Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1099-1062/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-06
Bylos Nr.: eA-1099-1062/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02998-2015-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas: J. M., Š. M., J. S., T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K., A. M.
Atsakovas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
22.4.4Kitos valstybės tarnautojų garantijos

brėžtinaAdministracinė byla Nr. eA-1099-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02998-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 22.4.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buv. B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buv. V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buv. B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buv. V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (A. M.) skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai J. M., Š. M., J. S. (buv. B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buv. V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. I, b. l. 1–13; t. II, 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priteisti:

1.1. J. M. 1 088,91 Eur žalos dėl nuo 2007 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 190,75 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.2. Š. M. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.3. J. S. (buv. B.) 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.4. T. Š. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.5. R. J. 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.6. N. V. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.7. S. E. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.8. R. Z. (buv. V.) 419,02 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 277,94 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.9. S. K. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.10. M. S. 1 088,96 Eur žalos dėl nuo 2007 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 190,75 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.11. L. S. 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.12. I. A. 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.13. E. K. 419,02 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 277,94 Eur žalos dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.14. E. K.384,79 Eur žalos dėl nuo 2013 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 81,58 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.15. S. Č. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.16. A. N. 433,77 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 273,99 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.17. N. A. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.18. Ž. K. 419,02 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 277,94 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.19. M. K. 433,77 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 273,99 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.20. A. M. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos.

2. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad yra statutiniai pareigūnai Tarnyboje, tačiau pareiškėjams, kaip vidaus reikalų sistemos pareigūnams, niekada nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos arba atskiros jų dalys. Visą tarnybos laikotarpį pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti nuosavus drabužius ir avalynę. Prašydami išmokėti dėl to atsiradusią žalą bei apskaičiuoti ir išmokėti jiems kompensacijas už 2015 metais neišduotas tarnybines uniformas arba jų atskiras dalis, pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, tačiau jis atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus, motyvuodama tuo, kad nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, o apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už 2015 metais neišduotą tarnybinę uniformą apskritai nėra pagrindo. Pareiškėjai su tokia atsakovo pozicija nesutiko, remdamiesi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 46 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl uniformų pavyzdžių patvirtinimo) bei Tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 94V patvirtintomis Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklėmis ir normomis teigė, jog atsakovui nuo 2005 m. sausio 1 d. atsirado pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis pagal patvirtintas normas. Tarnybai šios pareigos neįvykdžius, pareigūnų turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjų nuostoliai – pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė, įsigydami drabužius skirtus dėvėti darbe, o šią žalą (tiesioginius nuostolius) pareiškėjai patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo. Pareiškėjų įsitikinimu, kad 30 procentų (nuo uniformos vertės) kompensacijos dydis atitinka teisės aktų nuostatas bei plėtojamą teismų praktiką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. II, b. l. 126–137) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad Tarnybos įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių Tarnybos pareigūnus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformą. Tarnybos pareigūnai faktiškai nedėvėjo policijos pareigūnų uniformos su skiriamaisiais ženklais nuo Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo 1997 m. vasario 4 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 94V priėmimo. Teisės aktai nenustato kompensacijų mokėjimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Dėl pareiškėjų skunde cituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų atsakovas pažymėjo, kad šiose administracinėse bylose pareiškėjai buvo policijos pareigūnai, kurie pagal vykdomų funkcijų specifiką privalėjo tarnybos metu dėvėti tarnybinę uniformą. Be to, šių pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniforma nustato imperatyvios teisės normos. Todėl pareiškėjų skunde nurodytose administracinėse bylose bei kitose administracinėse bylose pateikti išaiškinimai neturėtų būti taikomi šioje byloje, nes ginčo dalykas savo turiniu, faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis skiriasi. Tarnybos įstatymas nėra įstatymus įgyvendinantis teisės aktas ar žemesnę juridinę galią nei Statutas turintis teisės aktas. Atsakovo teigimu, jis veikė pagal Tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o pareiškėjai nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio atsakovo neteisėtą veikimą arba neveikimą ir dėl tokio veikimo (neveikimo) patirtą žalą. Žalos skaičiavimas nuo 2005 metų tomis pačiomis kainomis, kurios preliminariai nurodytos 2015 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. V-66, yra neteisingas ir neadekvatus, turėtų būti taikoma CK nuostata, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu (t. III, b. l. 65–70) pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad vidaus sistemos pareigūnų socialines garantijas, be kita ko, ir susijusias su tarnybinių uniformų išdavimu, reglamentuoja Statutas, kurio 46 straipsnio (pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statuto 46 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dėvi policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Tarnybos pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus. Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl uniformų pavyzdžių patvirtinimo“. Tarnybos direktorius 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 94V patvirtino Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles ir normas.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo dėl policijos pareigūnams laiku nesuteiktų tarnybinių uniformų, tačiau ši pareiškėjų skunde minima praktika buvo suformuota administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams atlygintinos žalos, kurią jie patyrė negaudami tarnybinių uniformų, kurias turėjo dėvėti tarnybos metu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija bei teisinis reglamentavimas nėra identiški, todėl bylos, nustačius reikšmingus pareigūnų padėties skirtumus, gali būti sprendžiamos nevienodai. Pareiškėjų nurodytose bylose tarnybinės uniformos policijos pareigūnams buvo išduotos, tačiau nebuvo pakeistos naujomis teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, taip pat nebuvo išmokėta teisės aktuose nustatyto dydžio piniginė kompensacija. Nuostolių dydžio klausimas minėtose bylose buvo sprendžiamas atsižvelgiant į tarnybinės uniformos vertę ir neišmokėtos piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis dydį.

8. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėje byloje Nr. A-1849-492/2015, kurioje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 17 straipsnio „Policijos statuso įgijimas“ 2 dalis įtvirtina, kad policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas, taigi teisinis reglamentavimas pareigūno statuso patvirtinimą, be kitų aplinkybių, siedamas ir su specialios aprangos dėvėjimu, nulemia uniformos suteikimo privalomą pobūdį. Tuo tarpu Tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, nustato, kad vykdydamas tarnybines pareigas, Tarnybos pareigūnas privalo prisistatyti bei pateikti pažymėjimą, ir pareigūnų statuso patvirtinimo nesieja su uniformos dėvėjimu. Taigi Tarnybos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams tarnybinės uniformos funkcijų vykdymui nebuvo būtinos, niekada nebuvo išduodamos, nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytos tarnybinės uniformos finansinės normos bei piniginių kompensacijų vietoj tarnybinės uniformos mokėjimo tvarka.

9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Šio ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjai tarnybos metu neprivalėjo dėvėti specialios aprangos, jos nedėvėjo visi Tarnybos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnai, uniformos niekada nebuvo išduodamos, todėl spręstina, kad nagrinėjamo ginčo atveju neįrodytas realiai patirtos žalos faktas. Nenustačius pastarosios aplinkybės, kaip vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų sudedamųjų elementų, nėra pagrindo priteisti reikalaujamą žalos atlyginimą.

III.

10. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 55–64), kuriame nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą dėl turtinės žalos priteisimo.

11. Apeliacinį skundą pareiškėjai iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pagal savo veiklos pobūdį Tarnybos pareigūnai gali būti prilyginti kriminalinės policijos pareigūnams, kuriems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta teisę gauti uniformą, nors įstatymas jų statuso nesieja su tarnybinės uniformos dėvėjimu. Be to, Statutas neišskiria policijos pareigūnų, kaip vienintelių statutinių tarnautojų, kuriems suteikta teisė gauti tarnybinę uniformą, ši teisė yra įtvirtinta visiems statutiniams tarnautojams. Nė vienas įstatymas, reglamentuojantis vidaus reikalų sistemos įstaigų veiklą, nenustato statutiniam pareigūnui pareigos dėvėti uniformą tarnybos metu, tačiau kiti statutiniai vidaus reikalų sistemos pareigūnai yra aprūpinami tarnybinėmis uniformomis pagal nustatytas normas. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad visi statutiniai pareigūnai turi teisę būti aprūpinti tarnybine uniforma arba reikalauti, kad būtų atlyginti jų nuostoliai.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. III, b. l. 73–80) prašo jį atmesti.

13. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodo, kad pareiškėjai nepateikė jokių teisinių, faktinių argumentų, paneigiančių Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadas. Pareiškėjų argumentai, kad jie gali būti prilyginami kriminalinės policijos pareigūnams, yra neteisingi ir nepagrįsti jokias argumentais, todėl neturėtų būti vertinami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

15. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra pareiškėjų teisė į turtinės žalos atlyginimą dėl jiems nesuteiktos tarnybinės uniformos. Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjams tarnybinės uniformos nebuvo išduotos (II t., b. l. 127). Tarnyba pareiškėjams į jų 2014 m. spalio 2 d. raštišką prašymą Nr. 25/17-1-3012 atsakė, kad 2014 m. neturi galimybės išduoti tarnybinės uniformos, nes tam tikslui Tarnybai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Pareiškėjai su prašymais 2015 m. balandžio 27 d. – 2015 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydami apskaičiuoti ir išmokėti žalos dėl Tarnyboje dėvėtos nuosavos aprangos atlyginimą už 2015 m. neišduotą tarnybinę uniformą. Tarnyba atsakė, kad tai padaryti neturi teisinio pagrindo (t. II., b. l . 128).

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus konstatavęs, kad Tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančiame specialiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių Tarnybos pareigūnus tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas dėvėti tarnybinę uniformą; Tarnybos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams tarnybinės uniformos funkcijų vykdymui nebuvo būtinos, niekada nebuvo išduodamos, nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytos tarnybinės uniformos finansinės normos; pareiškėjai nepagrindė, kad dėl to jie patyrė žalą

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurodęs, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėje byloje Nr. A-1849-492/2015, bylą sprendė analogiškai – pareiškėjų reikalavimų dėl žalos atlyginimo netenkino.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos ir pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-1849-492/2015 aplinkybės nėra analogiškos, nors abiejose bylose keliamas toks pat klausimas – pareiškėjų teisė į turtinės žalos atlyginimą dėl jiems nesuteiktos tarnybinės uniformos.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-1849-492/2015 sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas iš esmės dviem pagrindais: 1) teisinis reguliavimas imperatyviai nenustatė reikalavimo dėvėti tarnybinę uniformą; 2) pareiškėjas neįrodė, kad dėl uniformos nesuteikimo patyrė žalą.

20. Nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas kito.

20.1. Santykius, susijusius su tarnybinių uniformų skyrimu (dėvėjimu) Tarnyboje reguliuoja Vidaus tarnybos statuto, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsnio 1 dalis, kuri nustatė, kad pareigūnai aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Šio straipsnio 2 dalyje (straipsnis keistas 2006 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. X-804, įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.), inter alia (be kita ko), nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas (įstatymas) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas (žr. 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.).

20.2. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dėvi policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Tarnybos pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnams taikomos policijos pareigūnų socialinės garantijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos ir Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos bei skiriamųjų ženklų aprašymas.

20.3. Vidaus tarnybos statutas buvo keičiamas, įskaitant normas, reguliuojančias tarnybinių uniformų dėvėjimą. Šie santykiai reguliuojami Vidaus tarnybos įstatymo 54 straipsnyje. Buvo keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 954 pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-245, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 3 dalimi, patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymą. Šio akto V skyriuje pateikiamas detalus Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymas (367–427 p.).

20.4. Pažymėtina, kad vidaus reikalų ministro įsakymo V skyriuje detaliai aprašytos keturių rūšių Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos: kasdieninė, specialioji, išeiginė, vakarinė. Taigi įstatymų leidėjas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras akivaizdžiai patvirtino, kad Tarnybos pareigūnams turi būti suteikiamos tarnybinės uniformos.

21. Atsakovas patvirtino, kad 2015 m kovo 10 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V-66 patvirtino Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašą. Šio įsakymo 2 punktu Tarnybos Finansų skyriui pavedė, atlikus tarnybinės uniformos viešuosius pirkimus, per vieną mėnesį parengti Tarnybos direktoriaus įsakymo projektą dėl finansinių normų nustatymo (t. II., b. l . 130).

22. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip minėta, Tarnyba pareiškėjams į jų 2014 m. spalio 2 d. raštišką prašymą Nr. 25/17-1-3012 atsakė, kad 2014 m. neturi galimybės išduoti tarnybinės uniformos, nes tam tikslui Tarnybai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Darytina išvada, kad ir Tarnyba neneigia, jog pareiškėjams šiuo atveju tarnybinės uniformos turi būti suteikiamos, tik tai nepadaryta dėl finansinių resursų stokos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos išmokėjimas yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenustato.

23. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (žr. 2007 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-180/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė kriterijus dėl žalos apskaičiavimo dydžio, atitinkamai pagrindė žalos dydį ir jo apskaičiavimą, todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad neįrodytas realiai patirtos žalos faktas, nėra pagrindo. Pareiškėjų teigimu, dėl to, kad jiems nebuvo išduotos tarnybinės uniformos, jie tarnyboje nešiodami savo drabužius patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Tai akivaizdus faktas, kuris, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas, ir tokia nuostolių rūšis yra pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė įsigydami savo drabužius dėvėti darbe, nors įstatymų leidėjas, Vyriausybė, vidaus reikalų ministras savo teisės aktais, FNTT vadovybė savo veiksmais sukūrė pareiškėjams akivaizdų teisėtą lūkestį, kad uniformos pareiškėjams bus suteikiamos.

24. Konstatuotina, kad pareiškėjai šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.).

25. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-1849-492/2015 nelaikytina turinčia precedento galią.

26. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjai 2015 m. tarnybinės uniformos išduoti neprašė, o pareiškėjai S. E., M. S., S. Č., N. A. apskritai nesikreipė su prašymu į Tarnybą dėl žalos atlyginimo, be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Dėl šių klausimų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teismas taip pat nevertino skunde nurodytų skirtingų pareiškėjų už tą patį laikotarpį prašomos priteisti žalos dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie FNTT tarnybinės uniformos vertę, apeliacinės instancijos teismas negali bylą išnagrinėti iš esmės. Tokius duomenis turi surinkti pirmosios instancijos teismas, kad galėtų tinkamai spręsti dėl žalos atlyginimo dydžio. Todėl, byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buv. B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buv. V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buv. B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buv. V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė