- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-220-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01272-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. M.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
procesinio dokumento kategorijos: 76.4; 76.3; 76.5; 77.4.2; 78.2.1; 121.1; 121.21; 121.22.
2013 m. vasario 26 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-714/2012 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei D. M. dėl tėvystės nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovas R. K. yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas, o L. M. yra R. K. duktė. Teismas, nustatęs tėvystę, paliko L. M. tą pačią pavardę – M. ir nustatė nepilnametės L. M. gyvenamąją vietą su jos motina D. M.. Priteisė iš atsakovo R. K. išlaikymą dukrai L. M. periodinėmis 425 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2011-11-01 iki L. M. sulauks pilnametystės. Nepilnametei L. M. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskyrė jos motiną D. M.. Nustatė ieškovo R. K. ir jo dukters L. M. bendravimo tvarką, pagal kurią R. K. turi teisę bendrauti su dukra L. M. jos gyvenamoje vietoje kas antrą sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Priteisė iš atsakovo R. K. valstybės naudai 162 Lt žyminį mokestį. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis teismas nusprendė vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Teismas ieškovo reikalavimo dalį dėl prašymo nustatyti tėvystę patenkino nurodęs, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas R. K. yra jos dukters L. M. biologinis tėvas, todėl nustatė, kad L. M., gim. 2010-08-14, tėvas yra R. K., o L. M. yra R. K. duktė (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str.).
Teismas nustatė, kad L. M. nuo gimimo faktiškai gyvena su motina ir kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nėra, todėl L. M. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina D. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.168 str., 3.174 str.).
Teismas nustatė, kad įregistruojant vaiko gimimą, mergaitės pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Teismas konstatavo, kad byloje kyla ginčas dėl nepilnamečio vaiko pavardės, nes tėvų pavardės yra skirtingos (Lietuvos Respublikos CK 3.167 str. 2 d., 3.173 str.). Atsižvelgiant į tai, kad L. M. šeima laikytini jos motina D. M. ir brolis T. M., teismo nuomone, mergaitės pavardė, pripažinus ieškovo tėvystę, turėtų likti tokia, kokia jai buvo suteikta įregistruojant gimimą.
Teismas sprendime konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko poreikius pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą dukrai L. M. periodinėmis išmokomis po 425 Lt nuo 2011-11-01, tai yra nuo to mėnesio, kada buvo paduotas pradinis ieškinys teismui, ir ieškovas pripažino, kad nuo to laiko neteikia išlaikymo dukrai (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.). Teismas paskyrė atsakovę nepilnamečiam vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.190 str.).
Teismas netenkino atsakovės prašymo priteisti iš ieškovo dukrai išlaikymo skolą už ankstesnį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-06-01. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, kad byloje negauta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad ieškovas nerėmė savo dukters iki 2011 m. spalio mėnesio, dėl to atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė.
Teismas nurodė, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Teismas pripažino, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje, teismo vertinimu, nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. L. M. auga šeimoje, kurioje nėra suaugusio vyro. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Nustatydamas ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra įtemti santykiai, į L. M. amžių, sveikatos, psichologinę būklę, psichologės paaiškinimus, bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, taip pat ir išsaugoti jos ryšius su abiem tėvais, nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią jis galėtų bendrauti su dukra atsakovės namuose kas antrą sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val., kai ieškovas turės galimybę betarpiškai bendrauti su dukra (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.). Teismo manymu, vaiko amžius ir tai, kad ieškovas kurį laiką nėra bendravęs su dukra, ilgesni ir dažnesni pasimatymai galėtų apsunkinti vaiko raidą, jo artimųjų gyvenimą, todėl teismas tokią bendravimo tvarką pripažino pakankama. Teismas taip pat pripažino mažai tikėtina, kad ieškovas, neseniai sukūręs naują šeimą, turėtų galimybę kiekvieną sekmadienį skirti dukters lankymui, teismo vertinimu, kiekvienas neatvykimas nustatytu laiku sukeltų vaikui nusivylimą dėl nepatenkintų lūkesčių. Nustatydamas bendravimo tvarką teismas įvertino psichologės rekomendacijas dėl bendravimo su vaiku per ryšio priemones. Teismas išaiškino šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir dukters pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu arba pateikti pakartotinį ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str., CK 3.169 str. 3 d., Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą skundžia ieškovo R. K. atstovas advokatas G. Č., kuris prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą civilinės bylos Nr. 2-48-714/2012 dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo taip: 1) nustatyti ieškovo R. K. ir jo dukters L. M. bendravimo tvarką iki dukrai sukaks treji metai, pagal kurią ieškovas R. K. turi teisę bendrauti su dukra L. M. jos gyvenamojoje vietoje kiekvieną sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val., 2) L. M. sukakus trejiems metams, nustatyti ieškovo R. K. ir jo dukters L. M. bendravimo tvarką, pagal kurią: ieškovas R. K. bendrauja su nepilnamete dukra L. M. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį, dukrą pasiimdamas šeštadienį 10 val. ryto ir grąžindamas dukrą motinai D. M. sekmadienį 16 val. vakare; ieškovas R. K. turi teisę pasiimti dukrą L. 15-ai kalendorinių dienų į savo gyvenamąją vietą savo kasmetinių atostogų metu bei 30-iai valandų per Velykas bei 48-ioms valandoms per Kalėdų–Naujųjų metų šventes. Apie ketinimą pasiimti dukrą Lukreciją į savo gyvenamąją vietą kasmetinių atostogų metu ir Velykų, Kalėdų bei Naujųjų Metų šventėms R. K. vaiko motiną privalo informuoti ir konkrečiai susitarti su ja ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki vaiko pasiėmimo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė priteisti ieškovui R. K. iš atsakovės D. M. 605 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Apelianto atstovas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nusprendęs, jog bendravimas kas antrą sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 va. dukters gyvenamojoje vietoje yra pakankamas, pažeidė ieškovo R. K. teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra (LR CK 3.170 str. 1 d.), o taip pat pažeidė ir šalių nepilnametės dukros interesus, nes toks sprendimas neužtikrina jos teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu jos tėvu (LR CK 3.170 str. 2 d.).
Teismo motyvas, jog įtempti šalių santykiai būtų pagrindas riboti atskirai gyvenančio tėvo bendravimą su savo vaiku, yra neteisingas, todėl tokia išvada paremtas sprendimas negali būti paliktas galioti nepakeistas. Apelianto manymu, vaiko amžius nėra jokia kliūtis bendrauti tėvui ir dukrai, nuolatinis ir tiesioginis tėvo bendravimas su savo dukra nuo pat mažumės yra ypatingai svarbus išlaikant tarpusavio ryšį. Pirmosios instancijos teismas, laikęs priešingai, tą darė, apelianto nuomone, visiškai nepagrįstai.
Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas R. K. negali maksimaliai bendrauti su dukra dėl pastarosios sveikatos būklės. Apklausta psichologė aiškino, jog ji rekomenduotų ieškovui su savo dukra bendrauti kuo dažniau, ji rekomenduotų pradėti nuo pabendravimų su tėvu, o užsimezgus emociniam ryšiui, psichologės nuomone, tėvas galėtų pasiimti dukrą ilgesniam laikui ar nakčiai. Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri aiškiai neatitinka psichologės rekomendacijų ir yra orientuota ne į maksimalų, o priešingai – minimalų ieškovo R. K. bendravimą su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Bendravimas sekmadieniais po vieną valandą atitiktų tiek psichologės rekomendacijas, tiek šalių dukros interesus nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek ieškovo interesus maksimaliai bendrauti su savo dukra, dalyvauti ją auklėjant. Toks bendravimo laikas yra visiškai optimalus ir realiai nesukelia atsakovei jokių didelių trikdžių. Ieškovei, net ir išvykus savaitgaliui su dukra iš gyvenamosios vietos, toks laikas yra įprastas sugrįžti atgal, turint omenyje, kad kita diena yra darbo ir vyresnįjį atsakovės sūnų reikia suruošti mokyklai.
Sukakus trejiems metams ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką su dukra, kokios jis prašė patikslintu ieškiniu.
Teismo posėdžio metu apklausta psichologė nurodė, jos, kaip specialistės nuomone, užsimezgus dukros ir tėvo emociniam ryšiui, tėvas galėtų pasiimti dukrą ilgesniam laikui ar nakčiai.
Psichologės paaiškinimas suponuoja išvadą, jog ieškovo R. K. ieškiniu prašyta nustatyti bendravimo tvarka buvo atitinkanti šalių dukros interesus, o pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tą padarė visiškai nepagrįstai.
Nors ieškovo R. K. ieškinio reikalavimai ir buvo patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui jokios dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tokį teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvo tuo, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Teismo motyvas, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, neeliminuoja teismo pareigos patirtas išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintiems reikalavimams. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai nulėmė, jog buvo iš esmės neteisingai išspręsta byla ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo R. K. apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad pateiktu R. K. apeliaciniu skundu nesutinka visiškai.
Atsakovė netrukdys ieškovui dalyvauti dukros auklėjime, kiek tai neprieštaraus dukros interesams, tačiau tokią bendravimo tvarką, kokios nori apeliantas, dar netikslinga nustatyti vien todėl, kad tarp atsakovės ir dukros yra susiformavęs stiprus biologinis ir emocinis tarpusavio ryšys, o R. K. neturi jokio ryšio su vaiku, nes su juo nesimatė jau labai ilgą laikotarpį – ilgiau nei metus.
Teismas ne ribojo, o nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri optimaliai ir palaipsniui leis prieiti prie dažnesnių ir ilgesnių pasimatymų. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, kad R. K. ilgai nesimatė su dukra, o atsakovė visada norėjo, kad tėvas bendrautų su dukra, kad tarp jų užsimegztų emocinis ryšys. Pasimatymais nėra ribojamas tėvo dalyvavimas auklėjime, o atvirkščiai – pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, siekiama, kad tėvas palaipsniui, be skubos, siekiant nepadaryti žalos vaiko raidai, prisipratintų dukrą. Psichologė labai aiškiai išsakė poziciją, kad dukros Lukrecijos išvežimas iš įprastos aplinkos ir jos palikimas ilgesniam laikui (nakčiai) tarp nepažįstamų asmenų būtų trauma.
Šalies argumentai
Teismas visiškai teisingai nurodė, kad būtina atsižvelgti į tėvų tarpusavio santykius. Skirtingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismų praktikoje nustatyta, kad būtina atsižvelgti į tėvų tarpusavio santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą susidariusią padėtį ir artimų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus – turi būti ryšio teisinis vertinimas. Būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes. Negali būti apribojimų, jei tai nereikalauja vaiko interesams apsaugoti (3K-57/2007). O byloje yra duomenų, kad ieškovas elgiasi netinkamai, vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žala, ieškovo konfliktiškas elgesys neduoda pagrindo tikėtis, kad jis, bendraudamas su vaiku motinos akivaizdoje, elgsis kitaip. Todėl teismas turėjo teisę ir pareigą vertinti ir šias aplinkybes.
Teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių, nustatydamas bendravimo tvarką. Teismas nenurodė, kad tai yra kliūtis bendravimui, tiesiog amžius įvertintas tuo aspektu, kad vaiko ryšys su tėvu dar nesusiformavęs, o jį formuoti reikia palaipsniui, neskubant, nes vaiko amžius turi reikšmės tam, kaip vaikas supranta supantį pasaulį, jaunesniam vaikui reikia daugiau laiko pasiruošti naujiems dalykams. Teismas tuo rėmėsi kaip tik ir tėvo interesais, tik taip įmanoma sutvarkyti tinkamai vaiko ir tėvo santykius, kurie iki šiol nebuvo. Formuojamoje teismų praktikoje taip ir akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į vaiko amžių. Atsakovė nesutinka su tuo, kad dukra būtų paliekama tėvui ilgesniam laikui ir nakčiai be atsakovės šiuo metu. Tai ji grindžia tuo, kad dukra dar yra maža, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji labai prisirišusi prie atsakovės, tai akcentuoja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, ieškovas niekada nėra ja rūpinęsis – maitinęs, prausęs, prižiūrėjęs. Be to, šiuo metu vaikas turi tik baimės jausmą, kurį sukelia tėvas, nes vaikas matė, kad bendraudamas su atsakove ieškovas nerodo jokios pagarbos vaiko motinai – atsakovei. Ieškovo elgesys nesuteikia garantijų, kad dukra bus saugi. Ieškovas yra ne kartą parodęs savo ūmų būdą, kėlęs triukšmą, šūkavęs ir gąsdinęs su ja susidoroti vaiko akivaizdoje.
Ieškovas dar neturi jokių socialinių ir emocinių ryšių su dukra, niekada nėra su ja ilgiau bendravęs, pasimatymams anksčiau skirdavo tik keletą minučių, ir dabar ieškovas nesistengia matytis su vaiku, vaiko nėra matęs jau ilgiau nei metai. Taip pat šiuo metu dar negalima spręsti klausimo į ateiti, kaip nori ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku, kai jai sukaks treji metukai. Šiuo metu visiškai neaišku, kaip susiklostys tėvo ir dukros santykiai per metus, tik turint duomenis apie jų tarpusavio santykius, nusistovėjusį ryšį, bus galima spręsti, ar siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Šiuo metu numatyti įvykių raidos į priekį neįmanoma. Teismas teisingai išsprendė bylą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o tai atitinka ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str.
Be to, siūloma tvarka yra neaiški ir nelogiška dėl bendravimo švenčių dienomis ir abejotina dėl 15 kalendorinių dienų atostogų metu, ar vaikas galės tiek laiko būti skyrium nuo motinos, nes jai bus tik treji metukai. Dar neaišku, kaip susiklostys vaiko santykiai su nauja ieškovo šeima.
Teismas pagrįstai išsprendė bylos vedimo išlaidų paskirstymą, nes tenkinta buvo didesnė atsakovės reikalavimų dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė prijungti prie bylos duomenis apie apelianto elgesį po bylos nagrinėjimo Jurbarko rajono apylinkės teisme, nes anksčiau tokių duomenų negalėjo pateikti. Tačiau dokumentų kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apelianto atstovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas nėra išsamus, ne visi įrodymai yra aptarti ir įvertinti arba yra įvertinti netinkamai, be to, yra padaryti ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normų pažeidimų. Tačiau akivaizdu, kad nuo to, ar byla bus nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka, skundžiamas sprendimas netaps išsamesnis. Apeliantas savo argumentus yra išdėstęs tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ir nenurodo, ką dar papildomai galėtų reikšmingo paaiškinti žodinio proceso metu, ir to, dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėjo išdėstyti apeliaciniame skunde. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentacijos matyti, kad juose keliami klausimai yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų vertinimu ir procesinių teisės normų aiškinimu, naujų įrodymų šalys nepateikė ir papildomų faktinių aplinkybių nustatymo klausimų nekelia. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra būtinumo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuostata, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismo praktika orientuoja į tai, kad vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad yra pagrindas šiuo metu ieškovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką.
Iš bylos duomenų išeina, kad ginčo šalių dukrai šiuo metu yra suėję tik 2 metai ir 6 mėnesiai, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Nuo pat gimimo šalių duktė gyvena su motina atsakove D. M., ieškovas niekada nėra vaiku rūpinęsis – maitinęs, prausęs, prižiūrėjęs, duktė yra prisirišusį prie motinos, nuolatinio kontakto su tėvu neturi, vaikas nepažįsta tėvo, tarp jų nėra susiformavęs glaudus, artimas ryšys. Tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, tad psichologės paaiškinimu, kol vaikas ieško saugumo, sunku būtų išlaikyti jį šalia asmens, kurio artimas žmogus, šiuo atveju mama, nemėgsta.
Atsakovė pagrįstai teigia atsiliepime į apeliacinį skundą, kad vaikas turi apsiprasti bendrauti su ieškovu. Pažymėtina, kad VTAS atstovės paaiškinimu, vaiko interesais pasimatymai su ieškovu turi įvykti vaikui įprastoje aplinkoje, tokios pačios nuomonės buvo apklausta teismo posėdyje psichologė N. J., kuri nurodė, kad ieškovas gali bendrauti dažnai nebūtinai akis į akį, bet telefonu, „Skype‘u“, bendravimai turi būti trumpi, tikrai ne valandą, nes tokio amžiaus vaikas nesugeba ilgai išlaikyti dėmesio. Minėti asmenys patvirtino, kad svarbiausia yra vaiko sveikata ir tinkamas vaiko dienos režimas, o kad pasimatymai su ieškovu netraumuotų vaiko, jie turi vykti dalyvaujant vaiko motinai. Todėl atmestinas yra apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimas su vaiku kas antrą sekmadienį nuo 15 val. iki 16 val. dukters gyvenamojoje vietoje nėra pakankamas ir pažeidžia vaiko interesus, nes tokiai apelianto nurodytai išvadai padaryti pagrindo nėra (CPK 185 str.).
Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad trejų metų dukrą apeliantas galėtų pasiimti ilgesniam laikotarpiui iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija mano, kad dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimo, leidžiant ieškovui savaitgalį ar keliolikos dienų laikotarpiui pasiimti trejų metų vaiką iš jo gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, galimai bus pakenkta vaikui, nes jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų atkurtas vaiko ir tėvo nutrūkęs emocinis ryšys, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su ieškovu. Pereinamo (adaptacinio) laikotarpio nustatymui neprieštaravo atsakovė D. M., kuri teigė, kad toks laikotarpis turėtų būti nustatytas, iki vaikas pripras prie bendravimo su tėvu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, labai intensyvus ilgalaikis bendravimas tarp ieškovo ir vaiko, kokį prašo nustatyti apeliantas, kai dukrai sukaks treji metai, negali būti nustatytas, nes gali pakenkti vaiko interesams – vaikas dėl objektyvių priežasčių (tėvo nepažįsta) nėra pasiruošęs tokiam intensyviam bendravimui su apeliantu, o laikotarpis, iki vaikui sukaks treji metai, yra gana trumpas. Be to, šiuo metu nėra aišku, kaip susiklostys santykiai tarp ieškovo ir mažametės dukters, iki vaikui sukaks treji metai, ar tarp jų atsiras abipusis prieraišumas, ar vaikas jaus saugumą. Pažymėtina, kad vaikas, sulaukęs trejų metų, nėra pakankamai sąmoningas, kad jau galėtų bendrauti su kiekvienu iš tėvu atskirai ir būti ilgesniam laikui atskirtas nuo motinos, su kuria šiuo metu gyvena, gyventi ir nakvoti ne savo gyvenamojoje vietoje. Todėl teisėjų kolegija, įvertindama byloje esančius duomenis apie vaiko amžių gyvenamąją vietą, šalių bendravimą tarpusavyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkindamas ieškovo reikalavimo dėl bendravimo su vaiku laikotarpiu, kol vaikui sukaks treji metai ir vėliau, nepažeidžia ieškovo teisių, nes atitinka vaiko interesus.
Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime išaiškino, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, todėl apelianto atstovo skundo argumentai nepatvirtina ir šios apskųstos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar jos nepagrįstumo.
Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis, teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų už pirmosios instancijos teisme suteiktas ieškovui advokato teisinės paslaugas nepriteisė, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovui atstovavo advokatas O. R., remiantis atstovavimo sutartimi (b. l. 6), advokatas surašė ieškovo vardu procesinius dokumentus (ieškinio pareiškimą, patikslintą ieškinio pareiškimą, atsiliepimus į atsakovės priešieškinį, patikslintą priešieškinį, atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose). Remiantis pinigų priėmimo kvitais Nr. 397145, 396936, 396917 (b. l. 5–6, 67, 80), ieškovas už teisinių paslaugų suteikimą sumokėjo advokatui (750 Lt, 500 Lt, 1 000 Lt) 2 250 Lt. Ieškovas pareiškė byloje ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, dėl pavardės pakeitimo, dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas patenkino iš dalies, o ieškovo reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo atmetė.
Vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.18 punktais, pagal kuriuos maksimali priteistina advokato užmokesčio už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, atstovavimą teisme suma lygi Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dvigubam dydžiui, esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės priteistinos ieškovui pirmosios instancijos teisme turėtos 1 500 Lt išlaidos advokato teisinėms paslaugoms už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą apmokėti.
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo panaikinimo lemiančių pagrindų, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Tačiau paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra pagrindas nekeičiant teismo sprendimo papildomai nurodyti apie ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti ieškovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)).