „mastymas ir elgesys“, nors minėta išvada rengta kito specialisto Marijampolės kalėjime. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, jog nuteistojo savivertės jausmas kiek paaukštintas, nors nuteistasis nestokoja adekvataus elgesio geba būti savikritišku, tačiau linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, todėl egzistuoja rizika, kad nuteistasis pervertins savo galimybes, nenumatys savo elgesio tolimesnių pasekmių.
12. Atsakydamas į gynėjo argumentus dėl būtinybės ugdyti psichologines savybes, esant aplinkybių visumai dėl progresyvaus R. T. bausmės atlikimo, aukštesnysis teismas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatomi dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę koreguoti, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pažanga šioje srityje nestebima. Be to, nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu visumoje vertintintas teigiamai, visgi jis nebuvo nepriekaištingas.
13. R. T. bausmės atlikimo metu baustas du kartus: 2022 m. kovo 22 d. – už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, ir 2023 m. gruodžio 13 d. – už alkoholio vartojimą, be to, 2020 m. kovo 2 d. nedalyvavo nuteistųjų rikiuotėje, taip pažeisdamas vidaus tvarkos taisykles, tačiau drausminė nuobauda neskirta. Nors gynėjas pagrįstai akcentuoja, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi daugiau nei metus laiko, minėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo vien tik teigiamas, tai yra nepriekaištingas.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į likusios neatliktos bausmės dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-300-919/2024). R. T. siekia būti paleistas lygtinai neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies – ketverių metų. Nors neatliktos bausmės dalis negali būti esmine aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymas neatlikus tokio dydžio bausmės dalies, galimas tik esant visiškai nepriekaištingam nuteistojo elgesiui, nekylant jokių abejonių dėl tolimesnės resocializacijos neizoliavus jo nuo visuomenės. Gi aukščiau paminėti duomenys tokios išvados šiuo atveju daryti neleidžia.
15. Gynėjas teisingai nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatytas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą. Visgi, nemokėdamas kalbos nuteistasis susiduria su sunkumais šalindamas problemines sritis mąstymo, emocinės gerovės srityse, nes negali lankyti lietuvių kalba vedamų resocializacijos priemonių ir programų. Aukštesnysis teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad prieš tai bausmės atlikimo metu lietuvių kalbos jis nesimokė, nors remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistasis nurodo, kad po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ketina likti Lietuvoje, nori kad žmona su vaikais atvyktų gyventi į Lietuvą. Akivaizdu, jog nemokėdamas lietuvių kalbos ir planuodamas Lietuvoje likti po bausmės atlikimo, nuteistasis gali susidurti su tam tikrais integracijos į visuomenę, darbo rinką, sunkumais. Būtent dėl planų po bausmės atlikimo likti gyventi Lietuvoje, pasak specialisto paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje, lietuvių kalbos nemokėjimas nurodytas ir kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys.
16. Pasisakydamas dėl to, jog Vilniaus kalėjime resocializacijos priemonės ir programos vykdomos tik lietuvių kalba, aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kaip skunde akcentuoja gynėjas, nuteistasis dalį laiko gyvena įprastą gyvenimą laisvėje. Remiantis gynėjo paaiškinimais apylinkės teisme, R. T. išleidžiamas į miestą, parduotuvę, bažnyčią, taigi turi galimybę susirasti ir lankyti psichologo konsultacijas laisvėje rusų kalba. Duomenų, kad Vilniaus kalėjimo administracija draustų tai daryti, nėra. Tai kad šiuo metu atsivėrusios galimybės tai padaryti, užsiminė ir pats gynėjas teismo posėdyje. Nors posėdžio metu gynėjas nurodė, kad tai būtų daroma, jeigu teismas įpareigotų baigti tam tikras programas, jokių įpareigojimų teismas šiuo klausimu duoti negali, o iniciatyvos laisvėje susirasti psichologą, resocializacijos programas rusų kalba, norėdamas šalinti socialinio tyrimo išvadoje nurodytas problemines sritis, (negalėdamas to daryti Vilniaus kalėjime dėl kalbos barjero), turi pats nuteistasis, taip parodydamas motyvaciją tai daryti.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priimamas įvertinus visas, tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes. Iš Komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo ir skundžiamos nutarties matyti, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai R. T. elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes. Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos, vienbalsiu priimtu sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad lygtinio paleidimo metu asmuo yra toliau prižiūrimas, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad R. T. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
18. Gynėjas skunde itin akcentuoja klausimą ar R. T. apskritai gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir objektyviai negali jo gauti dėl Ribojimų įstatyme esančių apribojimų Rusijos Federacijos piliečiams, o taip pat dėl neatitikimo reikalavimams tokiam leidimui gauti įtvirtintiems Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos vertinimu, su kuriuos iš esmės sutiko ir apylinkės teismas, R. T., negali vykdyti probacijos sąlygų, nes neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
19. Nuteistojo asmens byloje esančiame Migracijos departamento 2019 m. gegužės 22 d. rašte, nurodyta, kad Rusijos Federacijos pilietis R. T. nuo 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. 2019 m. kovo 5 d. pasibaigė jam išduotos Šengeno vizos galiojimas. Taip pat informuojama, kad pasibaigus suėmimo terminui, Migracijos skyriuje bus priimtas sprendimas dėl R. T. grąžinimo į Rusijos Federaciją (I t. 2 d. l. 50).
20. BVK 5 straipsnio 2 dalis numato, kad bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys. Taigi, nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuoja, be kita ko ir teismo nuosprendžiai bei nutartys. R. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį. Todėl kaip teisingai nurodo gynėjas, nuteistojo teisėto buvimo Lietuvoje pagrindas yra minėtas nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Priešingas aiškinimas reikštų, kad nuteistasis dar prieš pradėdamas atlikti bausmę turėjo būti grąžintas į Rusijos Federaciją. Be to, nuteistasis šiuo metu atlieka bausmės atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur jam suteikiama galimybė judėti laisvėje už pataisos įstaigos ribų ir tai nėra traktuojama kaip neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje. Aplinkybę, kad R. T. teisėto buvimo Lietuvoje pagrindu yra nuosprendžio vykdymas, patvirtina ir aukščiau minėtame rašte nurodyta Migracijos departamento pozicija, iš kurios matyti, kad sprendimas dėl R. T. grąžinimo į Rusijos Federaciją bus priimtas po bausmės atlikimo, taigi bausmės atlikimo metu, sprendimas dėl nuteistojo grąžinimo į Rusijos Federaciją iš esmės net nesvarstomas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad konstatavus, kad šiuo metu atlikdamas bausmę pagal teismo nuosprendį R. T. Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, šis statusas išliktų ir jo lygtinio paleidimo atveju taikant probaciją.
21. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, taikant lygtinį paleidimą bausmės vykdymas nesibaigia. Lygtinio paleidimo atveju asmuo toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę, tik švelnesnėmis sąlygomis, o lygtinio paleidimo metu taikomos probacijos pabaigos terminas sutampa su likusios neatliktos bausmės pabaigos terminu. Aplinkybę, jog lygtinio paleidimo atveju taikoma probacija yra bausmės tąsa kitu režimu, patvirtina ir Probacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, remiantis kuriomis, probuojamųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys. Taigi, tiek BVK, tiek probacijos įstatyme užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančios nuostatos yra identiškos, probuojamojo užsieniečio teisinę padėtį, taip pat be kita ko, nustato nuosprendis. Taigi lygtinio paleidimo atveju taikomą probaciją laikant bausmės tąsa, R. T. teisėto buvimo Lietuvoje pagrindu, tebegaliotų Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kuris jam toliau būtų vykdomas, tik švelnesnėmis sąlygomis. Be to sutiktina su gynėju, jog Probacijos įstatymas, reglamentuojantis probojamųjų teisinę padėtį, nenumato reikalavimo, jog probuojamasis užsienio valstybės pilietis turi turėti leidimą gyventi Lietuvoje. Tol kol nuteistasis atlikinėtų nuosprendžiu paskirtą bausmę (taip pat ir švelnesniu režimu taikant probaciją), jis Lietuvos Respublikoje būtų teisėtai. Todėl Komisijos nutarimo išvada, jog R. T. negali vykdyti probacijos sąlygų, nes neturi leidimo gyventi Lietuvoje, nepagrįsta.
22. Pasisakydamas dėl R. T. negalėjimo dirbti laisvėje, nes jis neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties būtinųjų sąlygų, šiam leidimui gauti, aukštesnysis teismas pažymi tik tai, jog nors legalus pragyvenimo šaltinis laisvėje pakankamai svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, visgi negalėjimas įsidarbinti laisvėje, neužkerta kelio ateityje taikyti jam lygtinį paleidimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog dirbti jis negalintis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (Ribojimų įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.