- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-300-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55956-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- A. N.
- Kategorijos
- 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. N. (A. N.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. N. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija pažymėjo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimas nuoseklus šios rizikos mažėjimas, kriminogeninių veiksnių valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu, jo elgesio neigiamų apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse yra skatintas tris kartus, tęsia darbinę veiklą, finansinių įsipareigojimų neturi, palaiko artimus santykius su šeima, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija sprendė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi Komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistojo A. N. pataisos procesas turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje, jam taikoma probacija būtų efektyvi.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. N. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta visapusiškai neįvertinus duomenų, susijusių su žema A. N. rizika pakartotinai nusikalsti, ji yra grindžiama formaliais ir deklaratyviais motyvais, joje klaidingai vertinamas lygtinio paleidimo institutas bausmės vykdymo tikslų įgyvendinimo prasme.
5.2. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartyje pernelyg pabrėžtas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis. Apylinkės teismas vertino aplinkybę dėl nusikalstamų veiklų už kurias atlieka bausmę, pavojingumą ir pobūdį pažymėdamas, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimo padarymą. Skunde pabrėžiama, kad skirdamas griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą teismas jau atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veiklų pobūdį ir pavojingumą, paskirdamas nuteistajam ilgą laisvės atėmimo bausmę. Skunde sutinkama, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos su nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu ir specifika susijusios aplinkybės yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau nuteistojo nuomone, privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir tai neturėtų būti pagrindu atsisakant taikyti lygtinį paleidimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, maža nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Be to, nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausme atlieka pirmą kartą gyvenime.
5.3. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nutartyje netinkamai įvertino nuteistojo turimą teigiamą darbinę motyvaciją, kadangi nuteistasis jau ir dabar oficialiai dirba legalų ir teisėtą darbą. Be to, atlikdamas bausmę išmoko atlikti (duomenys neskelbtini) darbus, įsidarbino (duomenys neskelbtini), savarankiškai mokėsi, turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį - nuo 2023 lapkričio mėn. yra oficialiai įdarbintas. Nuteistojo darbo nuoseklumą patvirtina tai, kad yra gaunamos stabilios pajamos, mokami mokesčiai valstybei. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu, intensyviai savarankiškai mokėsi (duomenys neskelbtini) kalbos bei užsiėmė savišvieta. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad yra stebima pakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje laisvėje, o tai gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnės integracijos proceso laisvėje prielaida.
5.4. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas kelia abejones, kad nuteistasis išėjęs į laisvę ir susidūręs su finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Nuteistojo nuomone, tokios abejonės yra nepagrįstos, kadangi nuteistasis legaliai dirba, neturi finansinių įsipareigojimų, skolų. Nuteistojo nuomone, tai rodo, kad jis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, priima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti dėl savo nusikalstamų veikų kilusias pasekmes.
5.5. Skunde pažymima, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.6. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad šiuo metu bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022 vasario mėn. 18 d. neturi nuobaudų, o tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesio praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse.
5.7. Skunde nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą lemiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje, ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atlikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.
5.8. Nuteistojo teigimu, aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį jis padarė pažangą, savo elgesį bei mąstymą pakeitė pakankamai, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Mano, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atgal į pataisos namus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. A. N. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o taip pat negalima vertinti, jog A. N. pataisos procesas jau yra užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Alytaus apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo A. N. lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti ir Komisijos nutarime, priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš 2024 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis A. N. vyko individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog A. N. penkis kartus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai pagal OASys metodiką ir visais atvejais nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis taip pat nuo 2022 m. vasario 18 d. nebaustas drausmine, tvarka, elgesys gerėjo, nuteistasis elgiasi labiau disciplinuotai, noriai įsitraukia į resocializacijos procesą. Stebima teigiama darbinė motyvacija, dirbo atlikdamas bausmės dalį (duomenys neskelbtini), taip pat dirba šiuo metu perkėlus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, periodiškai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis tris kartus bausmės atlikimo metu skatintas, o būtent: 2018 m. gruodžio 28 d. – už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje – pasivaikščiojimo pailginimas ne daugiau kaip dvejoms valandoms; 2020 m. vasario 18 d. – už gerą elgesį ir sąžiningą darbą būryje – panaikinta 2019 m. rugsėjo 3 d. nuobauda prieš terminą; 2022 m. rugpjūčio 8 d. – už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybinėje įstaigoje – panaikinta 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuobauda prieš terminą. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
10. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Nuteistojo A. N. elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.
11. Nors skunde A. N. pažymi išimtinai tik savo gerąsias savybes, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dėlto nuteistajam konstatuotas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, ir net vienuolika dinaminių – turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai, bei trys apsauginiai – teigiama darbinė motyvacija; glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; neturi finansinių įsipareigojimų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. N. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas didelis (vienuolika).
12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. N. būdamas laisvėje stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Nors atvykęs į laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti, tačiau 2019 m. vasario 5 d. atvykus į pataisos namus ilgą laiką nedirbo, 2020 m. kovo 30 d. įrašytas įrašas, kad nedirbantis. Nuo 2021 m. gruodžio 14 d. įdarbintas (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 12 d. atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. 2023 m. birželio 13 d. priimtas (duomenys neskelbtini) darbininku. Nuo 2023 m. liepos 31 d. A. N. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo sąlygomis, 2023 m. rugpjūčio 22 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ fabrike, vėliau perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2023 m. spalio 20 d. atleistas pačiam prašant, to priežastimi įvardino netinkanti darbo užmokestį, kurį gaudavo. Nuteistasis šiuo metu, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigia, jog darbu bei gaunamu atlygiu patenkintas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog A. N. nurodė, kad mokosi laisvalaikiu programuoti (duomenys neskelbtini) kalbomis, norėtų laisvėje dirbti programuotoju. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo atveju, A. N. neturėtų darbo, kadangi įkalinimo įstaigoje nėra gauta jokio oficialaus dokumento apie įdarbinimą paleidimo atveju. Taip pat pažymėtina, jog iš Socialinio tyrimo duomenų matyti, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas, įvykdė susigundęs greitai uždirbamais pinigais dėl turimų įsiskolinimų, todėl apygardos teismo vertinimu, nors nuteistasis skunde nesutinka, su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jo darbinė patirtis vertinama kaip nenuosekli, tačiau įvertinus aukščiau aptartą, akivaizdu, jog vis dėlto pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog darbinė nuteistojo motyvacija nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.
13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
14. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad skunde nurodomas aplinkybės duoda pagrindą probacijos taikymui jį paleidus iš kalėjimo, tačiau aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos. Taip pat atsakant į nuteistojo A. N. skundo argumentus dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.
15. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, dabartinė teigiama nuostata į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas bei nors ir trumpą laiko tarpą, tačiau pozityvus elgesys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis skunde apygardos teismui teigia, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį nuteistojo elgesio pokytį, tačiau tai vyksta dar itin trumpą laiko tarpą ir to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.
17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. N. (A. N.) skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.