Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai M. P. ir A. P. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus J. G. ir E. G. pašalinti atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovų žemės sklypas), tvarkymo trūkumus – suformuoti Statybos teisinio reglamento STR 2.002.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – STR 2.02.09:2005), reikalavimus atitinkantį sklypo nuolydį bei įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai valdo kaimyninius žemės sklypus, esančius atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastatų statybas šiuose žemės sklypuose pirmieji pradėjo atsakovai, jiems priklausančio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2018 m. gruodžio 17 d. Ieškovų teigimu, atsakovai nesilaikė ir šiuo metu nesilaiko galiojančių teisės aktų, kurie reglamentuoja leistinus žemės sklypo nuolydžius, pareigų, kurios yra nustatytos žemės sklypų savininkams dėl paviršinių nuotekų tvarkymo, draudimų pažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų interesus. Ieškovai rėmėsi STR 2.02.09:2005 9.5 punktu, kuriame numatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.; jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.); taip pat nustatyti privalomi reikalavimai paviršinių nuotekų žemės sklype surinkimui, priklausomai nuo to, ar teritorijoje yra įrengtas komunalinis, ar vietinis lietaus nuotakynas, ar jo nėra; 9.5.2 punkte numatytas draudimas nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus; 42.4.4.2 punkte papildomai numatyta, jog užtikrinant namo apsaugą nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį, turi būti įrengiamas drenažas, nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 reikalavimus ar numatant kitas apsaugos priemones. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovų valdomo žemės sklypo aukštis prie sklypų ribos yra ženkliai didesnis nei ieškovų žemės sklypo. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geotera“ parengtame topografiniame plane 2020 m. gegužės 29 d. užfiksuotas teritorijos reljefas, žemės sklypų aukščiai, o taip pat UAB „Geonorma“ 2021 m. spalio 17 d. parengtame situacijos topografiniame plane nurodyti tiek 2020 m. gegužės 29 d., tiek 2021 m. spalio mėnesį teritorijos reljefo pokyčiai ir skirtumai. Lyginant po du greta esančius taškus 2021 m. spalio 17 d. topografiniame plane, matyti, kad ties žemės sklypų riba esantys aukščių skirtumai sudaro apie 50 cm. Kiekvienoje aukščiau nurodytoje vietoje atsakovų žemės sklypo nuolydis viršija leistiną 12 proc. ribą bei sudaro atitinkamai 58 proc., 60 proc., 52 proc. ir 46 proc. Ieškovai nesutiko su atsakovų teiginiais, kad jie, tvarkydami savo žemės sklypą, jo aukštį mažino, priešingai – ieškovai savo sklypo dalį didino. Teigė, kad ieškovai dėl susiklosčiusios situacijos patiria didelių nepatogumų: nuo atsakovų žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą byra žemė, po stipresnio lietaus atsiranda purvo nuošliaužos, be to, lyjant, tirpstant sniegui paviršinis vanduo iš atsakovų žemės sklypo teka į ieškovų sklypą, todėl ieškovų žemės sklype susidaro ženklios vandens sankaupos, tokia situacija ieškovams iš esmės apsunkina vejos užsėjimo sklype galimybes. Ieškovų teigimu, šių neigiamų padarinių nebūtų, jeigu atsakovų žemės sklypo nuolydis būtų suformuotas laikantis norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų ir iš atsakovų žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą netekėtų paviršinės nuotekos.