- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3110-1134/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32751-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- G. D., K. K., I. D., O. B., G. B., R. B., V. B., V. M., L. R., S. U., A. Z., G. P., N. K., V. K., J. A., J. P., V. L., J. R., O. Ž., A. M., Ž. M., R. S., L. T., N. L., I. R., V. R., S. S., B. K., M. P., V. P., S. N., E. K., I. Ž., S. G., G. A., J. S., L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybės įmonė
- Advokatai
- Darius Stalionis
pareiškėjų O. B., G. B., R. B., V. B., V. M., L. R., S. U., A. Z., G. P., N. K., V. K., V. K., J. A., G. P., J. P., J. P., V. L., J. R., K. K., O. Ž., A. M., Ž. M., R. S., L. T., N. L., I. R., V. R., S. S., B. K., V. K., N. K., M. P., V. P., G. D., I. D., S. N., E. K., I. Ž., S. G., G. A., J. S., L. Š., S. N. ir E. K. atstovui advokatui Dariui Stalioniui,
suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei, J. M., R. P. E., J. A. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. B., G. B., R. B., V. B., V. M., L. R., S. U., A. Z., G. P., N. K., V. K., V. K., J. A., G. P., J. P., J. P., V. L., J. R., K. K., O. Ž., A. M., Ž. M., R. S., L. T., N. L., I. R., V. R., S. S., B. K., V. K., N. K., M. P., V. P., G. D., I. D., S. N., E. K., I. Ž., S. G., G. A., J. S., L. Š., S. N. ir E. K. (toliau – pareiškėjai) patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“, VĮ ,,Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), J. A. E., R. P. E. ir J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemiau išvardinti pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise nurodomus nekilnojamojo turto objektus:
1.1. Pareiškėjas S. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-1, plotas 15,31 kv. m. bei rūsį R-1, plotas 14,57 kv. m., esantys adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2988/27568 dalys bei sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-8, plotas 9-74 kv. m. bei rūsį R-8, plotas 4,77 kv. m., esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1451/24469;
1.2. Pareiškėjas V. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, plotas 14,52 kv. m., bei rūsį R-2, plotas 4,65 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1917/27568 dalių;
1.3. Pareiškėja V. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-3, plotas 17,39 kv. m., bei rūsį R-3, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2210/27568 dalių;
1.4. Pareiškėjas L. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-4, plotas 14,57 kv. m., bei rūsį R-4, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1928/27568 dalių;
1.5. Pareiškėja S. U. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtais indeksais 1-5, plotas 3,99 kv. m., 1-6, plotas 11,02 kv. m., bei rūsį R-5, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu Ž(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1975/27568 dalių;
1.6. Pareiškėja A. Z. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-7, plotas 15,53 kv. m. bei rūsį R-6, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2027/27568 dalių;
1.7. Pareiškėja G. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-8, plotas 17,02 kv. m., bei rūsį R-7, plotas 4,65 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2167/27568 dalių;
1.8. Pareiškėjai N. K. ir V. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-9, plotas 6,01 kv. m., esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 601/27568 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 3005/275680 dalys;
1.9. Pareiškėja V. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-10, plotas 4,27 kv. m., esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 427/27568 dalių;
1.10. Pareiškėjas J. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-11, plotas 10,53 kv. m., bei rūsį R-8, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1524/27568 dalių;
1.11. Pareiškėjai G. P. ir J. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-12, plotas 10,51 kv. m., bei rūsį R-9, plotas 4,65 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1516/27568 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 758/27568 dalis;
1.12. Pareiškėjai J. P. ir V. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-13, plotas 9,53 kv. m., bei rūsį R-10, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1427/27568 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 7135/275680 dalis;
1.13. Pareiškėjas J. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-14, plotas 7,70 kv. m., bei rūsį R-11, plotas 4,68 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1238/27568 dalių, bei sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-4, plotas 10,77 kv. m., bei rūsį R-4, plotas 4,80 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1557/24469 dalių;
1.14. Pareiškėjai K. K., O. Ž., A. M., Ž. M., R. S., L. T. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-15, plotas 6,55 kv. m., bei rūsį R-12, plotas 4,83 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1138/27568 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 1896/275680 dalis;
1.15. Pareiškėja N. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais 1-16, plotas 9,86 kv. m., 1-17, plotas 11,14 kv. m., bei rūsius R-13, plotas 4,68 kv. m., ir R-14, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 3042/27568 dalių;
1.16. Pareiškėjai I. R. ir V. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-18, plotas 9,81 kv. m., bei rūsį R-15, plotas 4,62 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1443/27568 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 7215/275680 dalis;
1.17. Pareiškėjai G. B., O. B. ir R. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-1, plotas 7,84 kv. m., bei rūsį R-1, plotas 5,45 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1329/24469 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 443/24469 dalis;
1.18. Pareiškėjai B. K. ir V. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, plotas 10,51 kv. m., bei rūsį R-2, plotas 4,62 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1513/24469 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 7565/244690 dalis;
1.19. Pareiškėja N. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-3, plotas 9,73 kv. m., bei rūsį R-3, plotas 4,68 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1441/24469 dalių;
1.20. Pareiškėjai M. P. ir V. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-6, plotas 9,77 kv. m., bei rūsį R-6, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1448/24469 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 724/24469 dalis;
1.21. Pareiškėja G. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-7, plotas 11,57 kv. m., bei rūsį R-7, plotas 4,55 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1612/24469 dalių;
1.22. Pareiškėjas I. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-9, plotas 10,09 kv. m., bei rūsį R-9, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1486/24469 dalių;
1.23. Pareiškėjai S. N. ir E. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-10, plotas 11,96 kv. m., bei rūsį R-10, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1673/24469 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 8365/244690 dalis;
1.24. Pareiškėja I. Ž. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-11, plotas 9,45 kv. m., bei rūsį R-11, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1416/24469 dalių;
1.25. Pareiškėjas S. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-13, plotas 8,10 kv. m., bei rūsį R-13, plotas 4,77, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1287/24469 dalių;
1.26. Pareiškėjas G. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-14, plotas 8,76 kv. m., bei rūsį R-14, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1353/24469 dalių;
1.27. Pareiškėja J. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-15, plotas 9,35 kv. m., bei rūsį R-15, plotas 4,55 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1390/24469 dalių;
1.28. Pareiškėjai L. Š. ir S. N. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-16, plotas 4,79 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 479/24469 dalių arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 2395/244690 dalis;
1.29. Pareiškėja E. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-17, plotas 8,01 kv. m., bei rūsį R-16, plotas 6,59 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1460/24469 dalių.
2. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti apie 1940 metus. Šalių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), yra du negyvenamieji pastatai. Vieno pastato adresas yra (duomenys neskelbtini), o kitas pastatas tikslaus adreso neturi. Jie yra vienas šalia kito, antrojo pastato adresą galima būtų įvardinti ties (duomenys neskelbtini), namu. Šie du negyvenamieji pastatai yra suskirstyti į mažus sandėliukus, tai yra šiuose pastatuose – ūkiniuose pastatuose yra sandėliukai ir rūsiai. Kadangi sovietiniais laikais, kaip nurodoma, žmonės negalėjo turėjo asmeninės nuosavybės, todėl į esančius butus pastatuose (duomenys neskelbtini), žmonės būdavo paskiriami gyventi, tai yra žmonėms buvo suteikiami butai šiuose nurodytuose namuose. Šie namai, kaip nurodoma, realiai neturi rūsio patalpų, o jų šildymo sistema tuo metu buvo kietu kuru, tai yra žmonės savuosius butus turėjo šildytis malkomis / anglimis, todėl kuro laikymui žmonėms buvo paskiriamas ir atitinkamas sandėliukas iš nurodytų negyvenamųjų pastatų, kad žmonės turėtų kur susidėti kurą, jog galėtų žiemą šildytis. Kitaip tariant, sovietinei valdžiai suteikiant žmonėms butą bet kuriame iš aukščiau nurodytų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)), atsakingas darbuotojas nurodydavo kuriuo sandėliuku iš minėtų dviejų esančių sandėliukų korpusų atitinkamas žmogus galės naudotis.
3. Pareiškime pareiškėjai paaiškino, kad VĮ ,,Registrų centras“ sistemoje pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duomenų praktiškai jokių nėra, kadangi yra suteiktas tik registro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra kadastrinių duomenų byla, kuri buvo pradėta formuoti 1995 m. spalio 17 d. Pareiškėjai kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“, siekdami gauti visus duomenis ir dokumentus, tačiau buvo gautas tik vienas planas ir jį lydintys dokumentai. Iš pateikto plano yra akivaizdu, kad tai yra tik dalis pastato, o ne visas pastatas. Dėl kito sandėliukų korpuso, esančio ties pastatu (duomenys neskelbtini), VĮ ,,Registrų centras“ turi įregistruotas 2 (dvejas) patalpas iš to sandėliukų korpuso. Šiam sandėliukų pastatui yra suteiktas unikalus numeris – (duomenys neskelbtini). Analogiškai buvo paprašyta pateikti informaciją ir apie šį pastatą, siekiant gauti viso pastato planus. VĮ ,,Registrų centras“ pateikė visus turimus dokumentus iš kurių matyti kad yra tik vieno sandėliuko planas, kuriame nurodyta apytikslė vieta ir to sandėliuko plotas. Remiantis pateikiamu išrašu, šiame sandėliukų masyve du asmenys yra įsiregistravę savo nuosavybę į sandėliukus, tai yra vienam savininkui priklauso 1440/20094 dalys, o kitam priklauso 1800/20094 dalys iš bendro pastato. Vieno sandėliuko plotas yra 14,40 kv. m., o kito 18 kv. m., o bendras plotas galėtų būti 200,94 kv. m. Kodėl VĮ ,,Registrų centras“ turi tik vieno sandėliuko planą, o kito įregistruoto sandėliuko plano neturi, pareiškėjai nežino, taip pat nėra aišku, iš kur VĮ ,,Registrų centras“ paėmė visų sandėliukų plotus ir kuo remiantis šis pastatas yra įregistruotas, nors nėra viso pastato plano. Prie šio pastato, esančio ties (duomenys neskelbtini), namu, VĮ ,,Registrų centras“ nurodo, kad šie sandėliukai yra įregistruoti kaip priklausiniai atitinkamiems butams.
4. Pareiškėjai patikslintame pareiškime taip pat pažymėjo, kad sandėliukai žmonėms buvo perduodami kaip butų priklausiniai. Tačiau ilgainiui butų savininkai, tame tarpe ir sandėliukų, keitėsi ir šiai dienai yra nusistovėjusi būtent tokia tarp sandėliukų naudotojų tvarka, kuri nurodoma šiame pareiškime. Tarp sandėliukų naudotojų jokių pretenzijų ar nesutarimų nėra. Jie visi naudojasi jiems priskirtais sandėliukais. Vieni butų savininkai ilgiau naudojasi sandėliukais, kiti trumpiau, tačiau iš esmės pačiais sandėliukais jau yra naudojamasi nepertraukiamai ilgiau kaip 30 metų, nepriklausomai nuo sandėliukų naudotojų pasikeitimo. Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjai ir anksčiau buvę sandėliukų naudotojai šiais sandėliukais naudojasi sąžiningai ilgai, visi juos laiko kaip savo nuosavybe ir kaip priklausinius prie butų, kuriuos turi, todėl sandėliukai buvo remontuojami, į juos buvo investuojamos piniginės lėšos. Kaip nurodoma, 2019 metais buvo keičiama sandėliukų stogo danga. Joks asmuo neinvestuos į svetimą daiktą pinigų, todėl pareiškėjai sandėliukus laiko kaip savus.
5. 1992 metai leidus žmonėms privatizuoti butus, buvo pradėtos sudarinėti pirkimo-pardavimo sutartys. Kaip nurodė pareiškėjai, pvz., 1992-07-09 dienos sutartyje, kuria buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodomas, kad kartu parduodamas ir rūsys. Detaliau rūsys nebuvo detalizuotas sutartyje. Analogiška nuostata yra ir 1992-07-14 dienos sutartyje, kuria buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybę atstovavo Vilniaus miesto Žirmūnų valdybos darbuotojai, tai yra Dainius Vaitekėnas bei Milda Akulavičienė. 1992-03-30 dienos sutartyje valstybę atstovaujantis Dainius Vaitekėnas parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Niekur atskirai nebuvo išskiriami esantys sandėliukai, todėl žmonės pagrįstai manė, kad jiems kartu yra parduoti ir sandėliukai, kuriais jiems buvo leista anksčiau naudotis.
6. Pareiškėjams pavyko surasti vieną 1992 m. liepos 31 d. sutartį, kuria buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šioje sutartyje atskirai buvo nurodytas sandėliukas. Pareiškėjams nepavyko sužinoti, kodėl šioje sutartyje valstybę atstovaujantis Dainius Vaitekėnas nurodo ir sandėliuko dalį, o kodėl kitose sutartyse visiškai nieko apie sandėliukus nebuvo kalbama. Tas pats asmuo, atstovaudamas valstybę, sudaro visą eilę sutarčių dėl butų privatizavimo iš to paties gyvenamojo namo, tačiau tik dvejose sutartyse yra nurodoma, kad parduodamas ir esantis sandėliukas, kuriuo anksčiau to buto savininkas naudojosi. Pareiškėjams kilo loginis klausimas, kodėl kitose sutartyse nebuvo nurodomi kartu parduodami sandėliukai kitiems sandėliukų naudotojams, o kodėl tai buvo nurodyta tik dvejose sutartyse. Pareiškėjai galėtų mėginti šias aplinkybes paaiškinti tik tuo, kad galimai šie du sandėliukų, esančių ties (duomenys neskelbtini), pirmieji savininkai reikalavo, kad būtų nurodyti sutartyje ir sandėliukai, o kitiems gyventojams galimai buvo paaiškinta, kad jie ir toliau galės naudotis jiems priklausančiais sandėliukais. Kitiems savininkams nereikalaujant, Žirmūnų valdybos darbuotojai atskirai į kitas sutartis ir neįrašinėjo šių sandėliukų. Vėliau buvę butų savininkai parduodami butus naujiesiems butų savininkams perduodavo ir sandėliukų raktus, parodydavo, kuris sandėliukas jiems priklauso ir kad naujasis buto savininkas gali naudotis atitinkamu sandėliuku.
7. Kaip nurodoma pareiškime, 2019 metais Žirmūnų seniūnijos darbuotoja atvyko ir pakabino skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra prašoma atsiliepti minėtų sandėliukų savininkus ir naudotojus bei buvo paprašyta pateikta dokumentus, kurių pagrindu statiniai yra naudojami. Papildomai skelbime buvo nurodyta, kad jeigu dokumentų neturi, tačiau statiniu naudojasi, prašo apie tai informuoti seniūniją. Dar viena svarbi aplinkybė, kaip nurodė pareiškėjai, buvo nurodyta šiame skelbime, jog jeigu nebus nustatyti teisėti statinių naudotojai, bus pradėtos vykdyti procedūros dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais. Šis skelbime minimas 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kaip nurodoma, įrodo, kad šie sandėliukai nėra apskaityti jokiuose sąrašuose kaip valstybės ar savivaldybės turtas. Jeigu šie sandėliukai būtų apskaityti kaip valstybės ar savivaldybės turtas, tai nebūtų siekiama juos pripažinti bešeimininkiais. Kurį laiką sandėliukų teisėti naudotojai tarėsi, kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje, kol pradėjo procedūrą dėl sandėliukų pripažinimo pareiškėjų nuosavybe. Pareiškėjai dar kartą kreipėsi tiek į Vilniaus miesto savivaldybę, tiek ir į VĮ ,,Turto fondas“. VĮ ,,Turto fondas“ atsakymo iš viso nepateikė, o Vilniaus miesto savivaldybė atsakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi nuosavybės teisės į šiuos sandėliukų pastatus. Iš pateikto atsakymo, kaip nurodoma, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturėdama jokios informacijos apie sandėliukų savininkus, kadangi jie nebuvo nurodyti 1992 metų butų pirkimo-pardavimo sutartyse, nusprendė pradėti šių sandėliukų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą. Šis Vilniaus miesto savivaldybės pateiktas atsakymas įrodo ir patvirtina, kad šie sandėliukai taip pat nepriklauso valstybei, nes priešingu atveju jie nebūtų buvę įtraukti į neregistruotų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą, siekiant juos pripažinti bešeimininkiais. Šios aplinkybės pagrindžia, kad valstybė perleisdama 1992 metais butus, kartu perleido ir šiuos sandėliukus, tik dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių absoliuti didžioji dauguma sandėliukų nebuvo tinkamai įforminti.
8. Pareiškėjai taip pat savo iniciatyva atliko šių dviejų sandėliukų pastatų kadastrinius matavimus, tai yra kad būtų tiksliai išmatuota, būtų žinoma, koks pareiškėjas kokį sandėliuką pagal susiklosčiusias aplinkybes naudoja, kokio jis ploto ir pan. Akivaizdžiai matyti trūkumai, tai yra šiuo metu net nėra registruotos ir atvaizduotos pastate esančios rūsio patalpos. Kaip antai, VĮ Registrų centras nurodo, jog J. A. E. su R. P. E. turi turėti 14,40 kv. m. ploto sandėliuką. Pagal pareiškėjų atliktus kadastrinius matavimus, šie asmenys turi sandėliuką, kurio plotas yra 11,06 kv. m. ir rūsį, kurio plotas yra 4,77 kv. m. Pareiškėjų vertinimu, tai yra akivaizdus neatitikimas tarp šiuo metu užfiksuotų kadastrinių matavimų ir seniai darytų apmatavimų. Jeigu laikyti, jog VĮ Registrų centras pateikta informacija yra teisinga, kur plotas turi būti 14,40 kv. m., tai ji skiriasi nuo realaus šiuo metu išmatuoto ploto, kuris turėtų sudaryti 11,06 kv .m. (užstatytas plotas). Jeigu palyginti kadastro duomenis, tai matyti, jog senojoje kadastro byloje yra nurodyta, jog šio pastato ilgis yra 25,50 m, o plotis yra 7,88 m., tačiau nėra visiškai jokios informacijos apie esantį išsikišimą šiame pastate. Kaip matyti iš naujai atliktų kadastrinių matavimų, šio pastato ilgis yra 26,85 m, o plotis yra 7,22 m ir esantis išsikišimas taip pat yra įvertintas. Be to, net ir sudėjus visas sandėliukų pastate esančias pirmame aukšte patalpas, gaunamas jų bendras plotas yra 166,76 kv. m. Lyginant šiuos duomenis su senais kadastriniais matavimais, matyti akivaizdūs skirtumai. Analogiška situacija yra ir su J. M. priklausančiu plotu. Remiantis VĮ Registrų centras duomenis, jam priklauso 300/3349 dalys pastato, išvertus į kvadratinius metus gauname 18 kv. m. Tačiau pažiūrėjus į naujai atliktus kadastrinius matavimus, matyti, kad jo valdomo sandėliuko plotas yra 15,26 kv. m. be rūsio, o kur rūsio plotas yra 4,65 kv. m. Pareiškėjų teigimu, juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas pagal šiuo metu atliktus kadastrinius matavimus. Papildomai pažymėjo, kad kitos patalpos net nėra įregistruotos VĮ Registrų centre ir VĮ Registrų centras net neturi kitų esančių patalpų šiame pastate planų su plotais. Tokia esanti situacija labai apsunkina pareiškėjų padėtį, kadangi jeigu laikyti, kad pareiškėjų daliai negalėtų būti pripažinta nuosavybė į didesnę dalį kaip 16854/20099, tai bus aiškus skaičių neatitikimas. Jeigu laikyti, kad likęs pastato plotas yra 168,54 kv .m. (atėmus J. A. su J. M. plotu), kas galėtų reikšti, kad visų kitų pastate esančių sandėliukų plotas turi būti toks, kaip nurodyta aukščiau. Tačiau turime realius neatitikimus. Todėl pareiškėjai mano, kad senaisiais kadastriniais matavimais šioje byloje vadovautis nereikia,, o reikia vadovautis naujai atliktais kadastriniais matavimais, kurie atspindi šiuo metu tikslius sandėliukų plotus, taip pat atskleidžia informaciją apie rūsius
9. Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame prašoma patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjai neįrodo visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai sąžiningai, teisėtai valdo minėtus statinius. Centralizuotas šildymas šiuose nurodytuose namuose buvo įrengtas jau nepriklausomos Lietuvos laikais. Tačiau pareiškėjų su pareiškimu pateiktoje pastato (garažo) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje nurodoma, kad šio pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1991. Todėl suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad sandėliukai, esantys minėtame pastate, negalėjo būti perduoti naudotis kartu su butais, kaip nurodo pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad privatizavimo sutartyse nebuvo nurodyti ginčo sandėliukai. Minimi rūsiai nebuvo privatizuoti, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo identifikuoti, nenurodomas jų plotas, nebuvo įkainuoti ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi šiuo metu ginčo statiniai, kuriuose yra ginčo sandėliukai niekam nepriklauso, tai galimai laikytini bešeimininkiais daiktais.
10. Teisme gautas suinteresuoto asmens NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamą daiktą įgyti pagal įgyjamą senatį.
11. Teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepimas, kuriame nurodė, kad dėl pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Registrų centras“ jokio teisinio suinteresuotumo neturi, tačiau pažymėjo, kad vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais patalpų (butų) kadastro duomenų bylos buvo sudaromos vienu egzemplioriumi, kuris buvo atiduodamos pareiškėjui. Patalpų (butų) kadastro duomenų bylos nebuvo saugomos nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, nes tokio reikalavimo nenumatė tuo metu galioję teisės aktai. Todėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos, kurioje turėtų būti duomenys apie kartu su šiuo butu privatizuoto ūkinio pastato dalį, VĮ ,,Registrų centras“ neturi.
Atsiliepimas
12. Teisme gautas suinteresuoto asmens R. P. E. atsiliepimas, kuriame sutiko dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo. Taip pat atsiliepime prašo įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E. į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad ji naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte).
13. Nurodė, kad atliktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenimis suformuota kadastrinių matavimų bylos pagrindu pateiktas sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų sąrašas, kuriame neįtrauktas/nenurodytas/nenustatytas suinteresuotas asmuo – R. P. E., nors nuosavybės teise sandėliuką (įskaitant plotą esantį pirmame aukšte ir rūsyje), pažymėtą 1-5; 11,06 kv. m. ir R-5; 4,77 kv. m., suinteresuotas asmuo nuosavybės teise įgijo ir valdo nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo – 1999 metų gegužės 19 d. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad nuosavybės teises yra įregistravę 3 (trys) asmenys, tame tarpe ir R. P. E. 1999 m. gegužės 19 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis į 1440/40188 dalį ūkinio pastato yra įregistruotos J. A. E. nuosavybės teisės, į 1440/40188 dalį ūkinio pastato yra įregistruotos R. P. E. nuosavybės teisės, į 300/3349 dalį ūkinio pastato yra įregistruotos J. M. nuosavybės teisės. Pažymėjo tai, kad suinteresuotas asmuo nuosavybės teises į butą ir sandėliuką įgijo išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu – teisė į turimas nuosavybės teises perėjo nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. A. D. G. A. (pirkėja) iš vienos pusės ir Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos valdybos atstovas Dainius Vaitekėnas (pardavėjas) iš kitos pusės, vykdantis miesto mero potvarkį Nr. 1329, 1992 m. liepos 31 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei sandėliuko 14,40 kv. m. pažymėto plane 211/p(b.p.lll/p) pirkimo-pardavimo sutartį. Butas ir sandėliukas nuosavybės teise įgytas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo nuostatas. 1999 metų gegužės 19 d. buvo sudaryta buto su ūkinio pastato dalimi pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu D. G. A. pardavė J. A. E. ir R. P. E. lygiomis dalimis trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) su 14,40 kv. m ploto ūkinio pastato, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 211 p(b.p. III p). Šio sandorio pagrindu suinteresuoti asmenys esamoje byloje lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į sandėliuką, esantį ūkio paskirties pastate. Tiek buvusi buto ir ūkio paskirties pastato dalies savininkė D. G. A., tiek esami bendrasavininkiai, t. y. suinteresuoti asmenys šioje byloje – J. A. E. ir R. P. E., kaip nurodoma atsiliepime, faktiškai nuosavybės teise valdo tą pačią ūkinio pastato konkrečią dalį – sandėliuką, t. y. tą patį daiktą, susidedantį iš ploto rūsyje ir pirmame aukšte, kurio bendras plotas 14,40 kv. m.
14. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo R. P. E. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla buvo suformuota 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nustatyti duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomo sandėliuko plotas yra 15,83 kv. m ir atitinkamai pažymėtas plane indeksais 1-5; 11,06 kv. m ir R-5; 4,77 kv. m. Paminėjo, kad pagal ankstesnius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir esamu metu yra galiojantys – sandėliuko plotas 14,40 kv. m, nors nustatant kadastro duomenis buvo vertintas tas pats sandėliukas, t. y. izoliuota atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, patalpa, apimanti patalpą rūsyje ir pirmame aukšte, tačiau užfiksuota paklaida, t. y. faktinis sandėliuko plotas, kuriuo naudojasi ir nuosavybės teise valdo suinteresuoti asmenys yra 15,83 kv. m., bet ne 14,40 kv. m. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog veiksmai, kuriais identifikuojami nekilnojamųjų daiktų geometriniai, techniniai parametrai, tapo pažangesni ir atliekami modernesnėmis priemonėmis ir dėl to paskutinieji nustatyti kadastro duomenys yra patikimi ir tikslūs. Todėl akivaizdu tai, kad faktinis sandėliuko plotas, kuri sudaro plotas rūsyje ir pirmame aukšte – yra 15,83 kv. m, bet ne 14,40 kv. m.
15. Teisme gautas suinteresuoto asmens J. M. atsiliepimas, kuriame sutinka dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo pagal pareiškėjų prašymą. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir suinteresuotas asmuo R. P. E. savo atsiliepime į pareiškimą. Papildomai nurodė, kad jis nuosavybės teises į butą ir sandėliuką įgijo taip pat išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu – nuosavybės teise buvo įgiję buvę bendrasavininkiai P. A. ir R. I. A., iš kurių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sandėliuką asmeninės nuosavybės teise suinteresuotas asmuo J. M. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2012 m. gruodžio 5 d., Nr. 14407. Tiek buvę buto ir ūkio paskirties pastato dalies savininkai P. ir R. I. A., tiek esamas savininkas, suinteresuotas asmuo J. M. faktiškai nuosavybės teise valdo tą pačią ūkinio pastato konkrečią dalį – sandėliuką, t. y. tą patį daiktą, susidedantį iš ploto rūsyje ir pirmame aukšte, kurio bendras plotas, pagal ankstesnius nustatytus kadastro duomenis nekilnojamojo turto įsigijimo metu – 18 kv. m. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad suinteresuoto asmens J. M. nuosavybės teise valdomo sandėliuko plotas yra 19,91 kv. m. ir atitinkamai pažymėtas plane indeksais I-12, R-12, t. y. patalpų dydis pirmame aukšte 15,26 kv. m (I-12), o rūsyje 4,65 kv. m (R-12), pagal 2021 m. rugpjūčio 20 d. suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
16. Teisme gautas suinteresuoto asmens J. A. E. atsiliepimas, kuriame sutiko dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E. į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad ji naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte); įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą ir pakeitimą, įrašant taisyklingai suinteresuoto asmens duomenis taip – J. A. E.. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo J. A. E. išdėstė tokią pat poziciją kaip ir suinteresuotas asmuo R. P. E., todėl teismas jos nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. D. palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad nuo 1968 metų gyvena bute, kuriam buvo priskirtas konkretus sandėliukas. Tuo sandėliuku ji naudojasi ir jį prižiūri iki šios dienos.
Šalies argumentai
18. Teismo posėdžio metu pareiškėja K. K. palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nuo 1969 metų gyvena bute ir jai buvo nurodyta, kuriuo sandėliuku ji galinti naudotis. Tuo sandėliuku ji naudojasi ir jį prižiūri iki šios dienos.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. D. palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jo seneliui 1947 metais buvo suteiktas butas ir jam taip pat buvo nurodyta, kuriuo sandėliuku jis galintis naudotis.
20. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas iš esmės palaikė pareiškėjų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
21. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aldona Majienė palaikė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. M. palaikė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkinti.
23. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. P. E. palaikė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkinti. Taip pat prašė įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E. į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad ji naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte).
24. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. A. E. palaikė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkinti. Taip pat prašė įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E. į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad ji naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte); įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą ir pakeitimą, įrašant taisyklingai suinteresuoto asmens duomenis taip – J. A. E..
Žemesnės instancijos teismas
25. Liudytoja V. G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1963 metai gavo butą ir jai buvo nurodyta, kuriuo sandėliuku ji galinti naudotis. Tuo sandėliuku ji naudojasi ir jį prižiūri iki šios dienos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
26. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-220-687/2016; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018).
27. Pažymėtina, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamos teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo (šiuo atveju – pareiškėjų) nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas (pareiškėjai), kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.).
28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nurodomus nekilnojamojo turto objektus, esančius 1.1.-1.29. punktuose (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai teigia, kad sąlygų visuma įgyti pagal įgyjamą senatį į minėtus nekilnojamojo turto objektus egzistuoja ir prašo patikslintą pareiškimą tenkinti pilna apimtimi. Suinteresuoti asmenys J. A. E., R. P. E. ir J. M. taip pat prašo pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkinti. VĮ ,,Registrų centras“, NŽT, atsiliepime nurodė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su tokiu pareiškėjo prašymu nesutinka ir nurodo, kad minėtas turtas negali būti privačios nuosavybės objektas, nes tai yra bešeimininkiai daiktai.
29. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
Žemesnės instancijos teismas
30. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
31. Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
33. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
34. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pažymėjo, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
37. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
39. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad aplinkybę, jog ginčo turtas yra valstybės turtas, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo, todėl teismas daugiau šiuo klausimu nepasisako.
40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti apie 1940 metus. Minėtus duomenis patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamo turo registro duomenų bazės išrašas. Tarp minėtų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), yra du negyvenamieji pastatai – sandėliukai. Vieno pastato adresas yra (duomenys neskelbtini), o kitas pastatas tikslaus adreso neturi (jis yra ties (duomenys neskelbtini), namu). Negyvenamieji pastatai yra vienas šalia kito. Šie du negyvenamieji pastatai yra suskirstyti į mažus sandėliukus, tai yra šiuose pastatuose – ūkiniuose pastatuose yra sandėliukai ir rūsiai. Kaip bylos nagrinėjimo paaiškino pareiškėjai, sovietiniais laikais žmonės negalėjo turėti asmeninės nuosavybės, todėl į esančius butus pastatuose (duomenys neskelbtini), žmonės būdavo paskiriami gyventi, tai yra jiems buvo suteikiami butai šiuose nurodytuose namuose, o kadangi šie namai neturi rūsio patalpų, o jų šildymo sistema tuo metu buvo kietu kuru, tai yra gyventojai savuosius butus turėjo šildytis malkomis / anglimis, todėl kuro laikymui buvo paskiriamas ir atitinkamas sandėliukas iš nurodytų negyvenamųjų pastatų, kad minėtų namų gyventojai turėtų kur susidėti kurą, jog galėtų žiemą šildytis, t. y. sovietinei valdžiai suteikiant žmonėms butą bet kuriame iš aukščiau nurodytų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)), atsakingas darbuotojas nurodydavo taip pat, kuriuo sandėliuku iš minėtų dviejų esančių sandėliukų korpusų atitinkamas asmuo galės naudotis. Ilgainiui butų savininkai, tame tarpe ir sandėliukų, keitėsi ir šiai dienai yra nusistovėjusi būtent tokia tarp sandėliukų naudotojų tvarka, kuri nurodoma pareiškėjų pareiškime. Tarp sandėliukų naudotojų jokių pretenzijų ar nesutarimų nėra. Jie visi naudojasi jiems priskirtais sandėliukais. Vieni butų savininkai ilgiau naudojasi sandėliukais, kiti trumpiau, tačiau iš esmės pačiais sandėliukais jau yra naudojamasi nepertraukiamai ilgiau kaip 30 metų, nepriklausomai nuo sandėliukų naudotojų pasikeitimo. Šių byloje nustatytų aplinkybių suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nenuginčijo ir nepaneigė. Bylos duomenimis, negyvenamajame pastate, esančiame ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), savo nuosavybę į sandėliukus yra įregistravę šie suinteresuoti asmenys byloje, t. y. J. M., J. A. E. ir R. P. E.. VĮ Registro centro duomenimis, negyvenamasis pastatas - sandėliukai, esantys ties (duomenys neskelbtini), namu, VĮ Registrų centre yra įregistruoti kaip priklausiniai atitinkamiems butams. Taigi teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sandėliukai gyventojams buvo perduodami kaip butų priklausiniai.
42. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjai būtų įregistravę nuosavybės teisės į minėtus sandėliukus. Nei vienas pareiškėjas į sandėliukus nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės ir kitokiu būdu. Priešingai, kaip jau minėta, pareiškėjai sandėliukais naudojasi pagal nuo seno susiklosčiusia praktika – sandėliukas priklauso konkrečiam buto savininkui pagal žodinį paliepimą/parodymą. Taigi pareiškėjai nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgiję nuosavybės teisių į sandėliukus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjus, niekas sandėliukais nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Tad pareiškėjai, teismo vertinimu, atitinka įgyjamosios senaties pirmąją sąlygą. Teismas taip pat pastebi, kad minėti sandėliukai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, bei nėra viešame registre įregistruoti kito asmens vardu. Be to, kaip jau minėta ankščiau, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo aplinkybės, kad nurodyti daiktai, priklausė/priklauso valstybei ar savivaldybei, kadangi kaip teisingai pastebi pareiškėjai, priešingu atveju minėti sandėliukai nebūtų įtraukti į statinių, kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais, sąrašą. Jeigu šie sandėliukai priklausytų valstybei, valstybė tokią informaciją turėtų ir tokiu būdu sandėliukai nebūtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą. Teismo vertinimu, šios pateiktos aplinkybės patvirtina, kad valstybei ar savivaldybei šis turtas nepriklauso.
43. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė tiek atsiliepime į patikslintą pareiškimą, tiek ir teismo posėdžiu metu nurodė, kad ginčo statiniai, kuriuose yra ginčo sandėliukai niekam nepriklauso, tai galimai laikytini bešeimininkiais daiktais.
44. CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta deklaratyvia pozicija, kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių, jog nekilnojamo turto objektai, nurodyti šio teismo sprendimo 1.1-1.29 punktuose nebuvo prižiūrimi, jai niekas niekada nesinaudojo ar nesinaudoja. Kaip jau minėta, sandėliukai gyventojams buvo perduodami kaip butų priklausiniai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sandėliukai buvo valdomi nuo pat jų pastatymo ir jais naudojamasi yra iki šiol, todėl suinteresuoto asmens argumentai, kad ginčo sandėliukai nebuvo prižiūrimi, jai niekas niekada nesinaudojo ar nesinaudoja, atmeti kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
45. Teismas pasisakydamas dėl trečiosios sąlygos – asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, pažymi, kad neturi pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad beveik visi sandėliukai buvo paskiriami žodiniu pavedimu, nes jie atliko pagalbinių ūkio patalpų funkciją. Sandėliukai buvo valdomi nuo pat jų pastatymo ir jais naudojamasi yra iki šiol. Be to, kaip ir nurodoma pareiškėjų patikslintame pareiškime bei iš prie patikslinto pareiškimo pridėtų papildomų duomenų matyti, kad 1992 metais leidus žmonėms privatizuoti butus, buvo pradėtos sudarinėti pirkimo-pardavimo sutartys, kurių didžiojoje dalyje sandėliukai, kaip butų priklausiniai, nebuvo iš viso įtraukiami. 1992-07-09 sutartyje, kuria buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad kartu parduodamas ir rūsys. Tačiau rūsys minėtoje sutartyje detaliau nebuvo detalizuotas. Analogiška nuostata yra ir 1992-03-30 sutartyje, kuria buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 1992-07-14 sutartyje, kuria buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybę atstovavo Vilniaus miesto Žirmūnų valdybos darbuotojai, tai yra Dainius Vaitekėnas bei Milda Akulavičienė. Tuo tarpu 1992-07-31 sutartyje, kuria buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei sutartyje, kuria buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atskirai buvo nurodyti sandėliukai. Iš 1962 m. rugsėjo 18 d. Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos matyti, kad sandėliukai buvo konkrečiai paskiriami (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų naudojimui, kaip pagalbinės patalpos, priklausiniai. Duomenų, kodėl sandėliukai, kaip butų priklausiniai nebuvo įtraukiami į daugelį tuo metu sudaromų butų pirkimo-pardavimo sutarčių, ir kodėl tas pats asmuo, atstovaudamas valstybę, sudaro visą eilę sutarčių dėl butų privatizavimo iš to paties gyvenamojo namo, tačiau tik dvejose sutartyse yra nurodoma, kad parduodamas ir esantis sandėliukas, kuriuo anksčiau to buto savininkas naudojosi, byloje nėra. O ir minėtų aplinkybių suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškinti taip pat negalėjo. Kaip jau minėta, nurodyti gyvenamieji namai neturėjo ir neturi po savimi rūsio, todėl, teismo vertinimu, labai tikėtina, jog vietoje rūsių po namu buvo pastatyti šalia esantys sandėliukų korpusai, kad gyventojai juose galėtų laikyti iš pradžių kietą kurą butų kūrenimui, o vėliau juose laikyti ir savuosius daiktus, t. y. buvo skirti aptarnauti šiuos gyvenamuosius namus. Ta aplinkybė, sandėliukai, kaip butų priklausiniai nebuvo įtraukiami į daugelį tuo metu sudaromų butų pirkimo-pardavimo sutarčių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sandėliukai, kuriais buto savininkams buvo leista anksčiau naudotis, nebuvo parduoti kartu su butais. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai pagal minėtas 1992 metų butų pirkimo – pardavimo sutartis ar išvestiniu būdu įgiję butus (nusipirkę iš ankstesnių savininkų, kurie sudarė 1992 metais butų pirkimo-pardavimo sutartis) sąžiningai įgijo sandėliukus ir sąžiningai juos valdo iki šiol.
46. Dėl 4-8 sąlygų pasakytina, kad byloje nėra pagrindo spręsti kitaip, kaip tik tai, jog visą valdymo laiką daiktai (sandėliukai) buvo valdomi teisėtai, o ne per prievartą, ar slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Visą valdymo laiką daiktai buvo valdomas atvirai, pareiškėjai valdo minėtus daiktus kaip savus nesislapstydami, nepertraukiamai. Visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėjai nurodė, kad minėtus sandėliukus naudojo namų ūkio reikmėms, juos prižiūrėjo/prižiūri, rūpinasi, atlieka remonto, priežiūros darbus ir visa tai tęsiasi daugiau kaip dešimt metų. Minėtas aplinkybes patvirtina 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą-faktūra Serija PRS Nr. 056353 už atliktus remonto darbus; pareiškėjos S. S. 1996 m. rugsėjo 2 d. Prašymas dėl garažo (sandėliuko), esančio (duomenys neskelbtini) prijungimo prie elektros tinklų bei pateikti mokėjimo nurodymai už teiktas elektros energijos paslaugas į sandėliuką. Šiame kontekste teismas pastebi, kad į pareiškėjo S. S. naudojamą sandėliuką iki šiol yra tiekiama elektros energija ir pareiškėjas už sunaudotą elektros energiją apmoka.
47. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjų sandėliukų valdymo laikotarpį jiems dėl šių daiktų kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Pareiškėjai, pradėdami valdyti sandėliukus, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėjai buvo sąžiningi daiktų valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), prižiūrėjo, naudojo, tvarkė, remontavo iš savo asmeninių lėšų. Byloje esančiais įrodymais, pareiškėjų žodiniais paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad pareiškėjai per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į sandėliukus, elgdamiesi su jais kaip savininkai, bet ir su valdomais sandėliukais susijusias pareigas vykdė kaip savininkai (patyrė įprastines išlaidas, būtinas sandėliukų saugumui užtikrinti, pagerino jų būklę atlikdami renovaciją/remontą, apsaugojo nuo būklės pablogėjimo). Taigi pareiškėjai sandėliukai disponavo kaip sava nuosavybe (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai valdo daiktą neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Tai, kad pareiškėjai daiktus valdo atvirai, byloje patvirtina jų paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai, liudytojos paaiškinimai. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjų patikslinto pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.
48. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daiktų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėj7 valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
49. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, 33 straipsnis numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų patikslintas pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo šio teismo sprendimo 1.1-1.29 punktuose nurodytus daiktus.
51. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019)
52. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį.
Dėl suinteresuotų asmenų prašymų.
53. Suinteresuoti asmenys R. P. E. ir J. A. E. prašo įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E. į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad ji naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte). J. A. E. papildomai prašo įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą ir pakeitimą, įrašant taisyklingai suinteresuoto asmens duomenis taip – J. A. E..
54. Į šią nagrinėjamą bylą yra pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, nekilnojamojo turto objektas – Statinys, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų sąrašą nėra įtrauktas suinteresuotas asmuo R. P. E., nors 1999-05-19 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo sandėliuką lygiomis dalimis su savo sutuoktiniu J. A. E., kuris taip pat yra šioje byloje suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkina suinteresuotų asmenų R. P. E. ir J. A. E. prašymą ir įpareigoja pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E. į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad ji naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte). Teismas taip pat tenkina ir suinteresuoto asmens J. A. E. prašymą įpareigoti pareiškėjus inicijuoti kadastro duomenų papildymą ir pakeitimą, įrašant taisyklingai suinteresuoto asmens duomenis taip – J. A. E..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemiau išvardinti pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise nurodomus nekilnojamojo turto objektus:
Pareiškėjas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-1, plotas 15,31 kv. m. bei rūsį R-1, plotas 14,57 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2988/27568 dalis, bei sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-8, plotas 9-74 kv. m. bei rūsį R-8, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1451/24469 dalis;
Pareiškėjas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, plotas 14,52 kv. m., bei rūsį R-2, plotas 4,65 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1917/27568 dalis;
Pareiškėja V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-3, plotas 17,39 kv. m., bei rūsį R-3, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2210/27568 dalis;
Pareiškėjas L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-4, plotas 14,57 kv. m., bei rūsį R-4, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1928/27568 dalis;
Pareiškėja S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtais indeksais 1-5, plotas 3,99 kv. m., 1-6, plotas 11,02 kv. m., bei rūsį R-5, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1975/27568 dalis;
Pareiškėja A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-7, plotas 15,53 kv. m. bei rūsį R-6, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2027/27568 dalis;
Pareiškėja G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-8, plotas 17,02 kv. m., bei rūsį R-7, plotas 4,65 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2167/27568 dalis;
Pareiškėjai N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-9, plotas 6,01 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 601/27568 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 3005/275680 dalį;
Pareiškėja V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-10, plotas 4,27 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 427/27568 dalis;
Pareiškėjas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-11, plotas 10,53 kv. m., bei rūsį R-8, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1524/27568 dalis;
Pareiškėjai G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-12, plotas 10,51 kv. m., bei rūsį R-9, plotas 4,65 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1516/27568 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 758/27568 dalį;
Pareiškėjai J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-13, plotas 9,53 kv. m., bei rūsį R-10, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1427/27568 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 7135/275680 dalį;
Pareiškėjas J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-14, plotas 7,70 kv. m., bei rūsį R-11, plotas 4,68 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1238/27568 dalis, bei sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-4, plotas 10,77 kv. m., bei rūsį R-4, plotas 4,80 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1557/24469 dalis;
Pareiškėjai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-15, plotas 6,55 kv. m., bei rūsį R-12, plotas 4,83 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1138/27568 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 1896/275680 dalį;
Pareiškėja N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais 1-16, plotas 9,86 kv. m., 1-17, plotas 11,14 kv. m., bei rūsius R-13, plotas 4,68 kv. m., ir R-14, plotas 4,74 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 3042/27568 dalis;
Pareiškėjai I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-18, plotas 9,81 kv. m., bei rūsį R-15, plotas 4,62 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1443/27568 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 7215/275680 dalį;
Pareiškėjai G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-1, plotas 7,84 kv. m., bei rūsį R-1, plotas 5,45 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1329/24469 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 443/24469 dalį;
Pareiškėjai B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, plotas 10,51 kv. m., bei rūsį R-2, plotas 4,62 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1513/24469 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 7565/244690 dalį;
Pareiškėja N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-3, plotas 9,73 kv. m., bei rūsį R-3, plotas 4,68 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1441/24469 dalis;
Pareiškėjai M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-6, plotas 9,77 kv. m., bei rūsį R-6, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1448/24469 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 724/24469 dalį;
Pareiškėja G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-7, plotas 11,57 kv. m., bei rūsį R-7, plotas 4,55 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1612/24469 dalis;
Pareiškėjas I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-9, plotas 10,09 kv. m., bei rūsį R-9, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1486/24469 dalis;
Pareiškėjai S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-10, plotas 11,96 kv. m., bei rūsį R-10, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1673/24469 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 8365/244690 dalį;
Pareiškėja I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-11, plotas 9,45 kv. m., bei rūsį R-11, plotas 4,71 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1416/24469 dalis;
Pareiškėjas S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-13, plotas 8,10 kv. m., bei rūsį R-13, plotas 4,77, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1287/24469 dalis;
Pareiškėjas G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-14, plotas 8,76 kv. m., bei rūsį R-14, plotas 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1353/24469 dalis;
Pareiškėja J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-15, plotas 9,35 kv. m., bei rūsį R-15, plotas 4,55 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1390/24469 dalis;
Pareiškėjai L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-16, plotas 4,79 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 479/24469 dalis arba kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis po 2395/244690 dalį;
Pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-17, plotas 8,01 kv. m., bei rūsį R-16, plotas 6,59 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1460/24469 dalis.
Įpareigoti pareiškėjus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti kadastro duomenų papildymą, įrašant suinteresuotą asmenį R. P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) į sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Naudotojų sąrašą, nurodant, kad R. P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu I-5, 11,06 kv. m. ir R-5, 4,77 kv. m. (patalpos rūsyje ir pirmame aukšte).
Įpareigoti pareiškėjus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti kadastro duomenų papildymą ir pakeitimą, įrašant taisyklingai suinteresuoto asmens J. A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) duomenis taip – J. A. E..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.