- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- I3-1055-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03400-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Fianansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), 1 574,34 Eur dydžio kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis (tokia reikalavimų apimtis priimta teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi).
2. Savo skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
2.1. Paaiškina, kad nuo 2005 metų iki 2015 metais buvo FNTT pareigūnu ir tarnyboje dėvėjo nuosavus drabužius ir avalynę. Mano, kad jam turėtų būti priteista 1 450,38 Eur. dydžio žalos, atsiradusios dėl nuosavos aprangos dėvėjimo vietoje neišduotos tarnybinės uniformos 2005-2014 metų laikotarpiu atlyginimą, lygų 30 procentų neišduotos tarnybinės uniformos ir atskirų jos dalių, kurių bendra vertė yra 4834,60 Eur. ir 96,96 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 2015 metais neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurios dydis yra 30 procentų nuo 2015 metais neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių bendra vertė yra 323,21 Eur iš viso 1547,34 Eur.
Nurodo, kad ne pradedant 2020 m. gegužės mėnesiu kreipėsi į FNTT, kad ši sumokėtų kompensaciją, tačiau ji atsisakė.
2.2. Analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-12 sprendime (administracinė byla Nr.el-815-208/2018, teisminio proceso Nr.3-61-3-02998-2015-9) buvo tenkintas skundas būtent dėl tokios FNTT pareigūnų reikalautos sumos, pabrėžiama, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo ir kompensacijų išmokėjimo vidaus tarnybos pareigūnams turėtų būti atsižvelgiama j LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodiką pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 procentų nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas (LVAT 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-397-520/2015). FNTT profesinė sąjunga atliko apskaičiavimus dėl priteistinų kompensacijų dydžių, kurie buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui su 2015-07-01 patikslintu prašymu administracinėje byloje Nr.el-9290-561/2015.
Atsiliepimas
3. Atsakovė FNTT pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas dirbo FNTT nuo 2005 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. spalio 27 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės mėnesio kelis kartus kreipėsi į FNTT dėl kompensacijos išmokėjimo, jam buvo raštais (2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. raštais Nr. 25/17-4-10952 ir 25/17-4- 14078) atsisakyta išmokėti kompensacijas.
3.2. 2004-06-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 748 patvirtino pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius. Vadovaudamasis šiuo Vyriausybės nutarimu bei Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 46 str. 2 d., Tarnybos direktorius 2004-12-30 įsakymu Nr. 94V patvirtino FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles ir normas. Vyriausybės 1994- 01-31 nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ (toliau ir - Nutarimas), galiojęs iki 2011-06-12, numatė, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 proc. uniformos vertės kompensacija. 1999-12-22 vidaus reikalaų ministras priėmė Tvarką, kuria buvo pavesta spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams - vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Nutarimu nustatytos vertės normos.
3.3. Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTT įstatymas), kuris įsigaliojo 2002 m. balandžio 1 d., 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma įpareigojo FNTT pareigūnus dėvėti policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtins Tarnybos pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus. FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymas patvirtintas Nutarimu. FNTT direktoriaus 2004-12-30 įsakymu Nr. 94V (toliau – ir 2004-12-30 įsakymas Nr. 94V) buvo patvirtintos FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, išdavimo ir grąžinimo taisyklės bei tarnybinės uniformos dėvėjimo normos.
FNTT 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 (toliau – ir 2015-03-10 įsakymas Nr. V-66), kuris pakeitė 2004-12-30 įsakymą Nr. 94V patvirtino Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašą, Tarnybos pareigūnų pirminio aprengimo tarnybine uniforma finansines normas ir pareigūnų perrengimo tarnybine uniforma skaičiuotinas metines finansines normas.
FNTT 2015 metams patvirtintuose asignavimuose lėšos tarnybinių uniformų įsigijimui nebuvo skirtos, todėl tarnybinių uniformų viešieji pirkimai 2015 metais nevyko.
FNTT įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių Tarnybos pareigūnus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformą. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vykdydamas tarnybines pareigas, Tarnybos pareigūnas privalo prisistatyti ir pateikti tarnybinį pažymėjimą“. Tarnyba ginčijamuoju laikotarpiu negalėjo aprūpinti pareigūnų uniformomis.
Kaip matyti, ginčo laikotarpiu (2005-2015 m.) nebuvo numatytas kompensavimas už neišduotas (nesuteiktas) tarnybines uniformas ar jų dalis. 2018 m. spalio 17 d. FNTT direktorius pasirašė įsakymą Nr. V-211 „Dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą statutiniams valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 3 punkte nurodė, kad „Teisę gauti kompensaciją pagal Aprašą turi Tarnybos pareigūnai, kurie nuo 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo aprūpinti tarnybine uniforma pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintas tarnybinių uniformų normas ir kurie pateikė prašymą dėl neišduotos tarnybinės uniformos išlaidų kompensavimo“.
3.4. Pareiškėjas dėl kompensacijos į FNTT kreipėsi tik 2020 m. gegužę. Už nustatytais terminais neišduotą tarnybinę uniformą Pareiškėjui, remiantis Aprašu, buvo apskaičiuota ir išmokėta 548,91 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt vieno cento) kompensacija. Laikotarpiui iki 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikyta 3 metų ieškinio senatis. Pareiškėjas į teismą dėl žalos priteisimo kreipėsi 2020 m. spalio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo teisės į ieškinį už 2005-2015 metų laikotarpį atsiradimo dienos, taigi praleidęs ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes Nuo 2017 m. spalio 26 d. Pareiškėjo tarnybos teisiniai santykiai su FNTT nebesieja, nes jis nuo minėtos datos yra atleistas iš FNTT eitų pareigų. Į Tarnybą dėl kompensacijos išmokėjimo su prašymu jis kreipėsi tik 2020 m, rugpjūčio 10 d.. tai yra praėjus 3 metams nuo to momento. Pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo išsilavinimas - aukštasis universitetinis, teisės srities. Pareiškėjas žinojo, o jei nežinojo, privalėjo žinoti, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Senaties termino netaikymas šioje byloje pažeistų teisinį stabilumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas nuo 2005 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. spalio 27 d. buvo FNTT statutinis pareigūnas.
4.2 2017 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-211 FNTT direktorius pareiškėjo prašymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2017 m. spalio 27 d.
4.3. 2020 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas FNTT pateikė prašymą dėl neišduotos tarnybinės uniformos išlaidų kompensavimo už 2005-2015 metus (iš viso 1547,34 Eur), FNTT 2020 m. gegužės 25 d. informavo Pareiškėją, kad Pareiškėjui apskaičiavo ir pervedė į Pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą 548,91 Eur kompensaciją.
4.4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos, patirtos negavus tarnybinės uniformos, priteisimo.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 27 d. teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje keliamas senaties taikymo klausimas.
6. Santykius, susijusius su tarnybinių uniformų skyrimu (dėvėjimu) FNTT reguliuoja Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsnio 1 dalis, kuri numatė, kad pareigūnai aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Šio straipsnio 2 dalyje (straipsnis keistas 2006 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. X-804, įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.), inter alia (iš lot. k. be kita ko), nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas (įstatymas) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas (žr. 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.).
FNTT įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad FNTT pareigūnai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dėvi policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina FNTT pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad FNTT pareigūnams taikomos policijos pareigūnų socialinės garantijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos ir FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos bei skiriamųjų ženklų aprašymas. Statutas buvo keičiamas, įskaitant normas, reguliuojančias tarnybinių uniformų dėvėjimą. Šie santykiai reguliuojami Statuto 54 straipsnyje (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija). Buvo keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 954 pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-245, vadovaudamasis Statuto 54 straipsnio 3 dalimi, patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymą.
7.1. LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1099-1062/2017), vadovaujantis Statuto, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 2 dalimi (straipsnis keistas 2006 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. X-804, įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.), Statuto 54 straipsniu, Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 954, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-245 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymu, FNTT direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintu Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašu bei LVAT praktika (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007; 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.), išaiškinta, jog Tarnybos statutinių pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos išmokėjimas yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais ir paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenustato.
7.2. LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1099-1062/2017 bei 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018 taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras akivaizdžiai patvirtino, kad FNTT pareigūnams turi būti suteikiamos tarnybinės uniformos arba mokama kompensacija. Šiose nutartyse taip pat pasisakyta, kad atsakovės minima LVAT nutartis administracinėje byloie Nr. A-1849-492/2015 vertintina kaip neturinti precedento galios.
7.3. Be kita ko, LVAT formuojamoje teisminėje praktikoje konstatuota, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2845/2012). Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas raštu kreipėsi, ar nesikreipė į atsakovę dėl aprūpinimo uniforma, jam ji privalėjo būti išduota. Be to, iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji ginčijamu laikotarpiu negalėjo pareigūnų aprūpinti uniformomis, taigi akivaizdu, kad pareiškėjo kreipimasis nieko nebūtų pakeitęs. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisę į aprūpinimą uniforma arba kompensaciją.
8.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014).
8.2. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam turtinę žalą, kuri pasireiškė jo turėtomis išlaidomis, t. y. jam savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus ir avalynę, kurią jis dėvėjo ir avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Skunde pareiškėjas nurodo, kad nekaupė duomenų, kiek išlaidų faktiškai patyrė. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tuomet jų dydį nustato teismas. Tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015).
8.3. Sprendžiant ginčus dėl kompensacijų išmokėjimo (žalos atlyginimo) vidaus tarnybos pareigūnams atsižvelgtina į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos tokio pobūdžio žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 procentų nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018).
8.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad remiasi analogiškose bylose su atsakove nustatytais žalos dydžiais. LITEKO duomenimis, įsiteisėjusioje LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018 konstatuota, kad FNTT pareigūnams už 2005-2014 laikotarpį žala sudarė 1 450,38 Eur (laikant, kad neišduotos uniformos vertė sudaro 4834,60 Eur). Būtent tokį žalos dydį skunde nurodė pareiškėjas. Teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti paaiškinimus/įrodymus dėl neišduotos per 2005-2014 metų laikotarpį uniformos vertės. Atsakovė, reaguodama į šią nutartį, 2020 m. vasario 1 d. pateikė paaiškinimus, tačiau juose jokio nesutikimo su pareiškėjo nurodyta neišduotos uniformos verte neišreiškė. Taigi laikytina, kad pareiškėjo patirta žala už 2005-2014 metų laikotarpį sudarė 30 proc. neišduotos uniformos vertės, skaičiuojant nuo 4 834,60 Eur, t. y. 1 450,38 Eur.
8.5. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad jam nebuvo išduota tarnybinė uniforma, jis, tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Tai akivaizdus faktas, kuris, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas, ir tokia nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė įsigydami savo drabužius dėvėti darbe dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis).
8.6. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad už laikotarpį nuo 2015 m. pareiškėjui buvo sumokėta 548,91 Eur kompensacija, pareiškėjas pripažino, kad šią sumą gavo 2020 m. birželio 19 d. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl kompensacijos už 2015 m. priteisimo (96,96 Eur) atmestinas.
9.1. Reikalavimams dėl kompensacijos (žalos atlyginimo) už neišduotą tarnybinę uniformą yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-967-756/2018, 2017 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017 ir kt.).
9.2. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
9.3. LVAT tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, o atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsiasi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1647/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1695/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014 ir kt.). Pažymėtina, jog nutrūkus tarnybos teisiniams santykiams, nutrūksta ir atsakovo daromas pažeidimas, kuris iki tarnybos santykių nutrūkimo pripažįstamas tęstiniu, tokiu atveju ieškinio senaties terminas privalo būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-967-756/2018, 2017 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017 ir kt.).
9.4. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2017 m. spalio 27 d., konstatuojama, jog būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu dėl minėto tęstinio pažeidimo. Pareiškėjas pirminį skundą teismui pateikė 2020 m. spalio 16 d., kas reiškia, jog pareiškėjas nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino.
10. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 450,38 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovės Finansinių nusikaltimų trimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 450,38 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir trisdešimt aštuonis eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.